Archyvas
Aloyzo Sakalo biuro naujienų apžvalga
2008-01-12
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

Pranešame, jog mūsų interneto svetainėje, www.asakalas.lt, kaip ir iki šiol, skyrelyje "Informacija iš Europos Parlamento" skelbiame Europos Parlamento naujienų apžvalgą bei Europos Parlamento teisės reikalų komiteto, kurio narys yra profesorius Aloyzas Sakalas, veiklos analizę. Svetainėje informuojame apie Europos Parlamento bei Europos Parlamento teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkes, pagrindinius svarstomus klausimus, svarbiausių priimtų dokumentų analizę, parlamento narių pasisakymų apžvalgas bei kitą informaciją.

Skyrelyje "Teisės ir teisėtvarkos naujienos"  apžvelgiame naujausius Lietuvos Respublikos Seimo priimtus teisės aktus, kurie turi įtakos Europos Sąjungos teisei bei Lietuvos Respublikos pozicijoms Europos Sąjungoje. Kiekvieną savaitę taip pat apžvelgiame  Lietuvos Respublikos teisės aktualijas,  kurios, mūsų nuomone, gali būti įdomios svetainės lankytojams.
Laukiame Jūsų atsiliepimų bei klausimų.

Pagarbiai

EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova
tel. 8~5 266 3677
faksas 8~5 266 3047
el. paštas: markova.marija@gmail.com


Teisės reikalų komiteto posėdžio, vyksiančio balandžio 30 dieną, darbotvarkė
2009-04-29

Teisės komitetas nagrinės šiuos klausimus:

1) Prašymas atšaukti Parlamento nario Aldo Patriciello imunitetą, pranešėjas Aloyzas Sakalas.
2) Prašymas atšaukti Parlamento nario Umberto Bossi imunitetą.
3) Karelo Van Hulle, Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinio direktorato atstovo, tyrimo tema „Kompensacijos tarptautinių kelių eismo įvykių aukoms Europos Sąjungoje: nacionalinės praktikos lyginimas, problemų analizė ir galimybių, kaip pagerinti tarptautinių kelių eismo įvykių aukų padėtį, vertinimas“ pristatymas.
4) Autorių teisių darbo grupės parengto autorių teisių memorandumo pristatymas.
5) 2010 m. biudžetas. Kiti skirsniai


Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Teisės reikalų komiteto posėdžio, vyksiančio kovo 30-31 dienomis, darbotvarkė
2009-03-31

Teisės reikalų komitetas diskutuos ir balsuos šiais svarbiausiais klausimais:

Kovo 30 diena,

1) Vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris;
2) Taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimas;
3) Valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai dėl teismo sprendimų ir nutarčių, susijusių su santuoka, tėvų atsakomybe ir išlaikymo prievolėmis.

Kovo 31 diena,

1) Tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių nuostatos dėl mikrosubjektų;
2) 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007);
3) Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos programa;
4) Vartotojų teisės;
5) Keitimasis nuomonėmis su už įmonių ir pramonės politiką atsakingu Komisijos nariu Günteriu Verheugenu dėl geresnės teisėkūros;
6) Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje (skolininkų turto skaidrumas);
7) Atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimai jungiant ir skaidant bendroves;
8) Valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai dėl sektorių klausimų ir dėl sutartinėms ir nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės;
9) Parlamentinis imunitetas Lenkijoje;
10) 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007);
11) Savitarpio pagalba vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis;
12) Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamasis informacinis tinklas (angl. CIWIN);
13) Bendrijos branduolinės saugos sistema;
14) Pastatų energinis naudingumas (nauja redakcija);
15) Prekyba produktais iš ruonių;
16) Gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (kodifikuota redakcija);
17) Afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimai ir kovos su ja priemonės (kodifikuota redakcija);
18) Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašai (kodifikuota redakcija);
19) Prekybos tvarka, taikoma tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (kodifikuota redakcija);
20) Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (nauja redakcija);
21) Trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pa pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas (nauja redakcija);
22) Sistemos „Euradac“ sukūrimas pirštų antspaudams lyginti (nauja redakcija);
23) Balsavimas dėl klaidų ištaisymo:
24) Dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių galiniai registracijos numeriai (kodifikuota redakcija);
25) Apšvietimo ir šviesos signalų įtaisų įrengimas dviratėse arba triratėse transporto priemonėse (kodifikuota redakcija);
26) Balsavimai dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių;
27) Prašymas ginti Parlamento nario Aldo Patriciello imunitetą (pranešėjas prof. Aloyzas Sakalas);
28) Prašymas atšaukti Parlamento nario Hanneso Swobodos imunitetą;
29) Prašymas atšaukti Parlamento nario Antonio Di Pietro imunitetą (pranešėjas prof. Aloyzas Sakalas);
30) Prašymas ginti Parlamento nario Renato Brunettos imunitetą (pranešėjas prof. Aloyzas Sakalas).

Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Teisės reikalų komitetas svarstė civilinėse bylose taikytinos teisės klausimus
2009-03-30
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Šiandien vykstančiame Europos Parlamento teisės reikalų komiteto posėdyje buvo balsuota pasiūlymo dėl teisėkūros rezoliucijos „dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišalių susitarimų dėl sektorių klausimų ir dėl sutartinėms ir nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės bei tokių susitarimų sudarymo procedūra“ klausimu. Teisės reikalų komiteto rezoliucijoje siūlomos Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikto reglamento projekto pataisos. Komisija 2008 metais pateiktame dokumente pasiūlė įtvirtinti tvarką, pagal kurią valstybėms narėms derantis su trečiosiomis šalimis dėl susitarimų, susijusių su sutartinėms bei nesutartinėms prievolėms taikytina teise arba su jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka, tėvų pareigomis ir išlaikymo prievolėmis, pripažinimo bei vykdymo ir išlaikymo prievolėms taikytina teise, yra būtina gauti išankstinį Komisijos leidimą. Toks Komisijos pasiūlymas yra grindžiamas keletu argumentų. Pirma, pasirašius Amsterdamo sutartį Europos Sąjunga įgijo kompetenciją civilinės teisenos srityje, o išimtinė Bendrijos kompetencija sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis Briuselio I reglamento taikymo srityje (t.y. teismų sprendimų civilinėse bei komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo srityje) buvo patvirtinta Teisingumo Teismo išvadoje dėl Lugano konvencijos (2006 metų vasario 7d. nuomonė Nr.1/03). Antra, per paskutinius metus įsigaliojo Roma I ir Roma II reglamentai, nustatantys taisykles, taikytinas sutartinėms ir nesutartinėms prievolėms visose ES šalyse daugelyje civilinės teisės sričių. Šiuo metu rengiami reglamentai šeimos ir išlaikymo byloms taikytinos teisės klausimais.
 Atsižvelgiant tokią teisės raidos tendenciją, Komisijos nuomone, yra svarbu užtikrinti civilinių bylų nagrinėjimo srityje pasiekto harmonizavimo vieningumą. Naujasis pasiūlymas dėl dviejų klausimų grupių (sutartinėms bei nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės ir su jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka, tėvų pareigomis ir išlaikymo prievolėmis, pripažinimo bei vykdymo ir išlaikymo prievolėms taikytinos teisės) yra Komisijos pateiktas kaip du atskiri dokumentai. Šiandien EP teisės reikalų komitetas svarstė pasiūlymą dėl pirmosios klausimų grupės. Komisijos pasiūlyme numatyta tvarka, pagal kurią yra būtinas Komisijos išankstinis leidimas sudarant šios srities susitarimus su trečiosiomis šalimis. Komisijai numatytas 3 mėn. terminas pareikšti savo nuomonę, o nepritarimas gali būti paskelbtas, jei numatomas susitarimas neigiamai veiktų ES teisės vieningumą ir turėtų neigiamų padarinių.Teisės reikalų komitetas iš ėmės pritarė Komisijos pasiūlymui, komiteto nuomonėje pasiūlyta atitinkamas nuostatas dėl dvišalių susitarimų pritaikyti ir teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo srityje, taip pat pateikti pasiūlymai dėl procedūros bei terminų klausimų. Tolimesnėje šio teisės akto svarstymo stadijoje, tam kad reglamentas būtų priimtas, bendrą poziciją turės rasti Europos Parlamentas bei Taryba bendro sprendimo procedūros būdu.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Seimui siūloma išreikšti paramą Tibetui
2009-03-17
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   2009 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas rezoliucijos dėl Tibeto problemos sprendimo projektas. Šioje rezoliucijoje Seimas pabrėžia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 ir 2 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis“ bei tai, kad „kiekvienas turi teisę naudotis visomis šioje Deklaracijoje paskelbtomis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų <...>. Be to, neturi būti daroma jokio skirtumo dėl šalies ar teritorijos, kuriai priklauso asmuo, politinio, teisinio ar tarptautinio statuso, nesvarbu, ar ji būtų nepriklausoma, globojama, nesavavaldi arba jos suverenitetas būtų kaip nors kitaip apribotas“. Rezoliucijoje tekste pritariama nuosekliai ir nekintančiai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pozicijai, kad visuotinis visų tautų apsisprendimo teisės įgyvendinimas yra esminė sąlyga veiksmingai garantuoti žmogaus teises ir pasmerkiamas jėgos naudojimas siekiant sunaikinti nepriklausomas valstybes, paneigti ir suvaržyti tautų teisę į apsisprendimą bei individualias žmogaus teises, bet kuriuos kitus sistemingus ir šiurkščius tautų bei žmogaus teisių pažeidimus. Šia rezoliucija Lietuvos Respublikos Seimas raginamas konstatuoti, kad susiklosčiusiomis sąlygomis tikroji Tibeto tautos atstovybė yra Dharamsaloje reziduojantis Jo Šventenybė XIV-asis Dalai Lama, Tibeto parlamentas ir vyriausybė tremtyje. Rezoliucijoje Kinijos Liaudies Respublikos vadovai raginami pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Jo Šventenybe XIV-ojo Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais, ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skatinama remti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą ir teikti jam paramą Europos Sąjungos lygiu.

Informacija parengta kartu su Europos Parlamento nario prof. A. Sakalo biuro praktikante A. Javinskaite.

Informacija iš:
www.lrs.lt


Užsienio reikalų komitetas išreiškė nuomonę dėl Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimo
2009-03-12

   Kovo 9 dieną Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetas priėmė rezoliuciją dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo. Rezoliuciją priimti paskatino faktas, kad Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas baigė galioti 2007 metais, o 2008 metais Europos Taryba nusprendė pradėti derybas dėl naujo dokumento, reglamentuojančio šią sritį. Pranešime dėl rezoliucijos atsižvelgiama į ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendradarbiavimo išorės saugumo srityje erdvę bei mokslinių tyrimų ir švietimo erdvę; į Europos energetikos chartiją ir į vėliau pasirašytą Energetikos chartijos sutartį, nuolatinius Europos žmogaus teisių teismo sprendimus prieš Rusiją bei šios šalies pareikštą siekį tapti Pasaulio Prekybos organizacijos nare. Rezoliucijoje išreiškiamas Užsienio reikalų komiteto požiūris, kad yra tikslinga sudaryti plačios apimties, visas sritis apimantį susitarimą, kuris būtų pažangesnis už dabartinį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Rusija pranešime skatinama kuo skubiau visiškai įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus bei užtikrinti pilietines teises savo teritorijoje. Užsienio reikalų komiteto nuomone naujasis susitarimas taip pat turėtų įtvirtinti Energetikos chartijos sutarties ir prie jos pridėto protokolo dėl tranzito principus bei prisidėti ieškant ilgalaikio politinio sprendimo dėl Kosovo ateities ir Vakarų Balkanų stabilumo didinimo. Rezoliucijoje raginama įpareigoti Rusijos vyriausybę kartu su ES ir Gruzija spręsti saugumo ir stabilumo Abchazijoje ir Pietų Osetijoje užtikrinimo sąlygas bei rasti abiem susitarimo šalims priimtiną sprendimą dėl vizų į Rusiją išdavimo. Rusija taip pat paskatinta suderinti Civilinio kodekso IV dalį, pagal kurią reglamentuojamos intelektinės nuosavybės teisės, ir atitinkamas procedūrines įgyvendinimo normas su Pasaulio Prekybos organizacijos taisyklėmis bei tarptautinėmis sutartimis, būtent su susitarimu dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. TRIPS), ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi šio susitarimo ir kad kova su klastojimu ir piratavimu būtų veiksminga.
   Profesorius Aloyzas Sakalas Užsienio reikalų komiteto rengiamam rezoliucijos projektui pateikė penkis pasiūlymus dėl pakeitimų, kuriuose buvo pabrėžta, kad naujasis susitarimas turi būti grindžiamas bendru įsipareigojimu dėl žmogaus teisių, Rusija negali būti laikoma nepriklausoma tarpininke siekiant taikos dėl paskutinių įvykių Gruzijoje bei pabrėžta, jog Rusija kartu su Europos Sąjungos valstybėmis turi prisiimti atsakomybę už pasaulines problemas bei problemas, susijusias su Europos kaimynine erdve. Beveik visi A. Sakalo pasiūlymai buvo įtraukti į galutinį pranešimo tekstą, kuriam balsavimu pritarė Užsienio reikalų komitetas.

Informacija parengta pagal EP nario A. Sakalo asistentės Julios Wanninger pateiktą medžiagą.

Daugiau informacijos apie Užsienio reikalų komiteto veiklą lietuvių kalba:
http://www.europarl.europa.eu/activities/committees/homeCom.do?language=LT&body=AFET


Veiksmingas teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje (skolininkų turto skaidrumas)
2009-03-10
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vakar Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas neeiliniame posėdyje svarstė Komisijos pasiūlymus dėl veiksmingo teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje. Šis klausimas yra itin svarbus, nes pavėluotas skolų mokėjimas ar jų nemokėjimas kelia didelį pavojų kreditoriams – privatiems asmenims ar įmonėms, kuriems dabar, kai ekonominė padėtis yra sunki, pinigų srautai yra labai svarbūs norint išlikti. Kalbėdamas apie tai, kad su skolų išieškojimu kitoje valstybėje narėje susijusios problemos gali būti didelė kliūtis laisvam mokėjimo pavedimų judėjimui Europos Sąjungoje bei gali trukdyti naudotis teise į teisingumą, o neužtikrinus teismo sprendimų vykdymo taip pat gali kenkti teisingumui ir verslo etikos standartams, Teisės reikalų komitetas savo pranešime išsakė nuomonę, jog pritaria Komisijai dėl to, kad tarpvalstybinis skolų išieškojimas vykdant teismo sprendimus yra didelė vidaus rinkos problema ir pateikė savo nuomonę apie Komisijos siūlomus šios problemos sprendimo būdus. Svarstydamas pasiūlymą parengti nacionalinių vykdymo teisės aktų ir praktikos vadovą, kuris apimtų visų šaltinių informaciją apie asmens turtą, kurią būtų galima gauti visose valstybėse narėse, Teisės komitetas tvirtino, kad kreditoriams labiau padėtų, jei būtų sudaryti nacionaliniai užsienio teisininkų, kurie naudojasi savo teisėmis vidaus rinkoje pagal direktyvas 77/249/EB ir 98/5/EB (jos skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas bei verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija), žinynai, nes, minėtas vadovas būtų ne itin naudingas, jį būtų sunku ir brangu parengti bei atnaujinti, be to, jame neatsispindėtų įstatymų pakeitimai. Nagrinėjant viešųjų registrų informacinės bazės didinimą ir galimybės jais naudotis gerinimą, pranešime teigiama, kad tai galėtų būti naudinga, tačiau būtų brangu ir neproporcinga, taip pat niekaip nepadėtų spręsti nuolat įsipareigojimų nevykdančių skolininkų problemos. Analizuojant Komisijos siūlytą skolininko deklaracijos priemonę, prieita prie išvados, kad tokia deklaracija galėtų būti naudinga kaip vienas iš sprendimo vykdymo procedūros aspektų, kai ją galėtų papildyti pagal nacionalinę teisė numatomos sankcijos. Pranešime taip pat pabrėžta, kad Bendrijai nereikia imtis veiksmų šioje srityje. Komitetas apžvelgė ir Europinės turto deklaracijos taikymo galimybę bei siūlė, kad tokioje deklaracijoje būtų pateikiama informacija apie visame pasaulyje turimą turtą bei, kad minėta deklaracija ne keistų, o  papildytų galiojančias nacionalines priemones. Atsiliepdama į Komisijos prašymą siūlyti kitas galimas priemones, pranešėja Neena Gill palaikė nuomonę, jog kreditoriams būtų naudinga įdiegti paprastą, lanksčią procedūrą, kuri galėtų veikti visoje ES siekiant taikyti šias laikinąsias priemones: 1) nutartį suteikti informaciją apie turtą, kuriam gali būti taikomos teismo sprendimo vykdymo priemonės; 2) nutartį išsaugoti turtą, kol bus įvykdytas sprendimas. Tokioms priemonėms galėtų būti suteikta laikinojo mokėjimo pavedimo forma, o pagal šį pavedimą kreditoriams nedelsiant būtų sumokėta, kol sprendžiamas ginčas.

Informacija parengta kartu su A.Sakalo biuro praktikante Asta Javinskaite.

Daugiau informacijos apie komietto posėdį bei Europos Parlamento veiklą galite rasti adresu:
www.europarl.eu

 


Smuriniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo tvarka
2009-03-05
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Nuo kovo 1d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pakeitimas, kuriuo įgyvendinta 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/80/EB dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms.  Šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus. Įstatymas nustato atvejus, kuriais valstybė kompensuoja smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei žalos kompensavimo sąlygas ir tvarką. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, o nurodytiems asmenims mirus, teisė į kompensaciją paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo šio įstatymo nustatyta tvarka yra nepaveldima. Įstatymas numato sąlygas, kurioms esant, patirta žala kompensuojama: smurtinis nusikaltimas turi būti padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje, teismo priteista žala, padaryta smurtiniu nusikaltimu, nėra atlyginta, o prašymas kompensuoti žalą yra pateiktas per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo (nebent šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių). Prašymą galima pateikti Teisingumo ministerijai arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms, jo formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Teisingumo ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatyta, koks žalos dydis kompensuojamas konkrečiu atveju. Kompensuojamos turtinės žalos dydis negali viršyti 100 minimalių gyvenimo lygių (toliau tekste – MGL), o neturtinės – 120 MGL, jei smurtiniu nusikaltimu buvo atimta gyvybė; iki 80 MGL kompensuojama turtinė ar neturtinė žala, jei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o kito smurtinio nusikaltimo atveju turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas gali siekti 60 MGL dydį. 
  Įstatymas reguliuoja ir smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą avansu. Avansu gali būti kompensuojama tik ta turtinė žala, kuri susijusi su gyvybės atėmimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teisę į tokį žalos kompensavimą asmenys turi esant įstatymo išvardintom, sąlygom: vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta tam tikra Baudžiamojo proceso kodekse nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas; smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino turtinės žalos arba atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia įstatyme nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio bei nėra aplinkybių, kuriom esant kompensacija avansu negalima. Įstatyme įtvirtinta, kad avansu tai pat kompensuojamos ir negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta; 12 MGL neviršijančios laidojimo išlaidos, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė bei negautos pajamos, kurias gavo ar turėjo teisę gauti išlaikytiniai mirusiajam esant gyvam, jeigu smurtiniu nusikaltimu buvo atimta žmogaus gyvybė. Turtinė žala, kuri gali būti kompensuojama avansu negali viršyti 3250 lt. 
Prašymų kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą formas bei tikslius žalos kompensavimo dydžius ir sąlygas galima rasti LR Teisingumo ministerijos tinklapyje:
http://www.tm.lt/default.aspx?item=smurt

Informacija parengta kartu su A.Sakalo biuro praktikante Asta Javinskaitė


Teisės komitetas svarstė nediskriminavimo problemas
2009-02-13
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas svarstė Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, dėl vienodo požiūrio į asmenis nepaisant jų religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos. Iki šiol Europos Sąjungoje, siekiant įgyvendinti Romos sutarties 13 straipsnį, kuris užtikrina nediskriminacijos principą, Taryba jau yra priėmusi keletą direktyvų. Direktyvos 2000/43, 2000/78 ir 2004/113 įtvirtina, kad diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės yra draudžiama profesinės veiklos, užimtumo bei profesinio mokymo sferose bei su profesija nesusijusiose srityse tokiose kaip socialinė apsauga, švietimas, galimybė gauti būstą, įsigyti prekių ir pan. Diskriminacija dėl lyties yra draudžiama tose pačiose srityse, išskyrus švietimą, žiniasklaidą bei reklamą. Diskriminacija dėl amžiaus, religijos ar tikėjimo, neįgalumo bei seksualinės orientacijos, vadovaujantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, yra draudžiama tik užimtumo, profesinio mokymosi ir profesinės veiklos srityse. Naujasis pasiūlymas dėl direktyvos, įtvirtina tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo bei atsisakymo sudaryti tinkamas sąlygas draudimą diskriminuojant ankščiau išvardintais pagrindais nesusijusiose su darbine veikla srityse. Komisija siūlo įtvirtinti diskriminacijos draudimą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, užtikrinant lygias teises į švietimą, socialinę apsaugą, socialines lengvatas ir, komercinės veiklos atveju, galimybę įsigyti tiekiamų prekių ir paslaugų bei tiekti prekes ir paslaugas. Valstybėms narėms patvirtinus direktyvą tektų pareiga panaikinti teisės aktus, prieštaraujančius nediskriminacijos principui ir užtikrinti galimybes pakeisti visas sutartines nuostatas, įmonių vidaus taisykles ir kitus susitarimus, neatitinkančius direktyvos reikalavimų. Direktyva neturėtų  apriboti valstybių kompetencijos švietimo, religijos ir kitose, Bendrijos kompetencijai nepriskiriamose, srityse (pvz.: spręsti dėl bažnyčios ir išsilavinimo atskyrimo arba drausti religinius simbolius viešose vietose). Siūloma direktyva turėtų nustatyti tik minimalius standartus, todėl valstybės narės ir toliau galės taikyti labiau nediskriminavimo principą užtikrinančias priemones.

Informacija iš: www.europarl.eu


Svarstytos pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse
2009-02-12
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vasario 11 dieną Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas svarstė Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl pacientų teisių į sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse įgyvendinimo. Dar 2003 metais suinteresuotos šalys paragino Komisiją suteikti didesnio aiškumo pacientams, siekiantiems gydytis kitose valstybėse narėse negu jie yra apdrausti. 2004 metais Komisija pateikė direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje pasiūlymą Tarybai ir Europos Parlamentui, kuriame sveikatos priežiūros nuostatos buvo reglamentuojamos kartu su laisve teigti paslaugas ES kitose srityse. Taryba ir Europos Parlamentas nepritarė šiam pasiūlymui, todėl pacientų teisė gydytis kitose šalyse liko nereglamentuota. Teisingumo Teismo praktika pavieniais atvejais yra užtikrinusi tiek stacionarų, tiek nestacionarų gydymą ne savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, tačiau nėra jokio ES teisės akto įtvirtinančio bendrąsias šios teisės įgyvendinimo taisykles. Atsižvelgdama į teisinio reguliavimo trūkumą, Komisija pateikė Europos Parlamentui pasiūlymą dėl direktyvos. Projekte įtvirtinama asmenų teisė nuspręsti, kurioje šalyje jie nori gydytis. Šios teisės įgyvendinimas nepriklauso nuo nacionalinės sveikatos draudimo sistemos ar rūšies. Siūloma suteikti asmenims teisę visais atvejais rinktis, kur jie nori gauti paslaugas. Tokiais atvejais valstybė narė, kurioje tokie asmenys yra apdrausti sveikatos draudimu, visada turėtų kompensuoti gydymo išlaidas tokia apimtimi, kiek suteiktos paslaugos būtų kainavusios jos teritorijoje esančiose gydymo įstaigose. Valstybės narės išlaikytų autonomiją spręsti, kokios sveikatos priežiūros paslaugos yra kompensuojamos jų teritorijose ir nekompensuoti išlaidų asmenų patirtų kitose šalyse, jei jų teritorijoje tokios paslaugos nėra kompensuojamos. Kiekvienu atveju asmenys turėtų susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ne savo kilmės šalyje patys, o tada kreiptis į savo šalies institucijas dėl išlaidų atlyginimo. Direktyvos projekte nėra įtvirtinta stacionaraus gydymo sąvoka, tačiau siūloma tokiu gydymu pripažinti tuos atvejus, kai asmeniui reikia gydymo įstaigoje praleisti bent vieną naktį ar gydymui naudoti itin sudėtingas technologijas. Stacionaraus gydymo atveju valstybės narės išlaikytų teisę reikalauti asmenų, siekiančių išvykti į kitą šalį, gauti leidimą. Leidimai galėtų būti nesuteikiami, jei iškiltų pavojus ligoninių stabiliam darbui, geografinio išdėstymo užtikrinimui ir pan. Nestacionaraus gydymo atveju leidimų reikalauti nebūtų leidžiama jokiomis aplinkybėmis. Direktyva turėtų būti taikoma tik tada, kai asmenys negali pasinaudoti reglamento 1408/71 nuostatomis, kurios taikomos tada, kai gyvenamosios vietos valstybėje asmuo negali gauti jam būtinų gydymo paslaugų laiku arba tokio pobūdžio paslaugos iš viso neteikiamos. Tokiais atvejais asmenys turi teisę į visą tokių gydymo išlaidų sumos kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kiek toks gydymas kainuoja jo gyvenamosios vietos valstybėje. Direktyvos projekte taip pat siūloma numatyti receptų pripažinimo visose ES šalyse tvarką, kad asmenys galėtų įsigyti jų gydymui reikalingų medikamentų ir ne jų recepto išdavimo valstybėje. Taip pat projekte siūloma įkurti nacionalinius informacijos centrus, kurie suteiktų informaciją asmenims, siekiantiems išvykti gydytis į kitas valstybes bei informacijos apie nacionalines sveikatos priežiūros sistemas institucijas. Teisės reikalų komiteto pranešėja Diana Wallis, pristatydama savo nuomonės projektą, atkreipė daugiausiai dėmesio  į tai, kad direktyva turėtų būti suderinama su Roma I, Roma II ir Briuselio I reglamentais, nustatančiais taikytiną teisę bei teismų jurisdikciją pacientų ir gydymo įstaigų santykiuose, ypač pacientams siekiant žalos, patirtos dėl netinkamo gydymo, kompensavimo.

Informacija iš: www.europarl.eu


Teisės reikalų komiteto posėdžio, vyksiančio vasario 11-12 dienomis, darbotvarkė
2009-02-09
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

Teisės reikalų komitetas diskutuos ir balsuos šiais svarbiausiais klausimais.

Vasario 11 diena,
 
Lyginamosios studijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38 EC, dėl Europos Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, taikymo pristatymas,
25 penktoji Komisijos ataskaita dėl Bendrijos teisės taikymo apžvalgos,
Vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris,
Taupymo pajamų, gautų iš palūkanų, apmokestinimas,
Pasikeitimas nuomonėmis su Komisija dėl tam tikruose teisės aktuose pateikto subsidiarumo aiškinimo,
Atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimai jungiant ir skaidant bendroves,
Prašymas ginti Aldo Patriciello imunitetą (pranešėjas prof. Aloyzas Sakalas).

Vasario 12 diena,

Prašymas ginti Antonio Di Pietro imunitetą (pranešėjas prof. Aloyzas Sakalas),
Parlamentinis imunitetas Lenkijoje,
Vartotojų teisių apsauga,
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminai,
Valstybių narių teismų bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose,
Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas (skolininko turto skaidrumas),
Pacientų teisė į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse,
Jūrų ir vidaus maršrutais keliaujančių keleivių teisės,
Vienodas požiūris į asmenis nepriklausomai nuo jų religijos, tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
Dvišaliai valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimai dėl sektorių klausimų ir dėl sutartinėms ir nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės,
Dvišaliai valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimai dėl teismo sprendimų ir nutarčių, susijusių su santuoka, tėvų atsakomybe ir išlaikymo prievolėmis.

Informacija iš www.europarl.eu


Europos Parlamentas skatina lyčių lygybę
2009-02-06
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Antradienį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria atmetė Čekijos pasiūlymą vaiko priežiūrą prilyginti profesiniai karjerai. Rezoliucijoje Europos Parlamento nariai išreiškė susirūpinimą, kad absoliuti dauguma ne visą darbo dieną dirbančių asmenų Europos Sąjungoje yra moterys ir kad būtent jos patiria daugiausiai sunkumų sėkmingai siekiant profesinės karjeros.
Rezoliucijoje valstybės narės raginamos siekti 2002 metais Barselonoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos nustatytų įsipareigojimų panaikinti moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje lygiomis galimybėmis kliūtis ir iki 2010 metų užtikrinti 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus ir 33 proc. vaikų, jaunesnių nei treji metai, priežiūros paslaugas. Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į tai, kad būtent moterys dažniausiai renkasi lankstų darbo grafiką ar net išeina iš darbo dėl namų ruošos ir motinystės darbų, o tai  savo ruožtu turi neigiamą poveikį moterims siekiant karjeros, dėl to didėja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas bei mažėja moterų galimybė sukaupti didesnių pensijų teises. Rezoliucijoje Komisija skatinama vykdyti informacijos kampaniją ir pradėti bandomuosius projektus, kuriuos įgyvendinant būtų siekiama sudaryti palankesnes sąlygas moterims ir vyrams darniai dalyvauti profesiniame ir šeimyniniame gyvenime. Valstybėms narėms rekomenduota remti atostogų (tėvystės, įvaikinimo, solidarumo atostogos), kurios skiriamos asmenims, norintiems nutraukti savo profesinę veiklą tam, kad galėtų rūpintis priklausomu asmeniu, sistemas bei užtikrinti, kad visi asmenys, laikinai nutraukę savo profesinę veiklą tam, kad auklėtų vaikus ar slaugytų vyresnio amžiaus ar priklausomus žmones, turėtų teisę sugrįžti į savo ankstesnę darbo vietą ir būti paskirti eiti aukštesnes pareigas. Europos Parlamentas taip pat išreiškė bendrą paskatinimą plėtoti lyčių lygybės principą, suteikti socialinės apsaugos bei pensijines teises vaikais bei globojamais asmenimis besirūpinantiems žmonėms bei skatinti kartų solidarumą Europoje. Parlamentas taip pat paskatino Komisiją ir Tarybą imtis veiksmų priimant direktyvą dėl teisių ir garantijų, susijusių su darbo ir šeimos gyvenimo derinimu, kai šeimoje yra priklausomų asmenų.

Informacija iš www.europarl.eu


Europos Sąjungos pilietybės suteikiamų teisių apžvalga
2009-01-26
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Mastrichto Sutartimi Europoje įvedus Europos Sąjungos pilietybės institutą, visi valstybių narių piliečiai automatiškai tapo ir Europos Sąjungos pilietybės turėtojais. Pagal Europos Sąjungos Sutartį valstybės narės išliko kompetentingos spręsti dėl nacionalinės pilietybės suteikimo bei praradimo sąlygų. Nepaisant to, kad Europos Sąjungos pilietybė ne pakeičia, o papildo nacioalines, dabar jau 27 valsybių narių piletybes, ji Sutarties pagrindu taip pat suteikia tam tikras teises, nebūdingas tradiciniam pilietybės institutui. Europos Sąjungos Sutarties 18-21 straipsniai įtvirtina šias Europos Sąjungos pilietybės suteikiamas teises:
1-teisę judėti ir apsigyventi,
2-teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus ir Europos Parlamento rinkimus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje,
3-teisę į diplomatinę ir konsulinę apsaugą trečiosiose šalyse,
4-teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui bei teisė kreiptis į ombudsmeną.

   Vadovaudamasi Europos Sąjungos Sutarties 22 straipsniu, kas trejus metus Komisija pristato ataskaitą Europos Parlamentui, Europos ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui bei Tarybai dėl Sutarties nuostatų, reglamentuojančių Europos Sąjungos pilietybę taikymo. Šią savaitę Komisija pristatė penktąją ataskaitą Europos Parlamentui už 2004-2007 metus, kurią nagrinėjo Piliečių laisvių, teisingumo bei vidaus reikalų komitetas, o savo nuomonę pastarajam taip pat pateikė ir Teisės reikalų komitetas. Savo ataskaitoje Komisija pažymėjo, kad didžioji dalis europiečių, apklausų duomenimis, yra girdėję apie Europos Sąjungos pilietybės institutą ir žino, kad tuo pačiu metu jie yra ir savo valstybės, ir ES piliečiais. Tačiau, Komisijos nuomone, dauguma europiečių mano, kad yra nepakankamai informuoti apie Europos Sąjungos pilietybės turinį, jos suteikiamas teises. Nekvestionuodama valstybių narių autonomijos spręsti pilietybės suteikimo klausimų, Komisija savo ataskaitoje pažymėjo, kad situacija, kai tokiose šalyse kaip Estija, Latvija ir Slovėnija, kuriose nemaža dalis nuolatinių gyventojų nėra laikomi piliečiais yra nepriimtina ir turėtų būti pakeista. Komisija tai pat paskatino valstybes vadovautis Tarybos išleistais bedraisiais integracijos principais, skatinančiais trečiųjų šalių piliečių integraciją. Komisija pažymėjo, kad naujoji direktyva 2004/38, pakeitusi nemažą dalį teisės aktų, reguliuojančių europiečių teises išvykti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, turėtų pagerinti piliečių teisių šioje srityje įgyvendinimą. Apžvelgdama laisvo darbuotojų judėjimo apribojimus naujosioms valstybėms narėms, Komisija paskatino senąsias 15 narių peržiūrėti jų vis dar taikomų apribojimų būtinumą ir pagrįstumą. Komisija atkreipė dėmesį į ateinančius Europos Parlamento rinkimus ir paskatino valstybes nares sudaryti kuo geresnes sąlygas kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams, nuolat gyvenantiems jų teritorijoe, balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose. Šis aspektas taip pat buvo itin pabrėžtas Piliečių laisvių, teisingumo bei vidaus reikalų komiteto nuomonėje. Savo ataskaitoje Komisija taip pat pabrėže, jog Azijoje siautę cunamiai bei krizė Libane parodė, kad konsulinės bei diplomatinės apsaugos suteikimo įgyvendinimas dar turi būti stipriai tobulinamas. Komisija pabrėžė, kad vis daugiau europiečių naudojasi peticijos Europos Parlamentui bei kreipimosi į ombudsmeną teisėmis bei paskatino valstybes nares suteikti kuo daugiau resursų naujiesiems SOLVIT centrams ir atkreipė dėmesį į naujosios Europos Sąjungos žmogaus teisių agentūros, skirtos padėti užtikrinti asmens teisių apsaugą Europos Sąjungos institucijoms bei valstybėms narėms priimant bei įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, įkūrimą.

   SOLVIT centrai - kiekvienoje valstybėje narėje įkurti centrai, kurie sprendžia tarpvalstybines problemas, susijusias su galimai neteisingu ES įstatymų taikymu tarp verslo arba piliečių iš vienos pusės ir nacionalinės valstybinės įstaigos, iš kitos pusės (ginčo išprendimo maksimalus terminas - 10 savaičių). Lietuvoje SOLVIT centras veikia Ūkio ministerijoje Europos Sąjungos reikalų bei vidaus rinkos koordinavimo departamente (Gedimino pr. 38/2). 

Daugiau informacijos apie SOLVIT centrus galite rasti:
http://ec.europa.eu/solvit/site/index_lt.htm

   Gyventojams, ketinantiems vykti į kitas Europos sąjungos valstybes, reikėtų prisiminti, jog nuo 2006 metų Europos Sąjungoje galioja nauja direktyva 2004/38, kuri nustato pagrindines gyventojų teises. Direktyva, pakeitusi iki tol galiojusias devynias sektorines direktyvas bei reglamentą dėl laisvo darbuotojų judėjimo numato atvykimo į kitą šalį bei pasilikimo joje sąlygas, teisę į socialines išmokas ir kitus svarbiausius klausimus. Direktyvoje numatyta, kad ES piliečiams vykstant į kitą valstybę narę būtina turėti tik asmens tapatybės dokumentą. Jokias būdais negalima reikalauti vizų ar kitų kelionės dokumentų. Jei pilietis keliauja su šeimos nariu, kuris yra trečiosios valstybės pilietis, valstybė, į kurią keliaujama gali pareikalauti trupalaikės vizos. Jei asmuo pasilieka valstybėje ilgiau nei tris mėnesius iš jo gali būti reikalaujama užsiregistruoti kompetentingoje institucijoje. Asmenys gali pasilikti kitoje šalyje ilgiau nei 6 mėnesius, jei tenkina vieną iš šių sąlygų:
-užsiima ekonomine veikla,
-turi pakankamai lėšų save išlaikyti bei galiojantį medicininį draudimą,
-mokosi profesinės kvalifikacijos, turi pakankamai lėšų save išlaikyti ir turi galiojantį medicininių  išlaidų draudimą,
-yra asmens, tenkinančio vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų, šeimos narys.

   Valstybė gali reikalauti užsiregistruoti kompetentingoje institucijoje, tačiau jokiais atvejais iš asmens negali būti reikalaujama leidimo gyventi (šeimos nariai iš trečiųjų šalių turi gauti leidimą gyventi išduodamą specialiai Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams, jis galioja mažiausiai 5 metus). Direktyvoje nustatyta, kad išgyvenus kitoje valstybėje narėje penkerius metus asmuo ir jo šeimos nariai (tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečiai) įgyja nuolatinio gyvenimo teisę. Ši teisė suteikia asmeniui teisę į vienodas su vietiniais gyventojais mokesčių, socialinės apsaugos, išsislavinimo bei kitas sąlygas. Darbuotojai bei jų šeimos nariai teisę į socialinę apsaugą įgyja nuo darbo kitoje valstybėje pradžios. Nuolatinio gyvenimo teisės suteikiamas sąlygas asmuo gali prarasti išvykęs iš šalies ne trupmesniam nei 2 metų laikotarpiui.

Informacijos apie teisę gyventi kitoje valstybėje narėje galite rasti adresu:
http://europa.eu/scadplus/leg/en/s17000.htm


Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas pritarė Komisijos pasiūlymui dėl Europos privačios bendrovės statuso
2009-01-22
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Sausio 20 dieną Teisės reikalų komitetas nagrinėjo Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, nustatančio Europos privačios bendrovės statusą. Europos Komisija, reaguodama į Europos Parlamento 2007 metų vasario 1 dienos rezoliuciją pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuris sukurtų vieningų taisyklių rinkinį steigiant bendroves visose Europos Sąjungos valstybėse. Aiškinamajame memorandume Komisija teigia, kad naujosios taisyklės turėtų padėti įgyvendinti "Smulkiojo verslo akto Europai" tikslus, kuriais siekiama pagerinti smulkių bei vidutinių įmonių veiklos bendrojoje rinkoje sąlygas ir rezultatus. Reglamentas turėtų sumažinti išlaidas, susijusias su registracijos bei apskaitos dokumentų tvarkymu pagal skirtingų valstybių narių reikalavimus. Pagal pasiūlytą Komisijos reglamento projektą, šiomis taisyklėmis galėtų naudotis visi asmenys, steigiantys ribotos civilinės atsakomybės įmonės, turinčias juridinio asmens statusą ir nesiūlančias savo akcijų visuomenei bei neprekiaujiomis jomis viešai. Europos privačios bedrovės statusas galėtų būti įgyjamas ir reorganizuojant jau egzistuojančias įmones. Pagal siūlomą reglamento projektą įmonės steigėjais gali būti vienas ar daugiau fizinių ar/ir juridinių asmenų, Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės ar kitos Europos privačios bendrovės. Reglamento projekte numatyta plati akcininkų laisvė spręsti dėl akcijų tipo bei jų suteikiamų teisių. Struktūros ir valdymo klausimai taip pat pagrinde paliekami spręsti akcijų turėtojams. Nagrinėjant Komisijos pasiūlymą Europos Parlamento Teisės reikalų komitete iš esmės buvo pritarta Komisijos pasiūlymui, tačiau pranešimą šia tema rengęs Klaus-Heiner Lehne išskyrė keletą aspektų, kuriuos būtų verta persvarstyti. Pirmiausia Teisės reikalų komitetas nesutiko su Komisijos siūlymu įtvirtinti 1 euro minimalų kapitalo reikalavimą steigiant įmonę. Nors pirminiame pasiūlyme dėl pataisų Klaus-Heiner Lehne siūlė nustatyti 10 000 eurų kapitalo dydį, galutiniame reglamento pakeitimų projekte siūlomas 8000 eurų dydžio kapitalo reikalavimas, kuris turi būti tenkinamas, kai bendrovė negali pasirašyti mokumo sertifikato, kuris užtikrintų, kad bendrovė bus pajėgi įgyvendinti savo įsipareigojimus. Pirminiame Komisijos projekte taip pat nebuvo ribojama galimybė bendrovei įgyti Europos privačios bendrovės statusą net ir neesant jokio tarpvalstybinio elemento. Atsižvelgiant į subsidiarumo reikalavimą, Teisės reikalų komitete buvo pasiūlyta tokį statusą leisti įgyti tik įmonėms, kurios vienu ar kitu būdu yra susijusios su keliomis valstybėmis (veiklos vieta, akcininkų gyvenamoji vieta ir pan.) tačiau, vengiant užkirsti kelią naujoms įmonėms įgyti Europos privačios bendrovės statusą, siūloma šios sąlygos įgyvendinimo įrodymų reikalauti ne registruojant bendrovę, o po jos registracijos praėjus tam tikram laikui. Teisės reikalų komitetas taip pat pasiūlė pakeisti Komisijos projektą nustatant didesnes darbuotojų dalyvavimo garantijas. Pagal komiteto pasiūlytą reglamento projektą, bendrovė turėtų taikyti registracijos valstybės taisykles. Tais atvejais, kai bendrovė yra perkeliama turėtų būti taikomos priimančiosios valstybės taisyklės. Jei pastarosios neužtikrina tokio lygio apsaugos, kuri suteikiama darbuotojų kilmės valstybės taisyklėmis, bendrovė turi susitarti su drabuotojais dėl jų santykiams taikomų nuostatų. Teisės reikalų komitetas taip pat pasiūlė Komisijai taikyti kuo išsamesnį teisės derinimo metodą ir reglamente nustatyti nacionlinės teisės taikymą tik išimtinais atvejais. Nepasiant tokio siūlymo, reglamentas neturės įtakos valstybių narių mokesčių, socialinės apsaugos ir kitų sričių, kurių neaptaria reglamentas, taikymui. 

Informacija iš:
www.europarl.eu


Svarstomi Teismų sprendimų civilinėse bei komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamento pakeitimai
2009-01-20
//EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Sausio 19 dienos pavakarę, teisės reikalų komitetas organizavo atvirą susitikimą-diskusiją dėl numatomo Tarybos reglamento 44/2001 dėl jurisdikcijos bei teismo sprendimų civilinėse bei komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo  (dar vadinamu Briuselio I reglamentas) pakeitimų. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką bylose Erich Gasser  GmbH v. MISAT Srl (byla Nr. C-116/02 ), Andrew Owusu v. N.B. Jackson (byla Nr. C-116/02), Gregory Paul Turner v. Felix  Fareed Ismail Grovit (Nr. C-159/02) bei generalinio advokato Kokott nuomonę byloje Allianz SpA (byla Nr. C 185/07) iškilo būtinybė peržiūrėti dabartinį Briuselio I reglamentą. Susitikimo metu, teisės reikalų komitetas analizavo šalių autonomijos bei jurisdikcijos pasirinkimo teisių ribas, lis pendends bei forum non conveniens taisykles, konkurencijos taisyklių vykdymo klausimus bei vilkinamųjų ieškinių poblemą (angl. torpedo actions).
Briuselio I reglamentas, įsigaliojęs 2002 metais, pakeitė iki tol galiojusias Briuselio bei Lugano konvencijas ir yra pagrindinis teisinis instrumentas Europos Sąjungoje įtvirtinanantis teismo sprendimų, priimtų kitoje valstybėje narėje pripažinimą bei vykdymą. Reglamentas įtvirtina bendrąsias jurisdikcijos nustatymo taisykles (pagrindinė taisyklė – atsakovo gyvenamosios vietos teismas yra kompetentingas nagrinėti bylą), lis pendens taisyklę (bylą dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių gali nagrinėti tik vienas teismas, jei kitoje valstybėje dėl analogiško ginčo yra kreipiamasi į teismą, kai tą ginčą jau nagrinėja teismas pirmojoje valstybėje narėje, teismas, į kurį buvo kreiptasi vėliau turi sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol paaiškės, ar pirmojo teismo jurisdikcija yra pagrįsta) bei teismo sprendimų pripažinimo taisyklę, pagal kurią, kitoje valstybėje priimti sprendimai turi būti automatiškai pripažįstami bet kurioje valstybėje narėje,  nenagrinėjant ginčo iš esmės. Reglamento nuostatos taip pat nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą, gali išduoti standartinį pažymėjimą, kuriuo remiantis sprendimas tampa vykdytinas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Nukrypti nuo vykdymo leidžiama tik viešosios tvarkos pagrindu. Amsterdamo  sutartimi Europos Sąjungoje įtvirtinus bendradarbiavimo civilinėse bylose kompetenciją, ES teisės aktai taip pat nustato taisykles šeimos teisės (Reglamentas (EB) 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo („Briuselio II reglamentas"), bankroto (Reglamente (EB) Nr. 1346/2000), įrodymų rinkimo (Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose), reikalavimų vykdymo (Tarybos reglamentu ((EB) Nr. 805/2004), sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą) bei teisinės pagalbos (Tarybos direktyvą 2003/8/EB) srityse.
Visus Europos Sąjungos teisės aktus galite rasti adresu: www.eur-lex.eu

Informacija iš: www.europarl.eu  bei
http://ec.europa.eu/justice_home/fsj/civil/eurocivil/introduction/introduction_lt.htm


Europos Parlamento teisės reikalų komiteto sausio 19-20 d. posėdžio aktualijos
2009-01-20
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Europos Parlamento teisės reikalų komitetas sausio 19-20 dienomis vykstančiame posėdyje svarsto šiuos klausimus:
- Autorių ir tam tikrų autorinių teisių apsaugos terminai bei autorių teisių srities perspektyvos    Europos Sąjungoje,
- Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose,
- Įmonių buveinių perkėlimas į kitą šalį,
- Europos privačios bendrovės statusas,
- Direktyvos 2006/43 EB dėl teisės aktų numatyto metinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atsakomybės audito,
- Žalioji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo,
- Tarša iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimas,
- Problemos ir planai, susiję su ES pilietybe,
- Direktyvos 2002/14 EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos kūrimo Europos Bendrijoje įgyvendinimas,
- Tarptautiniai mokėjimai Europos Bendrijoje,
- Ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių techninės specifikacijos,
- Atsakomybės ir dokumentų reikalavimai jungiant ir skaidant bendroves,
- Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas,
- 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo ataskaita,
- Direktyvos 2004/38 EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyvendinti valstybių narių teritorijoje taikymas,
- Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugos kitose valstybės narėse,
- Elektroninių pinigų įstaigų steigimas,
- Vienodas požiūris į asmenis nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
- Vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris.
Sausio 20 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitete lankysis Jiří Pospíšil, Čekijos teisingumo ministras. Vizito metu bus svarstomi Čekijos Respublikos prezidentavimo prioritetai.
Išsamią Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkę galite rasti adresu: 

http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2004_2009/documents/oj/762/762196/762196lt.pdf

Informacija iš: www.europarl.eu


Parama daugiabučių namų modernizavimui Lietuvoje
2009-01-13
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Atsižvelgiant į vis blogėjančią daugiabučių namų padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos Seimas bei Vyriausybė ėmėsi priemonių skatinti gyventojus atnaujinti savo būstą. Kadangi pagrindinė senųjų daugiabučių problema yra energetinis neefektyvumas, jų  modernizavimas reikalauja viso namo, o ne atskirų butų atnaujinimo. Atsižvegdama į šią problemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Lietuvos būsto strategiją, 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.1213 patvirtino daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programą. 2005 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programos pakeitimo, kuriame numatyta, kad valstybės parama bus teikiama ne tik mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), kurių bendrijos įgyvendina modernizavimo projektus, bet ir daugiabučių namų savininkų bendrijų įgyvendinamiems investicijų projektams, kuriems teikiamos valstybės  paramos dydis priklausys nuo projekto įgyvendinimo metu įdiegtų daugiabučio namo modernizavimo priemonių energinio efektyvumo. Programoje numatyta remti ir investicijų projektus, kuriuos įgyvendina jungtinės veiklos sutartis sudarę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. 2008 m. kovo 5 d. LR Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos daugiabučių namų modernizavimo programą. Naujojoje programos redakcijoje numatyta galimybė gauti Vyriausybės paramą ne tik savininkams, kurie yra įsteigę bendriją arba sudarę jungtinės veiklos sutartį.  Nuo šiol daugiabučiai, už kurių valdymą atsakingi administratoriai taip pat gali dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programoje ir gauti valstybės paramą priklausomai nuo įgyvendinamų projektų energinio efektyvumo. 2007 m. rugpjūčio mėn. perpus sumažintas ankstesnis ir valstybės nustatytas privalomas 10 proc. pradinio įnašo dydis, nuo šiol šis įnašas sudaro 5 proc. nuo investicijų sumos.
Pagal 2009 m. sausio 1 dieną įsigaliojusį "Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio  pakeitimo ir papildymo įstatymą":

   Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama visiems daugiabučių namų butų savininkams, nepaisant savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo formos:
1) apmokant ne didesnę kaip 50 procentų valstybės remiamų  investicijų dalį daugiabučiams namams modernizuoti, atsižvelgiant į šių investicijų projektų, įgyvendinamų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas, energinį efektyvumą. Suteikiant daugiabučių namų savininkams vienkartinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto dydžio valstybės paramą, vienkartinės valstybės paramos dydis vienam daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą;
2) apmokant daugiabučio namo modernizavimo, atliekamo pagal šios dalies 1 punkte nurodytus investicijų projektus, išlaidas, tenkančias mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims): jiems tenkantį investicijos pradinį įnašą ar jo dalį, kredito draudimo įmoką ar jos dalį, kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį.
Asmenims, norintiems pasinaudoti valstybės suteikiama param reikėtų kreiptis į Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, kuri yra atsakinga už Vyriausybės programos įgyvendinimą. Būsto ir plėtros agentūra kiekvienoje apskrityje turi savo padalinį. Agentrūros padalinių adresai bei daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimą programą galite rasti adresu: 
www.bkagentura.lt 
Svarbu paminėti, kad paramą daugiabučių namų modernizavimui taip pat teikia ir savivaldybės. Informacijos apie jų teikiamos paramos sąlygas ir dydžius reikėtų teirautis savivaldybių institucijose ir/ar savivaldybių internetinėse svetainėse (jų adresus galite rasti Lietuvos savivaldybių asociacijos interneto svetainėje
www.lsa.lt ).

Informacija iš:
www.lrs.lt bei www.bkagentūra.lt


Svarstomas Europos Sąjungos institucijų darbuotojų bei Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas
2009-01-13
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Rytoj Lietuvos Respublikos Seimas svarstys Vyriausybės patrvirtiną Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siekiama suderinti Europos Sąjungos laisvą darbuotojų judėjimą įtvirtinančius teisės aktus su Lietuvos teisės sistema. Pagal siūlomą projektą Europos Parlamento nariams, įgijusiems valstybinio pensijų socialinio draudimo stažą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinės socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos (šiems asmenims mirus – valstybinės socialinio draudimo našlių arba našlaičių pensijos už juos) skiriamos ir (ar) mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas. Tais atvejais, kai Europos Parlamento narys yra įgijęs mažesnį negu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas minimalusis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas atitinkamos rūšies pensijai skirti, šio asmens teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją nustatoma, sumuojant asmens pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir šio asmens įgaliojimų Europos Parlamente trukmę. Įstatymo projekte taip pat numatoma bendra dirbantiems (dirbusiems) Europos Sąjungos institucijose asmenims, pensinių teisių (t.y. teisių gauti pensiją), įgytų Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungos institucijose, išsaugojimą ir perkėlimą iš vienos pensijų sistemos į kitą. Įstatymo projekte siūloma asmenims, pradėjusiems dirbti ES institucijoje, leisti Lietuvoje įgytas pensines teises perkelti į ES institucijų pensijų sistemą. Tai būtų daroma pervedant įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas lėšų sumas iš „Sodros“ biudžeto ir privataus pensijų fondo į ES institucijų pensijų kaupimo sistemas. Asmenims, nutraukus darbo santykius su Europos Sąjungos institucijomis dar neįgijus teisės į pensiją, būtų leista perkelti jų pensijos teises į Lietuvos teisės sistemą. Asmenų įgytas darbo stažas būtų įskaitytas Lietuvoje, o jų gautos pajamos įtrauktos į draudžiamąsias pajamas.

Įstatymo projektą galite rasti adresu:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=331628


Informacija iš Lietuvos Respublikos Seimo priimtų naujausių mokesčių įstatymų
2009-01-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos

   Pagal  Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymą   (Žin. 2008, Nr. 149-6033), nuo 2009 m. sausio 1 d. visoms pajamoms, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, nustatomas vienodas - 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Privalomo sveikatos draudimo įmokos (kurių nustatytas dydis 6 ir 9 proc.) atskiriamos nuo gyventojų pajamų mokesčių ir jų mokėjimas nustatomas Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio keitimo įstatymą, kitoks nei įprastinis, 20 proc. dydžio pajamų mokesčio tarifas nustatomas pajamoms iš paskirstytojo pelno. Tokioms pajamoms priskiriami dividendai (įskaitant ir skirstant vieneto pelną ar mažinant įstatinį kapitalą vieneto dalyvio gautas lėšas ar gauto turto tikroji rinkos kaina). Pajamoms, gautoms iš paskirstytojo pelno, nepriskiriamos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos. Neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos iš apmokestinto pelno, viršijančios 4000 Lt apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo įstatyme apibrėžiama  gyventojo natūra gauta nauda, kuri nėra laikoma jo pajamomis, t.y.:
-tam tikro dydžio nepiniginiai laimėjimai (prizai) ir dovanos;
-gyventojo gauta nauda, darbdaviui visiškai ar iš dalies sumokėjus už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
-nauda, gauta gyventojui nemokamai suteikus naudotis darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitų turtu, kai su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
-nauda, gauta kitam asmeniui mokymo įstaigoms sumokėjus už tam tikrą gyventojo mokymą;
- kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis.
   Pajamų, gautų natūra, įvertinimo (apskaičiavimo) tvarką nustatyti pavedama Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai.
   Pagal naująją įstatymo redakciją, pagrindinis neapmokestinamų pajamų dydis gali būti taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Konkretus jo dydis nustatomas atsižvelgiant į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas nustatytų rūšių pajamas. Jeigu gyventojo metinės pajamos neviršija 9600 litų, jo metinis neapmokestinamų pajamų dydis yra 5640 litų, jeigu gyventojo mokestinės pajamos viršija 9600 litų, metinis neapmokestinamų pajamų dydis apskaičiuojamas pagal formulę: [metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis = 5640 – 0,2 (Gyventojų metinės pajamos– 9600)]. Gyventojai, kurių metinės pajamos (bruto) siekia 37800 litų (3150 litų per mėnesį) neturi teisės atimti neapmokestinamo pajamų dydžio iš savo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų. 
   Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 23 punktą,  pajamos, gyventojų gautos iš žemės ūkio veiklos, apmokestinamos tais atvejais, kai gyventojų turimos žemės ūkio valdos dydis, pagal mokestinių laikotarpiu įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra  didesnis  kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti.

Informacija iš:
www.lrs.lt bei www.vmi.lt

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymo pakeitimai

   Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125-1 straipsnių pakeitimo ir 125-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (Žin., 2008, Nr. 149-6034) padidintas šiuo metu taikomas standartinis 18 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas iki 19 procentų; panaikintas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas, išskyrus lengvatinį 5 procentų mokesčio tarifą vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos (ši lengvata taikoma iki 2009 m. birželio 30 d.) bei šio mokesčio lengvatą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą) ir už į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti bei šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti) (ši lengvata  bus taikoma  iki 2009 m. rugpjūčio 31 d.). Įstatyme nustatytas naujas lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams. Lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio tarifai, galioję 2008 metais, galės būti taikomi tokiais atvejais:
- jeigu prenumeratos sutartys 2009 metams dėl periodinių leidinių tiekimo buvo sudarytos ir pagal jas apmokėta iki 2008 m. gruodžio 31 d., jų tiekimas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą;
-jeigu išankstinis apgyvendinimo paslaugų užsakymas (rezervavimas) dėl šių paslaugų teikimo 2009 metais buvo registruotas iki 2008 m. gruodžio 31 d., jų teikimas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą;
-renginių lankymas 2009 metais asmenims, bilietus į juos įsigijusiems ir apmokėjusiems iki 2008 m. gruodžio 31 d., apmokestinamas taikant 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifą;
-jeigu sutartys dėl gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugų, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, atlikimo buvo sudarytos iki 2008 m. gruodžio 31 d., šių paslaugų teikimas apmokestinamas taikant 9 procentų tarifą;
-vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimas asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta tvarka, iki 2009 m. birželio 30 dienos apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą;
-18 proc. tarifas taikomas tiekiamoms cigaretėms ir kitam apdorotam tabakui, kurie paženklinti iki 2008-12-31 užsakytomis banderolėmis ir kuriems maksimali mažmeninė kaina yra nustatyta atsižvelgiant į 18 proc. mokesčio tarifą, o akcizas už jas sumokėtas iki 2009-01-31 dienos.

Informacija iš www.lrs.lt bei www.vmi.lt

Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

   Pagal Lietuvos Respublikos Pelno įstatymą (Žin., 2008, Nr. 87-3457), nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio Lietuvos ūkio vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20 proc. pelno mokesčio tarifą. Kredito unijoms, Centrinei kredito unijai taip pat nustatomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas. Užsienio vienetų pajamoms, gautoms ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, nuo 2009 m. sausio 1 d. taikomas 20 proc. mokesčio tarifas pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; Pelno mokesčio įstatymo  33 str. 2 dalyje nustatyta dividendų neapmokestinimo išimtis (t.y. dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų). Pastaroji išimtis netaikoma Lietuvos vienetui išmokamų dividendų sumai, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamajam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas arba apmokestinamasis pelnas mažinamas dėl investicijų lengvatos, arba apmokestinamasis pelnas (ar jo dalis) neapmokestinamas dėl Pelno mokesčio įstatymo 12 str. 5, 15 ir 16 punktuose nustatytų lengvatų. Taikant šios dalies nuostatas, numatyta išlyga, pagal kurią nuostata dėl dividendų neapmokestinimo netaikoma išmokamiems dividendams, proporcingai tenkantiems faktiškai dėl minėtų lengvatų (įskaitant apmokestintą 0 proc. tarifu) neapmokestintam apmokestinamajam pelnui (ar jo daliai). Išimtis nustatyta laisvųjų ekonominių zonų įmonėms.

Informacija iš: 
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=334721 bei www.vmi.lt

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai

   Pagal naująjį Sveikatos draudimo įstatymą (Žin.Nr. 149-6022), dirbantieji pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, politikai moka 6 proc. nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (t.y. nuo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų) bei 3 proc. nuo šių pajamų už minėtus asmenis moka draudėjas (juridinis asmuo). Šie įmokų dydžiai (6 proc. ir 3 proc. ) taikomi ir tais atvejais, kai asmuo gauna autorinį atlyginimą, sporto veiklos ir atlikėjų pajamas. Fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, ūkinių bendrijų nariai, individualių įmonių savininkai bei savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį moka 9 proc. minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mokėjimo dieną dydžio privalomojo socialinio draudimo įmokas. Įmoka sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos.
   Privalomojo sveikatos draudimo įmokų kas mėnesį mokėti neprivalo asmenys, kurie dar patenka ir į draudžiamųjų valstybės lėšomis kategoriją ir (ar) gauna darbo užmokesčio pajamas. Asmenys, gaunantys kitas, negu aukščiau nurodytas pajamas, nuo kurių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, nuo šių pajamų moka 6 proc. dydžio privalomojo socialinio draudimo įmokas.

Infirmacija iš: 
www.lrs.lt bei www.vmi.lt
 

Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo svarbiausios nuostatos

   Pagal naująjį Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymą, alui taikomą akcizą už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos alaus hektolitre padidintas nuo 7,7 lito iki 8,5 lito. Taip pat nuspręsta panaikinti akcizų lengvatą, taikytą mažosioms alaus darykloms. Vynui iš šviežių vynuogių, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio, pagal naująjį įstatymo pakeitimą taikomas mokestis – 53 litai už produkto hektolitrą. Kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija, gauta tik fermentacijos būdu ir išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, nustatytas mokestis– 58 litai už produkto hektolitrą. Vynui iš šviežių vynuogių, nurodytam Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo 22 str. 2 punkte - 198 litai už produkto hektolitrą. Tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio akcizų tarifas įstatymu padidintas nuo 180 litų iki 198 litų už produkto hektolitrą; o tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio akcizas padidintas nuo 276 litų iki 304 litų už produkto hektolitrą. Pagal naująjį įstatymą brangs ir benzinas- nešvininis benzinas brangs nuo 1116 litų iki 1500 litų už 1000 litrų produkto, o turinčiam švino nuo 1454 litų iki 2000 litų už 1000 litrų produkto.

Informacija iš: 
www.lrs.lt bei www.vmi.lt


Europos Parlamento Teisės komiteto 2009 metų posėdžių kalendorius
2009-01-07
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

Sausio 19, Pirmadienis, 15h00-18h30
Sausio 20, Antradienis, 9h00-12h30
Sausio 20, Antradienis, 15h00-18h30

Vasario 11, Trečiadienis, 15h00-18h30
Vasario 12, Ketvirtadienis, 9h00-12h30

Kovo 30, Pirmadienis, 15h00-18h30
Kovo 31, Antradienis, 9h00-12h30
Kovo 31, Antradienis, 15h00-18h30

Balandžio 30, Antradienis,9h00-12h30

Steigiamasis susirinkimas Liepos mėnesį

Rugsėjo 2, Trečiadienis, 15h00-18h30
Rugsėjo 3, Ketvirtadienis, 9h00-12h30
Rugsėjo 3, Ketvirtadienis, 15h00-18h30

Spalio 5, Pirmadienis, 15h00-18h30
Spalio 6, Antradienis, 9h00-12h30

Lapkričio 9, Pirmadienis, 15h00-18h30
Lapkričio 10, Antradeinis, 9h00-12h30
Lapkričio 10, Antradeinis, 15h00-18h30

Gruodžio 2, Trečiadienis, 15h00-18h30
Gruodžio 3, Ketvirtadienis, 9h00-12h30


Teisės komiteto posėdžio darbotvarkė
2008-12-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

1. Europos privačiosios bendrovės statutas.
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne (PPE–DE)
2. Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos
protokolas dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų.
Pranešėjas: Georgios Papastamkos (PPE–DE)
3. Kalbų vartojimas apeliaciniuose procesuose dėl Europos Sąjungos tarnautojų teismo sprendimų.
Pranešėjas: Costas Botopoulos (PSE)
4. Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti.
Nuomonės referentė: Neena Gill (PSE)
5. Kapitalui keliamų reikalavimų direktyvos (2006/48/EB ir 2006/49/EB).
Nuomonės referentė: Ieke Van Den Burg (PSE)

Kodifikavimas:

6. Mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui,daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir registruotos
buveinės perkėlimui (kodifikuota redakcija).
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
7. Ozono sluoksnį ardančios medžiagos (nauja redakcija).
Nuomonės referentė: Diana Wallis (ALDE)
8. Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus
civilinėse ar komercinėse bylose.
Pranešėjas: Manuel Medina Ortega (PSE)
9. Įmonių buveinių perkėlimas į kitą šalį.
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne (PPE–DE)
10. Atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimai jungiant ir skaidant
bendroves.
Pranešėja: Renate Weber (ALDE)
11. Tarša iš laivų ir sankcijos už pažeidimus.
Nuomonės referentė:  Eva Lichtenberger (Verts/ALE)
12. Galimybė visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais.
Nuomonės referentė:  Monica Frassoni (Verts/ALE)


Teisės komiteto posėdžio darbotvarkė
2008-11-04
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            
1. Vidutinėms įmonėms taikomų tam tikrų atskleidimo reikalavimų ir įpareigojimo rengti konsoliduotą atskaitomybė.
 Pranešėja: Ieke Van Den Burg (PES)
2. Konvencija dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos
protokolas dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų.
Pranešėjas: Georgios Papastamkos (PPE–DE)
3. Įmonių buveinių perkėlimas į kitą šalį.
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne (PPE–DE)
4. Komisijos pranešimas dėl Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinimo.
Pranešėjas: Manuel Medina Ortega (PES)
5. Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose.
Pranešėjas: Manuel Medina Ortega (PSE)
6. Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų numatyto metinės atskaitomybės ir
konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito.
Pranešėjas: Bert Doorn (PPE–DE)
7. Parlamentinis imunitetas Lenkijoje.
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
8. Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti.
Nuomonės referentė: Neena Gill (PES)
9. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (liet. „Smulkaus verslo aktas“).
Nuomonės referentas: Othmar Karas (PPE–DE)
10. Prašymas atšaukti Parlamento nario Antonio Di Pietro imunitetą.
Pranešėjas: Aloyzas Sakalas (PES)
11. Prašymas atšaukti Parlamento nario Miloslavo Ransdorfo imunitetą.
Pranešėjas: Aloyzas Sakalas (PES)


Teisės komiteto papildomo posėdžio darbotvarkė
2008-10-07
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

1. Akademinis Bendros principų sistemos projekto variantas: tolesnio darbo
Europos sutarčių teisės srityje pagrindas.
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne (PPE-DE)
2. Tam tikrų tipų bendrovių įsipareigojimai skelbti ir versti.
Pranešėja: Piia-Noora Kauppi (PPE–DE)
3. Konkurencijos taisyklių taikymas geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų
transportui (kodifikuota redakcija).
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
4. Europos darbų taryba (nauja redakcija).
Nuomonės referentė: Diana Wallis (ALDE)
5. Bendrovių teisė dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių (kodifikuota
redakcija).
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
6. Įstatymais nustatytas dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių
ženklinimas (kodifikuota redakcija).
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
7. Medicinos produktų papildomos apsaugos liudijimas (kodifikuota redakcija).
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
8. Elektroninė komunikacija teisiniais klausimais (e. teisingumas).
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
9. Teisinė suaugusiųjų apsauga. Tarptautinės pasekmės.
Pranešėjas: Antonio López-Istúriz White (PPE–DE)
10. Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto
skaidrumas.
Pranešėja: Neena Gill (PSE)
11. Kova su mokestiniu sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje.
Nuomonės referentė: Lidia Joanna Geringer De Oedenberg (PSE)
12. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes
kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje.
Nuomonės referentas: Aloyzas Sakalas (PSE)
13. Europos Sąjungos leidinių biuro veiklos organizavimas.
Nuomonės referentas: Rareş-Lucian Niculescu (PPE–DE)
14. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (liet. „Smulkaus verslo aktas“).
Nuomonės referentas: Othmar Karas (PPE–DE)


Teisės komiteto papildomo posėdžio darbotvarkė
2008-09-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius


1. Konkurencijos taisyklių taikymas geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui
(kodifikuota redakcija).
2. Saugumas keliuose. Dviračių motorinių transporto priemonių ranktūriai
keleiviams (kodifikuota redakcija).
3. Europos privačiosios bendrovės statutas.
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne (PPE–DE)

 

 

Teisės komiteto posėdžio darbotvarkė
2008-09-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

1. Konventas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose
pripažinimo ir vykdymo nuostatų.
Pranešėjas: Hans-Peter Mayer (PPE–DE)
2. Vidutinėms įmonėms taikomi informacijos paskelbimo reikalavimai ir
įpareigojimas rengti suvestines ataskaitas.
Pranešėja: Ieke Van Den Burg (PSE)
3. Reikalavimai dėl informavimo ir vertimo tam tikrų tipų bendrovėms.
Pranešėja: Piia-Noora Kauppi (PPE-DE)
4. Europos privačiosios įmonės statutas.
Pranešėjas: Klaus-Heiner Lehne (PPE–DE)
5. Elektroninė komunikacija teisiniais klausimais (e. teisingumas).
Pranešėja: Diana Wallis (ALDE)
6. Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėsear komercinėse bylose.
Pranešėjas: Titus Corlaţean (PSE)
7. Teisinė suaugusiųjų apsauga: tarpvalstybinis pobūdis.
Pranešėjas: Antonio López-Istúriz White (PPE–DE)
8. Pridėtinės vertės mokesčio bendra sistema, siekiant kovoti su mokestiniu
sukčiavimu sudarant sandorius Bendrijos viduje.
Nuomonės referentė: Lidia Joanna Geringer De Oedenberg (PSE)
9. Pinigų padirbinėjimo įtaka tarptautinei prekybai.
Nuomonės referentė: Eva Lichtenberger (Verts/ALE)
10. Su santuoka susijusiose bylose taikytina teisė.
Nuomonės referentas: Carlo Casini (PPE–DE)


Teises komiteto darbo 2008 m. kalendorius
2008-01-07

Sausio 21, Pirmadienis, 15h 00-18h 30
Sausio 22, Antradienis, 9h 00-12h 30 

Vasario 25, Pirmadienis, 15h 00-18h 30
Vasario 26, Antradienis, 9h 00-12h 30

Kovo 26, Trečiadienis, 9h 00-12h 30
Kovo 26, Trečiadienis, 15h 00-18h 30

Kovo 27, Ketvirtadienis, 9h 00-12h 30

Balandžio 8, Antradienis, 9h 00-12h 30
Balandžio 8, Antradienis,15h 00-18h 30 

Gegužės 28, Trečiadienis, 15h 00-18h 30
Gegužės 29, Ketvirtadienis, 9h 00-12h 30
Gegužės29, Ketvirtadienis, 15h 00-18h 30

Birželio 25, Trečiadienis, 15h 00-18h 30
Birželio 26, Ketvirtadienis, 9h 00-12h 30
Birželio 26, Ketvirtadienis, 15h 00-18h 30

Liepos 16, Trečiadienis, 15h 00-18h 30
Liepos 17, Ketvirtadienis, 9h 00-12h 30  

Rugsėjo 8, Pirmadienis, 15h 00-18h 30
Rugsėjo 9, Antradienis, 9h 00-12h 30

Spalio 7, Antradienis, 11h 00-12h 45
Spalio 7, Antradienis, 15h 00-18h 30
Spalio 13, Pirmadienis, 15h 00-18h 30

Lapkričio 3, Pirmadienis, 15h 00-18h 30
Lapkričio 4, Antradienis, 9h 00-12h 30
Lapkričio 4, Antradienis, 15h 00-18h 30

Gruodžio 2, Antradienis, 11h 00-12h 45
Gruodžio 2, Antradienis, 15h 00-18h 30