Archyvas
Svarstomi Teismų sprendimų civilinėse bei komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamento pakeitimai
2009-01-20  / /EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Sausio 19 dienos pavakarę, teisės reikalų komitetas organizavo atvirą susitikimą-diskusiją dėl numatomo Tarybos reglamento 44/2001 dėl jurisdikcijos bei teismo sprendimų civilinėse bei komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo  (dar vadinamu Briuselio I reglamentas) pakeitimų. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką bylose Erich Gasser  GmbH v. MISAT Srl (byla Nr. C-116/02 ), Andrew Owusu v. N.B. Jackson (byla Nr. C-116/02), Gregory Paul Turner v. Felix  Fareed Ismail Grovit (Nr. C-159/02) bei generalinio advokato Kokott nuomonę byloje Allianz SpA (byla Nr. C 185/07) iškilo būtinybė peržiūrėti dabartinį Briuselio I reglamentą. Susitikimo metu, teisės reikalų komitetas analizavo šalių autonomijos bei jurisdikcijos pasirinkimo teisių ribas, lis pendends bei forum non conveniens taisykles, konkurencijos taisyklių vykdymo klausimus bei vilkinamųjų ieškinių poblemą (angl. torpedo actions).
Briuselio I reglamentas, įsigaliojęs 2002 metais, pakeitė iki tol galiojusias Briuselio bei Lugano konvencijas ir yra pagrindinis teisinis instrumentas Europos Sąjungoje įtvirtinanantis teismo sprendimų, priimtų kitoje valstybėje narėje pripažinimą bei vykdymą. Reglamentas įtvirtina bendrąsias jurisdikcijos nustatymo taisykles (pagrindinė taisyklė – atsakovo gyvenamosios vietos teismas yra kompetentingas nagrinėti bylą), lis pendens taisyklę (bylą dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių gali nagrinėti tik vienas teismas, jei kitoje valstybėje dėl analogiško ginčo yra kreipiamasi į teismą, kai tą ginčą jau nagrinėja teismas pirmojoje valstybėje narėje, teismas, į kurį buvo kreiptasi vėliau turi sustabdyti bylos nagrinėjimą iki tol, kol paaiškės, ar pirmojo teismo jurisdikcija yra pagrįsta) bei teismo sprendimų pripažinimo taisyklę, pagal kurią, kitoje valstybėje priimti sprendimai turi būti automatiškai pripažįstami bet kurioje valstybėje narėje,  nenagrinėjant ginčo iš esmės. Reglamento nuostatos taip pat nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą, gali išduoti standartinį pažymėjimą, kuriuo remiantis sprendimas tampa vykdytinas bet kurioje kitoje valstybėje narėje. Nukrypti nuo vykdymo leidžiama tik viešosios tvarkos pagrindu. Amsterdamo  sutartimi Europos Sąjungoje įtvirtinus bendradarbiavimo civilinėse bylose kompetenciją, ES teisės aktai taip pat nustato taisykles šeimos teisės (Reglamentas (EB) 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo („Briuselio II reglamentas"), bankroto (Reglamente (EB) Nr. 1346/2000), įrodymų rinkimo (Reglamentu (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose), reikalavimų vykdymo (Tarybos reglamentu ((EB) Nr. 805/2004), sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą) bei teisinės pagalbos (Tarybos direktyvą 2003/8/EB) srityse.
Visus Europos Sąjungos teisės aktus galite rasti adresu: www.eur-lex.eu

Informacija iš: www.europarl.eu  bei
http://ec.europa.eu/justice_home/fsj/civil/eurocivil/introduction/introduction_lt.htm