Archyvas
Europos Sąjungos pilietybės suteikiamų teisių apžvalga
2009-01-26  / EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Mastrichto Sutartimi Europoje įvedus Europos Sąjungos pilietybės institutą, visi valstybių narių piliečiai automatiškai tapo ir Europos Sąjungos pilietybės turėtojais. Pagal Europos Sąjungos Sutartį valstybės narės išliko kompetentingos spręsti dėl nacionalinės pilietybės suteikimo bei praradimo sąlygų. Nepaisant to, kad Europos Sąjungos pilietybė ne pakeičia, o papildo nacioalines, dabar jau 27 valsybių narių piletybes, ji Sutarties pagrindu taip pat suteikia tam tikras teises, nebūdingas tradiciniam pilietybės institutui. Europos Sąjungos Sutarties 18-21 straipsniai įtvirtina šias Europos Sąjungos pilietybės suteikiamas teises:
1-teisę judėti ir apsigyventi,
2-teisę balsuoti ir būti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus ir Europos Parlamento rinkimus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje,
3-teisę į diplomatinę ir konsulinę apsaugą trečiosiose šalyse,
4-teisę pateikti peticiją Europos Parlamentui bei teisė kreiptis į ombudsmeną.

   Vadovaudamasi Europos Sąjungos Sutarties 22 straipsniu, kas trejus metus Komisija pristato ataskaitą Europos Parlamentui, Europos ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui bei Tarybai dėl Sutarties nuostatų, reglamentuojančių Europos Sąjungos pilietybę taikymo. Šią savaitę Komisija pristatė penktąją ataskaitą Europos Parlamentui už 2004-2007 metus, kurią nagrinėjo Piliečių laisvių, teisingumo bei vidaus reikalų komitetas, o savo nuomonę pastarajam taip pat pateikė ir Teisės reikalų komitetas. Savo ataskaitoje Komisija pažymėjo, kad didžioji dalis europiečių, apklausų duomenimis, yra girdėję apie Europos Sąjungos pilietybės institutą ir žino, kad tuo pačiu metu jie yra ir savo valstybės, ir ES piliečiais. Tačiau, Komisijos nuomone, dauguma europiečių mano, kad yra nepakankamai informuoti apie Europos Sąjungos pilietybės turinį, jos suteikiamas teises. Nekvestionuodama valstybių narių autonomijos spręsti pilietybės suteikimo klausimų, Komisija savo ataskaitoje pažymėjo, kad situacija, kai tokiose šalyse kaip Estija, Latvija ir Slovėnija, kuriose nemaža dalis nuolatinių gyventojų nėra laikomi piliečiais yra nepriimtina ir turėtų būti pakeista. Komisija tai pat paskatino valstybes vadovautis Tarybos išleistais bedraisiais integracijos principais, skatinančiais trečiųjų šalių piliečių integraciją. Komisija pažymėjo, kad naujoji direktyva 2004/38, pakeitusi nemažą dalį teisės aktų, reguliuojančių europiečių teises išvykti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, turėtų pagerinti piliečių teisių šioje srityje įgyvendinimą. Apžvelgdama laisvo darbuotojų judėjimo apribojimus naujosioms valstybėms narėms, Komisija paskatino senąsias 15 narių peržiūrėti jų vis dar taikomų apribojimų būtinumą ir pagrįstumą. Komisija atkreipė dėmesį į ateinančius Europos Parlamento rinkimus ir paskatino valstybes nares sudaryti kuo geresnes sąlygas kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams, nuolat gyvenantiems jų teritorijoe, balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose. Šis aspektas taip pat buvo itin pabrėžtas Piliečių laisvių, teisingumo bei vidaus reikalų komiteto nuomonėje. Savo ataskaitoje Komisija taip pat pabrėže, jog Azijoje siautę cunamiai bei krizė Libane parodė, kad konsulinės bei diplomatinės apsaugos suteikimo įgyvendinimas dar turi būti stipriai tobulinamas. Komisija pabrėžė, kad vis daugiau europiečių naudojasi peticijos Europos Parlamentui bei kreipimosi į ombudsmeną teisėmis bei paskatino valstybes nares suteikti kuo daugiau resursų naujiesiems SOLVIT centrams ir atkreipė dėmesį į naujosios Europos Sąjungos žmogaus teisių agentūros, skirtos padėti užtikrinti asmens teisių apsaugą Europos Sąjungos institucijoms bei valstybėms narėms priimant bei įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, įkūrimą.

   SOLVIT centrai - kiekvienoje valstybėje narėje įkurti centrai, kurie sprendžia tarpvalstybines problemas, susijusias su galimai neteisingu ES įstatymų taikymu tarp verslo arba piliečių iš vienos pusės ir nacionalinės valstybinės įstaigos, iš kitos pusės (ginčo išprendimo maksimalus terminas - 10 savaičių). Lietuvoje SOLVIT centras veikia Ūkio ministerijoje Europos Sąjungos reikalų bei vidaus rinkos koordinavimo departamente (Gedimino pr. 38/2). 

Daugiau informacijos apie SOLVIT centrus galite rasti:
http://ec.europa.eu/solvit/site/index_lt.htm

   Gyventojams, ketinantiems vykti į kitas Europos sąjungos valstybes, reikėtų prisiminti, jog nuo 2006 metų Europos Sąjungoje galioja nauja direktyva 2004/38, kuri nustato pagrindines gyventojų teises. Direktyva, pakeitusi iki tol galiojusias devynias sektorines direktyvas bei reglamentą dėl laisvo darbuotojų judėjimo numato atvykimo į kitą šalį bei pasilikimo joje sąlygas, teisę į socialines išmokas ir kitus svarbiausius klausimus. Direktyvoje numatyta, kad ES piliečiams vykstant į kitą valstybę narę būtina turėti tik asmens tapatybės dokumentą. Jokias būdais negalima reikalauti vizų ar kitų kelionės dokumentų. Jei pilietis keliauja su šeimos nariu, kuris yra trečiosios valstybės pilietis, valstybė, į kurią keliaujama gali pareikalauti trupalaikės vizos. Jei asmuo pasilieka valstybėje ilgiau nei tris mėnesius iš jo gali būti reikalaujama užsiregistruoti kompetentingoje institucijoje. Asmenys gali pasilikti kitoje šalyje ilgiau nei 6 mėnesius, jei tenkina vieną iš šių sąlygų:
-užsiima ekonomine veikla,
-turi pakankamai lėšų save išlaikyti bei galiojantį medicininį draudimą,
-mokosi profesinės kvalifikacijos, turi pakankamai lėšų save išlaikyti ir turi galiojantį medicininių  išlaidų draudimą,
-yra asmens, tenkinančio vieną iš aukščiau nurodytų sąlygų, šeimos narys.

   Valstybė gali reikalauti užsiregistruoti kompetentingoje institucijoje, tačiau jokiais atvejais iš asmens negali būti reikalaujama leidimo gyventi (šeimos nariai iš trečiųjų šalių turi gauti leidimą gyventi išduodamą specialiai Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams, jis galioja mažiausiai 5 metus). Direktyvoje nustatyta, kad išgyvenus kitoje valstybėje narėje penkerius metus asmuo ir jo šeimos nariai (tiek ES, tiek trečiųjų šalių piliečiai) įgyja nuolatinio gyvenimo teisę. Ši teisė suteikia asmeniui teisę į vienodas su vietiniais gyventojais mokesčių, socialinės apsaugos, išsislavinimo bei kitas sąlygas. Darbuotojai bei jų šeimos nariai teisę į socialinę apsaugą įgyja nuo darbo kitoje valstybėje pradžios. Nuolatinio gyvenimo teisės suteikiamas sąlygas asmuo gali prarasti išvykęs iš šalies ne trupmesniam nei 2 metų laikotarpiui.

Informacijos apie teisę gyventi kitoje valstybėje narėje galite rasti adresu:
http://europa.eu/scadplus/leg/en/s17000.htm