Gegužės 4 diena, Strasbūras

1) Vienodas požiūris į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris - pranešimas, Astrid Lulling,
Atsakingas moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.
2) Geresnės nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas - pranešimas, Edite Estrela
Atsakingas moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.
3) Darbo laiko organizavimo aspektai - pranešimas, Alejandro Cercas,
Parlamento delegacija taikinimo komitete.
4) Asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimas - pranešimas, Marie Panayotopoulos-Cassiotou,
atsakingas užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
5) Parlamento pajamų ir išlaidų 2010 finansiniams metams ir 2010 metų biudžeto sąmata- pranešimas, Vladimír Maňka,
Atsakingas biudžeto komitetas.
6) Prekyba produktais iš ruonių - pranešimas, Diana Wallis,
Atsakingas vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
7) Mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga - pranešimas, Neil Parish,
Atsakingas žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
8) Benzino garų grąžinimas degalinėse keleivinių automobilių bakus pildant degalų - pranešimas, Dimitrios Papadimoulis,
Atsakingas aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
9) Tarša iš laivų ir sankcijos už pažeidimus - pranešimas, Luis de Grandes Pascual,
atsakingas transporto ir turizmo komitetas.
10) Lyčių lygybės aspekto integravimas į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą - pranešimas, Libor Rouček,
Atsakingas užsienio reikalų komitetas.
11) Europos ombudsmeno specialusis pranešimas Europos Parlamentui dėl jo rekomendacijos projekto Komisijai išnagrinėjus skundą 185/2005/ELB- pranešimas, Miguel Angel Martínez Martínez,
Atsakingas peticijų komitetas. 
 
Gegužės 5 diena, Strasbūras

1) Elektroninių ryšių tinklas ir paslaugos, privataus gyvenimo ir vartotojų apsauga - rekomendacija antrajam svarstymui, Malcolm Harbour,
Atsakingas vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
2)Elektroninių ryšių tinklas ir paslaugos - rekomendacija antrajam svarstymui, Catherine Trautmann,
Atsakingas pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
3) Europos elektroninių ryšių rinkos institucija - rekomendacija antrajam svarstymui, Pilar del Castillo Vera
 Atsakingas pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
4)Dažnių juostos, kurios turi būti paliktos viešajam judriajam ryšiui - pranešimas, Francisca Pleguezuelos Aguilar,
Atsakingas pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
5) Elektros energiją naudojančių produktų ženklinimas ir pagrindinė informacija apie produkto sunaudojamą elektros energiją ir kitus išteklius (nauja redakcija) - pranešimas, Anni Podimata,
Atsakingas pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
6) Laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrosios taisyklės - pranešimas, Paolo Costa,
Atsakingas transporto ir turizmo komitetas.
7) Prašymas ginti Aldo Patriciello imunitetą - pranešimas, Aloyzas Sakalas,
Atsakingas teisės reikalų komitetas.
8) Prašymas ginti Umberto Bossi imunitetą - pranešimas, Klaus-Heiner Lehne,
Atsakingas teisės reikalų komitetas.
9) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo mobilizavimas - pranešimas, Reimer Böge,
Atsakingas biudžeto komitetas.
10) Taisomasis biudžetas 4/2009: energetikos projektai, skirti padėti atkurti ekonomiką - pranešimas, Jutta Haug,
Atsakingas biudžeto komitetas.
11) Taisomasis biudžetas 5/2009: įtraukti į biudžetą perteklių, susidariusį vykdant 2008 metų biudžetą - pranešimas, Jutta Haug (27/04),
Atsakingas biudžeto komitetas.
12) Pasirengimas darbo ministrų susitikimui - Komisijos pareiškimai.
13) Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas - pranešimas, Gabriele Stauner,
Atsakingas užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
14) Atnaujinta socialinė darbotvarkė - pranešimas, José Albino Silva Peneda,
Atsakingas užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
15) Iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvi įtrauktis - pranešimas, Jean Lambert,
Atsakingas užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
16) Parama kaimo plėtrai naudojant Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) - pranešimas, Petya Stavreva,
Atsakingas žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
17) Programa skirta ekonomikos gaivinimui teikiant paramą - pranešimas, Eugenijus Maldeikis,
Atsakingas pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
18) 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinis susitarimas ilgametės finansų schemos (pakeitimai) - pranešimas, Reimer Böge,
Atsakingas biudžeto komitetas.
19) Rožiniai vynai ir leistina enologinė praktika- žodiniai klausimai.
20) Reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, nuostatų dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų pakeitimas - pranešimas, Ilda Figueiredo,
Atsakingas žemės ūkio ir kaimo plėtros.
21) Gyvūnų apsauga juos žudant - pranešimas, Janusz Wojciechowski,
Atsakingas žemės ūkio ir kaimo plėtros.
22) Parlamento darbo tvarkos taisyklių bendra peržiūra - pranešimas, Richard Corbett,
Atsakingas konstitucinių reikalų komitetas.
23) Darbo tvarkos taisyklių straipsnių dėl peticijų peržiūra - pranešimas, Gérard Onesta,
Atsakingas konstitucinių reikalų komitetas.

Gegužės 6 diena, Strasbūras

1) Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Vadovų tarybos (2009m. birželio 18-19d.) rengimasis – prioritetinės diskusijos.
2) Finansai – bendros diskusijos.
3) Reikalavimų nuosavoms lėšoms direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB – pranešimas, Othmar Karas,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
4) Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa – pranešimas, Karsten Friedrich Hoppenstedt,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
5) Direktyvos ir vienuolikos nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities sprendimų panaikinimas – pranešimas, Philippe Morillon,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
6) 14 nebeaktualių bendrosios žuvininkystės politikos srities reglamentų panaikinimas – pranešimas, Philippe Morillon,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
7) Televizorių sunaudojamos energijos parodymas – pasiūlymas dėl rezoliucijos.
8) Buitinių šaldymo prietaisų sunaudojamos energijos parodymas – pasiūlymas dėl rezoliucijos.
9) 2009 m. kasmetinė veiksmų programa teminei programai „Nevalstybinių subjektų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo vystymosi procese“ – pasiūlymas dėl rezoliucijos.
10) Jungtinių Tautų konferencijos rasizmo klausimais (DURBA II - Ženeva) išvados - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
11) 2008 m. metinė žmogaus teisių pasaulyje ataskaita ir Europos Sąjungos politika šiuo klausimu – pranešimas, Raimon Obiols i Germà,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
12) Prieglobstis – bendros diskusijos.
13) Mažiausi reikalavimai dėl prieglobsčio prašančių asmenų priėmimo (nauja redakcija) – pranešimas, Antonio Masip Hidalgo,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
14) Trečiosios šalies piliečio arba pilietybės neturinčio asmens vienoje iš valstybių narių pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas (nauja redakcija) – pranešimas, Jeanine Hennis-Plasschaert,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
15) Sistemos „Eurodac“ sukūrimas siekiant palyginti pirštų atspaudus (nauja redakcija) – pranešimas, Nicolae Vlad Popa,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
16) Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimas – pranešimas, Jean Lambert,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
17) Europos pabėgėlių fondas 2008–2013 m. laikotarpiui (iš dalies pakeistas Sprendimas Nr. 573/2007/EB) – pranešimas, Bárbara Dührkop Dührkop,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
18) Teisingumas – bendros diskusijos.
19) Dvišaliai valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimai dėl sektorių klausimų ir dėl sutartinėms ir nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės – pranešimas, Tadeusz Zwiefka,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
20) Valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliai susitarimai dėl teismo sprendimų ir nutarčių, susijusių su santuoka, tėvų atsakomybe ir išlaikymo prievolėmis – pranešimas, Gérard Deprez,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
21) ES baudžiamojo teisingumo erdvė – pranešimas, Maria Grazia Pagano,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
22) Lisabonos sutartis – bendros diskusijos.
23) Parlamento naujas vaidmuo ir atsakomybė įgyvendinant Lisabonos sutartį – pranešimas, Jo Leinen,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
24) Lisabonos sutarties poveikis Europos Sąjungos institucijų pusiausvyros  vystymuisi – pranešimas, Jean-Luc Dehaene,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
25) Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių plėtojimas pagal Lisabonos sutartį – pranešimas, Elmar Brok,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
26) Reformų sutarties finansiniai aspektai – pranešimas, Catherine Guy-Quint,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
27) Piliečių iniciatyvos įgyvendinimas – pranešimas, Sylvia-Yvonne Kaufmann Sylvia-Yvonne Kaufmann,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.

Gegužės 7 diena, Strasbūras

1) Demokratinis procesas Turkijoje – Komisijos pareiškimas.
2) Bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių specialistais audiovizualinėje srityje programa MEDIA Mundus – pranešimas, Ruth Hieronymi,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
3) Komisijos reglamento dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimo (REACH) projektas, kuriuo iš dalies keičiamas XVII priedas – žodinis klausimas, Miroslav Ouzký, Guido Sacconi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
4) Situacija Moldovos Respublikoje – pasiūlymai dėl rezoliucijų.
5) Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.
6) Pasiūlymai dėl rezoliucijų, susiję su diskusijomis dėl  žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.

Infromacija iš: www.europarl.europa.eu

   Europos Bendrijų Sutarties 194 straipsnyje įtvirtinta, kad visi Europos Sąjungos piliečiai arba vienos iš valstybių narių gyventojai gali individualiai arba kartu su kitais gyventojais pateikti peticiją Europos Parlamentui tais klausimais, kurie priklauso Europos Sąjungos veiklos sritims ir yra tiesiogiai su jais susiję. Sutartimi užtikrinama teise pateikti peticiją taip pat gali pasinaudoti visos bendrovės, organizacijos ar draugijos, kurių buveinė registruota Europos Sąjungoje. Peticija gali būti pateikiama skundo arba prašymo forma ir gali būti susijusi su bendros arba asmeninės svarbos klausimais. Peticijoje gali būti pateikiamas asmeninis prašymas, su ES teisės taikymu susijęs skundas ar pastaba arba prašymas, kad Europos Parlamentas priimtų poziciją konkrečiu klausimu. Tokios peticijos Europos Parlamentui suteikia galimybę atkreipti dėmesį į visus atvejus, kai Europos piliečio teises pažeidžia valstybė narė, vietos valdžios arba kita institucija. Peticijas gali pateikti Europos Sąjungos piliečiai, Europos Sąjungos valstybės narės gyventojai, asociacijų, įmonių arba organizacijų, kurių būstinės registruotos vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, nariai (fiziniai ar juridiniai asmenys). Peticijas nagrinėja specialus Europos Parlamento peticijų komitetas.Į šį komitetą galite kreiptis dėl:
sutartyse nurodytų Jūsų, kaip Europos piliečio, teisių,
aplinkos apsaugos,
vartotojų apsaugos,
laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimu bei vidaus rinkos,
užimtumo ir socialinės politikos,
profesinės kvalifikacijos pripažinimo,
kitomis su ES teisės taikymu susijusiomis problemomis.
Peticijos gali būti pateikiamos elektronine forma, kurią užpildyti galite adresu www.europarl.europa.eu arba siųsti paštu šiuo adresu:
The President of the European Parliament
Rue Wiertz
B-1047 BRUSSELS

   Europos Parlamento plenarinio posėdžio, kuris vyks balandžio 21-24 dienomis, metu bus svarstomas pranešimas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų 2008 darbo metais. Pranešime pastebima, kad peticijų skaičius Europos Parlamento peticijų komitete kiekvienais metais didėja, tačiau didėja ir nenagrinėtinų kreipimųsi kiekis. Pranešime pastebima, kad būtina didinti komiteto nepriklausomo tyrimo galimybes, bendradarbiavimą su SOLVIT centrais bei gerinti administracinį funkcionavimą. Pranešime pastebima, kad komitetui būtina užtikrinti didesnes galias bendradarbiaujant su Komisija Europos Bendrijų Sutarties 226 ir 228 str.taikymo srityje (valstybių atsakomybę reglamentuojančios normos). Pranešime paraginta darniau koordinuoti Tarybos ir Komisijos tyrimų veiklą, taip pat siekti, kad pagrįstų ir išnagrinėtų peticijų atvejais būtų siekiama atlyginti žalą nukentėjusiesiems, o valstybių narių, kurios nereaguoja į nusižengimus, veiksmai būtų nagrinėjami Teisingumo Teisme. Apžvelgiant šių metų opiausias problemas, pranešime Latvijos vyriausybė paskatinta suteikti Latvijos pilietybės neturintiems nuolatiniams gyventojams teisę balsuoti vietos rinkimuose; pastebėta kad 1 500 000 tūkst.asm. peticija dėl vienų Europos Parlamento rūmų dar nėra išnagrinėta; pasiūlyta aktyviau stebėti, kaip įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kalbant apie klaidinančių įmonių žinynų leidėjus, ir pranešti Parlamentui apie galimybės išplėsti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje taikymą. Pranešime taip pat atkreiptas dėmesys į "Nordstream" dujotiekio saugumo, Fos-Bero teritorijoje, kuri yra netoli Pajūrio Fose statomo deginimo įrenginio poveikį aplinkai, Bukarešto (Rumunija) Šv. Juozapo katalikų katedros likimą bei nuosavybės teisių atkūrimą Varašoje, Kipre.

Informacija iš www.europarl.eu

   Balandžio 21-24 dienomis vyksiančiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje bus balsuojama dėl rezoliucijos dėl 25-osios metinės Komisijos teikiamos Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos. Teisės reikalų komiteto parengtame rezoliucijos pranešime apgailestaujama, kad Europos Komisija nepateikė atsakymų į anksčiau Parlamento rezoliucijose iškeltus klausimus. Pranešime pažymima, kad itin trūksta pagerėjimo skaidrumo, išteklių ir ilgos procedūrų trukmės klausimais. Pranešime daugiausiai dėmesio atkreipta į Komisijos veiklą analizuojant valstybių narių pažeidimus bei gyventojų skundų nagrinėjimą. Europos Parlamentui siūloma skatinti Komisiją sukurti sistemą pagal kurią būtų aiškiai nurodytos gyventojams prieinamos įvairios skundų teikimo priemonės ir kuria galėtų būti bendras ES portalas arba galėtų būti kuriama internetinė „vieno langelio" pagalbos gyventojams sistema. Komisija taip pat raginama parengti komunikatą, kuriame būtų paaiškintas valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės pažeidimus,įskaitant teisminėms institucijoms priskirtinus pažeidimus, principas. Apžvelgiant Komisijos ataskaitą, siūloma skelbti visas Komisijos vykdomas pažeidimų procedūras prieš valstybes nares bei užtikrinti ne tokią biurokratinę pažeidimą įvykdžiusiai valstybei narei pranešimų siuntimo procedūrą. Komisija taip pat raginama efektyviau informuoti pareiškėjus apie jų skundų nagrinėjimo būklę. Rezoliucijos projektu Komisija skatinama imtis greitesnių veiksmų tais atvejais, kai valstybės narės pažeidimas įvykdomas nepranešant apie Bendrijos teisės akto perkėlimą į nacionalinę teisę. Parlamento nuomone, dabartinė procedūra, pagal kurią Komisija užtrunka apie 12 mėnesių tokiems pažeidimams išnagrinėti, yra nepriimtina. Komisija taip pat paraginta atkreipti dėmesį į tai, kad pagal dabartinį reguliavimą nėra aiškio tvarkos, pagal kurią būtų galima veiksmingai pareikšti ieškinį valstybei narei už jau panaikintus Bendrijos teisės pažeidimus ir būtų atlyginama už ankstesnius netinkamus veiksmus ir aplaidumą. Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos piliečiams turėtų būti užtikrinamos vienodas skaidrumas nepaisant to, ar jie kreipiasi į Europos Parlamento peticijų komitetą ar į Komisiją. Europos Parlamento rezoliucijos projekte taip pat apgailestaujama, kad per šią Parlamento kadenciją nebuvo pasiekta jokios pažangos didinant Parlamento vaidmenį Bendrijos teisės taikymo procese. Europos Taryba dokumentu raginama vykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą skelbti lenteles, kuriose paraleliai su ES direktyva būtų nurodyta nacionalinė tos direktyvos perkėlimo priemonė. Europos Palamento rezoliucijoje taip pat skatinama didinti nacionalinių parlamentų vaidmenį bei jų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu įgyvendinant Bendrijos teisės taikymo stebėseną. Rezoliucijos projekte taip pat pastebima, kad būtina tobulinti teisėjų bei teisės specialistų žinias Europos Sąjungos teisės srityje, ypač daug dėmesio skiriant naujosioms valstybėms narėms.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu

   Europos Parlamento plenarinio posėdžio, vyksiančio balandžio 21-24 dienomis, metu bus balsuojama dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos. Naujasis reglamento projektas turėtų pakeisti iki 2010 metų galiojantį reglamentą dėl maksimalių kainų tarptinklinio ryšio skambučiams nustatymo. Atsižvelgus į Komisijos komunikatą bei į dabartines rinkos sąlygas, Komisija pateikė pasiūlymą pratęsti reglamento, kurio galiojimo terminas šiuo metu yra ribotas galiojimą bei išplėsti pirminio reglamento taikymo sritį. Pagal naująjį Komisijos pasiūlymą bus reguliuojamos tiek didmeninės, tiek mažmeninės kainos. Reglamentas būtų taikomas Bendrijos tarptinkliniam ryšiui reguliuoti, o jo nuostatomis reikėtų vadovautis, kai tarptinklinio ryšio vartotojas naudojasi mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu norėdamas skambinti ar priimti skambučius Bendrijoje, arba siųsti ar gauti SMS žinutes, arba naudotis paketinio duomenų perdavimo paslaugomis, kai jis yra kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje yra vartotojo savasis tinklas, pagal savojo tinklo operatoriaus ir lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus. Komisijos pasiūlymu siekiama, keičiant reglamentą Nr. 717/2007, nustatyti didžiausias leidžiamas kainas ne tik skambučiams, bet ir trumposioms SMS žinutėms bei duomenų perdavimui. Siūloma nustatyti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. liepos 1 d. didžiausia leistina skambinimo kaina sumažinama atitinkamai iki 0,46 EUR ir 0,43 EUR, o priimamų skambučių kaina – iki 0,22 EUR ir 0,19 EUR. Nuo 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. liepos 1 d. skambinimo kainos riba dar sumažinama atitinkamai iki 0,39 EUR ir 0,35 EUR, o priimamų skambučių kainos riba – iki 0,15 EUR ir 0,11 EUR. Nuo 2009 m. liepos 1 d. paslaugų savajame tinkle teikėjas savo tarptinklinio ryšio vartotojui gali taikyti skirtingą mažmeninę Europos SMS tarifo kainą (neįskaitant PVM) už kiekvieną to tarptinklinio ryšio vartotojo tarptinkliniu ryšiu išsiųstą reguliuojamą SMS žinutę, tačiau ši kaina neviršija 0,11 EUR. Vidutinė didmeninė kaina, kurią pasirinktas lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio vartotojo savojo tinklo operatoriui už reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas naudojantis to pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklu, nuo 2009 m. liepos 1 d. neviršija garantinės 1,00 EUR, nuo 2010 m. liepos 1 d. – 0,80 EUR ir nuo 2011 m. liepos 1 d. – 0,50 EUR už perduotų duomenų kilobaitą ribos. Pastebėtina, kad, bent jau kol kas, nuspręsta nereguliuoti mažmeninių duomenų perdavimo kainų. Reglamento projekte siūloma įtvirtinti ir kitas naujoves. Pagal naująjį reguliavimą, mobiliojo ryšio operatoriai turės pareigą informuoti Bendrijoje keliaujančius savo klientus, šiems kirtus savo valstybės sieną, apie konkrečiai jiems taikomus paslaugų tarifus. Nuo 2010 m. kovo 1 d. visi paslaugų savajame tinkle teikėjai visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams turės pasiūlyti galimybę sąmoningai ir nemokamai pasirinkti paslaugą, kurią teikiant jie informuojami apie paslaugas, kuriomis jie pasinaudojo, ši informacija išreiškiama kiekiu ar ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita. Informuojant užtikrinama, kad negavus aiškaus vartotojo sutikimo susikaupusios išlaidos už reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas nustatytą naudojimosi laikotarpį, neviršytų nustatytos finansinės ribos pasirinktos pačio vartotojo. Vartotojui neišreikus sutikimo duomenų perdavimo paslaugos, viršijančios nustatytą limitą, nebus daugiau teikiamos.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu

   Balandžio 22 dieną vyksiančiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje, prof. A. Sakalas pristatys tris pranešimus dėl Europos Parlamento narių imunitetų gynimo. Atsižvelgiant į 1965 metų balandžio 8 dienos protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, Europos Parlamento nariai naudojasi:
"- savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
- visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.
Imunitetas taip pat galioja jiems vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.
Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą."
Protokolo 9 straipsnis numato, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės numato, kad kiekvienas gautas prašymas ginti imunitetą yra perduodamas atsakingam komitetui, kuris pateikia Europos Parlamento plenarinės sesijos metu rekomendaciją dėl imuniteto gynimo. Komitetas paprastai siūlo atšaukti imunitetą, jei įtariama, kad byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario darbinei veiklai (fumus persecutionis).

   Pirmajame pranešime A. Sakalas siūlys neginti Europos Parlamento nario Italijoje išrinkto Aldo Patriciello imuniteto. Aldo Patriciello Italijos institucijų kaltinamas viešosios nuosavybės pasisavinimu bei miesto planavimo taisyklių pažeidimais, kurie pagal Italijos įstatymus laikomi baudžiamaisiais nusikaltimais. A.Sakalo pranešime, išanalizavus bylos faktus bei Italijos įstatymus, buvo nustatyta, kad pagal Italijos konstituciją Italijos parlamento nariai neturi imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo, todėl Italijos parlamentas neturi suteikti leidimo siekiant pradėti baudžiamąją bylą parlamento nariui. Išanalizavus minėtąjį protokolą dėl Bendrijų imunitetų ir privilegijų, pranešime nurodoma, kad Aldo Patriciello naudojasi Italijos institucijų atžvilgiu tokiu pat imunitetu kaip ir Italijos pralemento nariai. Atsižvelgiant į šią išvadą bei į tai, kad pinigų pasisavinimo nusikaltimas negali būt laikomas fumus persecutionis veikla, prof. Sakalo pranešime daroma išvada, kad Europos Parlamentas neturi teisės ginti Aldo Patriciello imunitetą.

   Antrajame pranešime siūloma ginti buvusio Europos Parlamento nario Renato Brunettos imunitetą. Šioje byloje Italijos teisme nagrinėjamas Italijos diplomato Giuseppė De Michelis Di Slonghellas skundas dėl informacijos, pateiktos knygoje, kurios vienu iš redaktorių savo kadencijos Europos Parlamente metu buvo Renato Brunettos. Knygoje pateikta medžiaga apie KGB narius. Giuseppė De Michelis Di Slonghellas nuomone, jis vadinamus KGB šnipu. Aloyzo Sakalo pranešime išanalizavus minėtą Bendrijos imunitetų ir privilegijų protokolą, prieita prie išvados, kad ši Renato Brunettos veikla gali būti laikoma susijusia su jo, kaip Europos Parlamento nario veikla,todėl turi būti taikomas protokolo 9 straipsnis bei naudojamasi imunitetu nuo baudžiamojo persekiojimo.

   Trečiajame pranešime nagrinėjamas Antonio di Pietro imuniteto klausimas. Šis buvęs Europos Parlamento narys iš Italijos Italijos teisme kaltinamas objektyviai klaidingos informacijos paskeldimu, kuris pagal nacionalinius įstatymus yra baudžiamasis pažeidimas. Antonio di Pietro, 2003 m. būdamas Europos Parlamento nariu oficialiame politinės partijos „Lista Di Pietro“ tinklalapyje paskelbė straipsnį, kuris 2002 m. spalio 26 d. jau buvo išspausdintas laikraštyje „Rinascita“. Šiame straipsnyje komentuodamas vieną iš žymiausių tuo metu Italijos teismuose nagrinėjamų bylų, įvardijo Filippui Verde kaip kaltinamąjį IMI-SIR prieš Lodo Mondadori byloje, nors pastarasis nebuvo kaltinamuoju. Antonio di Pietro viešai pripažino nesusipratimą, tačiau byla nebuvo nutraukta, teisme iškilo buvusio Europos Parlamento nario imuniteto klausimas. Aloyzo Sakalo pranešime daroma išvada, kad aptardamas, jo požiūriu, vieną svarbiausių pastarojo meto teismo bylų Italijos politiniame gyvenime ir ją kritikuodamas, A. di Pietro pareiškė nuomonę apie bendros svarbos reikalą ir tai darydamas atliko savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigą. Remiantis šia išvada,pranešime siūloma neatšaukti imuniteto.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu

2009 metų balandžio 21 diena, Briuselis

1. Elektros energijos vidaus rinka - rekomendacija antrajam svarstymui, Eluned Morgan,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
2. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo 
agentūra - rekomendacija antrajam svarstymui, Giles Chichester,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
3. Prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų 
tinklo sąlygos - rekomendacija antrajam svarstymui, Alejo Vidal-Quadras,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
4. Gamtinių dujų vidaus rinka - rekomendacija antrajam svarstymui, Antonio Mussa,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
5. Prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų sąlygos - rekomendacija antrajam svarstymui, Atanas Paparizov,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
6. Padangų ženklinimas atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus – pranešimas, Ivo Belet,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
7. Reglamento Nr. 2007/717/EB (judriojo telefono ryšys) ir Direktyvos Nr. 2002/21/EB (elektroniniai ryšių tinklai) pakeitimai – pranešimas, Adina-Ioana Vălean,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
8. Dažnių juostos, kurios turi būti paliktos viešajam
judriajam ryšiui – pranešimas, Francisca Pleguezuelos Aguilar,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
9. 2007 m. biudžeto įvykdymo 
patvirtinimai - bendros diskusijos
10. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Taryba – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
11. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Teisingumo Teismas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
12. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Audito Rūmai – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
13. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Regionų komitetas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
14. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas - pranešimas Søren Bo Søndergaard, Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
15. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
16. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES bendrasis biudžetas. Europos ombudsmenas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
17. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos mokymo
fondas – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
18. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
19. 2007 m. bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Septintasis, aštuntasis ir devintasis Europos vystymosi fondai – pranešimas, Bogusław Liberadzki,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
20. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos policijos koledžas (CEPOL) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
21. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Eurojustas – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
22. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos vaistų 
agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
23. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aviacijos saugos 
agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
24. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos GNSS priežiūros institucija – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
25. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos geležinkelių agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
26. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
27. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos jūrų saugumo
 agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
28. 2007 m. biudžeto įvykdymas. Bendrasis ES biudžetas. III skirsnis. 
Komisija – pranešimas, Jean-Pierre Audy,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
29. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos rekonstrukcijos agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
30. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
31. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aplinkos
 agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
32. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos maisto saugos
 tarnyba – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
33. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
34. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
35. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
36. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
37. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
38. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
39. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
40. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES bendrasis biudžetas. Europos Parlamentas – pranešimas, Paulo Casaca,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
41. Privalomosios žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargos – pranešimas, Miloslav Ransdorf,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
42. Bendrijos branduolinės saugos sistema – pranešimas, Gunnar Hökmark,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
43. Reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, demokratinė priežiūra. Įgyta patirtis ir rekomendacijos dėl jo peržiūros – pranešimas, Gay Mitchell,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
44. Bendra Europos imigracijos politika. Principai, veiksmai
ir priemonės – pranešimas, Simon Busuttil,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

2009 metų balandžio 22 diena, Briuselis

1. Kovos su finansų krize priemonės - bendros diskusijos
2. Kapitalo reikalavimų direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB – pranešimas, Othmar Karas,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
3. Kredito reitingų agentūros – pranešimas, Jean-Paul Gauzès,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
4. Atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimai jungiant ir skaidant bendroves – pranešimas, Renate Weber,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
5. Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa – pranešimas, Karsten Friedrich Hoppenstedt,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
6. Tiesioginis gyvybės draudimas. Mokumas II (nauja redakcija) – pranešimas, Peter Skinner,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
7. Europos bendrijos ir Pakistano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų – pranešimas, Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
8. Gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
9. Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams šio reikalavimo netaikoma, sąrašas (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
10. Afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimai ir kovos su ja priemones (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
11. Prekybos tvarka, taikoma tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
12. Elektroninių pinigų įstaigų veikla – pranešimas, John Purvis,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
13. Tarptautiniai mokėjimai Bendrijoje – pranešimas, Margarita Starkevičiūtė,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
14. Ekologinio projektavimo reikalavimai su energija susijusiems gaminiams (nauja redakcija) – pranešimas, Magor Imre Csibi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
15. Žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo 
taisyklės – pranešimas, Horst Schnellhardt,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
16. Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimai
 (ISA) – pranešimas, Dragoş Florin David,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
17. Pesticidų paskleidimo mašinos – pranešimas, Leopold Józef Rutowicz,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
18. Darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos – pranešimas, Catherine Neris,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
19. Taisomasis biudžetas Nr. 2/2009. SESAR, ELKPC, EMTE, GMES operatyvinės paslaugos, maisto priemonė – pranešimas, Jutta Haug,
Atsakingas Biudžeto komitetas
20. Taisomasis biudžetas Nr. 3/2009. Bendra įplaukų suvestinė – pranešimas, Jutta Haug,
Atsakingas Biudžeto komitetas
21. Prašymas ginti Aldo Patriciello imunitetą
 ir privilegijas – pranešimas, Aloyzas Sakalas,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
22. Prašymas ginti Renato Brunettos imunitetą ir 
privilegijas – pranešimas, Aloyzas Sakalas,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
23. Prašymas atšaukti Antonio Di Pietro 
imunitetą – pranešimas, Aloyzas Sakalas,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
24. Prašymas atšaukti Hanneso Swobodos imunitetą – pranešimas, Klaus-Heiner Lehne,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
25. Transportas - bendros diskusijos
26. Patekimas į vežimo autobusais paslaugų rinką 
(nauja redakcija) - rekomendacija antrajam svarstymui, Mathieu Grosch,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
27. Leidimas verstis krovinių vežimo kelių transportu 
verslu - rekomendacija antrajam svarstymui, Silvia-Adriana Ţicău,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
28. Patekimas į tarptautinę rinką vežant krovinius keliais 
(nauja redakcija) - rekomendacija antrajam svarstymui, Mathieu Grosch,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
29. Tarša iš laivų ir sankcijos už pažeidimus – pranešimas, Luis de Grandes Pascual,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
30. Keleivių teisės - bendros diskusijos
31. Jūra ar vidaus vandenimis keliaujančių keleivių teisės – pranešimas, Michel Teychenné,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
32. Miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų 
keleivių teisės – pranešimas, Gabriele Albertini,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
33. Judumo mieste veiksmų planas – pranešimas, Gilles Savary,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
34. Pažangiosios transporto sistemos - bendros diskusijos
35. Pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planas – pranešimas, Anne E. Jensen,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
36. Pažangiosios kelių transporto sistemos ir sąsajos su kitų
 rūšių transportu – pranešimas, Anne E. Jensen,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
37. Programa „Marco Polo II“ – pranešimas, Ulrich Stockmann,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
38. Konkurencingas krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas – pranešimas, Petr Duchoň,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas

2009 metų balandžio 23 diena, Briuselis

1. Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse – pranešimas, John Bowis,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
2. Pacientų sauga – pranešimas, Amalia Sartori,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
3. Europos veiksmai retųjų ligų srityje – pranešimas, Antonios Trakatellis,
 Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
4. G20 vadovų susitikimo išvados - Tarybos ir Komisijos pareiškimai
5. Vakarų Balkanai - bendros diskusijos
6. Siekiant didesnio stabilumo ir klestėjimo Vakarų Balkanuose – pranešimas, Anna Ibrisagic,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas
7. Padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje - Tarybos ir Komisijos pareiškimai
8. Branduolinių ginklų neplatinimas ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ateitis – pranešimas, Angelika Beer,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas
9. Taupymo pajamų apmokestinimas; su importu susijęs mokesčių vengimas - bendros diskusijos
10. Palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimas – pranešimas, Benoît Hamon,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
11. Bendra PVM sistema, susijusi su sukčiavimu mokesčių srityje, vykstančiu dėl importo ir kitų tarptautinių operacijų – pranešimas, Cornelis Visser,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
12. Asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problema kovojant su terorizmu, stiprinant teisėsaugos institucijas, vykdant migracijos politiką ir atliekant muitų ir pasienio kontrolę – pranešimas, Sarah Ludford,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
13. Miškų naikinimas, medienos produktai - bendros diskusijos
14. Kova su miškų naikinimu ir nykimu, siekiant kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės mažėjimu - Komisijos pareiškimas
15. Medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai – pranešimas, Caroline Lucas,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
16. Augalų apsaugos produktų statistika - rekomendacija antrajam svarstymui, Bart Staes,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

2009 metų balandžio 24 diena, Briuselis

1. Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių – pranešimas, Raül Romeva i Rueda,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas
2. Žuvininkystės išteklių apsauga taikant technines priemones – pranešimas, Cornelis Visser,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas
3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų
4. Bendra lyčių lygybės strategija komitetų ir delegacijų darbe – pranešimas, Anna Záborská,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
5. Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita – pranešimas, Antonio De Blasio,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
6. Pasirengimo narystei priemonės biudžeto vykdymo kontrolė – pranešimas, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
7. Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai – pranešimas, Carl Schlyter,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
8. 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007 m.) – pranešimas, Monica Frassoni,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
9. Peticijų komiteto 2008 m. veiklos metinė ataskaita – pranešimas, Mairead McGuinness,
Atsakingas Peticijų komitetas
10. Europos agentūrų finansų valdymas ir kontrolė – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
11. Parlamento nario imunitetas Lenkijoje – pranešimas, Diana Wallis,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
12. Valdymas Bendrosios žuvininkystės politikos srityje. Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kiti veikėjai – pranešimas, Elspeth Attwooll,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas
13. Žalioji knyga dėl TEN-T politikos ateities – pranešimas, Eva Lichtenberger,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
14. Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas – pranešimas, Neena Gill,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas

Informacija iš: www.europarl.europa.eu   

   Balandžio 2 dieną vykusiame plenariniame posėdyje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl migrantų vaikų švietimo. Ši rezoliucija buvo priimta atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį, nustatantį teisę į mokslą, į Komisijos 2008 liepos 3 d. Žaliąją knygą „Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės bei 1977 m.liepos 25 d. Tarybos direktyvą  dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo. Rezoliucijoje Parlamentas teigė, kad migracija Sąjungoje ir imigracija į Sąjungą paskutiniais dešimtmečiais padidėjo ir daugelyje vietų pasikeitė mokyklų sudėtis, o kultūrų skirtumai dažnai trukdo mokiniams bei mokiniams ir mokytojams suprasti vieniems kitus ir bendrauti. Taip pat rezoliucijoje teigiama, kad yra aiškių įrodymų, patvirtinančių, jog migrantų vaikų mokymosi rezultatai yra kur kas prastesni nei ne migrantų vaikų ir daug migrantų kilmės vaikų mokyklose yra atsidūrę prastoje socialinėje ir ekonominėje padėtyje. Parlamentas pabrėžė, kad ES Pagrindinių teisių chartijoje yra nustatyta, kad mokyklinis ugdymas iki tam tikro amžiaus yra pagrindinė vaiko teisė ir pareiga, nepaisant jo kilmės, o švietimo ir profesinio rengimo turinys ir organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Rezoliucijoje dėl migrantų vaikų švietimo Europos Parlamentas pabrėžė, kad būtina dėti daugiau pastangų ES lygmeniu, nes visos valstybės narės susiduria su panašiais sunkumais šiuo atžvilgiu bei priminė, kad migrantų vaikų procentinė dalis mokyklose ateityje gali didėti. EP taip pat pareikalavo migrantų vaikams ir suaugusiems suteikti galimybę išmokti priimančios šalies kalbas, kad pastarieji galėtų joje visiškai integruotis. Anot Parlamento, pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį remiant migrantus, ji taip pat, kartu su oficialia švietimo sistema, gali būti labai naudinga mokant priimančiosios šalies kalbos. Europos Parlamentas pabrėžė, kad aukštos kokybės švietimo sistema turi būti prieinama kiekvienam, o priemonės gerinti migrantų vaikų švietimą duoda naudos visai visuomenei. Pasak jo, ypač svarbu laikytis vienodo požiūrio į visus migrantus ir nemigrantus bei ypatingą dėmesį skirti labiausiai pažeidžiamoms migrantų grupėms. Rezoliucija dėl migrantų vaikų švietimo Parlamentas paragino Komisiją reguliariai teikti migrantų vaikų integravimo į valstybių narių mokyklų sistemą ataskaitas bei akcentavo integruotų paramos centrų, kurie leistų emigrantams veiksmingai įveikti integracijos kliūtis, kūrimo svarbą.

Informacija iš www.europarl.europa.eu  

   Balandžio 2 d. Europos Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos. Šia rezoliucija Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos ir Tarybos pozicijoms dėl teisės akto, kuris priimamas bendro sprendimo procedūra (t.y. susitarus Tarybai ir Komisijai). Naujasis reglamentas turi pakeisti 2000 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB)Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos. Naujuoju reglamentu siekiama supaprastinti Bendrijos ekologinio ženklo  suteikimo procedūras, suderinti Bendrijos ir valstybių narių ekologinių ženklų sistemas bei efektyviau skatinti ūkio subjektus naudoti šį ženklą. Pagal naująjį reglamentą, kiekviena valstybė narė turės paskirti kompetentingas institucijas, kurios bus atsakingos už teisės naudoti ekologinį ženklą suteikimą. Reikalavimai prekėms, kurios toks ženklas gali būti suteiktas bus nustatyti Komisijos po konsultacijų su valstybių narių institucijomis bei kitais suinteresuotais asmeninis bei Komisijos vadovaujama ES ekologinio ženklo valdyba. Reglamentas nustato, kad numatant ženklo suteikimo kriterijus, atsižvelgiama į svarbiausią poveikį aplinkai, visų pirma klimato kaitai, gamtai ir biologinei įvairovei, energijos ir išteklių vartojimą, atliekų susidarymą, teršalų išmetimą į visas aplinkos terpes, taršą dėl fizinio poveikio ir pavojingų medžiagų naudojimą bei išmetimą. Taip pat analizuojamas produkto ekologiškumas; vertinami visi produkto gamybos etapai. Europos Parlamentas savo pozicijoje dėl reglamento reikalavo, kad ekologinis ženklas negalėtų būti suteikiamas, jei jo sudėtyje yra  mišinių, atitinkančių kriterijus, pagal kuriuos jie priskiriami prie toksiškų, kenksmingų aplinkai, kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų ir reprodukcijai kenkenčių medžiagų. Kiekvienas subjektas, siekianti gauti teisę naudoti ekologinį ženklą, turės kreiptis į produkto kilmės valstybės narės institucijas. Jei produktas platinamas keliose šalyse, reikės kreiptis į bet kurią vieną iš šių institucijų. Tais atvejais, kai produktas gaminamas ne Europos Sąjungoje, reikės kreiptis į bet kurios vienos valstybės, kurios rinkoje platinama prekė, institucijas. Valstybės narės reglamentu įgaliotos nustatyti jų nuomone tinkamas nuobaudas už reglamentų nuostatų pažeidimus. 

Informacija iš: www.europarl.europa.eu

   Šių metų balandžio 1 dieną plenariniame posėdyje, vykusiame Briuselyje, Europos Parlamentas svarstė pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl su Europos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų. Minėtoje rezoliucijoje EP atsižvelgė į ES pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos V skyrių, reglamentuojantį piliečių teises, bei į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą laisvo judėjimo direktyvą. Parlamentas taip pat rėmėsi Komisijos penktąja ataskaita dėl Sąjungos pilietybės. Europos Parlamentas pabrėžė, kad ES pilietybės teisinis pagrindas yra vis dar plėtojamas, o ES pilietybė papildo valstybių narių pilietybę ir jos kaip tokios suteikimą kiekviena valstybė narė reglamentuoja remdamasi savo įstatymais. Pasak Parlamento, dėl Europos Sąjungos plėtros gerokai padaugėjo ES piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje, todėl rūpestį kelia menkas dabartinių direktyvų įgyvendinimas, dėl kurio kyla daug sunkumų, susijusių su laisvu judėjimu ir kitomis ES piliečių teisėmis. Rezoliucijoje dėl su Europos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų Parlamentas ES valstybėms narėms priminė, kad ES pilietybės sąvoka apima ne tik konkrečios valstybės narės piliečių, bet ir visų ES piliečių nediskriminavimo principą bei paragino Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungoje esantys migrantai tikrai galėtų naudotis ES piliečio teisėmis. Ypatingą dėmesį Parlamentas atkreipė į pareigą paisyti valstybės, kurioje gyvena konkretus ES pilietis, įstatymų ir gerbti kitų žmonių kultūrą bei ragino Europos Sąjungą imtis tolesnių priemonių savo piliečiams trečiosiose šalyse apsaugoti. EP taip pat priminė Laisvo judėjimo direktyvos nuostatas, kurios ES piliečiams suteikia teisę gyventi kitoje valstybėje narėje, jei tik jie nėra našta socialinės paramos sistemai bei paskatino Komisiją siūlyti daugiau konsoliduotų ir patikslintų direktyvų, kurios gerintų laisvą judėjimą ir kitas ES piliečių teises įvairiose srityse: profesinio judumo, socialinių teisių ir pensijų perkeliamumo, abipusio laipsnių bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu

2009 metų balandžio 1 diena, Briuselis

1. Naujasis ES ir Rusijos susitarimas – pranešimas, Janusz Onyszkiewicz,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
2. Tarptautinių derybų, per kurias siekiama sudaryti Tarptautinę sutartį dėl Arkties apsaugos, pradžia - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
3. Vienodas požiūris į asmenis, nepaisant jų religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos – pranešimas, Kathalijne Maria Buitenweg,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
4. Europos fondai – bendros diskusijos
5. ERPF, ESF ir Sanglaudos fondas: finansų valdymo nuostatos – rekomendacija, Iratxe Garcia Pérez,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
6. Naujų rūšių išlaidos, kurias galima finansuoti iš ESF – pranešimas, Karin Jöns,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
7. Investicijos būsto srityje, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančių išteklių energija (iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo) – pranešimas, Emmanouil Angelakas,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
8. Bendrijos vizų kodeksas – pranešimas, Henrik Lax,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
9. Vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių vertinimas - Komisijos pareiškimas.
10. Farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kiekio nustatymas gyvūninės kilmės maisto produktuose - rekomendacija antrajam svarstymui, Avril Doyle,
 Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
11. Migrantų vaikų švietimas – pranešimas, Hannu Takkula,
 Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
12. Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymas – pranešimas, Adina-Ioana V?lean,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
13. Su elektromagnetiniais laukais susiję susirūpinimą keliantys sveikatos klausimai – pranešimas, Frédérique Ries,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
14. Su Sąjungos pilietybe susijusios problemos ir perspektyvos – pranešimas, Urszula Gacek,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.

   Šių metų kovo 24 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimų. Rezoliuciją Europos Parlamentas priėmė atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. pasirašytą bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją „Europos komunikacinės partnerystė“, į 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos bei į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (Nr. 1904/2006/EB), kuriuo įkuriama 2007–2013 m. programa „Europa piliečiams“, skirta aktyviam Europos pilietiškumui skatinti. Rezoliucijoje teigiama, jog demokratinei ir skaidriai Europos Sąjungai bus reikalingas glaudesnis piliečių ir Europos institucijų bendradarbiavimas, kad žinios apie Europos Sąjungą, jos politiką ir tai, kaip ji veikia, taip pat teises, kurios užtikrinamos sutartimis, bus piliečių pasitikėjimo Europos institucijomis atkūrimo pagrindas ir, kad žmonės, netinkamai supratę Europos Sąjungos politines priemones arba Sutartis, labiau linkę joms nepritarti. Rezoliucijoje dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimu Parlamentas pasakė, kad iš apklausų matyti, jog mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys Sąjungos piliečiai labiau linkę priešintis tolesnei Europos integracijai. Rezoliucijoje pabrėžta, kad svarbu baigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, nes dėl to padaugėtų skaidrumo Europos Sąjungoje ir piliečiai būtų labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus. Minėtoje rezoliucijoje Komisija yra raginama pagerinti jos atstovybių valstybėse narėse ir Parlamento informacijos biurų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, siūloma suaktyvinti Europos Sąjungos ir jos piliečių dialogą teikiant visiems vienodą, pritaikytą informaciją ir rengiant diskusijas su informuotais piliečiais, o valstybės narės skatinamos pradėti veiksmingas ES komunikacines kompanijas visais lygmenimis – nacionaliniu, regionų ir vietos. Europos Parlamentas priimtoje rezoliucijoje užsimena ir apie artėjančius EP rinkimus: pasak jo, būtina vietos ir regionų lygmenimis informuoti piliečius, ypač jaunus ir tuos, kurie balsuoja pirmą kartą. Parlamentas ypatingą dėmesį rezoliucijoje skyrė pilietinio švietimo, kaip esminės aktyvios pilietybės varomosios jėgos, klausimui. Jis rekomendavo labiau remti bei organizuoti programas „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“ ir kt., kad paskatintų jose dalyvauti kuo didesnį skaičių žmonių, padidinti mažiau pasiturinčių žmonių dalyvavimą ir palengvinti jų judėjimą ES.  Europos Parlamentas užsiminė, kad daugėjant trečiųjų šalių piliečių skaičiui ES ir atsirandant daugiakultūrėms visuomenėms, reikia dėti ypatingas pastangas siekiant integruoti imigrantus į ES, suteikti jiems konkrečią prieigą prie informacijos apie tai, ką reiškia Sąjungos pilietybė. 

Informacija iš: www.europarl.europa.eu 

   Vakar plenarinio posėdžio metu Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) sutarčių. 2000 m. rugsėjo 18 d. Jungtinėms Tautoms priėmus tūkstantmečio deklaraciją, tarptautinė bendruomenė įsipareigojo iki 2015 metų dvigubai sumažinti skurdą pasaulyje. Šiose deklaracijos tikslai buvo ne kartą patvirtinti kitose tarptautinėse konferencijose bei Europos Sąjungos institucijų veiksmų planuose. Europos Komisija, įgyvendindama ES įsipareigojimus pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslus parengė naują iniciatyvą, pagal kurią su paramos reikalingomis šalimis būtų sudaromos TVT sutartys. Europos Parlamentas vakar dienos rezoliucijoje teigiamai įvertino Komisijos TVT iniciatyvą, pabrėždamas, kad TVT sutartys būtų labiau teisiškai įpareigojantis dokumentas, nei dabartinis paramos teikimo mechanizmas, ir kad tai užtikrintų didesnį paramos gavėjų atskaitomumą bei konkrečių rezultatų įgyvendinimo kontrolę ir kartu suteiktų paramos gavėjoms didesnį tikrumą, nes sutartys būtų sudaromos ilgesniam laikotarpiui (6 metams) konkretesnėmis sąlygomis. Tačiau rezoliucijoje taip pat pastebima, kad dabartinis TVT sutarčių projektas yra tinkamas tik Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno regionų (AKR) šalims, nors paramos reikalingų šalių, kurioms finansinę paramą turėtų teigti ES, negalima apriboti tik šių regionų valstybėmis. Komisija rezoliucija paraginta taikyti paramą įvairesniems sektoriams ir užtikrinti, kad paramos gavimas būtų siejamas su šalies, paramos gavėjos, pasiektais rezultatais. Parlamento dokumente patvirtinta, kad TVT sutarčių tikslas – padėti padidinti pagalbos veiksmingumą ir paspartinti šalių, kurioms labiausiai to reikia, pažangą siekiant TVT, o Komisija turi siekti teikti paramą konkrečiai nurodytais terminais, bei siekti mažinti nereikalingas administracines procedūras, apsunkinančias paramos teikimą bei užtikrinti paramos skaidrumą bei paramos gavėjos šalių visuomenės ir organizacijų įtraukimą į paramos teikimo bei panaudojimo procesus.  Komisija rezoliucijoje paskatinta suderinti TVT sutartis su kitais paramos teikimo būdais ir ES teikiamą paramą sieti ne tik su paramos panaudojimo efektyvumo rezultatais, bet ir šalių, paramos gavėjų įsipareigojimais žmogaus teisių, vyrų ir moterų lygybės, neįgaliųjų ir vaikų apsaugos ir panašiose srityse.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu

   Europos Parlamentas 2009 m. kovo 24 d. priėmė  rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą. Šioje rezoliucijoje Parlamentas teigia, kad mikrokreditas nuo įprasto kredito skiriasi keliom ypatybėm, įskaitant tai, kad jis suteikiamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi įmonės, siekiančios gauti įprastą kreditą, paprastai kreipiasi į įvairių tipų finansines institucijas. EP pabrėžia, jog itin svarbu siekti galutinio tikslo – įtraukti visus piliečius į formalią finansinę sistemą ir skatinti versliškumą. Anot Parlamento, dabartinė finansinė krizė taip pat parodė, kokios svarbios institucijos, kurios artimai susijusios su vietos problemomis ir visiems ekonomikos veikėjams teikia visapusiškas bankų paslaugas, o socialiai nuskriausti žmonės – (ilgalaikiai) bedarbiai, gyvenantys iš pašalpų, imigrantai, etninės mažumos, nelegaliai dirbantys, žmonės, gyvenantys skurdžiose kaimo vietovėse, moterys – norintys įkurti mikroįmonę, turėtų būti ES mikrokreditų iniciatyvos dėmesio centre. Europos Parlamentas rezoliucijoje pasisakė, kad turėtų būti skatinami tyrimai ir keitimasis geriausia praktika mikrokreditų srityje, pvz., ieškant novatoriškų mikrokreditų suteikimo, apsaugos ir rizikos mažinimo metodų. Rezoliucijoje teigiama, kad EB konkurencijos taisyklės turėtų būti pritaikytos taip, kad sumažėtų kliūčių suteikti mikrokreditą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Parlamentas paprašė Komisijos pateikti jam pasiūlymą ar pasiūlymus dėl teisės akto projekto, apimančio aptartus klausimus, atsižvelgiant į Parlamento pridedamas išsamias rekomendacijas. Minėtose rekomendacijose Parlamentas teigia, kad Komisija turėtų parengti informavimo strategiją, kurioje būtų skatinamas savarankiškas darbas (kaip alternatyva būti įdarbintam), ypač siekiant, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės išvengtų nedarbo ir turėtų paraginti valstybes nares taikyti mokesčių lengvatas privatiems dalyviams, įsitraukusiems į mikrokreditų verslą bei apriboti vartojimo paskoloms taikomų palūkanų normų ribų taikymą. Pasak Parlamento, Komisija turėtų paskirti vienintelį koordinacinį subjektą, kuriame būtų sukoncentruota visa ES finansavimo veikla, susijusi su mikrokreditais ir finansuoti projektus tik jei neprarandama teisė į socialinę apsaugą (pvz., nedarbingumo pašalpą, pajamų rėmimo schemą) remiantis verslo paslaugų teikėjo analize, kuris turėtų atsižvelgti į verslo laimėjimus ir nacionalinį minimalų gyvenimo lygį. Komisijos pateiktame teisės akto projekte turėtų būti pasiūlyti teisės aktai dėl bankinių ir nebankinių mikrofinansų institucijų sistemos ES lygmeniu sukūrimo. Komisijai derėtų tiksliai apibrėžti, kad mikrokreditų teikėjų vaidmuo ir valstybės parama (jeigu ji taikytina) tokioms institucijoms suderinama su EB konkurencijos taisyklėmis. Taip pat turėtų būti taikomos taisyklės, pagal kurias prekėms ir paslaugoms, teikiamoms mikrokreditų gavėjų, viešųjų pirkimų procedūrose būtų taikomas lengvatinis statusas.

Informacija parengta kartu A. Sakalo biuro konsultante Asta Javinskaite.

Informacija iš: www.europar.europa.eu

   Kovo 16 dieną Europos Parlamente vyko 25-asis Europos Sąjungos ir Norvegijos tarpparlamentinis susitikimas. Susitikime dalyvavo delegacijos ryšiams su Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Europos Ekonomine Erdve (SINEEA) nariai bei prof. A. Sakalas, kuris yra šios Europos Parlamento delegacijos vicepirmininkas. Susitikimo metu buvo aptarti Šiaurės dimensijos, santykių su Rusija, transatlantinių santykių, Europos Sąjungos plėtros ir vystymosi klausimas (atsižvelgiant į Lisabonos sutarties perspektyvas), energetikos ir klimato kaitos, ekonominės krizės, bendradarbiavimo su Europos Ekonomine erdve bei kiti klausimai. Susitikimo metu prof. A. Sakalas Norvegijos parlamento nario Olav Akselseno teiravosi apie tolimesnius planuojamus veiksmus Šiaurės regiono klimatui išsaugoti. Nagrinėjant santykių su Iraku  klausimus, prof. A. Sakalas išreiškė nuomonę, kad veiksmai Irake turi būti pagrįsti Europos Sąjungos pagrindu, o ne nustatyti Jungtinių Amerikos Valstijų.

Informacija parengta pagal EP nario A. Sakalo asistentės Astos Venckutės parengtą medžiagą.

   Kovo 11 dieną Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu vyko balsavimas dėl trijų rezoliucijų - dėl 2008 m. Kroatijos pažangos ataskaitos; dėl 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos bei dėl 2008 m. Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (toliau - BJR Makedonijos) ataskaitos. Po balsavimo dėl šių dokumentų Europos Parlamentas diskutavo trijų minėtų šalių narystės Europos sąjungoje perspektyvų klausimais.
   Europos Parlamento rezoliucijoje bei diskusijose dėl Kroatijos pažangos, Europos Parlamentas išreiškė nuomone, jog šios šalies pažanga yra didžiausia ir iš ėmės tenkina pasirengimo narystei reikalavimus. Nepaisant apkritai teigiamo įvertinimo rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kroatija turi efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija. Kroatija taip pat raginama tęsti teismų reformą (toliau vykdant teigiamai vertinamų specialių teismų skyrių, skirtų kovoti su korupcija, kūrimą) bei užtikrinti besąlyginę pagalbą Tribunolo buvusiai Jugoslavijai. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kroatija turi ir toliau tobulinti tautinių mažumų apsaugos ir socialinės gerovės būklę bei užtikrinti visapusišką nediskriminaciją visose srityse. Europos Parlamentas rezoliucijoje nedviprasmiškai išsakė nuomonę, jog Kroatijai būtina gerinti teisės aktų, įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktus, kokybę; užtikrinti efektyvų ES skiriamų lėšų įsisavinimą bei sureguliuoti konfliktą su Slovėnija dėl pasienio teritorijų.
   Rezoliucijoje dėl Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Europos Parlamentas išreiškė nuomonę, kad dabartinė situacija,kai praėjus trejiems metams nuo ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso suteikimo dar neprasidėjo derybos dėl stojimo, yra netvari padėtis, daranti neigiamą poveikį šaliai ir kelianti regiono destabilizavimo pavojų. Rezoliucijoje paskatinta pagerinti šios situacijos išsprendimą. BJR Makedonija, Europos Parlamento nuomone, turėtų efektyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti kovai su diskriminacija, nešališkų rinkimų užtikrinimui, o kalbų ir religijų įvairovės užtikrinimas bei skatinimas turėtų būti prioritetinė institucijų veiklos sritis. Rezoliucijoje taip pat daug dėmesio kreipiama konflikto su Graikija sureguliavimo problemai, abi šalys skatinamos nedelsiant išspręsti nesutarimą dėl regionų pavadinimų bei dėti pastangas šio konflikto Tarptautiniam Teisingumo Teisme užbaigimui. BJR Makedonija Europos Parlamento paraginta skirti daugiau dėmesio vandens ekologijos apsaugai bei atliekų tvarkymo problemoms. Tiek Kroatijai, tiek BJR Makedonijai skirtose rezoliucijose paraginta efektyviau planuoti energijos politiką bei užtikrinti energijos taupymą. Diskusijų metu taip pat atkreiptas dėmesys, kad būtina spręsti vizų rėžimo liberalizavimo problemą.
 Rezoliucijoje dėl Turkijos Europos Parlamentas apgailestavo, kad Turkija neįgyvendino Europos Bendrijų ir Turkijos asociacijos sutartyje numatytų įsipareigojimų bei paskatino šią šalį tęsti 2005 metais pradėtas reformas, skirtas tolesnėms deryboms su Europos Sąjunga. Rezoliucijoje išreikštas apgailestavimas dėl nepakankamos žmogaus teisių apsaugos. Pastebėta, kad nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai pastebimi įkalinimo įstaigose, taip pat šalyje neužtikrinama profesinių sąjungų, tautinių mažumų bei religijos įvairovės ir saviraiškos laisvės. Dokumente ypač daug dėmesio skiriama nepakankamai moterų teisių ir atstovavimo joms problemai, skatinama ištaisyti pastarąją problemą per artėjančius vietos rinkimus. Rezoliucijoje teigiamai vertinti Turkijos veiksmai siekiant sureguliuoti Pietų Kaukazo bei Gruzijos-Rusijos konfliktą bei derybos su Europos Sąjunga dėl energetikos projektų, pažanga socialinėje srityje bei teisės derinimo su ES teisės sistema vykdoma politika.Turkija paraginta kuo skubiau pasiekti susitarimą su Graikija dėl Kipro salos bei gerinti savo santykius su kitomis kaimyninėmis šalimis.

Informacija iš: www.europarl.eu

2009 metų kovo 23 diena, Strasbūras

1. EB ir Dramblio Kaulo Kranto tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas –   rekomendacija, Erika Mann,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas
2. EB ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimas - rekomendacija David Martin,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas
3. EB ir CARIFORUM partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, David Martin,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
4. EB ir Ganos tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Christofer Fjellner,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
5. EB ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Glyn Ford,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
6. EB ir PAVB EPS valstybių laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Robert Sturdy,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
7. EB ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Daniel Caspary,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
8. EB ir Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
9. EB ir Centrinės Afrikos tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Kader Arif,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
10. EB ir Dramblio Kaulo Kranto tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Erika Mann,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
11. Vieneri metai po Lisabonos sutarties: kuriama ES ir Afrikos partnerystė – pranešimas, Maria Martens,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
12. Autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminai – pranešimas, Brian Crowley,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
13. Kosmetikos gaminiai (nauja redakcija) – pranešimas, Dagmar Roth-Behrendt,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
14. Biudžetas – bendros diskusijos.
15. Biudžeto išteklių skirstymo priemonė – pranešimas, Kyösti Virrankoski,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
16. 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra – pranešimas, Reimer Böge,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
17. TVT sutartys – pranešimas, Alain Hutchinson,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
18. ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimas – pranešimas, Sajjad Karim,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
19. Subrangos įmonių socialinė atsakomybė gamybos proceso metu – pranešimas, Lasse Lehtinen,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
20. Maisto produktų kainos Europoje – pranešimas, Katerina Batzeli,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
21. Meno studijos Europos Sąjungoje – pranešimas, Maria Badia i Cutchet, Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
22. Aktyvus dialogas su piliečiais Europos klausimu – pranešimas, Gyula Hegyi,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
23. Kova su moterų lyties organų žalojimu ES – pranešimas, Cristiana Muscardini,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.

Kovo 24 diena, Strasbūras

1. Sanglaudos politika – bendros diskusijos.
2. Žalioji knyga apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų apie būsimą sanglaudos politikos reformą būklė – pranešimas, Lambert van Nistelrooij,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
3. Pažangioji patirtis regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūtys – pranešimas, Constanze Angela Krehl,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
4. Miestų aspektas vykdant sanglaudos politiką naujuoju programavimo laikotarpiu – pranešimas, Oldřich Vlasák,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
5. Sanglaudos politikos papildymas kaimo plėtros priemonėmis ir suderinimas su jomis – pranešimas, Wojciech Roszkowski,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
6. Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimas 2007–2013 m. Derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai – pranešimas, Miraslav Mikolašik
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
7. EB ir Nepalo susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų – pranešimas, Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
8. Ratiniai žemės ūkio ar miškų ūkio traktoriai (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
9. Bendrijos atleidimo nuo muitų sistema (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
10. Apdorotam tabakui taikomų akcizų struktūra ir tarifai – pranešimas, Zsolt László Becsey,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
11. Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti – pranešimas, Zsolt László Becsey,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
12. ES prioritetai 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje – pranešimas, Alexander Graf Lambsdorff,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
13. Europos centrinio banko renkama statistinė informacija – pranešimas, Sirpa Pietikäinen,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
14. Biocidinių produktų pateikimas į rinką – pranešimas, Daciana Octavia Sârbu,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
15. Pasirengimas balandžio 2 d. vyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui - dalyvaujant Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui Europos Vadovų Tarybos nariui Gordon Brown – prioritetinės diskusijos.
16. Balandžio mėn. vyksiantis Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimas – žodiniai klausimai, Pervenche Berès,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
17. EIB ir ERPB 2007 m. metinės ataskaitos
Dalyvaujant EIB pirmininkui Ph. Maystadt, ERPB pirmininkui Th. Mirow, ir J. Almunia – bendros diskusijos.
18. EIB ir ERPB 2007 m. metinės ataskaitos – pranešimas, Gay Mitchell,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
19. Bendrijos garantija EIB – pranešimas, Esko Seppänen,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
20. Europos dangus – bendros diskusijos.
21. Europos oro transporto sistemos laimėjimai ir perspektyvos – pranešimas, Marian-Jean Marinescu,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
22. Aerodromai, oro eismo valdymas ir oro navigacijos paslaugos – pranešimas, Marian-Jean Marinescu,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
23. Automobilių pramonės ateitis – Komisijos pareiškimas.
24.Bendrieji konsuliniai nurodymai: biometriniai duomenys ir prašymai gauti vizą - rekomendacija antrajam svarstymui, Sarah Ludford,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
25. Nauji maisto produktai (bendra procedūra) – pranešimas, Kartika Tamara Liotard,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.

2009 metų kovo 25 diena, Strasbūras

1. Prioritetinės diskusijos
2. Europos Vadovų Tarybos rezultatai (2009 m. kovo 19-20 d.) - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
3. Transatlantinių santykių padėtis po rinkimų JAV – pranešimas, Francisco José Millán Mon,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
4. Turkmėnistanas – bendros diskusijos.
5. Laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnija – žodiniai klausimai, Ona Juknevičienė Jan Marinus Wiersma, Erika Mann, Daniel Caspary, Robert Sturdy, Cristiana Muscardini, Eugenijus Maldeikis.
6. Laikinasis susitarimas su Turkmėnija – pranešimas, Daniel Caspary,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
7. Europos sąžinė ir totalitarizmas – žodiniai klausimai, Jana Hybášková, Hanna Foltyn-Kubicka.
8. Saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimas – pranešimas, Stavros Lambrinidis,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
9. Ozono sluoksnį ardančios medžiagos (nauja redakcija) – pranešimas, Johannes Blokland,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
10. Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo – pranešimas, Klaus-Heiner Lehne,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.

2009 metų kovo 26 diena, Strasbūras

1. Maisto skirstymas labiausiai nepasiturintiems asmenims (bendro reglamento dėl bendro rinkos organizavimo keitimas) – pranešimas, Czesław Adam Siekierski,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.2. Kolektyvinis žalos atlyginimas – Komisijos pareiškimas.
3. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbas 2008 m. – pranešimas, Thierry Cornillet,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
4. Su elektromagnetiniais laukais susiję susirūpinimą keliantys sveikatos klausimai – pranešimas, Frédérique Ries,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
5. Ispanijoje vykdomos ekstensyvios urbanizacijos įtaka Europos piliečių asmens teisėms, aplinkai ir ES teisės taikymui, remiantis gautomis peticijomis – pranešimas, Margrete Auken,
Atsakingas Peticijų komitetas.
6. Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis – pranešimas, Vasco Graça Moura,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
7. Veiksmai priėmus Europos Sąjungos šalių sporto ministrų deklaraciją, pasirašytą per ministrų susitikimą 2008 m. lapkričio mėn. Bjarice – žodinis klausimas, Katerina Batzeli, Doris Pack,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.

Informacija iš:
www.europarl.eu

   Strasbūre vystančiame plenariniame posėdyje, Užsienių reikalų komitetas pasiūlė Europos Parlamentui balsuoti dėl rekomendacijos Tarybai, išdėstančios Parlamento poziciją Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai klausimais. Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai - Jungtinių Tautų saugumo Tarybos įkurtas tribunolas, skirtas tarptautinės humanitarinės teisės, tarptautinės karo teisės pažeidimams bei nusikaltimams žmogiškumui tirti. Tribunolas turi jurisdikciją nagrinėti nusikaltimus, įvykdytus fizinių asmenų buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991 metų. Per savo veikimo laiką (nuo 1993 metų) tribunolas išdavė 161 kaltinamąjį aktą ir užbaigė teismo procesus 116 asmenų atžvilgiu. Europos Parlamentui pasiūlytoje rezoliucijoje atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje nustatyta konkreti tribunolo uždarymo data (2010 metų) ir išreiškiama Parlamento narių pozicija dėl tokio sprendimo. Dokumente teigiama, kad Europos Sąjungos Taryba turėtų išnagrinėti bei aptarti su Jungtinėmis Tautomis galimybes pratęsti tribunolo veiklą iki 2012 metų, nes būtent ši data, pačio tribunolo nuomone, realiai atspindi galimybes baigti pradėtus darbus ir įvykdyti teisingumo visose pradėtose bylose. Rezoliucijoje taip pat pastebima, kad du itin svarbūs įtariamieji - Ratko Mladić ir Goran Hadžić vis dar yra laisvėje ir kad jų nuteisimas yra itin siektinas tribunolo tikslų ir misijos kontekste. Dokumente pabrėžiama, kad tribunolo darbo krūvis buvo sumažintas perduodant dalį bylų nacionalinėms teisminėms institucijoms buvusios Jugoslavijos šalyse, tačiau tokia praktika turėtų būti tęsiama apgalvotai, nes, bet kuriuo atveju, teisingumo vykdymas negali nukentėti dėl administracinių priežasčių. Rezoliucijoje Taryba paskatinta imtis iniciatyvos spręsti tribunolo archyvų ir kitų dokumentų išsaugojimo klausimus po tribunolo uždarymo bei dėti pastangas vienijant ES, Jungtinių Tautų ir kitų institucijų veiklą etninei taikai, susitaikymui ir aukų apsaugai užtikrinti. Parlamentas taip pat išreiškė nuomonę savo rekomendacijoje, jog ES yra būtina nuspręsti, kokais kriterijais bus vadovaujamasi sprendžiant apie teisingumo sistemos funkcionavimą Vakarų Balkanų šalyse po tribunolo uždarymo ir kokiomis priemonėmis Europos Sąjunga galėtų padėti karo nusikaltimų tyrimui ir teisingumo vykdymui šiose šalyse.

Informacija iš:
www.europarl.eu
Tungtinių tautų tribunolo buvusiai Jugoslavijai puslapis:
www.icty.org

   Plenarinio posėdžio metu, Europos Parlamento balsavimui buvo pateiktas rezoliucijos, už kurios rengimą atsakingas Teisės reikalų komitetas, projektas. Rezoliucijoje Komisija skatinama pasiūlyti direktyvą, kuri numatytų įmonių buveinių perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą, sąlygas ir ribojimus. Pranešime dėl rezoliucijos pastebima, kad vadovaujantis dabartiniu valstybių narių reglamentavimu įmonės gali perkelti buveinę tik tuomet, kai nutraukiama įmonės veikla ir kitoje valstybėje narėje steigiamas naujas juridinis asmuo arba kitoje  valstybėje narėje steigiamas naujas juridinis asmuo, su kuriuo vėliau primoji įmonė susijungia. Teisės reikalų komiteto nuomone toks reguliavimas prieštarauja ne tik Teisingumo Teismo doktrinai, įtvirtintai Daily Mail and General Trust, Centros, Überseering, Inspire Art, SEVIC Systems ir Cadbury Schweppes ir kitose bylose, bet ir pačiai Europos Bendrijų steigimo sutarčiai, kurioje įtvirtinta įmonių įsisteigimo laisvė. Rezoliucijos priede Komisijai siūloma įtvirtinti reglamentavimą, pagal kurį registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį nesukeltų atitinkamos įmonės likvidavimo arba jos juridinio statuso praradimo arba laikino sustabdymo. Dėl šios priežasties įmonė neprarastų savo juridinio statuso ir nebūtų nedaromas poveikis visam jos turtui, įsipareigojimams ir sutartiniams santykiams. Pasiūlyme įtvirtinama galimybė įmonės valdančiajam organui teikti pasiūlymą akcininkų susirinkimui dėl buveinės perkėlimo, kuriame be kitų formalumų turėtų būti nurodoma ir teisinė įmonės forma priimančiojoje valstybėje bei įmonės nariams, darbuotojams ir kreditoriams užtikrinamos teisės arba kitos siūlomos susijusios priemonės. Buveinės valstybės kompetentingos institucijos būtų atsakingos už specialaus pažymėjimo, užtikrinančio formalumų įvykdymą, išdavimą. Pažymėjimas, steigimo sutarties kopija ir įmonei numatyti įstatai priimančiojoje valstybėje narėje bei perkėlimo pasiūlymo kopija per nustatytą laikotarpį būtų pateikiami priimančiosios valstybės narės organui, atsakingam už įregistravimą. Šie dokumentai laikomi pakankamais, kad įmonė būtų įregistruota priimančiojoje valstybėje narėje. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina užtikrinti darbuotojų dalyvavimo apsaugą, jei priimančiojoje valstybėje šis yra nepakankamas. Teisės akte Komisija taip pat skatinama numatyti, kad įmonėms, kurioms pradėtos savanoriško likvidavimo, likvidavimo dėl bankroto, bankroto arba mokėjimų sustabdymo ar kitos panašios procedūros, negalėtų perkelti savo registruotosios buveinės į kitą Bendrijos valstybę narę.

Informacija iš: www.europarl.eu

   2001 metais Europos Vadovų Taryba priėmė reglamentą Nr.1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose. Šis reglamentas pakeitė Hagos konvenciją tuo pačiu klausimu, kuri iki šiol galiojo 11 dabartinių valstybių narių. Reglamentas taikomas visoms Europos Sąjungos narėms išskyrus Daniją. Reglamentas pirmą kartą numatė tvarką, pagal kurią vienos valstybės teismas, nagrinėdamas komercinę ar civilinę bylą, gali tiesiogiai kreiptis į kitos valstybės, kurioje siekiama surinkti įrodymus, teismą. Pagal iki tol galiojusią tvarką, tokie prašymai pirmiausiai būdavo siunčiami centrinėms institucijoms (Lietuvoje tai yra Teisingumo ministerija), kurios persiųsdavo prašymus kompetentingiems teismams. Reglamentas numato, jog teismas tiesiogiai siunčia prašymą kitos valstybės teismui, kuris turi tokį prašymą įvykdyti per 90 dienų; jei prašomų surinkti įrodymų paėmimas nepriklauso konkretaus teismo jurisdikcijai, jis yra įpareigotas tokį prašymą persiųsti kitam tos šalies teismui. Reglamentas taip pat numato, jog prašantysis teismas gali pats tiesiogiai rinkti įrodymus kitos valstybės narės teritorijoje, jei tam neprieštarauja centrinė institucija ir tuo nepažeidžiami teisiniai prašomosios valstybės principai; šiuo atveju visi įrodymai renkami tik savanoriškumo pagrindu. Atsisakyti vykdyti iš kitos šalies teismo gautą prašymą, teismams galima tik itin išimtinais atvejais (pvz.:byla nėra civilinė ar komercinė, nėra sumokėtos išlaidos ar prašymas nenurodo visos būtinos informacijos). Europos Komisija 2007 metų gegužę pristatė Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie reglamento Nr. 1206/2001 taikymą. Ataskaitoje, atliktos studijos pagrindu, teigiama, jog iš esmės valstybių teismų įrodymų rinkimo praktika supaprastėjo ir sutrumpėjo terminai, per kuriuos prašymai buvo vykdomi. Komisija pastebėjo, jog trūksta teisininkų žinių apie reglamentą, todėl neretai prašymai siunčiami ne tiesiogiai kitų šalių teismams, bet centrinėms institucijoms. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad valstybės narės turėtų skatinti naujųjų technologijų taikymą (pvz.: video konferencijas) renkant įrodymus keliose valstybėse narėse. Reaguodamas į Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas parengė pranešimą, dėl kurio Europos Parlamentas balsuos šiandien plenarinio posėdžio metu. Pranešime išdėstyta teisės reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos. Pranešime Komisija kritikuojama dėl per daug teigiamo požiūrio į reglamento taikymą bei pavėluotą ataskaitos pateikimą kitoms ES institucijoms. Nepaisant šių pastabų, pranešime laikomasi panašaus į Komisijos požiūrio, jog elektroninės priemonių naudojimas turėtų būti skatinamas (taip prisidedant prie e-teisingumo strategijos įgyvendinimo), būtina užtikrinti 90 dienų termino laikymąsi, plačiau informuoti teisinę bendruomenę apie reglamento suteikiamas galimybes bei analizuoti centrinių įstaigų vaidmens sprendžiant problemas, kylančias reglamento taikymo srityje, galimybes.

Infromacija iš: www.europarl.eu

   Vasario 26-28 dienomis Paryžiuje vyko Europos Sąjungos narių bei trijų valstybių kandidačių parlamentų (arba parlamentų rūmų) atstovų konferencija. Konferencijai vadovavo Prancūzijos nacionalinės asamblėjos prezidentas B. Accoyder ir Prancūzijos senato pirmininkas G. Larcher. Konferencijos metu dalyviai aptarė Europos Sąjungos institucinės ateities ir Parlamentų veiklos perkeliant Lisabonos sutarties nuostatas, krizių sprendimo ir parlamentų įtraukimo į šią problemą, pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos parengimo bei Europos ateities 2030 metais klausimus. Žemiau pateikiamos konferencijos išvados kiekvienu iš šių klausimų.
   Europos Sąjungos institucinė ateitis ir Parlamentų veikla perkeliant Lisabonos sutarties nuostatas aptarta bendrosiose diskusijose, kurios buvo pradėtos Bernard Accoyer pranešimu po kurio pristatymo dalyviai diskusijose pabrėžė itin svarbų Europos Sąjungos vaidmenį sprendžiant finansinę krizę ir kitus esminius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą. Diskusijų metu taip pat buvo pastebėta, jog būtina siekti didesnio Europos Sąjungos piliečių įtraukimo į ES institucijų veiklą bei skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą bei užtirtinti ES institucijų aktų atitiktį proporcingumo ir subsidiarumo principams. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu teigiama, jog Lisabonos sutarties nuostatos yra sveikintinos, nes jos užtikrina glaudesnį Europos Sąjungos piliečių ir ES institucijų bendradarbiavimą. Pirmininkai pastebėjo, jog būtina užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai tinkamai įgyvendintų jiems naujai suteiktas teises, ypač teisę tikrinti Europos Komisijos siūlomų aktų atitiktį Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintiems proporcingumo ir subsidiarumo principams. Atsižvelgiant į Bendrijos ir Užsienio reikalų komitetų konferencijos išvadas, pažymima, kad įgyvendinant šių principų laikymosi kontrolę ypač svarbu įdiegti bendradarbiavimo sistemą, kuri leistų kuo greičiau išsakyti parlamentų nuomonę dėl galimo principų pažeidimo, skatintų neoficialių nuomonių sklaidą bei leistų informuoti atstovus Europos Parlamente. Išvadose Europos Taryba paskatinta neformaliai informuoti nacionalinius parlamentus apie rengiamus teisės aktus, taip pradedant įgyvendinti Lisabonos sutartyje numatytas teises. Nacionaliniams parlamentams pasiūlyta susivienijus informuoti Komisiją tais atvejais, kai nemaža parlamentų dalis mano, jog teisės akto projektas gali būti nesuderinamas su proporcingumo ar subsidiarumo principais. Išvadose Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat paskatinti aptarti darbo grupės dėl Europos ateities 2030 metais išvadas prieš pristatant savo pranešimą Europos Tarybai.
   Aptariant krizių sprendimo ir parlamentų įtraukimo į šią problemą klausimą, dėl kurio diskusijos taip pat buvo pradėtos Bernard Accoyer, itin buvo pabrėžtas parlamentų diplomatijos vaidmuo ieškant taikos Vidurio Rytuose. Diskutuojant ekonominės krizės klausimu buvo pabrėžta, kad protekcionizmas negali būti atsaku į ekonominius sunkumus ir kad tik bendradarbiavimas ir solidarumas yra tinkama reakcija į šią problemą. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu pabrėžtas parlamentų vaidmuo informuojant piliečius ir kontroliuojant vyriausybių veiksmus. Apžvelgiant ekonominę krizę, išvadose taip pat laikytasi nuomonės, jog Europa turi vengti protekcionizmo ir siekti vienybės.
   Pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos parengimo klausimo svarstymas buvo pradėtas pono Larcher klaba, po kurios savo pranešimą dėl parlamentų praktikos pirmininkavimo ES klausimais pristatė K.Szili, Vengrijos nacionalinės asamblėjos primininkė. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu buvo teigiamai įvertinta parlamentų nuomonių kaita, vykusi Slovėnijos, Prancūzijos ir Čekijos pirmininkavimo metais, Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai paskatinti bendradarbiauti šiuo klausimu ir ateityje. Konferencijos dalyviai teigiamai įvertino pranešimą dėl  pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos paruošimo.
   Aptariant Europos ateities 2030 metais klausimus dėmesys buvo teikiamas socialinės santarvės ir finansų krizės sprendimo, migracijos didėjimo, klimato kaitos bei kitiems klausimams, su kuriais Europa susiduria jau šiandien. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu atsižvelgta į darbo grupės dėl Europos ateities darbą, kuris dalyvių nuomone, galėtų apibrėžti ateities gaires ne tik Europai, bet ir jos partneriams, informuojant juos apie Europos ateities problemų sprendimo sampratą. Išvadose pabrėžta Europos identiteto išsaugojimo svarba, Europos Sąjungos piliečių lūkesčių įgyvendinimo bei konsultavimosi su jais, Europos ir regionų aplink ją stabilumo bei augimo svarba.

   Vakar, vasario 25 dieną, Briuselyje vyko Baltijos šalių parlamentinės konferencijos (angl. Baltic Sea Parliamentary conference) nuolatinio komiteto (angl. Standing Committee) susitikimas. Baltijos šalių parlamentinė konferencija- Baltijos šalių regiono centrinių ir regioninių parlamentų bendradarbiavimo priemonė, kuria siekiama šio regiono identiteto išsaugojimo ir glaudaus bendradarbiavimo. Konferencijoje dalyvauja visų Baltijos šalių regiono centrinių ir regioninių parlamentų atstovai, o nuolatinį darbą bei konferencijų numatytų tikslų vykdymo priežiūrą vykdo nuolatinis komitetas, kurį šiuo metu sudaro du Šiaurės Tarybos (angl. Nordic Council) atstovai, du Baltijos Asamblėjos atstovai (angl. Baltic Assembly) ir du Vokietijos parlamentų atstovai. Konferencijų priimtų rezoliucijų įgyvendinimą užtikrina Baltijos jūros valstybių taryba (angl. Council of the Baltic Sea States), kuri rengia nuolatiniam komitetui jų įgyvendinimo išvadas.
   Vakar vykusiame nuolatinio komiteto posėdyje, kuriame Lietuvai atstovavo Aloyzas Sakalas, Irena Šiaulienė ir Elona Kazakevičienė, buvo aptarta keletas svarbių klausimų. Pirmiausiai komitetas analizavo Baltijos jūros valstybių tarybos parengtą pranešimą dėl konferencijos rezoliucijų įgyvendinimo bei dėl 17-tos Baltijos šalių parlamentinės konferencijos rezoliucijos įgyvendinimo. Šioje rezoliucijoje konferencija pavedė nuolatiniam komitetui išanalizuoti tinkamiausius nuolatinio komiteto struktūros pokyčius, siekiant užtikrinti geresnį visų valstybių narių parlamentų atstovavimą. Nuolatinis komitetas, įgyvendindamas konferencijos pavestą užduotį organizavo diskusiją šia tema, kurioje buvo aptarti geriausi ir priimtiniausi komiteto struktūros pokyčių variantai (pvz. užtikrinant, kad kiekviena valstybė būtų atstovaujama jos paralamento, atsisakant dabartinės sistemos, kurioje Šiaurės Taryba ir Baltijos Asamblėja atsotvauja Skandinavijos ir Baltijos šalis). Galutinis šios problemos sprendimo būdas bus pasiūlytas Baltijos šalių parlamentinės konferencijos, vyksiančios šią vsasarą Daijoje, metu. 
   Nuolatinis komitetas taip pat svarstė Europos Komisijos šiuo metu rengiamą Baltijos jūros strategiją. Europos Komisija šiuo projektu siekia geresnio įvairių šio regiono institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo, kuris užtikrintų Baltijos jūros regiono valstybių ekonominės plėtros, saugumo bei Baltijos jūros ir jos teritorijų gamtos apsaugos plėtrą. Profesorius Aloyzas Sakalas susitikimo metu teiravosi Komisijos atstovų apie planuojamo Nord Stream dujotiekio poveikį Baltijos jūros aplinkai primindamas šio klausimo nevienareikšmiškumą ir svarbą. Detalesnė Komisijos pozicija pateikta nebuvo, tikėtina, jog jos, kaip ir Baltijos jūros strategijos detalesnių planų dar reikės palaukti.

Informacija parengta pagal EP nario A. Sakalo asistentės Julios Wanninger parengtą medžiagą.

Daugiau informacijos apie Baltijos jūros strategiją galite rasti Europos Komisjos puslapyje:
http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperation/baltic/index_en.htm

Daugiau informacijos apie Baltijos šalių parlamentinę konferenciją;
www.bspc.net

   Vasario 24 dieną Europos Parlamente vyko antrasis Europos Parlamento ir Vakarų Šiaurės Tarybos (angl. West Nordic Council), kuriai priklauso Grenlandija, Islandija ir Farerų  salos, tarpparlamentinis susitikimas, kuriam pirmininkavo profesorius A. Sakalas. Posėdyje buvo svarstomi ekologinę pusiausvyrą išlaikančio gyvųjų jūros išteklių panaudojimo, ES bendrosios žvejybos politikos ir Šiaurės Atlanto, klimato kaitos ir jo poveikio aplinkai, transporto ir saugumo jūrų politikos bei Šiaurės svarbos klausimai. Savo išvadoje A. Sakalas teigė, kad Šiaurės regionas yra ypač pažeidžiamas klimato kaitos ir resursų eksploatavimo atžvilgiu, kad jis turėtų būti paverstas abipusiškai naudingo bendradarbiavimo zona. Europos Sąjunga ir jos partneriai, A. Sakalo nuomone, turi kurti bendradarbiavimo tinklus siekiant šio regiono apsaugos.
Europos Parlamento narys, A. Sakalas posėdžio metu taip pat minėjo Europos Parlamento 2008 m. spalio 9 dieną priimtą rezoliuciją dėl valdžios Arkties regione, kurioje Europos Parlamentas išdėstė savo išsamesnę poziciją Arkties regiono klausimu. Rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas dėl klimato kaitos poveikio tvariam Arkties regiono gyventojų gyvenimui – tiek aplinkos požiūriu apskritai, tiek gamtos buveinių požiūriu; pabrėžta, kad priimant bet kokį tarptautinį sprendimą dėl šių klausimų būtina atsižvelgti į visų Arkties regiono genčių ir tautų reikmes. Europos Parlamentas taip pat paragino užtikrinti politinį šio regiono stabilumą bei laisvą mokslinių tyrimų plėtojimą visoms valstybėms bei atsižvelgti į Arkties regiono vaidmenį formuojant Europos energetikos politiką. Rezoliucijoje Komisija paraginta atlikti aktyvų vaidmenį Arkties regione, įsitraukiant į Arkties Tarybos veiklą pradžioje bent jau stebėtojos vaidmeniu bei būti pasirengusiai pradėti tarptautines derybas ir siekti priimti tarptautinę Arkties regiono apsaugos sutartį.

Informacija parengta pagal EP nario A. Sakalo asistentės Julios Wanninger parengtą medžiagą.

Parlamento rezoliucijos tekstas:
http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=EN&reference=P6-TA-2008-0474

   Nuo šių metų vasario 19 dienos įsigaliojo  Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymo pataisa numato, jog:
„Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatomas Europos Sąjungos teisės aktais. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu“. Ši įstatymo nuostata pakeitė iki tol galiojusią įstatymo 1 str. 3 dalį, pagal kurią „Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatytas Sutarties dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą Stojimo akte. 2004 metų Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento narių“. Įstatymo pataisa Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas buvo suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, kurie pakito į Bendriją įstojus Bulgarijai ir Rumunijai. Pagal naująjį reguliavimą, numatytą  Nicos sutartimi, ES narėmis tapus 27 valstybėms Lietuvoje bus renkami ne 13, o 12 Europos Parlamento narių. Ateityje šis skaičius taip pat gali kisti į Europos Sąjungą įstojus daugiau valstybių narių. Pagal nustatytą formulę visos valstybės narės pasiskirsto nekintamą 736 Europos Parlamento vietų skaičių.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų pokyčius, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 str. 2 dalyje numatyta, kad „kandidatų skaičius sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau nei du kartus viršyti Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus“ ir taip pakeičiant senąją straipsnio redakciją, kurioje buvo nustatyta, kad partijos kandidatų sąraše negali būti daugiau nei 26 kandidatų.

Informacija iš www.lrs.lt

2009 metų kovo 9 diena, Strasbūras

1. Tarptautinė moters diena bei pirmųjų EP rinkimų bei visuotinės rinkimų teisės trisdešimtmetis- buvusiosios Europos Parlamento pirmininkės Simone Veil kreipimasis.
2.  Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo gairės-  pranešimas, Sylvia-Yvonne Kaufmann,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
3. 2010 m. biudžetas, III skirsnis - Komisija. 2010 m. biudžeto gairės- pranešimas,  László Surján
Atsakingas Biudžeto komitetas.
4. 2010 m. biudžeto gairės, kiti skirsniai- pranešimas, Vladimír Maňka,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
5.  Įmonių buveinių perkėlimas į kitą šalį -pranešimas, Klaus Heiner Lehne,
 Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
6. Europos privačios bendrovės statutas – pranešimas, Klaus-Heiner Lehne,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
7. Bendros Europos prieglobsčio suteikimo sistemos ateitis- pranešimas, Giusto Catania,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
8. Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams ir panaši patirtis trečiosiose šalyse – pranešimas, Jeanine Hennis-Plasschaert,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
9. Romų socialinė padėtis ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimas - pranešimas, Magda Kósáné Kovács,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

2009 metų kovo 10 diena, Strasbūras

   Vakar Europos Parlamentas plenarinio posėdžio metu balsavo dėl rezoliucijos dėl Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje taikymo. Direktyva numato darbadvių, kurių įmonėse dirba daugiau nei 50 darbuotojų arba kurių įmonių padaliniuose dirba mažiausiai 20 darbuotojų, pareigą informuoti darbuotojus bei konsultuotis su jais įmonių veiklos plėtros, užimtumo kaitos, struktūros, esminiais darbo organizavimo ir sutartinių santykių klausimais. Direktyva į nacionlinę teisę turėjo būti perkelta iki 2005 kovo 23 dienos. Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl šios direktyvos taikymo, priėmė rezoliuciją, išreišikiančią parlamento narių nuomonę dėl priemonių, kurių turėtų imtis Komisija ir valstybės narės užtikrinant geresnį direktyvos taikymą ateityje. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad valstybės narės vėlavo perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, o kai kurios to nepadarė iki dabar, todėl ši situacija turėtų būti kuo skubiau pakeista efektyviai ir tinkamai perkeliant direktyvos nuostatas. Europos Parlamentas pastebėjo, jog direktyvoje suteikiama daug laisvės darbdaviams spręsti dėl darbuotojų skaičiaus, dažnai neįskaičiuojant laikinai dirbančių ar atostogaujančių asmenų šiuo būdu išvengiant direktyvos taikymo. Parlamento nuomone, reikėtų aiškiai nustatyti darbuotojų skaičiavimo taisykles taip užkertant kelią šiai darbdavių praktikai. Rezoliucijoje taip pat skatinama keisti minimalaus darbuotojų skaičiaus reikalavimą išplečiant direktyvos taikymo sritį visoms įmonėms, išskyrus mikroįmones. Rezoliucijoje valstybės narės raginamos aiškiai apibrėžti informavimo sąvoką bei numatyti, kokią informaciją darbdaviai gali laikyti konfidencialia, nes apie šią informaciją darbdaviai nėra įpareigoti informuoti darbuotojų. Rezoliucijoje valstybės narės skatinamos kuo skubiau numatyti darbdaviams, nesilaikantiems direktyvos įpareigojimų, sankcijas, kurios būtų pakankamai atgrasančios, nes, Europos Parlamento nuomone, tai daryti įpareigoja ne tik direktyvos nuostatos, bet ir bendra Teisingumo Teismo praktika. Komisija šiuo Parlamento dokumentu paraginta aktyviai bendradarbiauti su nacionlinėmis institucijomis ir socialiniais partneriais bei skatinti valstybes efektyviau įgyvendinti direktyvą.

Informacija iš: www.europarl.eu 

   Vakar, atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kaimynystės ir partnerystės priemonių tikslas- sukurti palankią aplinką arčiausiai Europos Sąjungos esančiuose regionuose ir kad tai yra vienas iš  užsienio politikos prioritetų, suteikiantis valstybėms galimybę glaudžiau integruotis su ES nepriklausomai nuo jų stojimo proceso, ir yra žingsnis ES ir kaimyninių šalių draugiškų ekonominių ir politinių santykių atnaujinimo link. Europos Parlamentas išsakė nuomonę, jog reglamento (EB)Nr. 1638/2006 nuostatos yra pakankamos ir tinkamos bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir kitomis daugiašalėmis organizacijomis apibrėžti, tačiau paragino Komisiją kartu su šalių partnerių vyriausybėmis toliau tobulinti konsultacijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis mechanizmus, siekiant didesnio jų dalyvavimo nustatant kaimynystės ir nacionalines reformų programas ir prižiūrint, kaip jos įgyvendinamos. Rezoliucijoje pritariama Komisijos pradėtai naujajai bendradarbiavimo ir dialogo miestų plėtros srityje programai laikantis kaiminystės priemonių veiksmų planuose numatytų tikslų. Komisija paskatinta aktyviau įgyvendinti metines veiksmų programas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse bei užtirktinti, kad labai nesiskirtų Rytų ir Viduržemio jūros regiono partneriams skiriamų lėšų kiekis. Europos Parlamento nariai rezoliucijoje skatina Komisiją parengti išsamią visų patvirtintų 2007–2013 m. laikotarpio bendrų veiksmų programų apžvalgą, taip pat įvertinti, kiek laikytasi skaidrumo, veiksmingumo ir partnerystės principų įgyvendinant projektus. Išsakydamas nuomonę apie konkrečius partnerystės aspektus, Parlamentas išreiškė nuomonę, kad Viduržemio jūros aspektas kaimynystės priemonėse turėtų papildyti Barselonos procesą ir kad Barselonos procesas būtų stiprinamas teikiant pirmenybę daugiašaliam regioniniam požiūriui. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad būtina skubiau įkurti laisvosios prekybos zoną, kuri apimtų Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Ukrainą ir ypač Moldovą, kai tik šalys partnerės bus tam pasirengusios, taip pat pabrėžta būtinybė kuo skubiau baigti veiksmus siekiant šių šalių bevizio režimo su ES ir gerinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant skatinti stabilumą ir klestėjimą Europos kaimynystėje. Dėl pozicijos naujose derybose su Rusija, ES, Parlamento nuomone, turėtų skirti didžiausią dėmesį aktyvesniam Rusijos bendradarbiavimui nustatant aiškius finansinio bendradarbiavimo prioritetus, kurie leistų užtikrinti geresnį pagalbos planavimą ir daugiametį programavimą; garantijoms, kad, teikiant bet kokią finansinę paramą Rusijos valdžios institucijoms bus padedama įtvirtinti demokratijos standartus Rusijos Federacijoje bei bendros atsakomybės už projektus, kuriuos ketinama finansuoti, didinimui. Rezoliucijoje taip pat pritariama Bendrijos biudžete numatytam ekonomikos atkūrimo ir stabilumo paketui, kuris leistų 2008–2010 m. skirti iki 500 mln. eurų Gruzijos atkūrimui pasibaigus daug nuostolių sukėlusiam karui ir užtikrintų šalies viduje perkeltųjų asmenų ekonominę reabilitaciją, kol jiems bus grąžinti namai ir nuosavybė. Dokumente taip pat pabrėžta, kad būtina peržiūrėti finansinę paramą Baltarusijai ir nuspręsti, ar galima plėsti bendradarbiavimą taip, kad jis apimtų ne tik energetikos, aplinkos ir migracijos, bet ir kitas sritis, įgyvendinant pakartotinio šalies įtraukimo politiką, kurią Taryba pradėjo taikyti 2008 m. rugsėjo mėnesį bei pabrėžta, kad ES ir Baltarusijos santykiai labai priklausys nuo Baltarusijos vyriausybės ryžto vadovautis demokratinėmis vertybėmis. 
   Profesorius Aloyzas Sakalas savo pasiūlymuose dėl rezoliucijos rekomendavo dokumento tekste pabrėžti siekį kuo aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas, siekiant Bendrijos paramos skaidrumo įtvirtinimo bei garantijų, leisiančių užtikrinti lėšų panaudojimo skaidrumą ir skyrimą tik tikslingai lėšas naudojančioms šalims, būtinybę. Profesorius A. Sakalas savo siūlymuose dėl rezoliucijos teksto taip pat džiaugėsi naująja Rytų partneryste ir pabrėžė, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonių veiksmingumas priklauso nuo paskatų patrauklumo ir kad dėl Rytų partnerystės randasi daugiau paskatų tokioms daug siekiančioms partnerėms, kaip Ukraina bei pabrėžė kaimyninių šalių demografinius pokyčius, į kuriuos svarbu atsižvelgti plėtojant šią partnerystę.

Informacija iš: www.europarl.eu 

   Briuselyje vykstančiame plenariniame posėdyje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, skatinančią efektyviau ir nuosekliau užtikrinti vaikų teises Europos Sąjungai vykdant išorės veiksmus. Europos Parlamento Vystymosi komiteto pasliūlytame rezoliucijose tekste atsižvelgiant į Komisijos komunikatą, Komisijos darbo dokumentus, Tarybos išvadas šiuo klausimu bei Jungtinių Tautų Vaikų fondo veiklą, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir kitus tarptautinius instrumentus siūloma gerinti padėtį vaikų teisių apsaugos srityje imantis konkrečių priemonių. Rezoliucijoje apgailestaujama, jog pasaulyje kas dieną miršta 26 tūkst. vaikų dėl priežasčių, kurios galėtų būti išspręstos nebrangiomis paparastomis priemonėmis, vaikų apsauga nėra politikos prioritetas nuo karinių konfliktų bei skurdo kenčiančiose šalyse, vaikai daugelyje valstybių neturi galimybių įgyti net ir pradinį išsilavinimą, maisto ir būtiniausių medicininių paslaugų. Atsižvelgdami į šias ir daugelį kitų pasaulyje su vaikų teisėmis susijusių problemų, kurios nesuderinamos su Europos Sąjungos valstybių narių tūkstantmečio plano įsipareigojimais, Europos Parlamento nariai pritarė Komisijos komunikatui šia tema ir pasiūlė keletą Europos Sąjungos veiklos prioritų šiuo klausimu. Rezoliucijoje siūloma vaikų teisių klausimą sistemingai įtraukti į ES politinį dialogą ir diskusijas su šalimis partnerėmis, o Komisija skatinama padėti šalims partnerėms patvirtinti vaikams palankų biudžetą, ypač tuo atveju, jeigu Europos Bendrija teikia biudžeto paramą, ir parengti integruotus išsamius nacionalinius veiksmų planus, skirtus vaikų klausimams, nustatant aiškius su vaikų teisėmis susijusius kriterijus. Europos Parlamento dokumente ES institucijoms siūloma skatinti trečiųjų šalių vyriausybes užtikrinti tarptautines vaiko teisių normas ES vykdant išorės veiksmus. Komisija taip pat raginama pasiūlyti vieną į Europos Sąjungą importuojamų produktų ženklinimo metodą, kuriuo būtų patvirtinama, kad produktai buvo pagaminti nenaudojant vaikų darbo jėgos nė vienu gamybos grandinės etapu, pavyzdžiui, ant šių produktų pakuotės nurodant „nenaudota vaikų darbo jėga“. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Europos saugumo ir gynybos politikos misijose vaikų teisių apsaugos klausimai turėtų tapti privalomai analizuojama ir įtraukiami į misijų darbuotojų mokymus. Parlamentas atkreipė dėmesį, jog būtina pasaulio lygiu spręsti vaikų mirštamumo mažinimo, sergamumo ŽIV/AIDS, nepakankamo išsilavinimo, mergaičių diskriminavimo ir smurto prieš jas ir daugelį kitų problemų. Europos Parlamento nariai skatina Komisiją ir valstybes nares siekti  politikos vaikų klausimu nuoseklumo įtraukiant šiuos klausimus į svarbiausias politikos sritis, pvz.: saugumo, klimato kaitos, migracijos ir pagalbos veiksmingumo. 
   Pažymėtina, kad Užsienio reikalų komitetas, kurio narys yra ir prof. Aloyzas Sakalas teikė atsakingam Vystymosi komitetui savo nuomonę dėl šios rezoliucijos. Aloyzas Sakalas savo pasiūlyme dėl komiteto nuomonės siūlė pabrėžti rezoliucijos tekste, jog pusė pasaulio gyventojų yra vaikai; todėl vaiko teisės turi būti vienas iš svarbiausių ES vystymosi politikos klausimų, bei kad pagal JT Vaiko teisių konvenciją vaiko teisės tapo neatskiriama visų žmogaus teisių dalimi, todėl Taryba ir Komisija turi būti raginamos įtraukti šį klausimą į bet kokį dvišalį ir daugiašalį dialogą žmogaus teisių ir politiniais klausimais, taip pat įtraukti vaiko teisių klausimą į savo socialinės, švietimo, ekonomikos ir politikos sritis.

Informacija iš: www.europarl.eu

Trečiadienis, 2009m.vasario 18d.      

1. Europos Sąjungos vaidmuo Vidurio Rytuose - Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai ir Komisijos pranešimai
2. 2007 m. metinis pranešimas dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų- pranešimas, Jacek Saryusz-Wolski,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
3. Europos saugumo strategija ir Europos saugumo ir gynybos politika-
pranešimas, Karl von Wogau,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
4. NATO vaidmuo ES saugumo sistemoje - pranešimas, Ari Vatanen,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
5. Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga - 
pranešimas, Pasqualina Napoletano,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
6. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymas - 
pranešimas,Konrad Szymański,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
7. Veiksmų, nepatenkančių į oficialios vystymosi pagalbos sritį, finansavimas šalyse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006- pranešimas, Thijs Berman,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
8. Bendrijos teisinis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindas - pranešimas, Teresa Riera Madurell ,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
9. Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus - pranešimas, Glenys Kinnock,
Atsakingas Vystymosi komittas.
10. Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo taikymas Europos bendrijoje - pranešimas, Jean Louis Cottigny,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
11. Socialinė ekonomika - pranešimas, Patrizia Toia,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
12. Psichikos sveikata - pranešimas, Evangelia Tzampazi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
13. Su nafta susijusių problemų sprendimas - pranešimas, Herbert Reul,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
14. Nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų apžvalga. Pirmasis įvertinimas - pranešimas, András Gyürk,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
15. Bendrosios žuvininkystės politikos taikomieji moksliniai tyrimai -
pranešimas, Rosa Miguélez Ramos,
Atsakingas Žuvininkysrės komitetas.

Ketvirtadienis, 2009m.vasario 19d.

1. Lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio tarifai - 
pranešimas, Ieke van den Burg,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
2. 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitos - 
pranešimas, Jonathan Evans,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
3. Europos tarnybinis pažymėjimas paslaugų teikėjams - pranešimas, Charlotte Cederschiöld,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
4. Su banginių medžiokle susiję Bendrijos veiksmai - 
pranešimas, Elspeth Attwooll,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
5. Bendrijos dalyvavimas Europos audiovizualinėje observatorijoje - pranešimas, Ivo Belet,
Atsakingas Kultūros ir Švietimo komitetas.
6. Pasėlių statistika - pranešimas, Elisabeth Jeggle,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
7. Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos sektoriuje pakeitimai - pranešimas, Philippe Morillon,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
8. Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuro veiklos organizavimas - pranešimas, Hanne Dahl,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
9. Darbo tvarkos taisyklių straipsnių dėl peticijų pakeitimas - pranešimas, Gérard Onesta,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
10. Aromatinti vynai, aromatinti vyno gėrimai ir aromatinti vyno kokteiliai (nauja redakcija) - pranešimas, József Szájer,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
11. CŽV vykdytas Europos valstybių panaudojimas gabenant kalinius ir neteisėtas kalinimas - pasliūlymai dėl rezoliucijų.

  Paskutinę plenarinio posėdžio dieną Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų, išreiškiančių parlamento pozicijas tarptautinių įvykių ir problemų atžvilgiu. Rezoliucijoje dėl Kosovo Europos Parlamentas džiaugėsi sėkmingu EULEX pajėgų išdėstymu Kosovo teritorijoje, patvirtino Europos Sąjungos įsipareigojimus padėti užtikrinti stabilumą regione bei remti politinį ir ekonominį vystymąsi bei Europos Sąjungos poziciją dėl galimos Kosovo, kaip ir kitų regiono šalių, narystės ES ateityje. Rezoliucijoje išreikštas prašymas tarptautinei bedruomenei remti EULEX misiją, kuri be kitų tikslų, turi taip pat siekti užtikrinti teisinės valstybės principus bei tautinių mažumų apsaugą, ypač teikiant dėmesį bylų, susijusių su išpuoliais prieš tautines mažumas, bei karo nusikaltimų ir korupcijos bylų skubiu tyrimu. Rezoliucijoje skatinama ir toliau remti policijos pajėgų daugiatautiškumą, pilietinės visuomenės plėtrą bei skatinti valdymo decentralizaciją. Europos Parlamentas taip pat džiaugėsi Serbijos požiūriu į Kosovo situaciją ir paragino ir toliau laikytis konstruktyvios, su naryste ES suderinamos, pozicijos. Rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas aukštu korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo lygiu ir elektros energijos trūkumu regione, paskatinimas siekti kuo didesnės kultūrinės santarvės bei solidarumo ir praktinės lyčių lygybės.
   Rezoliucijoje dėl Šri Lankos Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių Šri Lankos vyriausybės ir Tamil Elamo grupės karinių veiksmų, o ypač dėl 2008 metų spalio mėnesio vyriausybės puolimo, kurio metu dėl vykusio Tamil Elamo atsitraukimo tūkstančiams gyventojų prireikė humanitarinės pagalbos ir tūkstančiai tapo įkalinti karinių veiksmų teritorijoje. Rezoliucijoje išreiškiama viltis, kad dabartinis lūžis kariniuose veiksmuose paskatins abi konflikto šalis paskelbti paliaubas ir rasti visiems tinkantį konflikto sprendimo būdą. Europos Parlamentas skatino kariaujančias šalis gerbti žmogaus teises bei karo įstatymus. Rezoliucijoje džiaugiamasi Šri Lankos vyriausybės paskelbtu ketinimu tirti žiniasklaidos laisvės pažeidimus siekiant spręsti klausimą dėl nebaudžiamumo už Šri Lankoje dirbančių žurnalistų žmogžudystes ir jų puldinėjimą. Europos Parlamento nariai paskatino imtis skubių veiksmų, siekiančių užkirsti kelią vaikų verbavimui kariniams veiksmams bei kliudančių tarptautinių stebėtojų darbui.
   Rezoliucijoje dėl Birmos pabėgėlių padėties Tailande Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą, dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad Tailando pareigūnai nesuteikia pabėgėliams iš Birmos tinkamos pagalbos ir palieka juos be maisto ir navigacijos tarptautiniuose vandenyse. Rezoliucija Birmos vyriausybė skatinama nutraukti visus diskriminacinius veiksmus prieš rohingų tautybės žmones ir reikalaujama grąžinti rohingų tautybės žmonėms Birmos pilietybę, nedelsiant panaikinti visus jų teisės į švietimą, teisės tuoktis ir judėjimo laisvės apribojimus, nutraukti persekiojimą dėl išpažįstamos tikybos ir mečečių bei kitų garbinimo vietų naikinimą ir baigti pažeidinėti žmogaus teises visoje šalyje, taip pat tyčinį skurdinimą, neteisėtą apmokestinimą ir žemės konfiskavimą. Rezoliucijoje Tailandas skatinamas negrąžinti pabėgėlių, jei jiems grėstų pavojus gyvybei ar jie būtų kankinami. Europos Parlamento nariai siūlo sustiprinti bendrą ES šalių poziciją Birmos klausimu bei siųsti Parlamento misiją į šią šalį siekiant didinti tarptautinį spaudimą.
   Rezoliucijoje dėl Brazilijos atsisakymo išduoti Cesarę Battisti Europos Parlamentas paskatino Brazilijos institucijas atsižvelgti į Italijoje nuteisto ir į Braziliją pabėgusio Cesare Battisti prašymą dėl jo ekstradicijos į Italiją. Brazilijos teismai atmetė šį prašymą teigdami, kad Cesare Battisti yra politinis nusikaltėlis, nes buvo in absentia (nedalyvaujant) nuteistas už keturias žmogžudystes, dalyvavimą ginkluotos grupuotės veikloje, apiplėšimą, šaunamųjų ginklų laikymą ir ginkluotus smurto aktus. Europos Parlamentas išreiškė poziciją, kad Brazilijos požiūris išreiškia nepasitikėjimą Europos Sąjungos šalimis, kurios gerbia teisinės valstybės principus ir paskatino Braziliją rasti sprendimą, paremtą bendromis vertybėmis.

Informacija iš: www.europarl.eu

   Vasario 3 dieną profesorius Aloyzas Sakalas Europos Parlamento plenarinės sesijos metu pristatė pranešimą dėl siūlymo Europos Parlamentui atšaukti Čekijos Respublikos Europos Parlamento nario Miloslavo Ransdorfo imunitetą. Atsižvelgiant į 1965 metų balandžio 8 dienos protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, Europos Parlamento nariai naudojasi:
"- savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
- visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.
Imunitetas taip pat galioja jiems vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.
Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą."
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės numato, kad kiekvienas gautas prašymas ginti imunitetą yra perduodamas atsakingam komitetui, kuris pateikia Europos Paralmento plenarinės sesijos metu rekomendaciją dėl imuniteto gynimo. Komitetas paparastai siūlo atšaukti imunitetą, jei įtariama, kad byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario darbiniai veiklai (fumus persecutionis).
Europos Parlamento nario Aloyzo Sakalo pranešime, išanalizavus bylos faktus, Europos Parlamentui buvo pasiūlyta neginti Miloslavo Ransdorfo imuniteto. Miloslavo Ransdorfo kaltinamas pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už neatsargų kito asmens sužeidimą, kuris dėl to tapo nedarbingu, negalinčiu pasirūpinti savimi ar vykdyti jam įstatymais numatytas funkcijų. Čekijos policija įtaria Miloslavo Ransdorfo vairavus lengvąjį automobilį ir pėsčiųjų perėjoje partrenkus moterį, kuri sužalota. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog byla Čekijos institucijų iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario veiklai (fumus persecutionis), Europos Parlamentas pritarė pranešime siūlomam imuniteto atšaukimui.
   Pastebėtina, jog Aloyzas Sakalas ne pirmą kartą plenarinėje sesijoje pristato pranešimą dėl pasiūlymo imuniteto gynimo klausimu. 2008 metais Europos Parlamentas pritarė A. Sakalo pasiūlymui neginti Witoldo Tomczako, įtariamo policijos pareigūnų įžeidimu, imuniteto, o 2007 metais Parlamentas balsavo už profesoriaus pasiūlymą ginti Renato Brunettos imunitetą, byloje, kurios faktai buvo pagrįsti šio Europos Parlamento nario darbinės veiklos metu išsakytos nuomonės pagrindu.


Informacija iš: www.europarl.eu

   Trečiadienį Europos Parlamentas diskutavo dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, numatančios baudžiamąsias sankcijas darbdaviams už nelegalių darbuotojų įdarbinimą. Direktyvai, pasiūlytai Komisijos, turi bendru sutarimu pritarti Europos Parlamentas bei Taryba. Tarybai jau patvirtinus šį dokumentą, Europos Parlamentas planuoja šiuo klausimu balsuoti vasario 19 dieną. Direktyva numato minimalius reikalavimus (minimalių standartų direktyva), todėl valstybės narės gali ir toliau nustatyti ir taikyti griežtesnes priemones kovojant su nelegaliu darbu. Direktyva siekiama kovoti su nelegaliai šalyse esančių trečiųjų šalių piliečių darbu, tačiau ji nebus taikoma laisvo darbuotojų judėjimo teise besinaudojantiems asmenims ar komandiruojamų darbuotojų atvejais. Direktyvoje numatytos sankcijos bus taikytinos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tačiau jų nebus galima skirti valstybinėms institucijoms ar viešosioms tarptautinėms organizacijoms. Direktyva nustato darbdavio pareigą reikalauti iš trečiųjų šalių piliečių teisėto buvimo šalyje įrodymo ir pranešti kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo atvejį. Darbdaviai, nesilaikantys teisėto įdarbinimo reikalavimų, bus priversti sumokėti darbuotojui visą atlyginimą, kuris negali būti mažesnis už šalies įstatymais ar kolektyvine sutartimi numatytą dydį, bei mokesčius valstybei, kuriuos būtų buvę privalu sumokėti per darbuotojo darbo laikotarpį, jei šis būtų dirbęs legaliai. Tam tikrais atvejais valstybės bus įpareigojamos taikyti vieną iš šių sankcijų:
-viešųjų išmokų, gautų per pastaruosiu 12 mėn. grąžinimą,
-draudimą dalyvauti viešuosiuose konkursuose iki 5 metu laikotarpiu,
-atimti teisę gauti visas ar tam tikras viešąsias išmokas, įskaitant valstybės administruojamas ES lėšas,
-uždrausti vykdyti tam tikrą veiklą arba uždaryti padalinius, naudotus neteisėtai veiklai.
Valstybėms taip pat numatyta pareiga nelegalų darbą laikyti baudžiamuoju nusikaltimu, jei veiksmai buvo padaryti tyčia egzistuojant bent vienai iš šių aplinkybių:
-pažeidimas nuolat pasikartoja,
-tuo pačiu metu įdarbinta daug trečiųjų šalių piliečių,
-darbo pobūdis yra itin išnaudojantis,
-pažeidimą padaro darbdavys, kuris nebuvo apkaltintas padarius pažeidimą pagal Pamatinį sprendimą 2002/629/TVR arba nuteistas dėl to, naudojasi asmens darbu arba paslaugomis žinodamas, kad nelegaliai esantis trečiosios šalies pilietis yra tokios prekybos auka,
-pažeidimas yra susijęs su nelegaliu nepilnamečių įdarbinimu.
Valstybės narės turės užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už nurodytus nusikaltimus, kuriuos jų naudai, veikdamas individualiai arba kaip juridinio asmens organo dalis, padarė bet kuris asmuo, einantis tame juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas, grindžiamas:
-įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui,
-priimti sprendimus juridinio asmens vardu,
-vykdyti kontrolę tame juridiniame asmenyje.
Valstybėms numatoma pareiga už baudžiamojo nusikaltimo padarymą taikyti proporcingas ir atgrasančias priemones, kurios gali apimti ir aukščiau išdardintąsias. Direktyvoje taip pat siūloma užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams efektyvius jų teisių gynimo būdus bei įtvirtinti valstybių narių pareigą teikti ataskaitas bei nustatyti sritis, kuriose nelegalaus darbo atvejų pasitaiko daugiausiai.

Informacija iš: www.europarl.eu

   Trečiadienį Europos Parlamentas plenarinės sesijos metu pritarė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pasiūlytam rezoliucijos projektui. Rezoliucijoje pritariama Komisijos komunikatui dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir pateikiami pasiūlymai kaip geriau įgyvendinti ikiprekybinius viešuosius pirkimus praktikoje. Komisija 2007 metų Komunikate apibrėžė ikiprekybinius viešuosius pirkimus kaip metodą, kai įsigyjamos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos, išskyrus tas, „kurių nauda atitenka išimtinai perkančiajai organizacijai ir yra panaudojama jos reikalams vykdyti, su sąlyga, kad už suteiktą paslaugą visiškai atsiskaito perkančioji organizacija“ ir tas, kurios yra laikomos valstybės pagalba. Komunikato tikslas užtikrinti tokių mokslinių ir technologinių paslaugų pirkimą viešajame sektoriuje siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę bei prieinamumą. Tokių paslaugų būtinybė iškyla tais atvejais, kai viešajame sektoriuje atsiranda poreikis įdiegti naujas prekes, gamybos metodus, ar kitas naujoves, kurios dar nenaudojamos praktikoje ir kurių sprendimo būdai dar nėra sukurti. Tradiciškai Europoje iškilus naujovių poreikiui, viešojo sektoriaus institucijos sudaro išskirtinio pirkimo sutartis su bendrovėmis, pagal kurias privati bedrovė kuria naują produktą ar kitą viešojo sektoriaus interesus tenkinančią technologiją, o ją sukūrus, visos intelektinės nuosavybės  bei tolimesnio galutinio produkto panaudojimo teisės pereina viešajai institucijai. Komunikate pabrėžiama, kad tokios sutartys turi tenkinti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, neužtikrina rizikos pasidalijimo tarp užsakovų ir gamintojų bei stabdo naujovių įdiegimą viešajame sektroiuje. Siekiant išspręsti šias problemas, komunikate siūloma valstybėms narėms įtvirtinti teisinius pagrindus sudaryti mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros sutartis, pagal kurias viešajai institucijai nepereitų išskirtinės teisės į naujai sukurtą produktą, o pasiekus galutinę kūrimo stadiją, dėl jau komercinio produkto pirkimo reikėtų skelbti tradicinį viešųjų prikimų konkursą. Tokia tvarka užtikrintų konkurenciją mokslinių tyrimų srityje, leistų viešajam sektroriui išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančius produktus ir spręsti apie jų potencialią panaudojimo galimybę dar kūrimo stadijoje, o įmonėms išsaugotų intelektinės nuosavybės teises tolimesniame produkcijos komercinio panaudojimo etape.
   Profesorius Aloyzas Sakalas buvo nuomonės referentas Europos Parlamento Teisės reikalų komitete, pateikęs atsakingam Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui savo nuomonę dėl Komisijos komunikato. Aloyzas Sakalas savo nuomonėje akcentavo būtinybę užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose bei sudaryti aiškų ikiprekybinių pirkimų vadovą visomis Europos Sąjungos kalbomis, kuriame būtų pateikiami praktiniai veikimo pavyzdžiai, taip užtikrinant teisinį tikrumą bei apsaugant mažujų ir vidutinių įmonių interesus. Aloyzas Sakals taip pat siūlė Komisijai pateikti konkrečių pavyzdžių dėl rizikos pasidalijimo tokio tipo sutartyse, ypač užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių išsaugojimą ikipreprkybiniuose konkursuose dalyvaujančioms įmonėms, nes tai, kaip rodo JAV ir Japonijos pavyzdžiai, skatina daugelio įmonių dalyvavimą tokio tipo konkursuose. Reikia pažymėti, jog visi prof. A. Sakalo pasiūlymai atsakingo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto buvo įtraukti į rezoliucijos tekstą, kuriam pritarė Europos Parlamentas.

Informacija iš: www.europarl.eu

Pirmadienis, 2009 m.Vasario 2 d.

1. Dohos derybose 2008 m. liepos mėn. pabaigoje pasiektų kompromisų ne žemės ūkio produktų patekimo į rinką ir paslaugų klausimais poveikio vertinimas, žodinis klausimas - Daniel Caspary, Robert Sturdy, Corien Wortmann-Kool, Zbigniew Zaleski, Komisija,
Atsakinga Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija. 
2. Antroji strateginė energetikos politikos apžvalga, pranešimas -  Anne Laperrouze,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
3. Efektyvesnis energijos vartojimas pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas, žodinis klausimas - Vladimír Remek,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. 
4. Žemės ūkio produktams skirtos informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse , pranešimas -  Constantin Dumitriu
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
5. EB ir Šveicarijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais, pranešimas -  Béla Glattfelder,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
6. Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikis vystymuisi, pranešimas -  Jürgen Schröder,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
7. Laukinės gamtos plotai Europoje, pranešimas -  Gyula Hegyi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
8. Tvarios bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkė, pranešimas - Luís Queiró,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
9. Diskriminacijos dėl lyties draudimas ir kartų solidarumas, pranešimas - Anna Záborská,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas. 

Antradienis, 2009 m. vasario 3d.

1. Kova su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, pranešimas - Roberta Angelilli,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
2. Sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, pranešimas - Claudio Fava,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
3. EB ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimas, pranešimas - Angelika Niebler,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
4. EB ir Rusijos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje atnaujinimas, pranešimas - Angelika Niebler,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
5. Gvantanamo kalinių grąžinimas ir perkėlimas - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
6. CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
7. Tradicinių tautinių, etninių ir imigrantų mažumų apsauga Europoje, žodinid klausimas - Csaba Sándor Tabajdi, Hannes Swoboda, Jan Marinus Wiersma, Véronique De Keyser, Katrin Saks, Claude Moraes, Komisija
 
Trečiadienis, 2009 m. vasario 4d.
 
1. 2050-ieji: ateitis prasideda šiandien. Rekomendacijos dėl Bendrijos būsimos integruotos klimato kaitos politikos, pranešimas - Karl-Heinz Florenz,
Atsakingas Laikinasis klimato kaitos komitetas.
Iškilmingas posėdis - Palestinos savivalda, Palestinos savivaldos Prezidento Mahmoud Abbas kreipimasis.
2. Kosovas- Tarybos ir Komisijos pareiškimai 
3. Turkmėnija - Bendros diskusijos.
4. Laikinasis susitarimas su Turkmėnija, pranešimas - Daniel Caspary,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
5. Europos Sąjungos piliečių konsulinė apsauga trečiosiose šalyse - Tarybos ir Komisijos pareiškimai
6.Europos Sąjungos oficialių leidinių biuro veiklos organizavimas, pranešimas - Hanne Dahl,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas 

Ketvirtadienis, 2009 m. vasario 5d.

1. Pašarų pateikimas į rinką ir jų naudojimas, pranešimas - Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
2. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmens didinimas tarptautinėje prekyboje, pranešimas - Cristiana Muscardini,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
3. Tarptautinė prekyba ir internetas, pranešimas - Georgios Papastamkos,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
4. Prekybiniai ir ekonominiai santykiai su Kinija, pranešimas - Corien Wortmann-Kool,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
5. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje, pranešimas - Malcolm Harbour,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
6. Direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, įgyvendinimas. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) vizitai 2005–2008 m., pranešimas - Martine Roure, 
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.

Informacija iš:
www.europarl.eu

   Sausio 14, trečiąją plenarinio posėdžio dieną, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Ši rezoliucija yra dar viena Europos Parlamento reglamento Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemonė, kuria Parlamentas atkreipė dėmesį į šio teisinio instrumento taikymo sunkumus bei keistinus aspektus. Europos Parlamentas, išanalizavęs Europos Teisingumo Teismo praktiką (ypač byloje Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą) bei kitų Europos Sąjungos institucijų reglamento įgyvendinimo praktiką, rezoliucijoje pasisakė, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų tobulinti priimamų dokumentų viešumą ir galimybes visuomenei su jais susipažinti internete. Rezoliucijoje akcentuojama, kad visos Europos Sąjungos institucijos turėtų viendodinti dokumentų skelbimo tvarką ir kiekvienu atveju nurodyti dokumento priėmimio istoriją, tam, kad visuomenė galėtų suprasti ir atsekti dokumento priėmimo procese dalyvavusias institucijas ir jų veiklą. Rezoliucijoje Europos Vadovų Taryba bei Europos Teisingumo Teismas skatinami prisijungti prie institucijų, kurioms taikomas reglamentas Nr.1049/2001, grupės. Europos Parlamentas siūlo Europos Sąjungos institucijoms suvienodinti išimčių, numatytų reglamente, leidžiančių netaikyti viešumo taisyklių tam tikroms dokumentų grupėms, taikymą. Rezoliucijoje taip pat skatinama skelbti institucijų posėdžių dokumentus, viešai transliuoti ne tik Europos Parlamento plenarinius posėdžius, bet ir kitą Europos Parlamento narių veiklą (pvz.: komitetų susitikimus), įtviritnti lėšų atsekamumo principą, pagal kurį būtų galima suprasti, kaip skirstomos ir leidžiamos viešosios lėšos ir kitus principus.

Informacija iš: www.europarl.eu

   Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos institucijų veiklą žmogaus teisių srityje, sausio 15 dieną priėmė rezoliuciją, vertinančią žmogaus teisių padėtį Europoje paskutiniaisiais metais. Europos Parlamentas pabrėžė, kad valstybės narės turėtų suteikti Europos Sąjungai daugiau kompetencijos žmogaus teisių srityje, ypač atsižvelgiant į Lisabonos sutarį, pagal kurią Žmogaus teisių chartiją siūloma priskirti pirminei Europos Sąjungos teisės aktų grupei ir jos teisinę galią prilyginti steigiamųjų sutarčių galiai. Rezoliucijoje siūloma Europos Sąjungos institucijoms, leidžiant naujus teisės aktus, analizuoti jų poveikį žmogaus teisių aspektu bei plėsti Europos Sąjungos pagrindinių teisių Agentūros įgaliojimus. Europos Parlamentas išreiškė nuomonę, kad prisijungimas prie Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių konvencijos, nors ir neatneštų esminių pakeitimų, būtų naudingas bei kad Europos Sąjunga turėtų bedradarbiauti su Europos Tarybos institucijomis, atsakingomis už žmogaus teisių apsaugą, bei vadovautis jų patirtimi. Rezoliucijoje išreiškiamas paskatinimas užtikrinti baudžiamojo proceso bei kovos su terorizmu metu varžomas asmenų teises bei išreišktas palaikymas tęsti kovą su diskriminacija, vykdyti pozityviosios diskriminacijos politiką bei užtikrinti bet kokios rūšies diskriminavimo draudimus valstybėse narėse. Rezoliucijoje apgailestaujama, kad Europos lygiu nėra įtvirtintos tautinių mažumų sąvokos. Taip pat išreikštas susirūpinimas didžiausios Europos Sąjungoje tautinės mažumos, romų, teisėmis ir poreikiu vykdyti vieningą jų apsaugą; aptarti moterų teisių apsaugos lygiu Europoje, moterų įtraukimo į profesinę veiklą, lytinio švietimo, kovos su lytiniu išnaudojimu ir smurtu klausimai. Europos Parlamentas rezoliucijoje ragina valstybes nares siekti Prancūzijos išreikšto siekio visuotiniu mastu dekriminalizuoti homoseksualumą bei įtvirtinti teisės aktuose homoseksualių asmenų partnerystės galimybes bei užtikrinti kitas lygias teises. Europos Parlamento rezoliucija baigiama išreiškiant paskatinimą valstybėms narėms užtikrinti migrantų ir jų vaikų teises, imtis priemonių integruoti nelegalius darbuotojus į visuomenę bei spręsti jų statuso problemas.

Informacija iš: www.europarl.eu

   Paskutinę plenarinio posėdžio dieną  Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų, kuriomis išreiškiamas susirūpinimas žmogaus teisių pažeidimais bei nuolatiniais kariniais konfliktais pasaulyje. Rezoliucijoje "Dėl padėties Gazos ruože", Europos Parlamentas skatina kuo skubiau nutraukti karinio konflikto veiksmus bei sudaryti paliaubas. Rezoliucijoje smerkiamas Gazos embargas, civilių ir Jungtinių Tautų objektų atakos konflikto metu, kaip priemonės, nesuderinamos su tarptautinės teisės normomis,  taip pat išreiškiama užuojauta Gazos gyventojams, nukentėjusiems per išpuolius. Europos Parlemntas siūlo pasirašyti  tarptautinės bendruomenės ir Ketverto bei Arabų lygos koordinuojamą  susitarimą,  pagal kurį būtų galimą į regioną pasiūsti tarptautines pajėgas, turinčias aiškius įgaliojimus. Rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat skatina Tarybą  kartu su naująja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija veikti ir imtis politinių veiksmų, siekiant  susitarimo, kuriuo būtų įtvirtintas dviejų valstybių egzistavimas šiame Artimųjų Rytų regione.
Trijose rezoliucijose dėl  Irano bei Afrikos valstybių - Shirin Ebadi atvejo, Gvinėjos  bei padėties Afrikos Kyšulyje- Europos Parlamentas išreikšė susirūpinimą karinių konfliktų tąsa bei žmogaus teisių pažeidimais. Rezoliucijoje dėl Irano Europos Parlamentas išreiškė apgailestavimą dėl Nobelio premijos lauretės Shirin Ebadi vadovaujamo žmogaus teisių gynimo centro Teherane uždarymo ir pačios Shirin Ebadi persekiojimo ir grasinimų jai. Europos Parlamentas pareiškė nuomonę, jog žmogaus gynimo centro uždarymas yra tik vienas Irano vykdomos nuolatinės žmogaus teisių negerbimo politikos pavyzdys, kuris yra nepriimtinas ir turi būti nutrauktas kuo greičiau. Europos Parlamentas pabrėžė, kad Europos Sąjungos prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas su Iranu priklausys nuo žmogaus teisių apsaugos lygio šioje šalyje ir paragino kitų šalių diplomatinius atstovus Irane imtis priemonių , atsižvelgiant į minėtuosius pažeidimus.

   Rezoliucijoje "Dėl padėties Afrikos Kyšulyje" Europos Parlamentas skatino Eritrėją bei Etiopiją susitarti dėl sienų nustatymo bei atitraukti karines pajėgas iš pasienių ruožų. Rezoliucijoje siūloma paskirti specialų Europos Sąjungos įgaliotinį Afrikos Kyšulio regionui bei stiprinti Afrikos Sąjungos misiją Somalyje ir ten dislokuoti Jungtinių Tautų palaikymo pajėgas, kai tik tam susidarys tinkama politinė situacija. Europos Parlamentas siūlo dėti visas pastangas padėti rasti susitarimą tarp Šiaurės ir Pietų Sudano. Rezoliucija baigiama skatinimais Afrikos Kyšulio valstybėms gerinti žmogaus teisių padėtį savo teritorijose, ypač užtikrinant įkalintų asmenų teises, opozicinių politnių judėjimų bei spaudos laisves.

   Savo rezoliucijoje "Dėl valstybės perversmo Gvinėjoje" Europos Parlamentas pasmerkė Gvinėjoje grudžio 23 dieną karinių jėgų organizuotą  valstybės perversmą. Rezoliucijoje skatinama kuo skubiau surengti demokratiškus parlamento bei prezidento rinkimus. Europos Parlamentas ragina Komisiją stabdyti visos pagalbos, išskyrus humanitarinę) teikimą , jei padėtis Gvinėjoje nepasikeistų ir valdžia nebūtų perleista demokratiniu būdu išrinktiems atstovams.

   Europos Parlamentas taip pat išreikšė susirūpinimą žmogaus teisėmis Kenijoje, priimdamas rezoliuciją "Dėl spaudos laisvės Kenijoje". Reaguodamas į Kenijos prezidento M. Kibaki sausio 2 dieną išleistą naująjį ryšių akto įstatymą Europos Parlamentas pareiškė, kad šis teisės aktas yra nesuderinamas su Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Ryšių akte numatyta, kad vyrausybė gali įsiveržti į žiniasklaidos oranizacijų patalpas, jei manoma, kad jų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Akte taip pat numatoma, kad vyriausybė gali kontroliuoti transliuojamų, internetu perduodamų bei spausdinamų žiniasklaidos programų turinį. Rezoliucija ragina Kenijos vyriausybę pradėti konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, siekiant konsensuso, kaip geriau sureguliuoti ryšių pramonę, nepažeidžiant spaudos laisvės bei imtis priemonių  dėl  patraukimo  atsakomybėn už prieš metus po rinkimų vykusių riaušių kaltininkus.

   Rezoliucijoje dėl Srebrenicos Europos Parlamentas pareiškė užuojautą 1995 metų liepos 11 dienos įvykių aukoms ir išreiškė apgailestavimą, kad atsakingiausias už šiuos įvykius asmuo - generolas  Ratko Mladičiaus vis dar tebėra laisvėje. Europos Parlamentas siūlo visoje ES liepos 11 dieną pripažinti Srebrenicos genocido atminimo diena ir paraginti visas Vakarų Balkanų šalis padaryti tą patį.

   Paskutinę  šių metų plenarinio sausio 12-15  posėdžio dieną Europos Parlamentas taip pat išreikė savo nuomonę dėl padėties Baltarusijoje, priimdamas rezoliuciją "Dėl ES strategijos dėl Baltarusijos". Rezoliuzijoje Europos Parlamento nariai palankiai vertino Baltarusijos institucijų sprendimą leisti registruoti Aleksandro Milinkevičiaus vadovaujamą  judėjimą "Už laisvę", bei du nepriklausomus laikraščius. Rezoliucijoje pritariamai vertinami Baltarusijos veiksmai išlaisvinti politinius kalinius, tačiau pastebima, kad Aleksandrui Kazulinui, Sergejui Parsiukevičiui ir Andrejui Kimui neužtikrintos visos teisės, kurios Baltarusijos piliečiams numatytos pagal Baltarusijos Respublikos Konstituciją. Taip pat dokumente, priimtame ketvirtadienį, pritariama Baltarusijos Vyriausybės pozicijai atšaukti draudimus keliauti Černobylio aukoms bei išreiškiamas palaikymas organizuoti Baltarusijos ir ES susitarimą, pagal kurį vaikai galėtų keliauti į bet kurią ES šalį į specialiai organizuotas reabilitacijos programas. Europos Sąjungos Taryba skatinama liberalizuoti vizų išdavimo tvarką Baltarusijos piliečimas, o  Baltarusijos vyriausybė - grąžinti Baltarusijos Europos humanitarinį universitetą, kuris šiuo metu veikia Vilniuje, gerbti religijos laisvę, užtikrinti tarptautinius saugos standartus, statant naująją atominę elektrinę, užtikrinti pilietines žmogaus teises bei bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis rinkimų įstatymų reformų klausimais.


Informacija iš: www.europarl.eu

   Plenarinio posėdžio, vykstančio sausio 12-15 dienomis, pirmąją dieną Europos Parlamentas pranešė, jog trečiadienį pasirašys šiuos dokumentus, priimamus bendro sprendimo procedūra (Europos Sąjungos teisės aktų leidybos procedūra, pagal kurią teisės aktas priimamas bendru Tarybos bei Europos Parlamento sprendimu):
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektai(03701/2008/LEX - C6-0013/2009 - 2007/0113(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tekstilės pavadinimų (nauja redakcija) (03650/2008/LEX - C6-0012/2009 - 2008/0005(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB
 (03674/2008/LEX - C6-0010/2009 - 2007/0214(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89 
(03675/2008/LEX - C6-0008/2009 - 2007/0243(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 562/2006 nuostatas, susijusias su naudojimusi Vizų informacine sistema (VIS) pagal Šengeno sienų kodeksą
(03676/2008/LEX -C6-0007/2009 - 2008/0041(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo,
susijusio su pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB ir panaikinantis Direktyvas 2003/102/EB bei 2005/66/EB 
(03651/2008/LEX - C6-0002/2009 - 2007/0201(COD)).

   Šiandien, Europos Parlamente buvo svarstomas pasiūlymas dėl 2004 metais priimto reglamento dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų pakeitimo. Europos Parlamentui patvirtinus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūklytą reglamento projektą, 2009 m. birželį biometriniai pasai su veido atvaizdu ir pirštų atspaudais butų išduodami visose 27 ES šalyse bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje ir turėtų būti naudojami kertant išorinę Šengeno erdvės teritoriją. Tokia dokumentų apsaugos sistema būtų skirta kovoti su nelegalia migracija, terorizmu bei dokumentų klastojimu. Komitetas teigia, kad reikia suvienodinti ankstesniu reglamentu leistas daryti išimtis, nes dėl teisinių ir saugumo sumetimų įpareigojimo duoti pirštų atspaudus valstybėms narėms išduodant pasus ir kitus kelionės dokumentus išimtys neturėtų būti paliekamos reglamentuoti nacionalinės teisės aktais. Reglamento projekte įtvirtinamas principas, kad kiekvienas asmuo turi turėti savo pasą, todėl net vaikai iki 12 metų turi turėti atskirus pasus ir negali būti tiesiog įrašomi į savo tėvų asmens dokumentus. Tiesa, pagal naująjį reglamento projektą, vaikų iki 12 metai pasai turėtų būti be pirštų anspaudų dėl jų nepastovumo. Reglamento projekte Komisijai nustatoma pareiga pateikti ataskaitą dėl bendrų apsaugos standartų vaikams vieniems arba su palyda kertant išorinę Europos Sąjungos sieną. Ta pati taisyklė būtų taikoma ir asmenims dėl fizinių savybių negalintiems teikti savo  pirštų antspaudų. Valstybės narės paraišką išduoti vizą ar kelionės dokumentą pateikusių asmenų biometrinius identifikatorius renka nepažeisdamos Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytų teisių. europos Parlamentas ir Taryba pabrėžia, kad gali būti tikslinga suviendodinti ir dokumentų, reikalingų pasui išduoti, apsaugos standartus. Taryba, pagal reglamento projektą, turėtų parengti klausimyną apie valstybių narių taikomas procedūras bei poreikį jas suvienodinti.

Informacija iš: www.europarl.eu

Pirmadienis, 2009 m. sausio 12 d.

Posėdis bus pradedamas Europos Parlamento prezidento, Hans-Gert Pöttering, pasisakymu apie konfliktą Gazos regione (trečiadienį šis klausimas bus diskutuojamas kartu su Tarybos bei Komisijos atstovais, antradi9enį tarptautinių reikalų komitetas šią problemą aptars kartu su Komisijos nariais - Benita Ferrero-Waldner ir Louis Michel).

Bendros diskusijos - Pesticidai / farmacijos produktai

1.Taususis pesticidų naudojimas, pranešimas - Christa Klaß,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
2.Augalų apsaugos produktų tiekimas į rinką, pranešimas - Hiltrud Breyer,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
3.Ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Vakarų Balkanais, pranešimas- Bastiaan Belder,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
4.Bendroji žemės ūkio politika ir pasaulinis maisto tiekimo saugumas, pranešimas - Mairead McGuinness,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
5.Pilietinio dialogo plėtojimo galimybės atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, pranešimas -  Genowefa Grabowska,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.

Antradienis, 2009 m. sausio 13 d.

1.Įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimas, pranešimas - Wolf Klinz,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.  

Iškilmingas posėdis dalyvaujant Jacques Delors, buvusiam Europos Komisijos pirmininkui; Jean-Claude Juncker, Eurogrupės pirmininkui; Jean-Claude Trichet, Europos centrinio banko pirmininkui; Jean-Claude Trichet, Europos Centrinio Banko pirmininkui; Joaqu?n Almunia, Europos Komisijos nariui.

2.Bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistema (kodifikuota redakcija), pranešimas - Diana Wallis,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
3.Mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis ir registruotos buveinės perkėlimui (kodifikuota redakcija), pranešimas - Diana Wallis,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
4.EB ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje, pranešimas - Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
5.Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje 2004 -2008 m., pranešimas - Giusto Catania,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
6.Pasų ir kelionės dokumentų apsauginės savybės ir biometrikos standartai, pranešimas - Carlos Coelho,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
7.Metinė ataskaita dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, pranešimas -  Marco Cappato,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
8.Viešojo pirkimo sutartys gynybos ir saugumo srityse, pranešimas - Alexander Graf Lambsdorff,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
9. EB prisijungimas taikant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklę Nr. 61, rekomendacija - Helmuth Markov,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
10. Įgaliojimas ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (konvenciją Nr. 188), pranešimas -  Ilda Figueiredo,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. 
Latvijos presidentas, Valdis Zatlers, dalyvaus Europos Parliamento podėdyje. Vėliau jis dalyvaus susitikime bei spaudos konferencijoje su Europos Parlamento presidentu, Hans-Gert Pöttering.

Trečiadienis, 2009 m. sausio 14 d.

Čekijos Respublikos ministras pirmininkas, Mirek Topolánek, pristatytas savo šalies prezidentavimo programą, ateinantiems šešiems mėnesiui. 

2006 m. darbo jūroje konvencija (procedūros, susijusios su socialiniu dialogu), pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6- /2008)
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

1.Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, pranešimas - Pasqualina Napoletano,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.

Padėtis Afrikos Kyšulyje, Tarybos ir Komisijos pareiškimai
Europos Sąjungos strategija Baltarusijos atžvilgiu, Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
Europos Sąjungos piliečių konsulinė apsauga trečiosiose šalyse, Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
Liepos 11-osios minėjimas – Srebrenicos žudynių aukoms atminti, Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
Komunikato dėl transliavimo svarstymas. Valstybės pagalba visuomeniniam transliavimui, Cornelis Visser, Ivo Belet, Ruth Hieronymi, Komisija, Žodinis klausimas.
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
Europos Parlamentas taip pat aptars su Komisijos ir Tarybos atsovais Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktą.

Ketvirtadienis, 2009 m. sausio 15 d.

Gyvūnų vežimas, žodinis klausimas -  Neil Parish, Cornelis Visser, Ivo Belet, 
Ruth Hieronymi, Komisija,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
Viduržemio jūros regiono mityba, žodinis klausimas - Neil Parish, Komisija,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.

1.JT Žmogaus teisių tarybos raida ir ES vaidmuo, pranešimas - Laima Liucija Andrikienė,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
2.Afganistanui skirtų ES lėšų biudžetinė kontrolė, pranešimas - Véronique Mathieu,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
3.Viešieji finansai EPS 2007 ir 2008 m., pranešimas - Donata Gottardi,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
4.Nepaliesti gamtos plotai Europoje,pranešimas - Gyula Hegyi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
5.Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, pranešimas - Barbara Weiler, 
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
6.BŽP ir ekosisteminis žuvininkystės vadybos metodas, pranešimas -  Pedro Guerreiro,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
7.Direktyvos 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu perkėlimas į nacionalinę teisę ir taikymas, pranešimas - Teresa Riera Madurell,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.

Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.
Pasiūlymai dėl rezoliucijų, susiję su diskusijomis dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų. 
  
http://www.europarl.europa.eu/sides/indexPartSession.do?reference=2009-01&language=LT

                 Europos Parlamentas ragina panaikinti likusias kliūtis darbuotojų mobilumui ES, ypač naujųjų Sąjungos šalių piliečiams. Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių laisvių, įtvirtintų ES sutartyje. Be to, „ilgalaikis darbuotojų mobilumas visose srityse gali labai prisidėti prie Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo tikslų siekimo, jei kartu bus užtikrinta darbuotojų socialinė apsauga ir profsąjungų teisės“.
                 EP „nerimauja, kad kai kuriose valstybėse narėse išlaikomi darbo rinkos apribojimai darbuotojams iš naujųjų valstybių narių, nepaisant to, kad šis apribojimai nepagrįsti nei ekonominiais tyrimais ir statistiniais duomenimis, nei tų valstybių gyventojų bei vyriausybių nuogąstavimais“.
               „Darbuotojų mobilumas kai kurių darbdavių neturėtų būti suprantamas kaip galimybė sumažinti darbo užmokestį, socialines garantijas arba apskritai pabloginti darbo sąlygas“, – pažymi EP nariai. Jų nuomone, valstybės turėtų „užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi piliečių, kurie nusprendė persikelti į kitą valstybę narę, darbo teisių ir kolektyvinių sutarčių, o tarp tos valstybės narės piliečių ir kitą pilietybę turinčių asmenų nebūtų jokio diskriminuojančio skirtumo“.
                 EP nariai remia siūlymą įvesti elektroninę Europos sveikatos draudimo kortelę su sąlyga, kad bus tinkamai apsaugoti asmens duomenys. Jie taip pat siūlo artimiausiu metu sukurti bendrą Europos kortelę, kurioje būtų nurodyta visa informacija apie jos turėtojo sumokėtas įmokas bei apie jo socialines teises visose ES šalyse, kuriose jis dirbo. Be to, EP ragina geriau užtikrinti pensijų perkeliamumą persvarstant atitinkamą direktyvą.
                Europarlamentarai ragina panaikinti likusias kvalifikacijų bei profesinės patirties pripažinimo kliūtis, taip pat pagreitinti bendros Europos kvalifikacijų sąrangos įgyvendinimą. Savo ruožtu Europos Parlamentas kviečia valstybes „aktyviai skatinti užsienio kalbų mokymą (ypač suaugusiųjų), kadangi kalbos barjerai – tai viena iš pagrindinių vis dar nepanaikintų kliūčių darbuotojų ir jų šeimų mobilumui“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                Asmenys, pažeidę kelių eismo taisykles kitoje ES valstybėje, neretai išvengia atsakomybės dėl to, kad duomenys apie pažeidimą nepasiekia jų šalies institucijų.
                     Kol kas direktyvą numatoma taikyti tik keturių rūšių pažeidimams – leistino greičio viršijimui, vairavimui išgėrus, vairavimui neprisisegus saugos diržų bei šviesoforo signalų nepaisymui. Šie pažeidimai sukelia daugiausia avarijų ir nusineša daugiausia gyvybių. Per dvejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo Europos Komisija turės įvertinti padėtį ir nespręsti, ar neverta išplėsti jos nuostatų ir kitiems kelių eismo taisyklių pažeidimams.
                 Direktyva leis įdiegti bendrą ES šalių elektroninę duomenų bazę, kuri įgalins atitinkamas instancijas persiųsti informaciją apie pažeidėjo tapatybę ar automobilio registracijos numerį į tą ES šalį, kurios pilietis jis yra ar kurioje jis gyvena. Šaliai gavus pranešimą apie pažeidėją ir vietą, kurioje buvo įvykdytas nusižengimas, ši galės apie tai informuoti automobilio savininką ir taikyti nuobaudą pažeidėjui. Ši direktyva nesuvienodins nei kelių eismo taisyklių, nei nuobaudų už jų pažeidimus – jos ir toliau priklausys nuo atskirų valstybių įstatymų.
                  Europos Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                   ES ginklų vidaus rinka sudaro daugiau kaip 200 mlrd. eurų. Šiuo metu ES šalių įstatymai, reguliuojantys ginklų importą bei eksportą, labai skiriasi, o tai kliudo bendrajai rinkai. Naujoji direktyva suvienodins šias taisykles ES šalyse. Jomis remdamosi, ginklų prekybos leidimus (vienkartinius arba daugkartinius) toliau teiks atskiros šalys, tačiau jie bus pripažįstami visoje ES.
                  Daugkartinius ginklų prekybos ES viduje leidimus šalys galės suteikti bendrovėms, kurios įtrauktos į patikimų įmonių sąrašą, sudarytą remiantis šios direktyvos kriterijais. Kai įmanoma, esami vienkartiniai leidimai turės būti pakeisti daugkartiniais, o likusių išdavimas turės būti pagrįstas. Šalys turės teisę nesuteikti ginklų prekybos leidimo, taip pat atimti arba apriboti jau išduotus leidimus dėl viešosios politikos ar visuomenės saugumo motyvų.
                  Valstybės ir toliau teiks ginklų eksporto į trečiąsias šalis leidimus, taip pat galės numatyti jo apribojimus. EP narių siūlymu turės būti užtikrinta, kad ginkluotė nepasiektų konfliktų zonų. Direktyvoje taip pat bus paminėtas Europos ginklų eksporto kodeksas, – EP siekia, kad jis ateityje būtų privalomas.
                  Dėl šios direktyvos pasiektas sutarimas su ES Taryba. Ji negalios priešpėstinėms minoms ir kasetinėms bomboms bei jų dalims – prekyba šia ginkluote ES yra uždrausta.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

               Tarptautinėse civilinėse ir komercinėse bylose sprendžiami santuokų ir skyrybų, vaikų išlaikymo, turto pasidalijimo bei kiti klausimai. Siekdami teisingumo Lietuvos piliečiai vis dažniau bylinėjasi kitose ES šalyse. Nuo 2002 m. veikia Europos teisminis tinklas (ETT), skirtas padėti teisininkams ir piliečiams tokiais atvejais.
                ETT nariai – ES šalių teisminės valdžios ir administracinių institucijų atstovai – kelis kartus per metus renkasi į posėdžius, skirtus keistis informacija bei dalintis patirtimi, taip pat ES šalių bendradarbiavimui civilinės ir komercinės teisės srityse stiprinti.EP patvirtino pataisas, kurios numato galimybę visiems norintiems teisininkams, dirbantiems su tarptautinėmis bylomis, – advokatams, notarams, teisėjams, antstoliams ir kitiems, taip pat ES šalių teisininkų asociacijoms – prisijungti prie ETT. 
                ES šalys įpareigotos numatyti informavimo apie šį tinklą įstaigas ir skirti joms reikiamų išteklių. Tokių įstaigų veikla turės būti koordinuojama ir nesidubliuoti. Jos turės per 30 dienų atsakyti į paklausimus, taip pat teikti informaciją internete visomis oficialiomis ES kalbomis. Informacija apie konkrečias bylas nebus teikiama profesinėms asociacijoms. ETT turės daugiau bendradarbiauti su kitomis panašaus pobūdžio europinėmis ir pasaulinėmis struktūromis, taip pat su Europos Teisingumo Teismu.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

Pirmadienis, 2008 m. gruodžio 15 d.

1. Rekomendacija antrajam svarstymui: Alejandro Cercas (A6-0440/2008) - Darbo laiko organizavimo aspektai.
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
2. Pranešimas: Philip Bushill-Matthews (A6-0454/2008) - Europos darbo taryba (nauja redakcija).
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
3. Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008) - Žaislų sauga.
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
4. Pranešimas: Heide Rühle (A6-0410/2008) - Su gynyba susijusių produktų siuntimas.
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
5. Pranešimas: Matthias Groote (A6-0329/2008) - Motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimas.
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
6. Pranešimas: Stavros Arnaoutakis (A6-0477/2008) - Europos regioninės plėtros fondas.
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas
7. Pranešimas: Jamila Madeira (A6-0442/2008) - Turizmo poveikis pakrančių regionuose.
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas
8. Pranešimas: Christa Prets (A6-0461/2008) - Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas skaitmeniniame pasaulyje.
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas

Antradienis, 2008 m. gruodžio 16 d.

1. Pranešimas: Gabriele Albertini (A6-0471/2008) - EB ir Indijos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų.
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
2. Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0499/2008) - Euro apsauga nuo padirbinėjimo.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
3. Pranešimas: Diana Wallis (A6-0465/2008) - Apsaugos priemonės, kurių reikalaujama iš bendrovių (kodifikuota redakcija).
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
4. Pranešimas: Diana Wallis (A6-0466/2008) - Mokesčių netaikymas asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui (kodifikuota redakcija).
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
5. Pranešimas: Eoin Ryan (A6-0469/2008) - Į euro monetas panašūs medaliai ir žetonai.
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
6. Rekomendacija antrajam svarstymui: Bernard Lehideux (A6-0473/2008) - Europos mokymo fondo įsteigimas (nauja redakcija). 
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
7. Pranešimas: Ona Juknevičienė (A6-0457/2008) - Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose sukūrimas.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
 
Bendros diskusijos - Europos Vadovų Taryba / Prancūzijos pirmininkavimas.
Europos Vadovų Tarybos pranešimas ir Komisijos pareiškimas - 2008 m. gruodžio 11-12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatai.
Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimas - Prancūzijos pirmininkavimo veiklos pusmetis. 
       

8. Klimato kaita ir energetika - Įžanga: Taryba ir Komisija.
9. Pranešimas: Claude Turmes (A6-0369/2008) - Energija iš atsinaujinančių šaltinių.
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
10. Pranešimas: Avril Doyle (A6-0406/2008) - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema.
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
11. Pranešimas: Guido Sacconi (A6-0419/2008) - Naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normos.
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Klimato kaita ir energetika - Išvados: Taryba ir Komisija.
 
Žodinis klausimas - Teisėkūros procesas dėl trečiojo energetikos paketo.
   
12. Pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0371/2008) - Tarpvalstybinis teisės aktų kelių eismo saugumo srityje taikymas.
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
13. Pranešimas: Christian Ehler (A6-0494/2008) - Indėlių garantijų sistemų nuostatos dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino.
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d.

1. Pranešimas: Jutta Haug, Janusz Lewandowski (A6-0486/2008) - Bendrasis 2009 finansinių metų biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai).
Sacharov’o premijos skyrimas - Dvidešimtosios metinės.
A. Sacharovo premijos už minties laisvę skyrimas Hu Jia, kovotojui už pilietines teises Kinijoje
Dalyvaujant E. Bonner, A. Sacharovo našlei, ir ankstesniems A. Sacharovo premijos laureatams

Bendros diskusijos - Žmogaus teisės.
Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Europos Sąjungos metinis pranešimas dėl žmogaus teisių.
Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Prancūzijos iniciatyva JTO dėl homoseksualumo dekriminalizavimo.
       
2. Pranešimas: Giusto Catania (A6-0479/2008) - Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje 2004-2008 m.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Žodiniai klausimai - Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.

3. Pranešimas: Jan Andersson (A6-0438/2008) - Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema.
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
4. Pranešimas: Thomas Mann (A6-0424/2008) - Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. ECVET).
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
5. Pranešimas: Javier Moreno Sánchez (A6-0437/2008) - Agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimas ir būsima plėtra.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
6. Pranešimas: Gianluca Susta (A6-0447/2008) - Klastojimo poveikis tarptautinei prekybai
dėl klastojimo poveikio tarptautinei prekybai.
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas

Ketvirtadienis, 2008 m. gruodžio 18 d.

1. Pranešimas: Ieke van den Burg (A6-0462/2008) - Vidutinio dydžio įmonėms taikomi atskleidimo reikalavimai ir įpareigojimas rengti konsoliduotą atskaitomybę.
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
2. Pranešimas: Manuel Medina Ortega (A6-0451/2008) - Europos autentiškas dokumentas.
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
3. Pranešimas: Antonio López-Istúriz White (A6-0460/2008) - Suaugusių asmenų teisinė apsauga: tarpvalstybinės pasekmės.
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
4. Pranešimas: Jo Leinen (A6- /2008) - 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas.
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas
5. Pranešimas: Reimer Böge (A6-0474/2008) - Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas.
Atsakingas Biudžeto komitetas
6. Pranešimas: Reimer Böge (A6-0493/2008) - Lankstumo priemonės mobilizavimas.
Atsakingas Biudžeto komitetas
7. Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0481/2008) - Taisomojo biudžeto Nr. 10/2008 projektas.
Atsakingas Biudžeto komitetas
8. Pranešimas: Ljudmila Novak (A6-0455/2008) - Švietimas ir mokymasis visą gyvenimą.
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas
9. Pranešimas: Nirj Deva (A6-0445/2008) - Taikos ir valstybės atkūrimo pasibaigus konfliktams perspektyvos.
Atsakingas Vystymosi komitetas

Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų:
 
1. Zimbabvė.
2. Nikaragva.
3. Rusija: agresija prieš žmogaus teisių gynėjus ir A. Politkovskajos nužudymo procesas.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            Viso pasaulio ir Europos bitininkai susiduria su dideliais sunkumais siekdami išlaikyti sveikus bičių lizdus. 76 proc. žmonėms skirtų maisto produktų įeina bitininkystės produktai, o 84 proc. Europoje auginamų augalų rūšių priklauso nuo apdulkinimo. Tuo tarpu mažėja bičių populiacija ir dėl to nepakankamai apdulkinami augalai. Tai kelia pavojų ne tik nuo bičių priklausomiems pasėliams, kurie itin svarbūs žmonių ir gyvūnų mitybai, bet ir visai biologinei įvairovei. Pagrindinė bičių nykimo priežastis yra labai sumažėję žiedadulkių ir nektaro šaltiniai, kuriuos iš dalies mažina genetiškai modifikuotų ir beicuotų sėklų naudojimas. Dėl to išsibalansuoja bičių mityba, o tai savo ruožtu silpnina jų imuninę apsaugą ir bitės tampa pažeidžiamos parazitų bei ligų.
             EP ragina Europos Komisiją „nedelsiant tinkamu būdu ir veiksmingomis priemonėmis reaguoti į bitininkystės krizę“ – plėtoti mokslinius parazitų ir ligų, taip pat genetiškai modifikuotų kultūrų poveikio bitėms tyrimus, skirti jiems papildomų lėšų, taip pat skatinti kurti priemones nepakankamo apdulkinimo rizikai sumažinti.
             EP nariai  siūlo užtikrinti paviršinių vandenų kokybės kontrolę, taip pat apsaugoti bitininkystės laukus bei įrengti apsaugines zonas. Pasak EP, „šios zonos turėtų būti įrengiamos laukų dalyse, kurias sunku kultivuoti, ir jose galėtų būti auginami augalai, kurie būtų gausūs nektaro šaltiniai bičių nektaro rinkimo plotuose, – pavyzdžiui, facelijos, agurklės, dirviniai garstukai ar laukiniai baltieji dobilai“.
             EP nariai siūlo Europos Komisijai ištirti pesticidų poveikį bičių mirtingumui, o prireikus – apriboti pesticidų naudojimą. Savo ruožtu EP ragina finansiškai padėti bičių ūkiams, kurie susiduria su sunkumais.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            Rugpjūtį atsinaujinus kovoms rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje, nužudyta ar be pastogės palikta milijonai žmonių. EP nariai ragina padidinti ES humanitarinę pagalbą ir paskatinti konflikto šalis susitarti dėl taikos.
             Susirūpinęs dėl suaktyvėjusių susirėmimų Šiaurės Kivu regione, EP reiškia didelį pasipiktinimą vykdomomis žudynėmis ir kitais nusikaltimais žmonijai, lytine prievarta prieš moteris ir mergaites, taip pat vaikų įtraukimu į karo veiksmus. EP nariai ragina šalies ir tarptautines valdžios institucijas teisti šių nusikaltimų vykdytojus.
              Europos Parlamentas ragina Afrikos Sąjungą, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir kitus svarbius tarptautinius veikėjus, įskaitant ES, JAV ir Kiniją, didinti spaudimą visoms konflikto šalims siekti taikos ir rasti politinį konflikto sprendimą. Europarlamentarų nuomone, svarbu sustabdyti užsienio ginkluotų grupių veiklą Kongo DR, išspręsti mineralinių išteklių kontrolės problemą ir sudaryti platų taikos susitarimą.
                EP nariai ragina Europos Komisiją ir ES šalis užtikrinti, kad Europos bendrovės neprekiautų gaminiais iš mineralų, kurių išgavimą valdo KDR ginkluotos grupuotės. Siūloma patraukti atsakomybėn tokius gaminius importuojančius ir jais prekiaujančius asmenis.
                EP nariai pritaria sprendimui padidinti ES humanitarinę pagalbą nuo krizės padarinių kenčiantiems civiliams. Jie taip pat remia Jungtinių Tautų misiją Kongo DR ir ragina ją sustiprinti, ypač Europos specialiosiomis pajėgomis, kad  būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir užtikrintas galimų taikos susitarimų laikymasis.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

           Dėl fragmentuotos ES darbo rinkos daugelis kvalifikuotų imigrantų šiuo metu renkasi darbą JAV, Kanadoje ar Australijoje. ES diegiama „mėlynosios kortelės“ sistema turėtų pakeisti padėtį. Nors ši sistema sukurta JAV „žaliosios kortelės“ pavyzdžiu, ji skirsis nuo pastarosios tuo, kad ES šalys galės pačios nustatyti metines imigrantų pagal „mėlynąją kortelę“ kvotas. Tačiau leidimų imigruoti suteikimo procedūra bus bendra visai ES.
            „Mėlynoji kortelė“ suteiks galimybę ES nepriklausančių šalių piliečiams atvažiuoti dirbti į ES – išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją, kurioms ši direktyva nebus taikoma. Kortelė galios trejus metus (su galimybe pratęsti ją dar dvejiems), o jeigu darbo sutartis trumpesnė – tris mėnesius ilgiau negu sutarties laikotarpis. Išdirbęs trejus metus ES šalyje „mėlynosios kortelės“ turėtojas galės laisvai įsidarbinti kitose Sąjungos šalyse ir prašyti leidimo nuolat apsigyventi vienoje iš jų.
              EP siūlo numatyti, kad „mėlynosios kortelės“ prašytojas turi turėti bent penkerių metų darbo patirties savo srityje arba atitinkamos srities diplomą. Jis taip pat turėtų būti priimtas į darbą ES šalyje, atlyginimas už kurį būtų bent 1,7 karto didesnis negu šalies darbo užmokesčio vidurkis (tuo tarpu ES Taryba siūlo 1,5 karto, o kai kuriose ūkio šakose – 1,2 karto minimumą).
Jei kortelės turėtojas prarastų darbą, jam būtų leista kurį laiką ieškotis naujo darbo. Europarlamentarai siūlo numatyti tam pusmetį, o ne 3 mėnesius, kaip siūlo Europos Komisija.
             „Mėlynoji kortelė“ galės būti suteikta ir ES šalyse jau gyvenantiems užsieniečiams, išskyrus prieglobsčio prašytojus ar sezoninius darbuotojus (pastariesiems galioja atskira direktyva). Kortelės turėtojo vyras ar žmona taip pat turės teisę ieškoti darbo ES bei naudotis socialinėmis garantijomis.
              „Mėlynosios kortelės“ sistema įsigalios 2011 m.. Europos Parlamentas taip pat priėmė pataisą, teigiančią, jog ES šalys turi atmesti paraišką įsidarbinti pagal „mėlynąją kortelę“ tuose sektoriuose, kurių darbo rinka dar neatverta visų Sąjungos šalių piliečiams.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm                 

         Valstybės turi vykdyti griežtą ir suderintą ekonominę politiką, o ES – atlikti esminį vaidmenį pertvarkant pasaulio finansų rinkų priežiūrą. Tuo tarpu eurą įsivesti siekiančios šalys turi tai padaryti vos atsiradus galimybei „Didžiausią sėkmę pasiekia tos šalys, kurios ne tik vykdo perspektyvias ir gerai subalansuotas struktūrines reformas, bet ir skiria didesnes negu vidutines investicijas moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovėms, švietimui, nenutrūkstamam mokymuisi ir vaikų rūpybai, taip pat patikimų socialinių tinklų atnaujinimui“, – pažymi europarlamentarai. Jie priduria, jog svarbu išlaikyti veiksmingą ir skaidrią valstybių administravimo sistemą, biudžeto perteklių ir mažą valstybės skolą, taip pat kokybiškai, veiksmingai ir tikslingai panaudoti valstybės lėšas.
         Europarlamentarai teigia: „Būtina griežtai laikytis konsoliduotų biudžetų, nes demografiniai pokyčiai ir galimas ekonomikos augimo sulėtėjimas euro zonos valstybėse narėse gali sukelti biudžeto problemų, kurios gali neigiamai paveikti visos euro zonos stabilumą“. EP nuomone, „valstybės narės privalo veiksmingiau siekti, kad fiskalinė politika nebūtų cikliška, ir numatyti trumpalaikę strategiją, skirtą sumažinti valstybės skolą“. Ilgainiui valstybės skola turi būti sumažinta iki ne daugiau kaip 60 proc., pažymima ataskaitoje. Valstybės raginamos gerinti viešųjų finansų kokybę ir valstybės lėšų naudojimą, toliau konsoliduoti biudžetą, užtikrinti didesnes investicijas į švietimą, žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, taip pat „veiksmingiau koordinuoti savo ekonominę ir finansų politiką“. 
        Pasak EP ataskaitos, „reikia glaudesnės integracijos mažmeninės prekybos srityje, tačiau ji neturi susilpninti vartotojų apsaugos“. Europos Parlamento nuomone, „infliacija, kurią sukėlė naftos ir kitų produktų kainų augimas, jau sumažino vartotojų perkamąją galią“, todėl svarbu „užtikrinti sąžiningesnį turto pasiskirstymą“ ir „nesusitelkti vien tik ties darbo užmokesčio mažinimu“. 
        Europos Parlamentas ragina visas euro zonai nepriklausančias ES valstybes laikytis Mastrichto kriterijų bei persvarstyto Stabilumo ir augimo pakto. „Euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurios atitinka Mastrichto kriterijus ir kurioms Sutartyje nebuvo numatyta jokių nukrypti leidžiančių nuostatų, turėtų pirmai galimybei pasitaikius įsivesti bendrą valiutą“, – mano EP nariai.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                 Lapkričio 7 d. Briuselyje surengtas neformalus Europos Vadovų Tarybos posėdis finansų krizei aptarti, o lapkričio 15 d. Vašingtone šią temą svarstė 19 svarbių pasaulio valstybių ir ES atstovai („G-20“). EP aptarė ES atsaką į finansų krizę bei kitų metų Europos Komisijos darbo programą. Daugelis kalbėtojų sveikino ES iniciatyvumą ir ragino stiprinti valstybės vaidmenį prižiūrint finansų rinkas.
              „2009 m. ES ekonomikos augimas bus nulinis“, – prognozavo ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos Europos reikalų valstybės sekretorius Jean-Pierre Jouyet. Prelegentas paragino ES „prisitaikyti prie ekonomikos lėtėjimo“ ir skatinti ekonomikos augimą, taip pat vieningai atremti finansų krizės padarinius – visų pirma užtikrinti didesnį finansų rinkų skaidrumą ir geresnę jų priežiūrą. Ministras pažymėjo, kad ES toliau užims aktyvią pozicija šiuo klausimu tarptautinėje arenoje.
              Europos Komisijos (EK) pirmininkas José Manuel Barroso teigė, jog G-20 susitikimas pradėjo „naują erą“, kuomet „pasaulio ekonomikai vadovaujama kolektyviai“. Prelegentas ragino stiprinti socialinę rinkos ekonomiką, kuri apsaugotų piliečius ir investuotojus, o kartu skatintų rinkos atvirumą be protekcionizmo. Pristatydamas kitų metų EK teisėkūros ir veiklos programą, Komisijos pirmininkas pažymėjo poreikį skatinti ūkio augimą bei darbo vietų kūrimą ir taip apriboti ekonomikos lėtėjimą. ES šalys turės daugiau investuoti į naujoves ir kovą su klimato kaita. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamento Pirmininkų sueiga nutarė skirti šių metų Sacharovo premiją įkalintam Kinijos žmogaus teisių gynėjui Hu Jia (Hu Džija).
Hu Jia yra Kinijoje gyvenantis pilietinių teisių gynėjas, AIDS bei aplinkosaugos sričių aktyvistas. Jis ne kartą reikalavo oficialiai ištirti 1989 m. Tiananmenio žudynes, taip pat išmokėti kompensacijas aukoms ir jų šeimoms. Pernai lapkritį Hu Jia telefoninėje konferencijoje paliudijo Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Po to jis buvo suimtas ir nuteistas trejiems su puse metų už „valstybės perversmo kurstymą“.
           „Suteikdamas Sacharovo premiją Hu Jia, Europos Parlamentas dar kartą solidarizuojasi su visais Kinijos žmogaus teisių gynėjais“, – plenariniame posėdyje pažymėjo EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering.
            Tarp Sacharovo premijos finalininkų šiemet buvo ir Baltarusijos disidentas Aliaksandras Kazulinas bei Kongo Demokratinės Respublikos rinkimų komisijos pirmininkas Apollinaire Muholongu Malumalu.  Šiemet Sacharovo premijai sukanka dvidešimt metų. Ta proga gruodžio 17 d. Strasbūre rengiama iškilminga ceremonija, į kurią pakviesti ankstesni premijos laimėtojai. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              Strasbūre priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pripažino 1932–1933 m. Ukrainoje dirbtinai sukeltą badmetį „baisiu nusikaltimu ukrainiečių tautai ir žmonijai“. Europarlamentarai taip pat paragino po Sovietų Sąjungos žlugimo atsikūrusias valstybes remiantis istoriniais dokumentais nuodugniai ištirti šio badmečio priežastis bei padarinius.
„1932–1933 m. Holodomoras, per kurį mirė milijonai ukrainiečių, buvo vykdomas pagal cinišką ir žiaurų Stalino režimo planą siekiant prievarta įgyvendinti Sovietų Sąjungos žemės ūkio kolektyvizacijos politiką nepaisant Ukrainos kaimo gyventojų valios“, – pažymima EP rezoliucijoje. Parlamentas „griežtai smerkia veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainos valstietiją“, taip pat reiškia užuojautą šios tragedijos metu nuketėjusiems Ukrainos žmonėms ir pagarbą nuo dirbtinio 1932–1933 m. bado mirusių asmenų atminimui.
             Europarlamentarai „ragina šalis, atsikūrusias žlugus Sovietų Sąjungai, sudaryti sąlygas visapusiškai išanalizuoti savo archyvuose laikomus dokumentus, susijusius su 1932–1933 m. Holodomoru Ukrainoje, siekiant, kad visos jo priežastys ir visi padariniai būtų nustatyti ir nuodugniai ištirti“.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                   Europos Parlamentas po antrojo svarstymo patvirtino direktyvą, kuri nustatys bendrus oro uostų rinkliavų apskaičiavimo ir jų skaidrumo reikalavimus didiesiems Europos oro uostams. Didieji Europos oro uostai kartais piktnaudžiauja monopoline padėtimi rinkoje nustatydami rinkliavas už lėktuvų bei keleivių aptarnavimą.
               Europos Komisija siūlė direktyvą taikyti oro uostams, kuriuose per metus aptarnaujama ne mažiau kaip milijonas keleivių arba pervežama daugiau kaip 25 tūkst. tonų krovinių. Tokių ES yra 150. Tačiau Jungtinės Karalystės ir kitų šalių atstovai išreiškė abejonių dėl šios nuostatos, nes regioniniai oro uostai paprastai negali piktnaudžiauti monopoline padėtimi rinkoje. Todėl EP siūlymu buvo sutarta taikyti šią direktyvą tik oro uostams, aptarnaujantiems bent 5 mln. keleivių per metus, taip pat didžiausiam kiekvienos šalies oro uostui. Tokių ES yra 69, tarp jų – ir Vilniaus oro uostas.
               ES Taryba sutiko su dauguma Europos Parlamento siūlymų per pirmąjį svarstymą,tai nebeliko kliūčių direktyvos priėmimui ir įsigaliojimui. Kiekvienoje ES šalyje numatoma įsteigti nepriklausomą reguliavimo instituciją, kuri prižiūrės jos įgyvendinimą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamente kalbėjo Jungtinių Tautų Civilizacijų aljanso atstovas, buvęs Portugalijos prezidentas Jorge Sampaio. Netiesa, kad kultūros iš principo nesuderinamos, o civilizacijų konfliktas – neišvengiamas. Iš tiesų absoliuti dauguma žmonių nepritaria ekstremizmui ir gerbia kultūrų bei religijų įvairovę.
            JTO Civilizacijų aljansas remia daugybę projektų, skirtų plėtoti tautų kultūrų, religijų ir bendruomenių dialogą. Jo vadovas J. Sampaio atvyko į Europos Parlamentą pagal Kultūrų dialogo metų programą. Savo kalbos pradžioje svečias perskaitė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moon sveikinimą. Jame pažymima, jog būtent Europoje sėkmingas kultūrų dialogas leido žmonijai žengti pirmyn, pasiekti susitaikymo ir užmegzti veiksmingą tautų bendradarbiavimą.
            Kalbėdamas EP plenarinėje sesijoje J. Sampaio daug dėmesio skyrė musulmonų padėčiai Europos visuomenėse. Jo manymu, tikroji problema yra ne islamo ir Vakarų priešprieša, o nepakankama musulmonų integracija ES šalyse. „Visi piliečiai turi jaustis lygūs“, – teigė prelegentas ir ragino imtis atitinkamų veiksmų Europos, šalių bei vietos lygmenimis.
Atkreipęs dėmesį į sustiprėjusį visuomenės supriešinimą, J. Sampaio ragino pasitekti švietimą tam, kad pasikeistų atskirtų bendruomenių mąstymas ir susikurtų demokratinio kultūrų įvairovės valdymo tradicija. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                Europos Parlamentas patvirtino programą „Saugesnis internetas“, kuriai 2009–2013 m. laikotarpiu numatyta 55 mln. eurų. Ji pratęs dabar vykdomą programą „Saugesnis internetas plius“. Paplitus naujoms technologijoms ir padidėjus kompiuteriniam raštingumui, vaikai internete vis dažniau susiduria su priekabiavimu ar viliojimu, pornografija, rasistinio pobūdžio turiniu, taip pat susižalojimo, anoreksijos arba savižudybės skatinimu. 
                Eurobarometro duomenimis, 74 proc. jaunimo nuo 12 iki 15 metų naudojasi internetu mažiausiai tris valandas per dieną. Visi internete apklausti vaikai atsakė, kad jie atsitiktinai susidūrė su pornografiniais vaizdais. Daugėja tinklalapių, kuriuose yra vaikų pornografijos ir kitokio žalingo vaikams turinio, o naršančių vaikų amžius mažėja.
Siekdama  apsaugoti vaikus, ES numatė finansinę programą „Saugesnis internetas“. 2009–2013 m. laikotarpiu jai bus skirta 55 mln. eurų. Programą sudarys keturios pagrindinės kryptys: kova su neteisėtu turiniu ir žalingu elgesiu internete; saugesnės interneto aplinkos skatinimas panaudojant technologines priemones; informacijos, dalyvavimo ir prevencijos skatinimas; ir, galiausiai, žinių bazės sukūrimas, kuris paskatins tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi.
                 Šios programos lėšomis numatoma remti specialiųjų telefono linijų plėtrą, kontroliuojamų diskusijų forumų vaikams kūrimą, taip pat interneto turinio blokavimo ir filtravimo sistemų naudojimą. Savo ruožtu EP siūlo įteisinti bendrą vaikams saugių tinklalapių žymeklį, taip pat sukurti vaikams skirtą domeną „.kid.eu“.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

               Europos Parlamentas ragina atkurti pasitikėjimą finansų rinka ir stiprinti jos priežiūrą, taip pat paspartinti bendros energijos rinkos kūrimą, ypač rytinėje ES dalyje. Savo ruožtu europarlamentarai ragina persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, jei ši nevykdytų savo įsipareigojimų Gruzijoje.
Susirūpinę finansų rinkos krize, EP nariai pažymi, jog „finansiniai produktai turi būti reguliuojami ir skaidrūs“, o „finansų rinkos turėtų tarnauti realiajam ekonomikos sektoriui“. Jie ragina „sustiprinti ES rinkos reguliavimo ir priežiūros sistemą bei krizių valdymą ES lygmeniu“.         Europos Parlamento nuomone, labai svarbu, kad valstybės „parodytų tvirtą ryžtą ir gebėjimą veiksmingai valdyti krizę“ siekdamos stiprinti pasitikėjimą finansų rinka – visų pirma sudaryti galimybes bankams vėl teikti kreditus įmonėms ir privatiems asmenims. Taip pat siūloma nedelsiant persvarstyti Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą.
            EP „ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti dabartinės finansinės sistemos veikimą“ ir „ieškoti visuotinių susidariusios krizės sprendimų, kurie leistų skatinti parengti naują tarptautinę finansų valdymo tvarką ir reformuoti Breton Vudso institucijas“. Europos Parlamentas pritaria iniciatyvai kuo greičiau surengti tarptautinę konferenciją šiuo klausimu ir „yra įsitikinęs, kad ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį diskusijose dėl būsimos tarptautinės finansų rinkos struktūros“.
           EP nuomone, „Lisabonos sutartyje numatytos institucijų reformos skubiai reikalingos“. Europarlamentarai ragina Europos Vadovų Tarybą gruodžio mėn. nutarti, kada galėtų būti pateikti konkretūs siūlymai, kurie ne tik „užtikrintų bendrą Airijos visuomenės sutarimą dėl šalies ateities reformuotoje ir stipresnėje Europos Sąjungoje, bet ir būtų priimtini Airijos partneriams ES“.
           Europos Parlamentas kviečia ryžtingai kurti bendrą ES išorinės energetikos politiką, „ypač siekiant ES vienybės derybose su energijos tiekėjais ir tranzitinėmis šalimis“. EP „ragina ypatingą dėmesį skirti trūkstamų jungiamųjų tinklų tiesimui, ypač rytinėje Europos dalyje“. Savo ruožtu EP nariai siūlo iki kitų metų vidurio parengti teisės aktų rinkinį, kuris leistų užbaigti kurti ES vidaus energetikos rinką. 
           Europos Parlamentas „mano, kad Kaukazo konfliktai negali būti sprendžiami karinėmis priemonėmis, ir griežtai smerkia visus, kurie panaudojo jėgą bei smurtą siekdami pakeisti padėtį nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose“. EP „ragina Rusiją gerbti Gruzijos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei jos sienų, kurias pripažino visos ES valstybės narės, neliečiamumą“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              „Erasmus Mundus“ programa skirta paskatinti ES universitetų patrauklumą Sąjungai nepriklausančiose šalyse. Jos dėka ES universitetai gali keistis studentais bei mokslininkais su tolimojo užsienio universitetais.  Europos Parlamentas pritarė siūlymui pratęsti šią programą nuo 2009 iki 2013 m. ir skirti šiam laikotarpiui apie 950 mln. eurų. Esama programa veikia 2004-2008 m., o jos biudžetas sudaro 296 mln. eurų. Joje dalyvauja 323 universitetai, iš jų 265 – ES šalyse. Pagal „Erasmus Mundus“ programą suteiktos 4424 stipendijos ES nepriklausančių šalių studentams mokytis Sąjungos šalių universitetuose.
               Naujuoju laikotarpiu programos biudžetas padidės daugiau kaip dvigubai – iki 950 mln. eurų. Iš jų 450 mln. eurų numatoma skirti bendroms magistro ir daktaro studijų programoms – jas gali siūlyti mažiausiai penkių universitetų konsorciumai
               ES šalys turės supaprastinti vizų išdavimą programoje dalyvaujantiems studentams bei dėstytojams (ES Taryba nepritarė Parlamento siūlymui sukurti specialias vizas programos dalyviams). ES taip pat turės imtis veiksmų užkirsti kelią „smegenų nutekėjimui“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                Europos Parlamentas patvirtino įpareigojančias rekomendacijas, skirtas pagerinti ES finansinių paslaugų reguliavimą. Jų įgyvendinimas dar šiemet leis užtikrinti bankų ir kitų finansų įstaigų kapitalo pakankamumą bei rinkos stabilumą.
              EP rekomenduoja dar šiemet pasiekti susitarimą dėl  finansinio stabilumo priežiūros ES lygmeniu. Jis turėtų padėti ES prižiūrėtojams ir centriniams bankams parengti greito reagavimo priemones ir greitai reaguoti į kritinę padėtį, taip pat sustiprinti sąsają tarp makroekonomikos ir finansų rinkos priežiūros. Šiuo požiūriu būtina stiprinti Europos centrinio banko vaidmenį, mano europarlamentarai.
              Europos Parlamento nuomone, ypač svarbu sustiprinti didelių tarpvalstybinių finansinių grupių priežiūrą. EP ragina dar šiemet iš valstybių priežiūros institucijų atstovų sukurti kolegijas, skirtas tarpvalstybinėms finansinėms grupėms ar investicinėms įmonėms prižiūrėti. Taip pat siūloma numatyti išankstinio įspėjimo sistemą ir ES ankstaus įsikišimo mechanizmą kilus bankų bankroto rizikai, kai tai susiję su ES tarpvalstybine finansine grupe arba kai ES finansiniam stabilumui gresia pavojus. 
             Siūloma atsižvelgiant į sisteminę riziką užtikrinti tinkamus kapitalo reikalavimus visiems finansų rinkose veikiantiems subjektams, taip pat padidinti kapitalo pakankamumo sistemos atsparumą siekiant suvaldyti finansų rinkos sukrėtimus. 
             Europos Parlamentas siūlo pakeisti ES taisykles dėl indėlių garantijų, siekiant sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą bei užtikrinti vienodas finansų institucijų galimybes. „Indėlių grąžinimo lygis turėtų būti žymiai padidintas, o indėliai mažmeniniams klientams turėtų būti grąžinami per aiškiai nustatytą ir trumpą laikotarpį“, – mano europarlamentarai.
              EP rekomenduoja imtis priemonių skatinti finansų rinkos skaidrumą ir aiškumą, taip pat atviriau teikti informaciją apie sudėtingus finansinius produktus ir apsaugos priemonių taikymo tvarką. Siūloma užtikrinti, kad kreditų reitingų agentūros naudotų nuoseklią ir glaustą terminologiją, iš kurios aiškiai būtų matyti, kaip tokie produktai skiriasi nuo kitų produktų, ypač savo vertės svyravimu, sudėtingumu ir pažeidžiamumu dėl rinkos įtampos bei reitingų kritimo. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            EP ragina visose Sąjungos šalyse skatinti sveikatingumą ir suaktyvinti ligų prevenciją, taip pat padidinti europiečių atsparumą antibiotikams.
            Europarlamentarai iš esmės palankiai vertina Europos Komisijos parengtą baltąją knygą dėl sveikatos priežiūros strategijos 2008–2013 m. Vis dėlto jie apgailestauja, kad joje nenumatyti specifiniai siekiai ir konkretūs tikslai. EP nariai ragina skirti daugiau dėmesio prevencijai – remti mokslinius tyrimus, parengti gerai organizuotas, visapuses ir veiksmingas sveikatos patikros programas, taip pat dažniau vykdyti skiepijimo kampanijas. Europos Parlamentas kviečia Europos Komisiją 2008–2013 m. laikotarpiui parengti ryžtingą prevencinių veiksmų planą.
„Didėjant atsparumui antibiotikams, jie tampa vis labiau beverčiai“, – pažymi EP. Dėl skirtingo požiūrio į antibiotikų vartojimą ir kontrolę atsparumo lygis įvairiuose ES regionuose skiriasi – vienose valstybėse suvartojama 3-4 kartus daugiau antibiotikų negu kitose. „Atsparumas antibiotikams yra Europos lygmens problema, nes dėl asmenų judėjimo, taip pat dėl turizmo didėja atsparių bakterijų plitimo rizika“, – teigia europarlamentarai. Todėl „turėtų būti stebima, ar antibiotikai vartojami tinkamai, ir skatinama juos apdairiai vartoti“.
         „40 proc. sveikatos priežiūros išlaidų susiję su nesveika gyvensena, kurią lemia alkoholio, tabako vartojimas, aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba“, – pažymima ataskaitoje. Todėl „ypač svarbu skatinti sveiką gyvenseną šeimose, mokyklose, ligoninėse, slaugos namuose, darbo ir laisvalaikio praleidimo vietose“. EP pažymi, kad „sveika gyvensena aprėpia gerą fizinę ir psichikos sveikatą, be to, šie du veiksniai svarbūs užtikrinant konkurencingą ekonomiką“. Todėl „turėtų būti skiriama daugiau dėmesio daugelio ligų psichosomatiniam aspektui ir labiau gilinamasi į priežastis, dėl kurių vis daugiau žmonių kenčia nuo depresijos ir kitų psichikos sutrikimų“. Būtina labiau informuoti visuomenę apie reprodukcinę ir lytinę sveikatą, siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo atvejų, užkirsti kelią lytiniu būdu plintančioms ligoms ir sėkmingiau spręsti nevaisingumo lemiamas socialines bei sveikatos problemas“, – teigia EP nariai.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              Europos Parlamentas siūlo visose ES šalyse užtikrinti minimalias pajamas, kurios sudarytų bent 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo pasiekti, kad iki 2015 m. ES neliktų benamių, taip pat ragina vengti privatizuoti viešąsias paslaugas.
Skurdas gresia apie 80 mln. ES gyventojų, iš jų 19 mln. sudaro vaikai. Be to, 31 mln. darbuotojų (15 proc. visos darbo jėgos) gauna labai mažą atlyginimą, o 17 mln. jų skursta. „Itin didelis skurdas ir socialinė atskirtis yra visų žmogaus teisių pažeidimas“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina ES Tarybą siekti, kad visos ES šalys užtikrintų minimalias pajamas (kelios jų iki šiol netaiko minimalių pajamų sistemos), kurios sudarytų bent 60 proc. vidurinio šalies atlyginimo. ES Taryba turėtų numatyti tvarkaraštį, pagal kurį visose ES šalyse būtų galima pasiekti šio tikslo, mano EP.
               EP pažymi, jog moterims kyla didesnė skurdo grėsmė negu vyrams. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų yra 31 proc., o vyrų – tik 7,4 proc. Be to, „moterys, dirbančios ne visą darbo dieną, dažnai dirba tik smulkius ir nereikšmingus darbus, kurie blogai apmokami ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos“.
Parlamentas ragina suteikti finansinę pagalbą gausioms šeimoms, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą. Savo ruožtu, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, siūloma „šalinti kliūtis integruotis į darbo rinką nedirbantiems santuokos neįregistravusiems partneriams“.
               EP ragina iki 2012 m. perpus sumažinti vaikų skurdą ES šalyse. Jį reikėtų matuoti ne vien ekonominiais rodikliais, pažymi europarlamentarai. Jie ragina valstybes įdiegti prevencines sistemas, skirtas aptikti kritiškas situacijas – pavyzdžiui, kai tėvai gali tuoj netekti namų, kai vaikas staiga nustoja lankyti mokyklą arba kai tėvai vaikystėje patys patyrė prievartą. „Valstybių narių ir ES lygmeniu reikia aktyviau pripažinti smurto šeimoje ir prievartos prieš vaikus bei vyresnio amžiaus žmones problemą, ją nagrinėti ir su ja kovoti“, – pažymi europarlamentarai. Savo ruožtu jie kviečia „skatinti vaikus dalyvauti priimant sprendimus dėl jų ateities“. 
                Europos Parlamentas siūlo pasiekti, kad iki 2015 m. ES neliktų benamių, taip pat užtikrinti veiksmingą būsto politiką visose ES šalyse. Valstybės raginamos padėti benamiams žiemą, taip pat įsteigti agentūras, kurios padėtų aprūpinti būstu diskriminuojamas grupes. „Viešųjų ir socialinių paslaugų nereikėtų toliau privatizuoti, nebent būtų užtikrinta, kad šiomis paslaugomis galės naudotis visi piliečiai, kad jos bus kokybiškos ir jiems finansiškai prieinamos“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina Europos Komisiją ir valstybes griežtinti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas (pvz., telekomunikacijų ir pašto), taip pat tikslines viešąsias paslaugas, skirtas pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms visuomenės grupėms.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                Europos Parlamentas savo darbo tvarkos taisyklėse oficialiai įteisino ES simbolių naudojimą savo veikloje. Ieškodamos išeities iš aklavietės, kai Konstitucinės sutarties priėmimas buvo sustabdytas prancūzams ir olandams pasakius „ne“, pernai ES šalys nusprendė atsisakyti oficialaus Sąjungos simbolių pripažinimo Sąjungos sutartyje. Vis dėlto Lisabonos sutarties pasirašymo ceremonijos išvakarėse 16 ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, pasirašė deklaraciją, patvirtinančią, jog „vėliava, kurioje pavaizduota dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone, himnas, sukurtas pagal Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos „Odę džiaugsmui“, šūkis „Vienybė įvairovėje“, ES valiuta euras ir Gegužės 9-oji – Europos diena joms toliau bus bendro piliečių priklausymo Europos Sąjungai ir jų ryšio su ES simboliai“.
                Europos Parlamentas nutarė savo darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinti šių ES simbolių naudojimą savo veikloje. Pakeistose taisyklėse teigiama, jog „vėliava iškeliama visuose Europos Parlamento pastatuose ir oficialių renginių metu“, „himnas atliekamas kiekvienos steigiamosios sesijos atidarymo ir kitų iškilmingų posėdžių metu, visų pirma priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Europos Parlamento narius po ES plėtros“, o šūkis „Vienybė įvairovėje“ naudojamas oficialiuose Parlamento dokumentuose. Be to, „gegužės 9-ąją Parlamentas švenčia Europos dieną“. Savo ruožtu europarlamentarai ragina kitas Europos institucijas ir ES šalių vyriausybes pasekti šiuo pavyzdžiu ir pagal savo kompetenciją skatinti Europos simbolių naudojimą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

          Europos Parlamentas pasiūlė įteisinti Europos licenciją prekybai muzikos įrašais internete. 
          Europarlamentarų nuomone, ES direktyva, kuri reglamentuotų teisėtą internetinę prekybą muzikos įrašais, suteiktų daugiau teisinio aiškumo, taip pat padėtų užtikrinti autorių bei transliuotojų teises internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje. Kaip vieną iš galimybių EP nariai mini europinės licencijos internetinei įrašų prekybai įteisinimą. 
           Būsimajame ES teisės akte reikėtų atsižvelgti į „skaitmeninio amžiaus“ ypatybes, siekį apsaugoti Europos kultūrinę įvairovę, taip pat nemasinio populiarumo kūrėjų ir atlikėjų padėtį. Europos Parlamentas pageidauja sprendimo teisėmis dalyvauti tokios direktyvos svarstyme.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, daugiau kaip pusė europiečių yra nutukę, iš jų 22 mln. – vaikai. Dėl to padidėja širdies ligų, diabeto ir net vėžio rizika. Nutukimo nulemtų ligų gydymui išleidžiama iki 6 proc. ES šalių sveikatos biudžeto lėšų. Europarlamentarai siūlo numatyti pridėtinės vertės mokesčių lengvatų vaisiams ir daržovėms, taip pat „siekti, kad būtų sumažintas maiste esančių riebalų, druskos ir cukraus kiekis, o vietoj kaloringo mažai maistingų medžiagų turinčio maisto būtų gaminamas daug ląstelienos turintis maistas“. Tuo tarpu dirbtinių transizomerinių riebalų rūgščių naudojimą maisto produktuose išvis siūloma uždrausti.
              EP nuomone, mokyklose nereikėtų pardavinėti maisto ar gėrimų, turinčių daug druskos, cukraus ar riebalų. Be to, svarbu pagerinti mokyklų valgyklose tiekiamo, taip pat mokyklų aparatuose parduodamo maisto kokybę ir sveikatingumą. EP nariai siūlo bent tris pamokas per savaitę skirti fizinei veiklai.
              Europos Parlamentas siūlo nustatyti apribojimus nesveiko maisto reklamai, skirtai vaikams. Jie turėtų būti taikomi ir naujoms žiniasklaidos formoms – internetiniams žaidimams, reklaminėms užsklandoms ir trumposioms žinutėms. Savo ruožtu jie kviečia paskatinti žiniasklaidą priimti savanorišką maisto ir gėrimų reklamos kodeksą.
              EP siūlo parengti informacijos kampanijas nėščiosioms apie subalansuotos sveikos mitybos, taip pat vaiko maitinimo krūtimi svarbą. 
              Europarlamentarai siūlo „remti skirtingas tradicines virtuves kaip kultūrinį palikimą, tačiau kartu užtikrinti, kad vartotojai žinotų apie šių virtuvių įtaką sveikatai ir galėtų priimti informuotus sprendimus“. Apskritai Europos vartotojai turi turėti pakankamai informacijos, kad galėtų pasirinkti tinkamą dietą pagal savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę, mano EP nariai. Jie ragina persvarstyti maisto produktų ženklinimą, kad jis būtų „pastebimas, aiškus ir lengvai suprantamas vartotojui“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

           Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kylančių energijos kainų, ypač dėl neigiamo jų poveikio ES ekonomikai ir vartotojams. Europarlamentarai ragina „imtis priemonių, kurios leistų ES ekonomikai išsaugoti konkurencingumą ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų“. Europos Parlamentas „ragina prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus imtis konkrečių priemonių siekiant mažinti energijos paklausą, skatinti naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir gerinti energijos naudojimo efektyvumą, taip pat toliau ieškoti įvairių energijos šaltinių bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo“.
           EP narių nuomone, „valstybės narės turi imtis trumpalaikių ir tikslinių priemonių, kurios padėtų sumažinti neigiamą poveikį skurdžiausiems namų ūkiams“. Kita vertus, EP nuomone, „reikėtų vengti dar labiau infliaciją skatinančių priemonių, kadangi tai galėtų padaryti žalos viešųjų finansų tvarumui ir jos gali tapti neveiksmingos kylant naftos kainoms“. ES šalys, siekdamos kovoti su energijos kainų kilimu, turėtų tarpusavyje koordinuoti įsikišimo į rinką politiką, mano EP nariai.
            Nors per pastarąsias kelias savaites sumažėjo žaliavinės naftos kaina iki 100 JAV dolerių už barelį, EP susirūpinęs pažymi, kad vartotojai ir toliau už energiją moka daugiau.
EP pažymi atitinkamos fiskalinės politikos svarbą siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spręsti klimato kaitos problemą ir skatinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančią energiją bei aplinkai nekenkiančius produktus. EP nariai siūlo persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą, taip pat pradėti taikyti mažesnį PVM tarifą tausaus energijos vartojimo prekėms ir paslaugoms.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl vartotojų teisių elektroninių ryšių srityje. Ja siekiama sustiprinti vartotojų teises ir jų duomenų apsaugą.
            Mobiliojo bei fiksuoto telefono ryšio abonentams turės būti užtikrinta galimybė skambinti į visas ES šalis. Pagalbos telefonas 112 turės nemokamai veikti visuose telefono ryšio tinkluose, o europarlamentarai norėtų įpareigoti užtikrinti šią galimybę ir internetinėje telefonijoje. Ryšio operatoriai privalės suteikti galimybę nemokamai nustatyti skambinančiojo pagalbos telefonu buvimo vietą. 
            EP nariai siūlo įpareigoti ryšių bendroves prieš pasirašant paslaugų sutartį skaidriau informuoti klientą apie ryšio įkainius, jo apribojimus, paslaugų sutarties sąlygas ir trukmę, taip pat sutarties nutraukimo sąlygas bei numerio perkėlimo kaštus. Nebus leidžiama taikyti jokių sutartyje nenumatytų techninių apribojimų vartotojui prieiti prie ryšio tinklų arba prie tam tikro turinio informacijos. Ryšių operatoriai privalės užtikrinti asmens duomenų saugumą ir konfidencialumą ne tik viešuose, bet ir privačiuose tinkluose ar serveriuose. Vartotojai turės būti įspėjami tuomet, kai jų asmens duomenų saugumas buvo rimtai pažeistas. 
            Ryšio operatoriai taip pat turės sustiprinti apsaugą prieš interneto šiukšles. Savo ruožtu ryšių reguliavimo tarnybos turės teikti patarimus apie duomenų apsaugą internete, taip pat apsaugą nuo žalingos informacijos (pvz., pornografijos), virusų ir šnipinėjimo programų. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                Europos Parlamentas patvirtino antrojo svarstymo ataskaitas dėl šešių teisės aktų jūrų laivybos saugos tema. Vienas jų numato kompensaciją už keleiviams ar jų bagažui padarytą žalą. Kiti reglamentuoja laivų kontrolę, incidentų tyrimą bei pagalbą nelaimės atveju. Dar dviejų teisės aktų svarstymą ES Taryba sustabdė, tačiau europarlamentarai pasiūlė įtraukti dalį jų turinio į svarstomus dokumentus.
            Vienas iš siūlomų teisės aktų numato vežėjo jūra pareigą apsidrausti savo atsakomybę keleiviams nelaimingų atsitikimų atvejais. ES Taryba siekia taikyti šį įpareigojimą tik dideliems laivams, o europarlamentarai norėtų, kad jis galiotų visiems jūroje plaukiantiems keleiviniams laivams. Keleivio mirties ar invalidumo atveju kompensacija turėtų būti ne mažesnė kaip 21 tūkst. eurų. Numatoma ir vežėjo atsakomybė už keleivių bagažo praradimą arba sugadinimą, taip pat už plukdomų automobilių praradimą ar sugadinimą, išskyrus tuomet, kai nelaimė įvyksta dėl karo ar panašių veiksmų, dėl „ypatingo, neišvengiamo ir neįveikiamo gamtos reiškinio“ arba tyčinio trečiosios šalies veiksmo.
              Kitas siūlomas teisės aktas (direktyva) numato laivų kontrolės uostuose tvarką. Europarlamentarų priimtos pataisos skirtos sugriežtinti šią kontrolę ir padidinti laivų tikrinimo dažnumą, taip pat nustatyti tikrinamų laivų parinkimo kriterijus bei patikros parametrus.
              Dar kitos direktyvos numato laivų avarijų tyrimo ir reagavimo į jas tvarką. EP siekia, kad Sąjungos šalys paskirtų vieną nepriklausomą struktūrą, atsakingą už pagalbą nelaimės ištiktiems laivams. Europarlamentarai taip pat norėtų, kad visų rimtų incidentų jūroje tyrimas būtų privalomas (tuo tarpu ES Taryba siekia įpareigoti tirti tik „labai rimtus“ incidentus).
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            Atsižvelgdami į neseniai finansų rinkas ištikusius sukrėtimus, europarlamentarai įpareigojo Europos Komisiją parengti ES teisės aktus, kurie geriau reguliuotų rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų veiklą.
            Europarlamentarai siūlo imtis įpareigojančių teisinių priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti: numatyti reikalavimus investuotojams atsižvelgiant į jų prisiimamą riziką; ES mastu prižiūrėti kreditų vertinimo agentūrų veiklą; numatyti nelikvidaus turto vertinimo metodiką; taip pat parengti ES gaires rizikos kapitalo ir privataus kapitalo srityje, kurios sustiprintų investicijų skaidrumą.
             EP siūlo įpareigoti akcininkus pranešti emitentams apie savo balsavimo teisių santykinį kiekį, kuris pakito dėl akcijų įsigijimo ar perleidimo. Taip pat siūloma reikalauti, kad rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai atskleistų ir paaiškintų įmonėms, mažmeniniams ir instituciniams investuotojams, pagrindiniams brokeriams ir priežiūros institucijoms savo investavimo politiką bei susijusią riziką.
              Svarbu užtikrinti, kad investuotojų ir bendrovių įsiskolinimas būtų tvarus, o visų rūšių investuotojams būtų taikomos nediskriminacinės sąlygos, mano Europos Parlamentas. Europos Komisija turėtų išnagrinėti būdus spręsti problemas, kylančias, kai bankai paskolina milžiniškas pinigų sumas pirkėjams, įskaitant privataus kapitalo fondus, ir kratosi atsakomybės už šių pinigų naudojimo paskirtį ar už skolai grąžinti naudojamų pinigų kilmę. Kapitalo reikalavimai panašiai rizikai turi būti vienodi visoje finansų sistemoje, mano EP nariai.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

           EP Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetai bei Žmogaus teisių pakomitetis bendrame posėdyje atrinko tris kandidatus šių metų Sacharovo premijai už minties laisvę. Tai Kinijos žmogaus teisių gynėjas Hu Jis, Baltarusijos disidentas Aliaksandras Kazulinas bei Kongo Demokratinės Respublikos rinkimų komisijos pirmininkas Apollinaire Malu Malu.
            Hu Jia yra Kinijoje gyvenantis pilietinių teisių gynėjas, AIDS bei aplinkosaugos sričių aktyvistas. Pernai lapkritį jis videokonferencijoje paliudijo Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Iškart po to jis buvo suimtas ir nuteistas trejiems su puse metų už „ardomosios antivalstybinės veiklos kurstymą“.
            Aliaksandras Kazulinas – buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus, žinomas A. Lukašenkos režimo kritikas. 2006 m. kovą jis buvo sulaikytas ir nuteistas penkeriems metams kalėti. Vis dėlto ES ir JAV spaudimo dėka šių metų rugpjūčio 16 d. A. Kazulinas buvo paleistas kartu su keletu kitų šalies opozicijos veikėjų.
            Apollinaire Malu Malu yra Kongo Demokratinės Respublikos nepriklausomos rinkimų komisijos lyderis. Šis katalikų dvasininkas, įgijęs išsilavinimą Prancūzijoje, labai prisidėjo prie taikos Kongo DR įtvirtinimo ir demokratinių rinkimų organizavimo.
Spalio 23 d. Parlamento Pirmininkų sueiga (politinių grupių lyderiai) iš šių trijų kandidatų išrinks premijos laureatą, kuris bus iškilmingai apdovanotas gruodžio 17 d. EP plenarinėje sesijoje Strasbūre.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

           ES taikomos sankcijos užsienio šalims bus veiksmingos tik tuomet, kai Sąjungos narės laikysis vienodo požiūrio ir nedarys kompromisų vardan savo prekybinių ar ekonominių interesų. Užsienio politikoje taikomos įvairios sankcijos – ginklų embargas, prekybos ribojimas, finansinės ir ekonominės sankcijos, sąskaitų įšaldymas, skrydžių uždraudimas, įvažiavimo apribojimas, sporto ir kultūros renginių boikotavimas ir pan. Europarlamentarai pažymi, jog „sankcijos turi būti paskutinė priemonė“ tais atvejais, kai smarkiai pakenkiama žmonių saugumui ir šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, taip pat kai dėl tam tikros šalies kaltės išsisėmė ir aklavietėje atsidūrė visi sutartiniai ir diplomatiniai santykiai. 
             Europos Parlamentas pažymi, jog „sankcijų veiksmingumas priklauso nuo to, ar jos vienu metu taikomos visose valstybėse narėse“, o jei jų nesilaikoma – ES ir pavienės jos narės praranda pasitikėjimą 
              Europos Parlamentas nepritaria visa apimančioms, beatodairiškoms sankcijoms kuriai nors šaliai, nes taip visiškai izoliuojami jos gyventojai. Pasak EP narių, „ekonominės sankcijos visų pirma turėtų būti taikomos sektoriuose, kuriuose nedirba itin daug žmonių ir kurių svarba mažoms ir vidutinėms įmonėms nėra didelė“. Europarlamentarai taip pat „pabrėžia, kad imantis bet kokių sankcijų prieš atitinkamos valstybės institucijas, reikia nuolatos teikti pagalbą tos šalies pilietinei visuomenei“.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            Europos Parlamentas ragina Izraelį pagerinti kalinamų palestiniečių padėtį ir įspėja, kad nuo to priklausys ES santykiai su šia šalimi. Šiuo metu Izraelio kalėjimuose kali maždaug 11 tūkst. asmenų, įskaitant 376 vaikus, 118 moterų, 44 Palestinos įstatymų leidybos tarybos narius ir apie 800 asmenų, įkalintų administracinio sulaikymo pagrindu. Nors administracinis sulaikymas leidžiamas pagal tarptautinę teisę siekiant užkirsti kelią grėsmei valstybės saugumui, Izraelis niekuomet neapibrėžė „valstybės saugumo“ kriterijų. Dauguma palestiniečių kalinių laikomi kalėjimuose Izraelyje. Dėl šios priežasties šeimos narių apsilankymai dažnai yra neįmanomi, be to, tai pažeidžia Ketvirtosios Ženevos konvencijos 76 str., pagal kurį sulaikyti asmenys iš okupuotos teritorijos turi būti laikomi okupuotoje teritorijoje, ir, jei jie nuteisiami, ten turi ir atlikti bausmę. Izraelis nepripažįsta šios nuostatos palestiniečių atžvilgiu.
             Pasak Jungtinių Tautų pranešimo, kaliniai Izraelyje žeminami ir niekinami, apklausos vykdomos nehumaniškais būdais ir kartais tampa kankinimu. Maistas yra menkas, žmonės laikomi perpildytose patalpose. 
             Europarlamentarai sveikina rugpjūčio 25 d. priimtą Izraelio sprendimą parodyti gerą valią ir paleisti į laisvę 198 palestiniečius bei ragina paleisti daugiau jų, įskaitant Palestinos įstatymų leidybos tarybos narius. „ES ir Izraelio santykių atnaujinimas turėtų atsižvelgti į tai, kaip Izraelyje vykdomi tarptautinės teisės įsipareigojimai, ir nuo to priklausyti“, – pažymi EP nariai.  

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

           Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl vandeniliu varomų automobilių tipų registravimo tvarkos. Ataskaitoje taip pat raginama įsteigti vandenilio degalinių tinklą ES šalyse.
Iki šiol atskiros šalys suteikdavo leidimus tokiems automobiliams savo nuožiūra, todėl būdavo sudėtinga tokiais automobiliais prekiauti visos ES rinkoje. Kadangi vandeniliu varomi automobiliai yra ekologiški, nutarta juos įtraukti į bendrą ES transporto priemonių tipų patvirtinimo sistemą.
           Europarlamentarai siūlo išplėsti šią sistemą ir vandeniliu varomiems motociklams. Jie taip pat siūlo paskatinti įsteigti vandenilio degalinių tinklą ES šalyse, nes nuo to priklausys šių automobilių populiarumas. Savo ruožtu EP ragina kuo daugiau vandenilinio kuro gaminti naudojantis atkuriamosios energijos technologijomis, o vandenilio ir dujų mišiniais varomus automobilius ateityje pakeisti grynojo vandenilinio kuro automobiliais.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              Europos Parlamentas reiškia paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui, smerkia „neproporcingus“ Rusijos veiksmus ir reikalauja nedelsiant atitraukti Rusijos kariuomenę. EP taip pat siūlo nusiųsti į Gruziją ES stebėtojų misiją.
                Europos Parlamentas „griežtai smerkia visus, kurie panaudojo jėgą ir smurtą siekdami pakeisti padėtį nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose“. Kita vertus, „nėra jokios teisėtos priežasties, kuri pagrįstų Rusijos įsiveržimą į Gruziją, dalies teritorijos okupavimą ir grasinimą panaikinti demokratinės šalies vyriausybę“. Europarlamentarai smerkia „nepriimtinus ir neproporcingus Rusijos karinius veiksmus ir jos įsiveržimą gilyn į Gruziją pažeidžiant tarptautinę teisę“, taip pat „tarptautinei teisei prieštaraujantį Rusijos Federacijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę“.
                 Europos Parlamentas „primygtinai reikalauja, kad Rusija laikytųsi pagal paliaubų susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, nedelsiant išvestų savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos bei sumažintų savo karinių pajėgų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje tiek, kad liktų tik Rusijos taikos palaikymo pajėgos, buvusios šiuose dviejuose regionuose iki konflikto pradžios“. Europos Parlamentas ragina ES persvarstyti savo politiką Rusijos atžvilgiu, jei Rusija nevykdytų savo įsipareigojimų, taip pat pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui atidėti derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kol Rusijos pajėgos atsitrauks į ankstesnes pozicijas.
                  Europos Parlamentas giria ES pirmininkaujančią Prancūziją už veiksmingumą ir spartą sprendžiant kilusį konfliktą. „Reaguodama į Gruzijoje kilusią krizę, ES turi likti politiniu požiūriu visiškai vieninga ir kalbėti vienu balsu, ypač svarstydama santykių su Rusija klausimą“, – pažymi EP nariai. Jie prašo ES Tarybą apsvarstyti galimybę dislokuoti Gruzijoje Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) stebėtojų misiją, kuri papildytų JT ir ESBO misijų veiklą. Savo ruožtu ES turėtų aktyviai remti tarptautines pastangas rasti taikų ilgalaikį konflikto sprendimą, mano EP nariai.
                   Europos Parlamentas pritaria sprendimui paskirti ES specialųjį įgaliotinį krizės Gruzijoje klausimais, taip pat skirti pradinę 6 mln. eurų dydžio ES humanitarinę pagalbą Gruzijos gyventojams. Jie taip pat  ragina Europos Komisiją parengti supaprastinto vizų režimo ir readmisijos susitarimus su Gruzija, kad šios šalies piliečiai galėtų gauti ES vizas ne sunkiau negu Rusijos piliečiai.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo uždrausti klonuoti gyvūnus maistui, auginti maistui skirtus klonuotus gyvūnus ir jų palikuonius, taip pat importuoti ir pateikti rinkai maisto produktus iš klonuotų gyvūnų ar jų palikuonių
              Šie siūlymai pagrįsti žmonių sveikatos, etikos ir gyvūnų gerovės reikalavimais. Mokslininkų nustatyta, jog klonuoti gyvūnai turi tendenciją sirgti ir dažniau neišgyvena. Be to, gyvūnų klonavimo poveikis maistui ir jo vartotojų sveikatai nėra pakankamai ištirtas. Europarlamentarai taip pat pažymi, jog masinis gyvūnų klonavimas gali sumažinti jų genetinę įvairovę, o tai savo ruožtu padidintų sergančių gyvūnų skaičių ir sumažintų Europos žemės ūkio produkcijos prestižą.
                Kol kas klonuotų gyvūnų produktais neprekiaujama nei Europoje, nei kitur pasaulyje. Vis dėlto JAV Maisto ir vaistų administracija yra paprieštaravusi draudimui jais prekiauti, pažymėjusi, jog klonuotų gyvūnų mėsa ar pienas kokybe nenusileidžia įprastų gyvūnų produktams.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                 Europos Parlamentas aptarė grupę teisės aktų apie elektroninius ryšius.Jie sustiprins vartotojų teises ir jų duomenų apsaugą, leis lanksčiau paskirstyti radijo dažnių spektrą, taip pat įsteigti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją. Vartotojų ir jų duomenų apsaugos srityje numatoma palengvinti prieigą prie plačiajuosčio interneto, taip pat pagerinti neįgalių telefonijos ir interneto naudotojų padėtį. Pagalbos telefonas 112 turės nemokamai veikti visuose telefono ryšio tinkluose.
               Siekiama sustiprinti ir asmens duomenų saugumą – interneto vartotojai turės būti įspėjami tuomet, kai jų asmens duomenys gali būti pasiekiami kitų. Europarlamentarai siūlo IP adresą laikyti asmens duomenimis tuomet, kai jį galima susieti su konkrečiu asmeniu, ir ragina Europos Komisiją per dvejus metus pasiūlyti šią sritį reguliuojantį teisės aktą. 
               Europarlamentarai siūlo papildomai įrašyti, jog ryšio operatoriai turėtų prieš pasirašant paslaugų sutartį skaidriau informuoti klientą apie ryšio įkainius, apribojimus, taip pat paslaugų sutarties sąlygas ir trukmę.
               Naujieji teisės aktai taip pat leis ES šalių elektroninių ryšių reguliuotojams išimtiniais atvejais pareikalauti, kad ryšių bendrovė funkciškai atskirtų savo ryšių tinklų ir paslaugų teikimo valdymą. Vis dėlto toks sprendimas galės būti priimtas tik pritarus Europos Komisijai. Taip pat siūloma įsteigti patariamąją nepriklausomą Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

     
           Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje ES raginama griežčiau kovoti su tarptautiniu mokestiniu sukčiavimu. Apskaičiuota, jog bendras (tiesioginis ir netiesioginis) mokesčių praradimas dėl mokestinio sukčiavimo ES per metus siekia nuo 200 iki 250 mlrd. eurų, o tai atitinka 2-2,5 proc. ES BVP. Iš tos sumos 40 mlrd. eurų prarandama dėl PVM sukčiavimo, o tai sudaro 10 proc. įplaukų iš PVM.
            Sukčiaujama įvairiai. Kartais prekiautojai netaiko PVM, o vėliau reikalauja jį grąžinti. Populiarus yra ir dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas, dar vadinamas „karuseliniu“. Sukčiai importuoja prekes, kurioms taikomas nulinis tarifas, parduoda jas tiekimo grandinėje su PVM, tačiau pasisavina lėšas, užuot pervedę jas mokesčių administravimo institucijai. Vadinamoji karuselė sukasi toliau, prekes pakartotinai eksportuojant ir importuojant, ir daugėja nuostolių.
             EP nariai apgailestauja, kad ES Taryboje, prieštaraujant kelioms šalims, iki šiol nepriimta veiksminga kovos su mokestiniu sukčiavimu strategija. Jie pritaria Europos Komisijos pastangoms pradėti iš esmės keisti dabartinę PVM sistemą. Parlamentas primena, jog 1993 m. sukurta PVM sistema turėjo būti tik pereinamoji, oEuropos Parlamentas siekė iki 2010 m. priimti sprendimą dėl galutinės PVM sistemos.
              Europarlamentarų manymu, „kilmės principu (jis reiškia, kad PVM apmokestinamai operacijai tarp valstybių narių taikomas kilmės šalies mokestis, o ne nulinis tarifas) grindžiamos PVM sistemos sukūrimas ir toliau yra ilgalaikis sprendimas, leisiantis veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu“. Pagal šį principą prekių, kuriomis prekiaujama vidaus rinkoje, nereikėtų atleisti nuo PVM, taip pat derėtų sukurti tarpuskaitos sistemą. EP ragina nesiimti „priemonių, kurios užkrautų neproporcingą administracinę naštą įmonėms ir mokesčių administravimo institucijoms arba galėtų lemti prekiautojų diskriminaciją“. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

           Europos Parlamente Strasbūre kalbėjęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy žadėjo konkrečiais darbais įrodyti ES naudą piliečiams, taip pat teigė, jog ES negalės plėstis nereformavusi savo institucijų. Daugumos EP frakcijų atstovai parėmė Prancūzijos siūlomus prioritetus klimato kaitos, migracijos, gynybos ir žemės ūkio srityse, o kai kurie EP nariai kritikavo N. Sarkozy sprendimą dalyvauti Pekino olimpiados atidaryme.
            „Lisabonos sutartis neišsprendžia visų problemų, bet ji lieka mums priimtinas kompromisas“, – kalbėjo N. Sarkozy. Jis pridūrė, jog iki kitų metų EP rinkimų „nebus naujos sutarties – tik arba Lisabonos, arba Nicos“. Prelegentas pažadėjo „ištraukti Europa iš ją ištikusios krizės“ ir įrodyti ES naudą piliečiams. 
              Kalbėdamas apie pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, Prancūzijos prezidentas teigė, jog „taršai negalioja valstybių sienos“, todėl svarbu iki šių metų pabaigos patvirtinti ES klimato ir energetikos įstatymų rinkinį. Kita vertus, nors ES neturi būti protekcionistinė, N. Sarkozy nuomone, neteisinga primesti įmonėms griežtas aplinkosaugos taisykles, o kartu importuoti galimus iš šalių, kurios tokių pačių taisyklių nesilaiko.
              Pasidžiaugęs savo indėliu atveriant Prancūzijos darbo rinką naujųjų ES narių piliečiams, N. Sarkozy teigė, jog „santechniko iš Lenkijos“ baimė nepasitvirtino, o tik sugadino Prancūzijos įvaizdį. Tuo tarpu kalbėdamas apie imigraciją N. Sarkozy sakė, jog panaikinus ES vidaus sienų kontrolę neprotinga kiekvienai šaliai vykdyti atskirą imigracijos politiką – šį klausimą reikia spręsti Europos lygmeniu. 
               Norėdama būti politinė galia, ES turi sugebėti apginti savo politiką, sakė N. Sarkozy. Jis pridūrė, jog „Europos konfliktai turi būti sprendžiami europiečių“ – tam nepakanka NATO. Pasak Prancūzijos prezidento, konkuruodamos tarpusavyje gynybos srityje, ES šalys „tik silpnina Europą“.
                N. Sarkozy nuomone, neprotinga mažinti žemės ūkio produkcijos apimtis, kai Žemėje sparčiai daugėja gyventojų, o milijonai jų kasmet miršta badu. Paminėjęs išaugusias žemės ūkio gaminių ir maisto kainas, prelegentas siūle pagalvoti apie subsidijas ir preferencijas.
               Savo kalboje Prancūzijos prezidentas paminėjo ir socialinę politiką. Pasak jo, neteisinga teigti, jog Europa „neturi kištis“ į socialinius reikalus, o kartu priekaištauti, kad ES nesiima jų spręsti. N. Sarkozy pasiūlė ES lygmeniu priimti minimalias socialines taisykles. Savo ruožtu prezidentas žadėjo skirti dėmesio Alzheimerio ir kitų retų ligų gydymo pažangai, taip pat kultūrai ir sportui.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

           Europos Parlamentas numatė ne tik visiško nuosavybės atsiejimo, bet ir „nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus“ galimybę. Ši EP pozicija dėl dujų skiriasi nuo jo nuomonės dėl elektros – birželį EP pareikalavo visiškai atsieti elektros gamybą ir tinklus.Europos Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba.
           Europos Komisija buvo pasiūliusi nereikalauti atskirti dujų importuotojų/ tiekėjų ir vamzdynų operatorių nuosavybės, jei dujotiekiai būtų perduoti „nepriklausomam sistemos operatoriui“ – atskirai valdomai bendrovei, nors ir susijusiai su dujų importuotoju ar tiekėju. EP atstovams derybose laikantis griežtesnės pozicijos, ES Taryba pasiūlė kompromisinį variantą – leisti dujotiekius kontroliuoti „nepriklausomam perdavimo sistemos operatoriui“ – atskirai valdomam dujas tiekiančios ar importuojančios bendrovės padaliniui, kuris tokiomis pačiomis sąlygomis leistų naudotis dujotiekiu ir kitoms bendrovėms. 
             Savo ataskaitoje EP pritarė pasirinkimui tarp visiško nuosavybės atsiejimo arba „nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus“ – dukterinės įmonės – galimybės. Pastarajai turi būti suteikta teisė priimti sprendimus dėl tinklo eksploatavimui, priežiūrai ar plėtojimui reikalingo turto, nepriklausomai nuo motininės įmonės. Ji taip pat turi turėti įgaliojimus užsidirbti pinigų kapitalo rinkoje. Visi motininės ir dukterinės įmonės komerciniai bei finansiniai ryšiai turi priklausyti nuo rinkos sąlygų. Be to, dujotiekį valdanti įmonė turės įgyvendinti programą, skirtą užkirsti kelią diskriminuojamam elgesiui rinkoje, o stebėtojų taryba turės paskirti už ją atsakingą pareigūną.
              Europos Parlamentas taip pat pritarė siūlymui neleisti kontroliuoti ES teritorijoje esančių dujotiekių Sąjungai nepriklausančių šalių subjektams (asmenims ar bendrovėms), išskyrus atvejus, numatytus ES sutartyse su užsienio šalimis. 
              EP nariai taip pat norėtų į direktyvą įrašyti daugiau vartotojų apsaugos nuostatų. Jų nuomone, vartotojai turi galėti pasirinkti ar pakeisti dujų tiekėją, taip pat gauti kompensaciją už nekokybiškas paslaugas bei informaciją apie suvartotą dujų kiekį (bent kartą per ketvirtį). Per dešimt metų turėtų būti įdiegti naujos kartos dujų skaitikliai, o dujų vieneto kaina turėtų skirtis priklausomai nuo suvartojamo jų kiekio, mano europarlamentarai. Savo ruožtu jie siūlo įpareigoti valstybes mažinti energijos trūkumą ir nuo jo kenčiančių žmonių skaičių, taip pat įsteigti skundų nagrinėjimo tarnybas bei užtikrinti pažeidžiamų vartotojų teises – pavyzdžiui, neleisti žiemą išjungti dujų pensininkams bei neįgaliesiems. Europos  Parlamentas ragina parengti ir patvirtinti Europos energijos vartotojų teisių chartiją.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            EP nariai džiaugiasi padidėjusiu pasitikėjimu ECB ir jo tarptautiniu pripažinimu. Savo ruožtu jie ragina ECB toliau užtikrinti kainų stabilumą nesukeliant pavojaus ekonomikos augimui. Kasmetiniuose plenarinės sesijos debatuose šiuo klausimu dalyvavo ECB prezidentas Jean-Claude Trichet.
             Europos centriniam bankui tenka spręsti dilemą – ar atremti didėjančios infliacijos iššūkius, ar pirmuosius ekonomikos nuosmukio ženklus, pasirodžiusius dėl neramumų finansų rinkose. „Dar labiau didinti palūkanų normas reikėtų labai atsargiai, kad tai nesukeltų pavojaus ekonomikos augimui“, – pažymi europarlamentarai ir priduria: „Norėdamos paskatinti ekonomikos atsigavimą valstybės narės turi įgyvendinti ir būtinas struktūrines reformas, ir investicines priemones“.
              Siekiant užtikrinti kainų stabilumą, EP siūlo vengti didelių ir greitų euro keitimo kurso pokyčių, kad nesumažėtų ECB galimybės valdyti pinigų politiką. Savo ruožtu EP nariai ragina „sukurti ES finansinės priežiūros sistemą“. EP taip pat kviečia siekti vieningo euro zonos atstovavimo tarptautinėse finansinėse institucijose, pavyzdžiui, Tarptautiniame valiutos fonde.
               Padidėjus ES narių skaičiui ir jų ekonomikos dydžio bei išsivystymo skirtumams, gali padidėti rizika euro zonoje, pažymi EP ir kviečia ECB imtis atitinkamų priemonių. Savo ruožtu EP nariai ragina visas euro zonos šalis, kandidates įsivesti eurą bei jo neįsivedusias valstybes „besąlygiškai gerbti Stabilumo ir augimo pakto kriterijus bei tinkamai įvykdyti Mastrichto kriterijus“. EP „tikisi, kad Taryba vienodai traktuos visas kandidates tapti euro zonos valstybėmis ir visiškai atsižvelgs į ECB vertinimus ir rekomendacijas, susijusius su jų pasirengimu prisijungti prie euro zonos“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            Norint pasiekti ES nustatytus tikslus sumažinti klimato šilimą sukeliančių dujų bei vartoti daugiau atkuriamosios energijos, iki 2020 metų kasmet reikėtų 70 mlrd. eurų. Tuo tarpu Septintojoje ES mokslinių tyrimų programoje energetikos tyrimams 2007-2013 m. laikotarpiu numatyta tik 2,3 mlrd. eurų. Privačios investicijos į energetikos technologijų mokslinius tyrimus ES taip pat labai mažos, palyginti su JAV ir kitų konkurentų indėliu. Be to, nuo XX a. devintojo dešimtmečio privačių ir valstybinių lėšų, skiriamų moksliniams energetikos tyrimams ES, nuolat mažėjo.
             Todėl Europos Komisija pasiūlė strateginį energetikos technologijų planą, pagal kurį numatoma papildomai remti energetikos tyrimus dviejose srityse – branduolinės energetikos bei anglies dvideginio kaupimo technologijų. Europarlamentarai iš esmės jam pritaria, tačiau siūlo plane numatyti remti ir trečią sritį – energetikos efektyvumo tyrimus. Europos Parlamentas dar pažymi, jog „gyvybiškai svarbu sumažinti ekologiškos energijos kainą“ – remti pigesnes ir veiksmingesnes mažai anglies dvideginio išskiriančias technologijas. Šalia vėjo, saulės ir biomasės energijos tyrimų raginama skirti lėšų anglies dvideginio surinkimo, gabenimo ir saugojimo technologijų, elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemų, taip pat trečiosios ir ketvirtosios kartos branduolinės energetikos technologijų tyrimams.
               Europos Parlamentas ragina ištirti galimybę įtraukti į siūlomą paramos planą ir kitus sektorius – kombinuotą šilumos ir elektros energijos gamybą, vandenilio, statybos ir apsirūpinimo būstu sektorius, šildymo ir aušinimo sistemas, geresnes energijos saugojimo ir paskirstymo infrastruktūras bei tinklų sujungimą. 
                Europos Parlamentas ragina privatų sektorių daugiau investuoti į mokslinius energetikos tyrimus ir prisiimti didesnę riziką. Savo ruožtu deputatai siūlo remti energetikos tyrėjų bei technologijų mobilumą, taip pat atsižvelgti į naujų energetikos technologijų potencialą naujosiose ES narėse.         

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

          Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje pripažįstama, jog Afganistane taikomos karinės priemonės nedavė lauktų rezultatų, todėl tarptautinė bendruomenė turėtų daugiau dėmesio skirti civiliniams taikinimo, žmogaus teisių ir socialinės gerovės projektams. Po pilietinio karo praėjus daugiau kaip 20 metų, Afganistanas tebėra ištiktas krizės. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų ir dalinės civilinio atstatymo sėkmės, daugiau kaip pusė visų šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nedarbo lygis siekia 40 proc., o šalies ekonomika yra viena silpniausių pasaulyje. Visų lygmenų valdžios institucijos silpnos, jos nesugeba patenkinti svarbiausių gyventojų poreikių – švietimo, aprūpinimo būstu, sveikatos apsaugos ir mitybos. Suaktyvėjo sukilėlių ir teroristų veikla, klesti smurtas, didėja opijaus gamyba, taip pat stiprėja visuotinis nepasitenkinimas korupcija bei valdžios nesėkmėmis.
           Europos Parlamentas remia NATO pajėgų pastangas didinti šalies saugumą ir kovoti su terorizmu. Vis dėlto, pasak europarlamentarų, „operacija „Tvirta taika“ gali duoti priešingų nei tikimasi rezultatų, jei prieš sukilėlius bus naudojamas karinis spaudimas, bet nebus priimta politinių sprendimų, kurie leistų Afganistano vyriausybei susitarti su visomis visuomenės grupėmis, kad jos pripažintų konstituciją ir sudėtų ginklus“.
           „ES turėtų aktyviau remti Afganistano pilietinę visuomenę“, – pažymi EP ir priduria: „Reikės daug laiko ir pastangų siekiant, kad palaipsniui atsirastų supratimas apie tai, kokia svarbi žmogaus teisių, demokratijos ir pagrindinių laisvių, ypač lyčių lygybės, išsilavinimo ir tautinių mažumų apsauga“. 
            Europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat didėjančios opijaus gamybos ir prekybos juo. Kadangi neįmanoma surasti greito sprendimo, o vien represinės derliaus naikinimo priemonės negali duoti laukiamų rezultatų, EP ragina tarptautinę bendruomenę, vadovaujamą Afganistano valdžios, parengti ilgalaikę strategiją, kuri pirmiausia skatintų visapusę kaimo plėtrą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Pernai Europos Parlamentas gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream“ dujotiekio, planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos, poveikio aplinkai. Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų. Atsakydamas į piliečių susirūpinimą, EP Peticijų komitetas parengė ataskaitą šiuo klausimu, o antradienį dėl jos balsavo Europos Parlamentas. 
              EP teigimu, dėl gausybės Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Baltijos jūroje palaidotų toksiškų medžiagų planas jos dugnu tiesti dujotiekį gali kelti grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams. Pripažindami, jog šis „europinės reikšmės projektas padės ES patenkinti ateities energijos poreikius“, europarlamentarai ragina paskirti nepriklausomą organizaciją, kuri ištirtų jo poveikį aplinkai atsižvelgusi į visų Baltijos pajūrio valstybių nuomones. Europos Parlamentas taip pat ragina ištirti galimus alternatyvius dujotiekio maršrutus.
               EP nuomone, „Baltijos jūra yra bendras su ja besiribojančių valstybių turtas, taigi su ja susiję klausimai neturėtų būti sprendžiami sudarant dvišalius susitarimus“, o siūlomas projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis regiono šalimis ir leidus joms prižiūrėti darbus. Europos Parlamentas pažymi, jog „ekonominės kompensacijos už sutrikimus ar žalą klausimas turi būti labai aiškiai išspręstas iki darbų pradžios“, o bendrovė „Nord Stream“ turi prisiimti visą atsakomybę už galimą žalą.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                 „Europos elektros energijos ir dujų vartotojai turi teisę būti prijungti prie tinklų ir už pagrįstas, skaidrias, nediskriminacines ir aiškiai palyginamas kainas bei tarifus“, – pažymi EP nariai. Be to, šios kainos turi „atspindėti tikrąjį suvartotos energijos kiekį“, o „informacija apie paskelbtas kainas, tarifus, indeksavimo tvarką ir nustatytas sąlygas vartotojams turi būti lengvai prieinama“ ir suprantamai pateikta.
                  Europos Parlamentas mano, jog didelis monopolijų skaičius Europos energetikos rinkoje riboja vartotojams teikiamą informaciją bei tiekėjų pasirinkimo laisvę. Todėl svarbu stengtis „sukurti bendrą konkurencingą energetikos rinką ir ypač apsaugoti pažeidžiamus vartotojus“. Pasak europarlamentarų, „atjungimas nuo tinklo turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė spręsti vartotojų, ypač pažeidžiamų, nepriemokų  klausimą“.
                   EP nariai ragina ES valstybes „užtikrinti, kad vartotojai galėtų netrukdomai pasirinkti kitą tiekėją, kad toks tiekėjo pakeitimas neužtruktų ilgiau kaip vieną mėnesį ir kad jo nereikėtų apmokėti“. Be to, „tiekėjų ir nepriklausomų nacionalinių reguliavimo institucijų interneto svetainėse turi būti pateikiamos tarifų modeliavimo programos“, o vartotojai turi būti reguliariai informuojami apie jų suvartotos energijos kiekį. Šiuo tikslu EP nariai siūlo skatinti naudoti pažangius skaitiklius. Be to, Europos Parlamento nuomone, „visi vartotojai turėtų būti objektyviai, skaidriai ir nediskriminuojant informuojami apie jiems prieinamus energijos šaltinius“, įskaitant atsikuriančius.
                   Europos Parlamento nuomone, ES šalių energetikos reguliavimo institucijos „turėtų būti nepriklausomos nuo bet kokių viešųjų ir privačių interesų“, be to, jos turi „turėti pakankamai įstatyminių galių bei išteklių ir norėti jais naudotis“. Šios institucijos turi stebėti energetikos rinkas, įskaitant kainas, o jei reikia – įsikišti ir taikyti nuobaudas.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                Birželio 26-27 d. Chanty Mansijske susitiks ES ir Rusijos vadovai. Svarbiausias susitikimo klausimas turėtų būti nauja ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis, dėl kurios netrukus rengiamasi pradėti derybas. EP palankiai vertina tai, kad pagaliau įveiktos kliūtys deryboms su Rusija dėl naujos partnerystės sutarties. „Svarbu, kad ES, palaikydama santykius su Rusijos Federacija, kalbėtų vienu balsu, veiktų solidariai ir vieningai“, – sakoma ataskaitoje. Europos Parlamentas „ragina valstybes nares teikti pirmenybę bendrai pozicijai derybose su Rusijos Federacija ir taip siekti ilgalaikės naudos, o ne trumpalaikių pergalių sudarant dvišalius susitarimus dėl pavienių klausimų“.
                Artėjantis ES ir Rusijos vadovų susitikimas bus pirmasis, kuriame dalyvaus naujai išrinktas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Europos Parlamentas teigiamai vertina naujojo prezidento inauguracijos kalbą, kurioje pabrėžiama pilietinių teisių ir teisinės valstybės principų svarba.  EP nariai „tikisi, kad šių žodžių bus laikomasi ir kad Rusija įgyvendins reformas, būtinas tam, kad šalyje įsigaliotų visiškai demokratinė sistema“.
                Pagarba žmogaus teisėms ir pripažintiems demokratijos principams Rusijoje „toliau kelia didelį susirūpinimą“, sakoma ataskaitoje. Europos Parlamentas susirūpinęs dėl pranešimų apie kankinimus ir nežmonišką bei žeminamą elgesį Čečėnijos kalėjimuose, policijos nuovadose ir slaptuose kardomojo kalinimo centruose,  taip pat „dėl to, kad Rusijoje daugėja etninėms, rasinėms ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų užpuolimo atvejų“.
                Nors „energijos importas suteikia potencialių galimybių toliau skatinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos srityse“, EP nuomone, jis turėtų būti grindžiamas tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principais, taip pat rinkos, infrastruktūros ir investicijų prieinamumu vienodomis sąlygomis. EP narių manymu, „ginčai dėl energijos tiekimo ir transportavimo sąlygų turėtų būti sprendžiami derybų būdu, nediskriminuojant, skaidriai“.
                Europos Parlamentas „reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad Rusija nusprendė užmegzti artimus santykius su Gruzijai priklausančiais Abchazijos ir Pietų Osetijos regionais, ir dar kartą pareiškia, kad visapusiškai remia Gruzijos teritorinį vientisumą“. Europarlamentarams „kyla abejonių“, ar Rusijos pajėgos Abchazijoje ir Pietų Osetijoje atlieka nešališkų taikos palaikytojų vaidmenį. EP narių nuomone, ES ir Rusijos Federacija turėtų bendradarbiauti siekdamos iki galo sureguliuoti konfliktus Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Kalnų Karabache bei Padnestrėje, taip pat susitarti dėl Kosovo statuso.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              ES jau yra pradėjusi liberalizuoti elektros rinką – jos išgavimo ir paskirstymo vartotojams nebegali kontroliuoti ta pati bendrovė. 
               Europos Parlamentas pritarė siūlymui neleisti kontroliuoti elektros tinklų ES nepriklausančių šalių subjektams (asmenims ar bendrovėms). Savo ruožtu EP nariai siūlo įpareigoti ES šalis siekti regioniniu lygiu integruoti elektros rinkas ir skatinti jos tinklų operatorių bendradarbiavimą.
                Europarlamentarai taip pat norėtų į direktyvą įrašyti daugiau vartotojų apsaugos nuostatų. Jų nuomone, vartotojai turi galėti pasirinkti ar pakeisti energijos tiekėją, nesvarbu kurioje ES šalyje jis registruotas, taip pat gauti kompensaciją už nekokybiškas paslaugas bei informaciją apie savo teises. Šalyse, kurių elektros rinka dar nėra iki galo liberalizuota, europarlamentarai siūlo leisti ribotam laikui nustatyti didžiausią leistiną elektros kainą vartotojams, tačiau ji turėtų būti pakankamai aukšta ir ne žemesnė negu rinkos kaina. Savo ruožtu Europos Parlamentas siūlo įpareigoti valstybes mažinti energijos trūkumą ir nuo jo kenčiančių žmonių skaičių, taip pat įsteigti skundų nagrinėjimo tarnybas bei užtikrinti pažeidžiamų vartotojų teises, įskaitant draudimą nutraukti energijos tiekimą pensininkams ir neįgaliesiems žiemą. EP nariai ragina parengti ir patvirtinti Europos energijos vartotojų teisių chartiją.
                  Direktyvos įgyvendinimą prižiūrės autonomiška ES energetikos agentūra. Europos Komisija ir ES Taryba siūlo, kad ji atliktų tik patariamąjį vaidmenį, tuo tarpu europarlamentarai siekia didesnių jos galių. Šios agentūros buveinė turėtų būti Briuselyje, mano EP nariai. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                     Geresni keliai gali padėti išvengti daugelio avarijų. Tuo tarpu kelių saugos standartai ES šalyse gerokai skiriasi, o daugelis kelių buvo projektuoti ne tokiam intensyviam eismui. EP narių nuomone, eismo saugos užtikrinimas nepriklauso ES kompetencijai, be to, direktyva numatė pernelyg daug biurokratinių įpareigojimų Sąjungos šalims. 
                  Europarlamentarai ir ES Taryba sutarė dėl pakoreguoto direktyvos varianto, kuriam pritarė EP. Konkretūs reikalavimai ES šalyse statomų kelių infrastruktūrai bus ne privalomi, o rekomenduotini. Nors direktyva skirta „transeuropiniams“ (tarptautiniams) greitkeliams, ES šalys galės nutarti taikyti jos reikalavimus ir kitiems keliams. Valstybės turės perkelti direktyvos nuostatas į savo teisę per dvejus metus.
                  Per metus ES keliuose žūva apie 40 tūkst. žmonių. Europos Komisija teigia, kad pritaikius šios direktyvos rekomendacijas visiems tarptautiniams greitkeliams kasmet būtų išgelbėta daugiau kaip 600 gyvybių ir išvengta 7 tūkst. avarijų. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm          

           ES šalys pačios sprendžia, kuriais atvejais ir kokiomis sąlygomis išsiųsti iš šalies nelegalius migrantus. Pagal ES Tarybos ir dalies europarlamentarų siūlomą kompromisą nelegalus migrantas visose ES šalyse ilgiausiai galės būti sulaikytas 6 mėnesiams, o išimtiniais atvejais šį laikotarpį bus galima pratęsti iki 18 mėnesių. Nepilnamečiai negalės būti sulaikomi. Direktyva įpareigos užtikrinti sulaikytiems migrantams deramas gyvenimo sąlygas, taip pat atsižvelgti į jų šeimos ryšius.
             Nelegaliam migrantui turės pirmiausia būti pasiūlyta išvykti iš šalies per laikotarpį nuo 7 iki 30 dienų, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Jei užsienietis nepaisytų šio reikalavimo, jis būtų priverstinai išsiųstas. Direktyva numato penkerius metus galiojantį draudimą priverstinai išsiųstam migrantui įvažiuoti į ES (draudimo laikotarpis galės būti ilgesnis, jei asmuo kelia grėsmę viešajai politikai ar visuomenės bei valstybės saugumui). Pagal siūlomą kompromisą toks draudimas bus privalomas visiems priverstinai grąžintiems nelegaliems migrantams, o dėl savanoriškai išvykusių migrantų spręs pačios šalys.
              Direktyva nebus taikoma ES piliečiams, taip pat prieglobsčio paprašiusiems asmenims – pastarųjų padėtį toliau reglamentuos tarptautinė teisė. Ji tiesiogiai nebus taikoma ir pasienyje sulaikytiems nelegaliems migrantams. Siūloma direktyva negalios Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Danijoje.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

               78 milijonai ES piliečių (neskaitant Bulgarijos ir Rumunijos) gyvena žemiau skurdo ribos, iš jų 19 milijonų  – vaikai. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų projektu siekiama pripažinti skurstančių ir socialiai atskirtų asmenų teisę išsaugoti žmogiškąjį orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais. Savo ruožtu norima aktyviau įtraukti visuomenę į socialinės integracijos politiką ir veiklą, taip pat pabrėžti kiekvieno asmens atsakomybę už tai, kad neliktų skurdo ir atskirties.
               Siekiant padėti Europos Komisijai įgyvendinti šį projektą, iš valstybių narių atstovų bus sudarytas komitetas. Tuo tarpu kiekviena ES šalis turės paskirti Europos metų idėją įgyvendinančią instituciją, kuri rengs, tvirtins ir padės įgyvendinti renginių programą bei konkrečius projektus. Ši institucija turės tartis ir bendradarbiauti su patariamąja grupe, sudaryta iš įvairių suinteresuotųjų šalių atstovų – pilietinės visuomenės organizacijų, valstybių parlamentų atstovų, socialinių partnerių, taip pat regioninių ir vietos valdžios institucijų.
               Pritardami šiems siūlymams, europarlamentarai pateikė keletą pataisų, kurioms pritarė ES Taryba. Jomis siekiama paskatinti kovą su vaikų, daugiavaikių šeimų, vienišų tėvų ar išlaikomus asmenis prižiūrinčių šeimų skurdu, taip pat skurdo perdavimu iš kartos į kartą. Daugiau dėmesio programoje bus skirti ir galimybei dalyvauti kultūros bei laisvalaikio veikloje, taip pat imigrantų ir tautinių mažumų padėčiai.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

               Europarlamentarai siūlo sukurti nuolatines ES pavaldžias karines pajėgas, taip pat įsteigti „Erasmus“ karinio personalo mokymo programą.
              Europos Parlamentas teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartis sustiprins vyriausiojo įgaliotinio instituciją, numatys ES šalių tarpusavio pagalbą gynybos srityje bei solidarumo sąlygą, taip pat išplės ES taikos palaikymo uždavinius. EP nariai siūlo „Eurokorpusą“ paversti nuolatinėmis ES pavaldžiomis pajėgomis, tačiau atmetė siūlymą įsteigti greitojo reagavimo dalinį.
                EP nariai „apgailestauja dėl įvairių valstybių narių ginkluotųjų pajėgų mokymo bei ginkluotės skirtumų ir ragina sukurti karinę Erasmus programą, kuri apimtų bendrus karinio personalo  mokymus“. Jie mano, kad pagrindinė kliūtis Europos karinių pajėgų pasirengimui yra „ne lėšų, o bendradarbiavimo trūkumas ir tai, kad nėra aiškiai atskirtos atitinkamos veiklos ir specializacijos sritys, o ginklų gamybai ir pirkimui būdingas susiskaldymas“. Parlamentas ragina teikti pirmenybę bendriems Europos žvalgybos bei ryšių palydovų projektams, gerinti ES šalių keitimąsi žvalgybos duomenimis bei mažinti priklausomybę nuo neeuropinių gynybos technologijų. EP nariai pažymi apsaugos nuo terorizmo ir elektroninių išpuolių, taip pat energijos tiekimo saugumo užtikrinimo svarbą.
                 Europos Parlamentas ragina ES siekti griežtesnio tarptautinio ginklų kontrolės režimo, įtraukti ginkluotės neplatinimo aspektus į ES kaimynystės politiką, taip pat siekti visuotinės branduolinio ginklo uždraudimo konvencijos pasirašymo. Europoje neturi likti branduolinių ginklų, mano europarlamentarai. Jie pažymi, kad „JAV planai įrengti priešraketinės gynybos sistemą Europoje dabar gali trukdyti tarptautinėms nusiginklavimo pastangoms“, taip pat „reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusija sustabdė įsipareigojimų vykdymą pagal Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartį“.
                 Europarlamentarams „nepriimtina“ tai, kad ES ginklų eksporto elgesio kodeksas vis dar neturi teisinės galios, o ginklų eksportas iš ES valstybių nėra kontroliuojamas. „
Prieš pradedant bet kokias Europos saugumo ir gynybos pajėgų operacijas būtina priimti Europos Parlamento rekomendaciją arba rezoliuciją, mano EP nariai. Susirūpinę dėl Irano branduolinės programos, EP nariai pabrėžia ypatingą ES diplomatijos svarbą bei ragina JAV prisijungti prie ES šalių joms tiesiogiai derantis su Iranu.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                   Europarlamentarų nuomone, ES vaidmuo pasaulyje neatitinka jos galimybių ir visuomenės lūkesčių, nes Sąjungos šalys nelinkusios pernelyg derinti savo užsienio politikos, ypač energetikos srityje.
                    Europos Parlamentas ragina ES valstybes prieš priimant strateginius užsienio politikos sprendimus (ypač daugiašalėse organizacijose) konsultuotis tarpusavyje ir su ES vyriausiuoju įgaliotiniu, kad jų pozicijos strateginiais klausimais būtų „bent jau nuoseklios, darnios ir suderinamos“. EP nariai tikisi, kad „Lisabonos sutartis ir stipresnis vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo padės sukurti labiau į ateitį orientuotą ir ilgalaikę užsienio politikos strategiją“. Savo ruožtu jie ragina atsisakyti veto teisės ES Taryboje užsienio politikos klausimais ir pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo.
                    ES užsienio politika „turi būti pagrįsta Europos Sąjungos ir jos valstybių narių puoselėjamomis vertybėmis – demokratija, teisinės valstybės principais, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms“. Europarlamentarai ragina „veiksmingai įgyvendinti susitarimuose su trečiosiomis šalimis esančias žmogaus teisių sąlygas, nuostatas dėl ginklų neplatinimo ir kovos su terorizmu, taip pat įtraukti į šiuos susitarimus energetinio saugumo sąlygą“.
                   EP nariai „rekomenduoja įvairinti energijos šaltinius ir energijos transportavimo maršrutus, taip pat didinti energijos efektyvumą bei stiprinti ES valstybių narių energetinio saugumo politikos solidarumą“.  Jie „apgailestauja, kad trūksta pažangos siekiant bendros Europos energetikos užsienio politikos, o tam tikros ES valstybės narės imasi dvišalių veiksmų, labai mažinančių bendrą ES derybinę galią ir pastangas“.
                    Europos Parlamentas kviečia intensyviau plėtoti ES ir  Baltijos, Viduržemio bei Juodosios jūrų regionų ekonominį bendradarbiavimą. Pasak europarlamentarų, „Juodosios jūros ir Baltijos jūros regionai yra strategiškai svarbūs ES, todėl jie nusipelno nuoseklesnio požiūrio“.
                    ES raginama „persvarstyti savo santykius su Rusija“ – skirti juose daugiau masinio naikinimo ginklų neplatinimui, regioniniam bei energetiniam saugumui, laisvai prekybai ir demokratijos bei žmogaus teisių įtvirtinimui. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

               Nelegali menkių žvejyba Baltijos jūroje ar tunų žvejyba Viduržemio jūroje, taip pat kita neteisėta žvejyba labai kenkia ES šalių ekonomikai.
             Siūloma sudaryti užsienio ir ES šalių laivų, kurie yra vykdę nelegalią žvejybą, sąrašą. Tokiems laivams būtų uždrausta įplaukti į ES uostus. Europarlamentarai siūlo reguliariai skelbti šį sąrašą ES oficialiajame leidinyje. Jie taip pat ragina įpareigoti atlikti išsamią patikrą visuose laivuose, kurių savininko bent vienas laivas įrašomas į minėtą sąrašą. EP nariai siūlo ES šalių subjektams uždrausti parduoti sąraše esantį laivą, taip pat drausti teikti subsidijas jo savininkui.
             Taip pat numatoma uždrausti importuoti nelegalios žvejybos metu pagautą žuvį į ES. Visą importuojamą žuvį turės lydėti „laimikio sertifikatas“, patvirtinantis jo teisėtumą. Jei kuri nors valstybė reguliariai nesilaikytų ES reikalavimų – iš jos bus išvis draudžiama importuoti žuvį į ES. Be to, numatoma sukurti ES įspėjimo apie nelegalią žvejybą sistemą.
              Taip pat norima ES mastu suvienodinti minimalias nuobaudas už nelegalią žvejybą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui negalėtų būti mažesnė negu 300 tūkst. eurų, o juridiniam asmeniui – 500 tūkst. eurų.
               Nors dalis EP narių siūlė reglamentą taikyti tik ES nepriklausančių šalių laivams, europarlamentarai galiausiai pripažino, kad ES laivams reikėtų taikyti tokius pačius reikalavimus.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamentas smerkia Rusijos veiksmus Abchazijoje ir reiškia paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui. Europarlamentarai „reiškia gilų susirūpinimą dėl padėties Abchazijoje eskalavimo ir ragina visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, galinčių dar labiau destabilizuoti padėtį“.
              Europos Parlamentas „reiškia griežtą nepritarimą Rusijos pareiškimui, kad ji užmegs oficialius santykius su separatistinėmis valdžios institucijomis Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“.       EP nariai „dar kartą patvirtina savo visokeriopą paramą Gruzijos suverenitetui ir pritaria jos teritoriniam vientisumui“.
              Europarlamentarai ragina Rusiją panaikinti sprendimą dislokuoti Abchazijoje daugiau karinių pajėgų, nes tai „kenkia tarptautinėms pastangoms palaikyti taiką“. Jie taip pat siūlo „persvarstyti dabartinę taikos palaikymo tvarką, kadangi Rusijos karinės pajėgos prarado neutralų ir nešališką taikos palaikymo pobūdį“. ES turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant įšaldytus konfliktus, mano EP nariai. Jie ragina ES Tarybą apsvarstyti galimybę padidinti tarptautines pajėgas konflikto zonoje ir išsiųsti į ją Sąjungos pasienio misiją.
                EP nariai „ragina visas Gruzijos politines jėgas gerbti teisinės valstybės principus, įsipareigoti vykdyti konstruktyvų dialogą, daryti kompromisus bei daugiau neskaldyti Gruzijos visuomenės“. EP pažymi, jog „pasitikėjimo tarp vyriausybės ir opozicinių partijų trūkumas kliudo tolesniam demokratijos vystymuisi“. 
                 Europos Parlamentas „remia Gruzijos troškimus paspartinti integracijos į ES procesą išplėstos Europos kaimynystės politikos rėmuose“, taip pat ragina sudaryti ES ir Gruzijos laisvosios prekybos sutartį. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamentas „laukia, kada galės dirbti su naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu, ir tikisi dar tvirtesnio JAV įsipareigojimo taikyti daugiašališkumo principą, taip pat saugoti taiką ir demokratiją visame pasaulyje“.
              Europos Parlamentas ragina ES ir JAV „kartu kovoti su bendromis grėsmėmis ir spręsti bendras problemas remiantis galiojančiomis tarptautinėmis sutartimis ir veiksmingu tarptautinių institucijų darbu“. Europarlamentarų nuomone, „JAV planas kurti Europoje priešraketinę sistemą šiuo metu gali susilpninti tarptautines nusiginklavimo pastangas“. Savo ruožtu EP tikisi, kad būsimasis JAV prezidentas įpareigos savo administraciją įveikti ES ir JAV nuomonių skirtumus dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kovos su terorizmu metodų bei Kioto protokolo.
                Europos Parlamentas ragina JAV „nedelsiant panaikinti vizų režimą ir visų ES valstybių narių piliečių atžvilgiu taikyti vienodą tvarką, vadovaujantis visiško abipusiškumo principu“.
                „Būtina laikytis pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu", – pažymi EP. Jie ragina JAV atsisakyti savavališko sulaikymo ir ypatingojo kalinių perdavimo, teisti arba paleisti likusius Gvantanamo kalinius bei kompensuoti jų patirtą žalą, taip pat „pasiaiškinti dėl slaptų kalėjimų ne JAV teritorijoje“. Savo ruožtu europarlamentarai ragina JAV vyriausybę ir visas valstijas panaikinti mirties bausmę.
                  Siūloma stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą tarptautiniuose reikaluose – sprendžiant Artimųjų Rytų krizę, skatinant demokratiją Kinijoje ir siekiant stabilumo Kosove. Savo ruožtu Parlamentas „džiaugiasi glaudžiu ES ir JAV bendradarbiavimu sprendžiant Irano branduolinės energijos klausimą“, taip pat  siūlo „sukurti labiau apibrėžtą bei stipresnę ES ir NATO partnerystę“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              Europos Parlamentas ragina JAV iki kitų metų vidurio suteikti bevizį režimą visų ES šalių piliečiams. „Visiems valstybių narių piliečiams turėtų būti kuo greičiau suteiktos tokios pat teisės vienodomis sąlygomis“, – pažymi europarlamentarai.
               Europos Parlamentas mano, kad Europos Komisijos ir JAV derybos dėl vizų režimo panaikinimo „turėtų būti baigtos iki 2009 m. birželio ir nuo tada neturėtų būti leidžiama jokia ES piliečių diskriminacija“. Europarlamentarų manymu, „bet kokios formos tiesioginė arba netiesioginė Europos piliečių diskriminacija, įskaitant dėl jų pilietybės, turėtų būti draudžiama ne tik ES viduje, bet ir už ES ribų, ypač kai tokia diskriminacija atsiranda dėl nepakankamo tarptautinių derybų tarp ES institucijų ir valstybių narių koordinavimo“. EP nariai ragina ES ir JAV institucijas laikytis abipusiškumo principo – kadangi JAV piliečiai jau seniai gali įvažiuoti į ES be vizų, JAV turėtų taikyti tokį patį režimą visiems ES piliečiams.
                Šiuo metu deramasi dėl elektroninių leidimų keliauti į JAV, kurie turėtų pakeisti vizas ES piliečiams. Jei dėl to būtų sutarta, į JAV vykstantys ES piliečiai turės internete užpildyti išsamią anketą, o ją išnagrinėjusios JAV tarnybos galės suteikti dvejus metus galiojantį leidimą įvažiuoti į šalį. Panašūs leidimai jau teikiami vykstantiems į Australiją.
                 Kaip žinia, prieš kelis mėnesius Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija bei Slovakija pradėjo dvišales derybas su JAV dėl bevizio režimo ir pasirašė supratimo memorandumus šiuo klausimu. Tuomet iniciatyvos ėmėsi ES, pareiškusi nepasitenkinimą dėl dvišalių derybų. Galiausiai sutarta, kad dėl ES kompetencijai priklausančių sričių JAV derėsis tiesiogiai su Europos Komisija, o dėl atskirų šalių kompetencijos sričių – su pačiomis valstybėmis. EP rezoliucijoje nuogąstaujama, kad net dėl klausimų, kurie tenka valstybių narių išimtinei kompetencijai, gali iškilti pavojus, jei dvišaliuose susitarimuose bus numatytos skirtingos bevizio režimo sąlygos, nes tuomet „valstybių narių piliečiai vizų klausimu būtų vertinami skirtingai“.
                  
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                EP nariai ragina geriau pasirengti galimai maisto krizei, taip pat išlaikyti žemės ūkio kainų reguliavimą.
               Rezoliucijoje europarlamentarai ragina „užtikrinti priimtinas tiekiamų maisto produktų kainas“. Jie kviečia Europos Komisiją ir ES šalis išnagrinėti supirkimo kainų ir stambių mažmenininkų siūlomų kainų neatitiktį, o mažmenininkus – „taikyti teisingas kainas“ gamintojams ir vartotojams. Savo ruožtu EP nariai ragina „užtikrinti, kad žemės ūkio rinkos būtų reguliuojamos vidaus ir pasauliniu lygmenimis“, o jų atvėrimas būtų laipsniškas. Pasak EP narių, „augant pašarų, energijos, trąšų ir kitų priemonių kainoms ir dėl vis daugiau pastangų reikalaujančio standartų laikymosi svarbu užtikrinti, kad pastebimai augtų ūkininkų pajamos ir kad jie ir toliau galėtų patenkinti maisto paklausą“.
              EP atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES turi grūdų atsargų tik 30 dienų. EP nariai ragina Europos Komisiją numatyti būdus jas padidinti. Savo ruožtu europarlamentarai mano, kad „pirmenybę reikėtų teikti maistui, o ne kurui“, o biokuro gamybai reikėtų taikyti „pagrįstus tvarumo kriterijus“. ES subsidijos biokurui skirtų augalų auginimui „nėra pateisinamos“, teigia Parlamentas. Vis dėlto jis pažymi, kad šiuo metu tik 2-3 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės naudojama šiam tikslui, todėl „žiniasklaidos pranešimai, kuriuose nurodoma, kad biokuras yra dabartinės maisto krizės priežastis, ES požiūriu, yra perdėti“.
              EP siūlo tęsti ES paramą besivystančioms šalims, tačiau mažinti jų priklausomybę nuo maisto pagalbos operacijų ir „gerokai padidinti investicijas į besivystančių šalių žemės ūkį, vandens ūkį, kaimo plėtrą ir žemės ūkio įmones, didžiausią dėmesį skiriant neturtingiems ūkininkams ir smulkaus masto ūkininkavimui“. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europarlamentarai sveikina Dohoje pasiektą susitarimą dėl taikos Libane. EP nariai ragina šalies politines jėgas gerbti demokratines institucijas ir užtikrinti ilgalaikę taiką.
          „Politinis stabilumas Libane gali būti grindžiamas tik abipusio visų šalių pasitikėjimo atkūrimu ir smurto bei išorės įtakos atsisakymu“, – teigia europarlamentarai. Pasak EP, „ilgalaikis sprendimas neįmanomas, kol dalyvaujančios šalys neparodys tikros politinės valios ir nesiims spręsti esminių su krize susijusių klausimų“. Parlamentas „mano, kad šalies ir visų Libano piliečių saugumo galima pasiekti nusiginkluojant visoms karinėms grupuotėms, ypač Hezbollah, ir kontroliuojant neteisėtą prekybą į Libaną parduodamais ginklais“. Savo ruožtu europarlamentarai „pabrėžia Libano stabilumo, suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo svarbą“.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

               Gegužės 2-3 d. Mianmarą ištikęs ciklonas dėl šalį valdančios karinės chuntos veiksmų virto žmonių sukelta katastrofa. Šalies valdžia nepaisė perspėjimų ir nepaprastai lėtai veikė reaguodama į nepaprastąją padėtį ir priimdama pagalbą iš užsienio. Iki šiol šalis įsileido labai nedaug tarptautinės humanitarinės pagalbos. Tuo tarpu žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius viršija 100 tūkst.
              Nepaisydama nukentėjusių žmonių padėties, šalies karinė chunta taip pat neatšaukė planuoto referendumo dėl siūlomos nedemokratinės šalies konstitucijos.
              Reikšdamas užuojautą nukentėjusiems, Europos Parlamentas „griežtai smerkia nepateisinamai lėtą Mianmaro valdžios institucijų atsaką į šią sunkią humanitarinę krizę, kai savo valdžios išsaugojimas laikomas svarbesniu tikslu negu piliečių išgyvenimas“.
              „Negalima leisti, jog tautos suverenumas lemtų jos gyventojų žmogaus teisių nepaisymą“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą išnagrinėti galimybę nusiųsti pagalbos siuntas į Mianmarą be šios šalies karinės chuntos sutikimo. Savo ruožtu Parlamentas mano, kad „jeigu Mianmaro valdžios institucijos toliau neleis suteikti pagalbos gyventojams, kuriems gresia pavojus, jos privalės atsakyti už nusikaltimus žmoniškumui Tarptautiniame baudžiamajame teisme“.EP nariai ragina ES šalis nares siekti, kad būtų priimta atitinkama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje raginama neleisti klonuoti gyvūnų ekonominiais tikslais, sugriežtinti gyvūnų vežimo tvarką bei skirti pakankamai ES lėšų gyvūnų gerovei.
               Kai kurios gyvūnų ligos, kaip antai paukščių gripas, gali būti perduodamos žmonėms, o jų pasekmės gali būti labai sunkios. Be to, „gyvūnų sveikata svarbi ekonominiu požiūriu, nes dėl gyvūnų ligų mažėja gyvulininkystė, gyvūnai miršta ir juos tenka skersti ir dėl to patiriami ekonominiai nuostoliai“. Todėl europarlamentarai iš esmės pritaria Europos Komisijos parengtai gyvūnų sveikatos strategijai ir ragina jai skirti pakankamai ES lėšų.
               EP nariai ypač pabrėžia gyvūnų skiepijimo reikšmę. Kadangi skiepytų gyvūnų mėsos kokybė nesiskiria nuo neskiepytų, EP nariai ragina Europos Komisiją ir ES šalis užtikrinti, kad skiepytų gyvūnų produktais būtų galima prekiauti visoje ES ir tarptautinėje rinkoje.Europos Parlamentas taip pat siūlo griežtinti gyvūnų transportavimo tvarką ES – diegti integruotą elektroninę Europos gyvūnų registravimo sistemą, taip pat pasitelkti GPS sistemą siekiant nustatyti gyvūnus vežančių sunkvežimių buvimo vietą.
               EP nariai ragina imtis ypatingo atsargumo šeriant gyvūnus maistu, turinčiu kitų gyvūnų baltymų, siekiant išvengti kanibalizmo bei užkirsti kelią kryžminei gyvūnų baltymų taršai.
               Europarlamentarų nuomone, gyvūnų klonavimas ekonominiais motyvais turėtų būti draudžiamas.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                     Už tyčinius veiksmus, dėl kurių rimtai sužalojama aplinka, visoje ES turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo klausimu pasiektas sutarimas su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių direktyvos įsigaliojimui. Šalys turės ją įgyvendinti per dvejus metus.
                    2005 m. rugsėjo 13 d. Europos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas aplinkosaugos bylą, nusprendė, kad iš esmės baudžiamieji įstatymai nepatenka į Bendrijos kompetenciją, tačiau ši išvada netrukdo ES įpareigoti valstybes numatyti baudžiamąją atsakomybę už sunkius nusikaltimus aplinkai.
                   Remiantis šia nutartimi, siūloma įpareigoti Sąjungos šalis taikyti baudžiamąją atsakomybę už tyčinius rimtus ES aplinkosaugos taisyklių pažeidimus. Tokiais laikytini, pavyzdžiui, netinkamas pramoninių atliekų išmetimas, radiacijos išskyrimas į orą, žemę ar vandenį, taip pat nesaugus radioaktyvių medžiagų gaminimas ar laikymas. Europarlamentarai siūlo įtraukti į šį sąrašą ir saugomų augalų bei gyvūnų naikinimą ar prekybą jais, taip pat ozono sluoksnį ardančių medžiagų gaminimą bei platinimą.
                  Šiuo klausimu pasiektas Parlamento ir ES Tarybos atstovų sutarimas. Pažymėtina, kad ši direktyva galios tik ES teisės pažeidimams – ji neįpareigos taikyti baudžiamosios atsakomybės už atskirų šalių įstatymų, neparemtų ES teise, nesilaikymą.
                    Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Aloyzas Sakalas (Socialistų frakcija) džiaugėsi, kad ši direktyva įsigalios iki Lisabonos sutarties ratifikavimo. Jis pat pritarė pataisai, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už elgesį, padariusį esminę žalą saugomos teritorijos augalams ar gyvūnams. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                 Nors atnaujinta Lisabonos strategija iš esmės pasiteisina, jos rezultatus pajuto ne visi ES piliečiai. Socialiniai skirtumai nesumažėjo, o dalis naujai sukurtų darbo vietų nėra kokybiškos. Atnaujinta Lisabonos strategija jau sukėlė teigiamų pokyčių. naujovės.
              Problemiška tai, kad atnaujintos Lisabonos strategijos rezultatais naudojasi ne visi Europos piliečiai. Šiuo metu ES mokyklos nebaigia 15 proc. visų 18-24 m. amžiaus gyventojų. 2006 m. jaunimo užimtumas sudarė 40 proc. viso ES užimtumo. Be to, 2006 m. ES pilietybės neturinčių asmenų nedarbas beveik dvigubai viršijo Sąjungos piliečių nedarbo lygį. Nukenčia ir mažiausias pajamas gaunantys žmonės: 78 mln. arba 16 proc. visų ES gyventojų skursta ar gyvena ties skurdo riba. ES skursta 14 mln. dirbančių žmonių. Tai irgi įrodo, kad, siekiant ekonomikos augimo ir kuriant darbo vietas, faktiškai neprisidedama prie socialinės įtraukties.
              Šie duomenys rodo, kad ES šalys netaiko lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principo. EP primygtinai ragina Europos Komisiją jį įtraukti į ES užimtumo gaires, taip pat iki šių metų vidurio patvirtinti ryžtingą atnaujintą socialinę darbotvarkę, kuri būtų svarbi Lisabonos strategijos dalis. Į ją turėtų būti įtraukti klausimai, susiję su švietimo, migracijos, demografiniais pokyčiais ir kvalifikacijos spragų užpildymu, taip pat prisiimti aiškūs įsipareigojimai gerinti užimtumo kokybę bei kovoti su socialine atskirtimi, diskriminacija ir skurdu.
              Europos Parlamentas dar ragina užtikrinti, kad moterys nebūtų diskriminuojamos darbo rinkoje, taip pat skatinti vyresniuosius neskubėti išeiti į pensiją. Europarlamentarų nuomone, iki 2010-ųjų vidutinis išėjimo į pensiją amžius ES šalyse turėtų padidėti iki maždaug 65 metų. 2010-aisiais ketvirtadalis ilgalaikių bedarbių bei aštuntadalis visų darbingų gyventojų turėtų dalyvauti mokymuose, mokyklos nebaigiančiųjų turėtų sumažėti iki 10 proc., o vaikų priežiūra turėtų būti suteikta trečdaliui vaikų iki trejų metų amžiaus ir 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki mokyklinio amžiaus.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamentas pritarė siūlymams atnaujinti reikalavimus tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo bendrovėms. Steigdamosi jos privalės įrodyti savo finansinį pajėgumą, taip pat įdarbinti kvalifikuotą transporto vadybininką. Be to, numatoma supaprastinti tarptautinio keleivių vežimo maršrutiniais autobusais reikalavimus, sukonkretinti nuobaudų už pažeidimus skyrimo tvarką bei įsteigti elektroninius vežėjų registrus.
            Tarptautinio krovinių ar keleivių vežimo bendrovė privalės įdarbinti kvalifikuotą transporto vadybininką, gyvenantį ES, kuris turės būti baigęs specialius mokymus ir išlaikęs egzaminą. Parlamento siūlymu, nuo egzamino galėtų būti atleisti asmenys, turintys bent dešimties metų nenutrūkstamą praktinę vadovaujamo darbo patirtį transporto įmonėje, įgytą iki šio reglamento paskelbimo. Nuo mokymo bei egzamino taip pat būtų atleisti asmenys, turintys toje pačioje valstybėje išduotą aukštojo ar techninio išsilavinimo diplomą, kuriame įrašyta, jog žmogus mokėsi reikalaujamų dalykų. Jei dėl transporto vadybininko kaltės būtų padaryta rimtų pažeidimų, jo licencija būtų atimta ir jis nebegalėtų užimti šių pareigų visoje ES.
             Veiklą pradėti ketinanti transporto bendrovė taip pat turės įrodyti savo finansinį pajėgumą. Europos Komisija siūlo reikalauti banko garantijų, tuo tarpu europarlamentarai mano, kad pakaktų draudimo.
             Kitas svarstomas reglamentas supaprastins esamą tarptautinio keleivių vežimo autobusais tvarką. Siekdami padidinti kelionių tolimųjų reisų autobusais patrauklumą ir skatinti turizmą regionuose, europarlamentarai ragina leisti tolimųjų reisų autobusų vairuotojams dirbti 12 dienų iš eilės, o po to ilsėtis savaitę.
             Siekiama įpareigoti Europos Komisiją iki 2010 m. sausio 1 d. patvirtinti pažeidimų, dėl kurių gali būti prarasta transporto bendrovės gera reputacija, kategorijų, tipų ir sunkumo laipsnių sąrašą. Dėl šių pažeidimų valstybių institucijos galės sustabdyti arba panaikinti leidimą verstis profesine veikla.
               Kitas svarstomas reglamentas nustato krovinių kabotažo tvarką. Kabotažas – tai samdos pagrindais ar už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas kitoje ES šalyje. Pagal šį reglamentą tokie vežimai kol kas bus leidžiami daugiausia tris kartus iš eilės ir turės trukti ne ilgiau kaip savaitę.
               Pagal bendro sprendimo procedūrą Europos Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

                 Europos Parlamentas ragina sukurti išsamią ES klimato kaitos politiką ir pritaria tam, kad pernai balandį jo įsteigtas laikinasis klimato kaitos komitetas tęstų veiklą..
                 Mokslininkai nustatė, kad per paskutinįjį šimtmetį temperatūra pasaulyje pakilo 0,74°C ir dėl ankstesnės taršos neišvengiamai pakils dar 0,5-0,7°C. Sutariama, jog svarbiausia šios kaitos priežastis – žmogaus veikla, visų pirma – anglies dvideginio bei kitų klimatą šildančių dujų išlakos į aplinką.
                 ES pasiekė bendrą politinį sutarimą dėl strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikipramoninio laikotarpio duomenimis, klimatas nesušiltų daugiau kaip 2°C. Tam reikėtų, kad pramoninės šalys 25-40 proc. sumažintų klimatą šildančių dujų išlakas. Todėl europarlamentarai pritaria pernai gruodį Balyje (Indonezija) surengtoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje patvirtintam klimato kaitos veiksmų planui. Jie taip pat ragina mokslininkus ir politikus dalyvauti visuomenės informavimo kampanijose šiuo klausimu.
                 Europos Parlamentas „nesutinka su moksliškai nepagrįstomis pastangomis pateikti mokslinių klimato kaitos priežasčių ir padarinių tyrimų rezultatus kaip abejotinus, neaiškius ar ginčytinus“, nors ir „suvokia, kad mokslo pažanga neįsivaizduojama be tam tikros abejonės“. 
                 Europarlamentarų nuomone, „būtini tolesni moksliniai tyrimai siekiant geriau suprasti pasaulinio atšilimo priežastis ir pasekmes“. Kita vertus, „šiandien turimų žinių pakanka norint suvokti būtinybę formuoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir ribojama klimato kaita“, taip pat rengiamasi prie jos prisitaikyti. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Nors ES yra įsteigusi Pagrindinių teisių agentūrą, o Europos Parlamentas kasmet teikia Sacharovo premiją žmogaus teisių gynėjams, europarlamentarai „apgailestauja, kad ES vis dar nevykdo nuoseklios ir be nuolaidų politikos, kuria būtų remiamos ir skatinamos žmogaus teisės visame pasaulyje“.
             „Faktas, kad ES nevykdo demaršų dėl žmogaus teisių gynėjų tokiose šalyse kaip Kinija, Tunisas, Etiopija, Iranas ir Rusija, rodo nepakankamą ES valstybių narių sutarimą, kai atskiros valstybės narės pirmenybę teikia skirtingiems užsienio politikos interesams ir dėl to bendri veiksmai pasidaro neįmanomi“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina stiprinti ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kad žmogaus teisių skatinimas būtų laikomas jos prioritetu. Europos Parlamentas „pakartoja savo reikalavimą, kad žmogaus teisių klausimai būtų svarstomi aukščiausiu politiniu lygiu“, taip pat atsispindėtų derybose su ES nepriklausančiomis šalimis ir su jomis pasirašomose sutartyse.
                EP narių nuomone, „taiki, neprievartinė žmogaus teisių gynyba – tinkamiausia priemonė siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių principai būtų visapusiškai įgyvendinti, puoselėjami, propaguojami ir gerbiami“. Pasak EP narių, „tokios politikos skatinimas turėtų tapti ES žmogaus teisių ir demokratijos srities politikos prioritetu“. Jie siūlo kitąmet surengti Europos konferenciją dėl neprievartinės kovos, o 2010 m. paskelbti Europos neprievartinės kovos metais.
                EP dar kartą ragina ES Tarybą ir Europos Komisiją nustatyti „ypatingą susirūpinimą“ keliančias šalis, kuriose ypač sudėtinga skatinti žmogaus teises, ir tuo tikslu parengti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti šalių rodiklius žmogaus teisių srityje.
               Europarlamentarai „smerkia Baltarusijos valdžios organų priemones, dėl kurių opozicijos atstovai patiria pažeminimą ir smurtą“. Jie apgailestauja, kad Baltarusijoje liko įregistruotos tik penkios žmogaus teisių organizacijos ir jos nuolat patiria valdžios bauginimus bei kontrolę, o kitų žmogaus teisių grupių paraiškos dėl jų įregistravimo atmetamos
               Europos Parlamentas „smerkia nenutrūkstamą žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, politinių kalinių ir nevyriausybinių organizacijų persekiojimą“ Rusijoje. EP nariaii apgailestauja, kad „ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais dar nedavė pakankamų rezultatų“, taip pat nepavyko „pasiekti politinių pokyčių dėl padėties Čečėnijoje ir kitose Kaukazo respublikose, dėl nebaudžiamumo ir teismo organų nepriklausomumo, elgesio su žmogaus teisių gynėjais ir politiniais kaliniais, įskaitant M. Chodorkovskį, žiniasklaidos nepriklausomumo ir žodžio laisvės, elgesio su tautinėmis ir religinėmis mažumomis, pagarbos teisėtumui ir žmogaus teisių apsaugos ginkluotuose pajėgose, diskriminavimo dėl lytinės orientacijos ir kitų klausimų“.
               Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ir ES Tarybą veiksmingiau remti Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimą bei skatinti visuotinį Romos statuto ratifikavimą. EP primygtinai ragina Čekiją, kuri yra vienintelė ES valstybė, neratifikavusi Romos statuto, tai nedelsiant padaryti, o Rumuniją – nutraukti su JAV pasirašytą dvišalį susitarimą dėl neliečiamybės. EP taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Graikija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija nepasirašė Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo, o dar 11 ES šalių jo neratifikavo. Europarlamentarai ragina visas šias šalis pasirašyti ir ratifikuoti minėtą protokolą.
              Europos Parlamentas „reiškia susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir pabrėžia, kad nepaisant režimo duotų pažadų, susijusių su artėjančiomis olimpinėmis žaidynėmis, padėtis žmogaus teisių srityje iš esmės nepagerėjo“. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

Plenarinės sesijos Strasbūre metu Europos Parlamento narys Danijos socialdemokratas Danas Jørgensenas Europos Parlamentui pateiks 2006 m. ES išlaidų ataskaitą.  Anot  Dano Jørgenseno, 3 – 4 milijardai eurų, t.y. apie 12 % struktūrinių fondų lėšų buvo išleista netinkamai, nes valstybės narės nesilaikė nustatytų procedūrų, o Europos Komisija pilnai neįvykdė savo įsipareigojimų. Pinigai nebuvo pavogti iš mokesčių mokėtojų, tačiau jie buvo neapdairiai išleisti. D. Jørgensenas  praneša, jog Europos Parlamento Socialistų grupės iniciatyva rengiama fondų valdymo reforma ir teigia, kad būtina įgyvendinti naujas griežtesnes valdymo bei vertinimo sistemas, kad išvengti klaidų ateityje. Dabar Komisija neturi aiškaus supratimo apie kai kuriuos finansuojamus projektus.  Ateityje Komisija turės viešai pateikti informacija, apie kitose valstybėse išleidžiamas lėšas. Socialistų grupės iniciatyva bus įkurta darbo grupė, kuriai pirmininkaus Austrijos socialdemokratas Herbertas Böschas ir vienas arba du komisarai, kurie  toliau nagrinės  finansinius klausimus.

Tikimasi, kad Europos Parlamento nariai, svarstydami šią problemą plenarinėje sesijoje pareikalaus, kad ES Audito rūmai toliau domėtųsi šiuo klausimu ir kad būtų pilnai ištaisytos padarytos klaidos.

Europos socialistų partijos prezidentas Poulas Nyrupas Rasmussenas, komentuodamas rinkimų Italijoje rezultatus, pareiškė, kad Berlusconio grįžimas neteikia vilčių nei Italijai, nei Europai. Teigiamas tik tas faktas, kad jis žada dialogą su opozicija. 

Anot partijos prezidento Poulo Nyrupo Rasmusseno, tikrai geras šių rinkimų dalykas yra vieningos opozicijos iškilimas ir kairės susiskaldymo pabaiga. Demokratinė partija iškilo kaip galinga nauja jėga Italijos politikoje. Tai rezultatyvus naujosios Demokratinės partijos pasiekimas.  Walteris Veltronis nutraukė ryšius su senąja politika ir taip pridėjo daug balsų centro - kairei. Jeigu centro - kairė dar negali formuoti Vyriausybės, tai gali sukurti stiprią opoziciją, kuri darytų teigiamą įtaką Italijos politikai.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai.“

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad jau dabar nuo su klimatu susijusių stichinių nelaimių kasmet miršta 60 tūkst. žmonių, o klimato kaita kelia grėsmes visai šiuolaikinei visuomenei. Šioje rezoliucijoje pateikta daug naujų pasiūlymų, kuriuos, pasak Europos Parlamento narių, reikia įtraukti į baltąją knygą.

Pagrindiniuose punktuose Komisija raginama skatinti partnerystę tarp sektorių, dalintis žiniomis bei  politikos kryptimis, sukurti metodiką įgyvendintų priemonių efektyvumui įvertinti. Siūloma skleisti visuomenei mokslininkų siūlomas prisitaikymo prie klimato kaitos rekomendacijas, įjungti į šią veiklą universitetus, visuomenines organizacijas, vietinės bei regioninės valdžios institucijas.
 
Europos liaudies partija siūlė, kad vietiniai partneriai nebūtų įtraukti į šią veiklą, tačiau Europos Parlamento Socialistų politinė grupė vieningai tokius siūlymus atmetė, nes vietiniai socialiniai partneriai pajėgūs daug nuveikti mažinant klimato kaitos padarinius.

Rezoliucijoje taip pat siūloma skirti papildomų lėšų novatoriškiems sprendimams, remti skurdesnes Europos valstybes ir besivystančias šalis, užtikrinant vandens, maisto ir energijos tiekimo patikimumą, didinti sveikatos apsaugos galimybes.

Europos Parlamento Socialinių reikalų komitete įvyko balsavimas už ES direktyvą dėl kovos prieš visų formų diskriminaciją. Direktyvai pritarta, nors dešiniojo sparno Europos Parlamento nariai jai  oponavimo.

Socialistų grupės atstovas socialinės politikos klausimais Stephenas Hughes teigia, kad ši direktyva  yra vienas pažangiausių įstatymų per pastaruosius penkerius metus, kuris pagerins daugelio ES piliečių gyvenimo kokybę. Žmonės laisvai keliauja po ES valstybes, todėl direktyva, draudžianti ES visų formų diskriminaciją, būtina. Tačiau šiai direktyvai kelia grėsmę dešiniųjų požiūris“. 

Europos Parlamento narė iš Vengrijos Magda Kosane Kovaces, vedusi derybas socialistų vardu, pažymi, jog nuomonių apklausos rodo, kad daugelis piliečių mano, kad jų valstybės nepakankamai kovoja su diskriminacija. Kiekvienoje valstybėje pasitaiko atvejų, kai žmonės negali susirasti būsto, negauna sveikatos draudimo ar kitų paslaugų dėl savo odos spalvos, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Todėl Europos Parlamentas turi raginti Europos Komisiją pradėti veikti, kad būtų kovojama su visų formų diskriminacija.   

Kipro sostinėje Nikosijoje vėl atidaryta Ledra gatvė, kuri buvo uždaryta nuo 1963 m. Sostinės  turkų ir graikų rajonus jungiančios gatvės nebuvo galima perkirsti daugiau nei 40 m.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja ir Kipro ekspertė Mechtilda Rothe teigia, kad Ledra gatvės atidarymas reiškia, jog dabar centrinėje miesto dalyje yra dar vienas perėjimo punktas ir jis rodo naujos eros pradžia,  siekiant teigiamų poslinkių dėl Kipro padalijimo. Tikimasi, kad šis įvykis paspartins Kipro suvienijimą.

Naujasis Kipro Respublikos Prezidentas Dimitris Christofias ir Turkijos kipriečių lyderis Mehmetas Ali Talat nusprendė atverti šią gatvę dar kovo 21 d., tačiau pirmiausia reikėjo ją išvalyti nuo minų ir nesprogusių šaudmenų. Prezidentas Dimitris Christofias ir lyderis Mehmetas Ali Talat nusprendė įkurti bendruomenių darbo grupę bei techninius komitetus, kurie po trijų mėnesių pratęs pradėtas derybas.

Europos konservatoriams praėjęs savaitgalis buvo nevykęs – socialistai išlaikė valdžią Ispanijoje ir pasiekė įtikinamų rezultatų vietiniuose rinkimuose Prancūzijoje.

Europos Socialistų partijos Prezidentas Poulas Nyrupas Rasmussenas pastebi, kad žmonės Ispanijoje bei Prancūzijoje nebepalaiko konservatorių. Rinkėjai taria “ne” socialinių išlaidų mažinimui, “ne” bendruomenės priešinimui su bendruomene, “ne” pasyviam konservatorių  atsakui į ekonomines krizes, “ne” nesaugumui ir baimei.

“Ispanijos žmonės pareiškė, kad jie pasitiki pažanga ir į priekį žvelgiančia vyriausybe, - teigia Poul Nyrup Rasmussenas. – Jie išsakė įtikinamą “ne” konservatorių baimės politikai. Tai yra gera žinia Ispanijai ir Europai. Esu tikras, kad antroji Zapatero vyriausybė tęs savo politiką ir sukurs daugiau darbo vietų ir geresnes gyvenimo galimybes visiems Ispanijos žmonėms bei sustiprins Ispanijos vaidmenį, formuojant Europos Sąjungos likimą. Ispanija gali būti geriausias mūsų naujos socialinės Europos vizijos pavyzdys. Laimėdamas antrą kadenciją, Zapatero tampa viena svarbiausių figūrų Europos politikoje”.

“Prancūzijoje Socialistų partija metė iššūkį tiems, kas ją įvardijo kaip mirusią partiją po praeitų metų Prezidento rinkimų, - pažymi Poulas Nyrupas Rasmussenas. – Socialistų partija gyva visuose Prancūzijos miestuose ir kaimeliuose ir valdo vietines institucijas ypatingai kompetentingai”.

“Prancūzijos žmonių nuomonė aiški – jie nori, kad Socialistų partija užtikrintų vietinių paslaugų teikimą šeimoms ir vaikams. Yra geresnis būdas nei tas kurį siūlo N. Sarkozy, - pareiškė Poulas Nyrupas Rasmussenas. – Solidarumo, sanglaudos, tinkamos socialinės ir švietimo politikos kelias.  Prancūzijos žmonės jį žino. Jie žino ir parodė tai per demokratiškus rinkimus, pareikšdami, kad Socialistų partija yra vienintelė galia, galinti išgelbėti situaciją“.

Europos Socialistų partijos  informacija

Socialistų grupės Europos Parlamente vadovas Martinas Schulzas paskelbė tris perspėjimus dėl politikos krypties šios savaitės ES viršūnių susitikime ir reikalauja didesnės socialinės ES piliečių apsaugos.

Diskusijose Strasbūre M. Schulzas aistringai gynė darbininkų teises. Jis apkaltino kompanijas, kurios bando didinti pelną, keisdamos produkciją visoje Europoje, griaunant visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjunga.

Reikalaudamas pokyčių ES politikoje, M. Schulzas pareiškė, kad atlyginimų augimas nesutampa su kompanijų pelno augimu. Reikia daugiau socialinės gerovės, daugiau socialinės apsaugos. Jo reikalavimą kartojo ir kiti diskusijos dalyviai, taip pat Liuksemburgo viceprezidentas Robertas Goebbelsas ir Prancūzijos viceprezidentas Harlemas Désiras.

Martinas Schulzas teigia, jog nutrūko ryšys tarp ekonominio augimo ir socialinės apsaugos. Jeigu judėjimo laisvė reiškia socialinių pasiekimų mažinimą, tada ES yra naudinga kompanijoms, o ne darbininkams.

Jis taip pat pažymi, kad reikia didesnių investicijų įgūdžiams lavinti, švietimui, mokymams ir technologiniam progresui. Jeigu daugumai žmonių išsilavinimas priklauso nuo to, ar jų tėvai turi pakankamai pinigų, tada tai nėra socialinė politika. Būtinos vienodos galimybės visiems piliečiams Europos Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, iš kur jie atvyko ar kokios kilmės jų šeima. Jeigu Europa siekia išlikti, mes turime panaudoti visą savo potencialą, ne tik kompanijų.

M. Schulzas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Prancūzijos Prezidento Nicolas Sarkozy Viduržemio jūros sąjungos įkūrimo pasiūlymas sukels nesantaiką, nebent jis būtų apibrėžtas kaip patobulintas Barselonos procesas ES institucijų ir politikos kontekste. „Jeigu Viduržemio jūros sąjunga suskaldys Europos Sąjungą, tai bus labai bloga žinia Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai išvakarėse. Tai vestų Prancūzijos izoliacijos link, ko mes tikrai nenorime“.


Socialistų grupės Europos Parlamente informacija

               ES atsilieka nuo JAV pagal naujų technologijų diegimą, o tai daro įtaką lėtam Sąjungos ūkio augimui. Todėl numatoma įsteigti Europos inovacijų ir technologijų institutą (EITI), kuris ES lėšomis rems naujovių plėtrą.
               Europarlamentarų siūlymu instituto pavadinime įrašytas žodis „inovacijos“. Tuo pabrėžiamas vienas svarbiausių instituto tikslų – skatinti naujoves. Institutas turės dvigubą struktūrą: jo 18 asmenų valdyba parinks „žinių ir inovacijų bendruomenes“ (institutus, universitetus bei privačias struktūras), kurios vykdys EITI projektus. EP siūlymu šias bendruomenes galės sudaryti bent trys organizacijos, įsikūrusios bent dviejose ES šalyse. Bent viena jų turės būti aukštojo mokslo įstaiga ir bent viena – privati bendrovė.
                 EITI pats neteiks mokslo laipsnių ar diplomų – tai darys „žinių ir inovacijų bendruomenėse“ dalyvaujančios aukštosios mokyklos, kurios galės įteikti EITI ženklu pažymėtus laipsnius ar diplomus. Ateityje institutas taip pat administruos intelektinės nuosavybės teises.
                  Per pirmuosius šešerius veiklos metus EITI veiklai numatyta 2,4 mlrd. eurų. Iš jų 308,7 mln. eurų turės būti skirta iš ES biudžeto. Per artimiausius keturis mėnesius Europos Komisija turės sudaryti EITI valdybą, o ES Taryba tuomet nuspręs, kur bus jo būstinė. Tarp kandidatų – Budapeštas, Miunchenas, Viena ir Vroclavas.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

            Netrukus po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių ES priėmė reglamentą dėl civilinės aviacijos saugos. Dabar ES nutarė jį atnaujinti – įslaptinti kai kurias technines jo nuostatas bei numatyti keletą naujų priemonių. ES šalių sprendimu lėktuvuose galės dirbti ginkluoti skrydžių saugos pareigūnai.
             Naujojoje reglamento versijoje pirmąkart ES mastu numatytos saugumo priemonės orlaivio viduje. Lėktuvuose galės dirbti ginkluoti skrydžių saugos pareigūnai, tačiau dėl to turės nuspręsti pačios ES šalys. JAV bei kai kurių ES šalių lėktuvuose tokie pareigūnai dirba jau dabar.
                Europarlamentarų siūlymu numatyta, jog iš patikimų šalių su persėdimu skrendantys keleiviai bei jų bagažas ES oro uostuose nebebus tikrinami antrą kartą. Nelydimas bagažas neturės būti vežamas. Visi lakūnai reguliariais intervalais turės pereiti asmens patikrą.
                Reglamentas taip pat įpareigoja ES nares parengti ir įgyvendinti civilinės aviacijos saugos kokybės kontrolės programas. Šalys turės pačios apsispręsti, kokią dalį naujų saugumo priemonių finansuos valstybė, oro uostai, vežėjai bei keleiviai. Vis dėlto jau šiemet Europos Komisija turės pasiūlyti priemonių, skirtų užtikrinti, kad iš skrydžių saugos mokesčių gautos lėšos būtų skiriamos tik šiam tikslui.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              „Laikas baigti skirstyti valstybes į naująsias ir senąsias – tai anachronizmas, nebeturintis jokios prasmės“, – pažymėjo prelegentas ir pridūrė, jog „naujosios narės“ šiandien nebėra neturtingesnės – keletas jų, kaip antai Estija, jau pasivijo senąsias. T.H. Ilves pasidžiaugė, jog kuriame viršvalstybinę struktūrą – ES – „ne todėl, kad buvome užkariauti ar okupuoti“, o todėl, kad laisvai taip nusprendėme.
             Vis dėlto Estijos prezidentas nuogąstavo, kad „dabartinis mąstymas ES nekelia optimizmo“, nes nepakankamai įgyvendinama naujovių ir konkurencingumo programa, be to, sustiprėjo protekcionizmo tendencijos – ir išorinio pasaulio atžvilgiu, ir Sąjungos viduje. Prelegentas ragino suvokti, jog turime kai ko atsisakyti vardan visos ES gerovės. Tuo tarpu atsiribojame nuo konkurencijos paslaugų sektoriuje, priešinamės imigracijai, o „mūsų vaikai vis mažiau mokosi matematikos, mokslo ir inžinerijos“.
               Estijos prezidentas ragino skatinti kalbų mokymąsi ir pasiekti, kad po dešimties metų kiekvienas studentas be anglų kalbos mokėtų dar bent vieną ES kalbą. Pasak kalbėtojo, ateities Europa – tai lenkiškai kalbančių portugalų, ispaniškai kalbančių estų, slovėniškai kalbančių švedų Europa.
                 T.H. Ilves atkreipė dėmesį į konkurencingumo svarbą užtikrinant energetinį saugumą. „Šiandien didžiausias Europos energijos šaltinis yra šalis, pasiskelbusi „energetine supervalstybe“, kurios Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje teigiama, kad energetika yra užsienio politikos priemonė“, – pažymėjo Estijos prezidentas. Kalbėtojas ragino liberalizuoti ES energijos rinką ir sukurti bendrą energetikos politiką, o energetikos komisarui suteikti galias derėtis su užsienio partneriais.
                T.H. Ilves teigimu, vienas didžiausių šiandienos intelektinių iššūkių yra „autoritarinio kapitalizmo“ kaip alternatyvos liberaliajai demokratijai iškilimas, verčiantis ES pergalvoti esamą politiką. Estijos prezidentas paragino mažinti ES ir kaimyninių šalių ekonominius skirtumus, kad Sąjungai nebegrėstų masinė imigracija ar didelis politinių pabėgėlių srautas.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

Europos Parlamento Socialistų politinė grupė 2008 m. kovo 5 d. pateikė tiesioginį kreipimąsi į ES prezidentus ir ministrus pirmininkus dėl veiksmų pagrindinėse ES politikos srityse.

Atvirame laiške ES valstybių ir vyriausybių vadovams, likus savaitei iki pavasarinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, Socialistų politinės grupės lyderis Martinas Schulzas sukritikavo Komisijos Prezidento Jose Manuel Barroso neveiklumą ir pareiškė, jog Prezidentas „slepia galvą smėlyje“.

Martin Schulz teigia: „Tuo metu kai 78 mln. europiečių gyvena ant skurdo ribos ir mūsų Europos Sąjunga patiria nedarbo, socialinės atskirties, klimato kaitos bei finansinės rinkos nestabilumo iššūkius, tuo metu Europos Komisijos Prezidentas ir toliau atmeta konkrečius Europos Parlamento narių pasiūlymus bei nutarimus šių problemų sprendimui.“

Socialistų lyderis pažymi, kad Europos Parlamentas praeitų metų lapkritį ir šių metų vasarį balsavo už mažus, tačiau svarbius ES Lisabonos sutarties strategijos pakeitimus. Nepaisydamas tiesiogiai renkamos mūsų institucijos reikalavimų, Jose Manuel Barroso dar nepateikė adekvataus atsakymo“.

Martin Schulzas pareiškia: „Socialistų politinė grupė įsitikinusi, jog pono Barroso neveiklumas yra nepriimtinas ir atėjo metas Tarybai prisiimti visą atsakomybę. Todėl mes tiesiogiai kreipiamės į valstybių bei vyriausybių vadovus ir atkreipiame jų dėmesį, jog Europos Vadovų Tarybos pavasariniame kovo susitikime būtina išnagrinėti šias problemas, nes Europos piliečiai nori ambicingesnės socialinės ir aplinkosaugos politikos, kuri skatintų socialinį progresą ir mažintų  klimato kaitą. Europiečiai reikalauja ryžtingų valdžios veiksmų prieš išnaudojimą, neteisybę, nesaugumą bei nedarbą Europos Sąjungoje. Piliečiai taip pat nori griežtesnės finansinių rinkų kontrolės. Jie susirūpinę dėl nesėkmingų investicijų tyrimų srityje bei netinkamos žinių sklaidos. Šiems tikslams pasiekti reikia koordinuotų visos ES priemonių ir tinkamo makroekonominio klimato“.

Martinas Schulzas paskelbė penkis pagrindinius politikos reikalavimus:

● Gerinti socialinė integracija bei socialinė apsauga, pilnai panaudoti Europos intelektualias galias bendros ES gerovės kūrimui;
● Išlaikyti privalomus minimalius socialinius  standartus, kad būtų tinkamai apsaugota socialinė vidaus rinka;
● Didesnį dėmesį skirti ekonominiam bei socialiniam prieinamų ir pastovių viešųjų paslaugų vaidmeniui;
● Suderintai panaudoti viešąsias ir privačias investicijas pažangiems tyrimams, naujoms technologijoms, švietimo iri socialinėms paslaugoms bei atsinaujinančios energijos panaudojimui;
● Užtikrinti finansinių rinkų visišką skaidrumą ir sąžiningumą, peržiūrint jų reguliavimo sistemas bei  įtaką ekonomikai.

Socialistų lyderis Martin Schulzas akcentuoja, jog Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija privalo atsakingai spręsti visas svarbias Europos Sąjungos piliečių problemas, o Europos Komisijos prezidentas privalo tinkamai ir laiku reaguoti į Europos Parlamento narių pasiūlymus bei nutarimu.

Europos Parlamento Socialistų grupė išreiškė nuomonę, kad ES turėtų atlikti pagrindinę rolę, sprendžiant būsimą Kosovo statusą.

Martinas Schulzas, Socialistų grupės lyderis, pareiškė: „Mes puikiai žinome, kad dabartinė politinė situacija Vakarų Balkanų regione yra nepaprastai sudėtinga ir mes suprantame, kad reikia didžiulės išminties ir supratimo tam, kad būtų priimti teisingi sprendimai dėl trapios taikos ir stabilumo regione išsaugojimo“.

Darnus Kosovo situacijos ir viso regiono sureguliavimas yra socialdemokratinis prioritetas, kaip pažymima praeitą savaitę vykusioje konferencijoje dėl Vakarų Balkanų, organizuotoje Europos Parlamento socialistų grupės Liublianoje.

Europos Parlamento Socialistų grupė visiškai pritaria Europos integracijos strategijai kokia buvo pasiūlyta Salonikų darbotvarkėje.

Serbijos Respublikos Prezidentui Borisui Tadičiui adresuotame laiške Martinas Schulzas rašo: „Mes tikime, kad izoliuota Serbija neturi ateities, todėl mes remiame jūsų pasirinktą Serbijos integracijos į Europos Sąjungą kelią, nes geresnės alternatyvos jūsų valstybei, regionui ir visam Europos kontinentui šiuo metu nėra. Tikimės, kad Serbijos žmonės ir politinė vadovybė toliau sieks europietiškos integracijos, nepriklausomai nuo jų nusivylimo ir pykčio dėl tikėtinos Kosovo raidos“.

Socialistų grupės lyderis teigė, kad bus nusiųsta aukščiausio lygio delegacija iš grupės Valdybos į Belgradą susitikti su Prezidentu B. Tadičiumi ir kitais Serbijos demokratinės partijos lyderiais aptarti tolesnių santykių tarp Serbijos ir Europos Sąjungos bei tarp Serbijos demokratinės partijos ir Europos Parlamento Socialistų grupės stiprinimo galimybes.

Europos Parlamento socialistų grupė įsitikinusi, kad būtinas visapusiškas europietiškas planas dėl stabilumo visame regione, ne tik Kosove, Vakarų Balkanų visiškos integracijos į ES kontekste, derinant su 2003 m. Salonikų darbotvarke.

2008m. vasario 20d. Europos Parlamento nariai, kaip reta, atsistoję griausmingomis ovacijomis pasveikino Lisabonos sutarties patvirtinimą.

Balsavimas, per kurį 525 nariai pasisakė „už“, vyko po emocionalių sutarties šalininkų rytinių kalbų apie Europos karus ir praeities padalijimus.

Euroskeptikai, persirengę viščiukų kostiumais, nepavykusiame bandyme diskredituoti balsavimą, sukėlė panieką patys sau. Parlamento Prezidentas Hans – Gert Pöttering jiems ištarė: „Jei jūsų tėvai jus matytų, jiems būtų gėda“.

Diskusijų metu Socialistų grupės lyderis Martinas Schulzas paminėjo neramią Europos pastarojo šimtmečio istoriją – nuo carinės Rusijos ir Hitlerio su Stalinu iškilimo iki Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo.

„Mums svarbu žvelgti į ateitį, - tarė jis. – Prieš šimtą metų pasaulį valdė kelios valstybės. Mes negalime toliau eiti šiuo keliu. Turime žengti į ateitį kaip visų europiečių sąjunga“.

„Nacionalizmas niekada nebuvo ateities sprendimas. Mums reikia žmonių susivienijimo. Tai yra ateitis“.

Ponas Corbettas, šiandien patvirtintos sutarties bendraautorius, pareiškė: „Kiekviena valdančioji partija ir beveik visos pagrindinės opozicijos partijos, išskyrus Britanijos konservatorius, parėmė šią sutartį“. Opozicija, anot jo, pasireiškė iš tolimosios dešinės ir ekstremaliosios kairės, kartu su keistu opoziciniu susivienijimu tarp Airijos Sinn Fein ir Britanijos konservatorių.

Atmesdamas protestuotojų pareiškimus, kad jie neturėjo galimybės gauti pilno sutarties teksto, ponas Corbettas pareiškė: „Bet kuris Parlamento narys, kuris teigia, kad negalėjo perskaityti šios sutarties, nedirba darbo, už kurį jam yra mokama“.

Ponas Corbettas tvirtina, kad dauguma viščiukų kostiumais apsirengusių protestuotojų nedalyvavo diskusijose. „Tai labai simboliška, - teigė jis. – Jie yra viščiukai, nes pabijojo dalyvauti debatuose“.

              ES sanglaudos politika skirta mažinti Sąjungos šalių ir jų regionų plėtros skirtumus. Tam pasitelkiami ES struktūriniai fondai bei Sanglaudos fondas. 2007-2013 m. ilgalaikiame biudžete šiai sričiai skirta 35,7 proc. visų ES lėšų, iš kurių 62 proc. atiteks ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui. Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą, kurioje nepritariama siūlymui iš naujo nacionalizuoti ES sanglaudos politiką, taip pat raginama skirti daugiau lėšų jai finansuoti.
               Lisabonos sutartyje teritorinė, ekonominė ir socialinė sanglauda įvardijama tarp pagrindinių ES tikslų. Europarlamentarai pažymi, kad išlieka nemažų skirtumų tarp ES šalių ir jų regionų.EP nariai atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybės vėluoja panaudoti struktūrinių fondų asignavimus. Kadangi sanglaudos politika mažiau išvystytuose regionuose padeda didinti konkurencingumą ir stiprinti administracinius gebėjimus, europarlamentarų nuomone, „būtina atmesti bet kokius bandymus iš naujo nacionalizuoti šią politiką“.
                Savo ruožtu Europos Parlamentas siūlo skirti daugiau lėšų sanglaudos politikai finansuoti. Reikėtų ypač atsižvelgti į naujas problemas, susijusias su demografiniais pokyčiais, urbanizacija, socialine atskirtimi, migracijos srautais, klimato kaita, energijos tiekimu ir lėta kaimo vietovių plėtra. Europarlamentarai taip pat reiškia susirūpinimą, kad šalių ekonominių skirtumų mažėjimas dažnai slepia didėjantį atotrūkį tarp regionų ir regionų viduje. Nors spartus ekonominis augimas leido kai kurioms valstybėms pasiekti visišką užimtumą ir padidinti gyventojų pajamas, kitose padidėjo pavienių socialinių grupių skirtumai. Todėl siūloma daugiau dėmesio skirti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių socialinei integracijai.
                Europarlamentarai susirūpinę ir gyventojų mažėjimu toli nuo didmiesčių esančiose kaimo vietovėse, taip pat nedarbo lygio skirtumais miestuose ir už jų. Ataskaitoje akcentuojamos ir atokiausių regionų pasiekiamumo problemos – siūloma į ES sanglaudos politiką įtraukti teritorinį aspektą. EP taip pat ragina nustatyti skaidrias taisykles, kurių laikydamiesi regionai galėtų iš dalies naudoti privatų kapitalą siekdami visuomenei naudingų tikslų.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

        Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Baltarusijoje negerėja. Europarlamentarai ragina remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir supaprastinti vizų išdavimą šios šalies piliečiams.
         Europos Parlamentas apgailestauja, jog demokratijos padėtis Baltarusijoje „negerėja“ – nevyriausybinės organizacijos nuolat patiria politinį ir administracinį spaudimą, dažnai savavališkai sulaikomi pilietinės visuomenės nariai ir opozicijos aktyvistai, ribojama žodžio laisvė ir nepriklausoma žiniasklaida. Europarlamentarai pažymi, jog tai prieštarauja neseniai Baltarusijos vyriausybės išsakytam siekiui pagerinti santykius su ES.
         EP nariai ragina Baltarusijos valdžios institucijas įgyvendinti tarptautinius demokratinius standartus rengiantis rugsėjį numatytiems šalies parlamento rinkimams. EP tikisi, kad šalies opozicijos lyderiai artėjančiuose rinkimuose susivienys.
         Europarlamentarų nuomone, Baltarusijos demokratizacija spartėtų, jei šalies piliečiams būtų sudarytos sąlygos judėti ES valstybių teritorijose. Todėl jie ragina supaprastinti vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams tvarką bei apsvarstyti galimybes panaikinti už jį renkamą mokestį. Savo ruožtu EP nariai smerkia Baltarusijos valdžios atsisakymą išduoti vizas Europos Parlamento ir valstybių parlamentų nariams.
         Europos Parlamentas taip pat ragina ES ir visą tarptautinę bendruomenę labiau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir padidinti finansinę pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms bei užsienyje studijuojantiems baltarusių studentams. Savo ruožtu EP nariai džiaugiasi ES parama Vilniuje įsikūrusiam Europos humanitariniam universitetui.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

Europos Parlamento nariai Strasbūre ruošiasi patvirtinti griežtas priemones, kovojant su klaidingu prekių žymėjimu Europoje.

Europos Parlamento balsavimas vasario 21 d., ketvirtadienį, įtvirtins galutinius teisinių sąlygų dėl laisvo prekių judėjimo 27 ES valstybėse elementus.

Socialistų grupės atstovė vidaus rinkai Evelyne Gebhardt pareiškė: „Naujas įstatymas sustiprins vidaus rinkos funkcionavimą ir vartotojai bus geriau apsaugoti bei informuoti apie potencialiai pavojingus produktus“.

Europos Parlamento Socialistų grupės nariai Christel Schaldemose, Barbara Weiler ir Mia de Vits, svarstantys kitos savaitės prekybos protokolus, bendrame pareiškime išdėstė: „Šie nauji reikalavimai bus naudingi smulkiam verslui, o vartotojams suteiks papildomą apsaugą. Vartotojai bus geriau informuoti apie prekės žymėjimo reikšmę. Mes norime apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų prekybininkų ir gamintojų klaidinimo. Bet mes palaikome tinkamo saugumo žymėjimo įvedimą visoms prekėms, parduotoms ES vidaus rinkoje. Norime išvengti praeitų metų scenarijaus su žaislais iš Kinijos. Pirmą kartą importuotojus ir platintojus bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už klaidingą prekės žymėjimą. Dėl to turės būti sugriežtinta ir rinkos kontrolė. Be to, muitinių bendradarbiavimas taip pat bus sustiprintas. Koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp nacionalinių valdžių, atsakingų už rinkos priežiūrą, įskaitant muitinių valdžią, buvo sustiprintas taip, kad aptiktas bet koks nesaugus produktas galėtų būti išimtas iš visos vidaus rinkos“.

            Europarlamentarai ragina stiprinti ekonominį ir energetinį bendradarbiavimą su šio regiono valstybėmis, tačiau sukonkretinti prioritetus kiekvienos iš jų atžvilgiu bei daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms.
             ES yra labai suinteresuota Vidurio Azijos šalių pažanga stabilumo, saugumo, ekonomikos bei demokratijos srityse. Be to, siekdama įvairinti energijos žaliavų tiekimo maršrutus, ES siekia iš Vidurio Azijos importuoti daugiau naftos ir dujų. Vis dėlto, kadangi ES interesai ir sąlygos regiono valstybėse yra labai skirtingos, bendradarbiavimo projektai vis dar įgyvendinami lėtai. Todėl EP ragina nustatyti atskirus ES santykių su kiekviena šalimi tikslus ir prioritetus.
               Europos Parlamentas apgailestauja, jog „ES veiksmai, skirti žmogaus teisėms Vidurio Azijoje apskritai ir tam tikrose šalyse konkrečiai skatinti, nuvylė, nes buvo pernelyg silpni“. EP nariai ragina ES Tarybą ir Europos Komisiją užtikrinti, kad ES požiūris į žmogaus teises nesiskirtų nuo jos tvirto požiūrio į energetiką, saugumą ir prekybą. Jie ragina ypatingą dėmesį skirti politinių kalinių išlaisvinimui ir žiniasklaidos laisvei, taip pat smerkia žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Uzbekistane ir Turkmėnistane. Ataskaitoje apgailestaujama ir dėl sunkios nevyriausybinių organizacijų padėties kai kuriose Vidurio Azijos šalyse. EP narių nuomone, ES turėtų toliau remti šių valstybių pilietinę visuomenę teikdama finansinę paramą bei rengdama įvairius forumus ir konsultacijas.
                Europos Parlamenats smerkia Vidurio Azijos šalių valdžios organų vykdomą prievartinį prieglobsčio prašytojų, ypač Uzbekijos pabėgėlių, išdavimą, bei ragina užtikrinti jų teises. Europarlamentarai atkreipia dėmesį ir į regione paplitusį moterų išnaudojimą – priverstines vedybas, nelegalią prekybą lytinio išnaudojimo tikslais ir išprievartavimus, taip pat vaikų darbą, ypač medvilnės rinkimo, tabako auginimo, angliakasybos ir amatų srityse. Savo ruožtu deputatai ragina tarptautinę bendruomenę skirti daugiau lėšų užkrečiamųjų ligų, tokių kaip AIDS, plitimui šiame regione sustabdyti.
                EP nariai pritaria aktyvesniam bendradarbiavimui su Vidurio Azijos šalimis energetikos srityje. Jie remia ES pastangas didinti dujų ir naftos importą iš Kazachstano ir Turkmėnistano bei įvairinti tranzito maršrutus. Parlamentas prašo ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama sujungti Vidurio Azijos naftos ir dujų telkinius ir paskirstymo sistemas su vamzdynais, kuriais naudojasi ES, – tokiems kaip „Nabucco“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

         Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, skirtą Lisabonos sutarčiai. Europarlamentarai džiaugiasi, kad ši sutartis sustiprins ES institucinę atskaitomybę ir leis efektyviau priimti sprendimus, o piliečiai įgis daugiau teisių. Po balsavimo EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pasidžiaugė didele parama sutarčiai..
          Lisabonos sutartis, pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d., iš dalies keičia ES sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį. Šioje sutartyje išsaugota daug ES Konstitucinės  sutarties projekte numatytų praktinių Sąjungos institucinės struktūros pataisymų, tačiau ji nėra konstitucinio pobūdžio. Tikimasi, kad visos ES narės Lisabonos sutartį ratifikuos dar šiemet, kad ji įsigaliotų iki 2009 m. EP rinkimų. 
           Sutartyje numatyta atsisakyti trijų ramsčių sistemos ES veikloje. Daugiau sprendimų ES Taryboje bus priimama kvalifikuota balsų dauguma pagal bendro sprendimo procedūrą, o Europos Parlamento galios sustiprės. ES taps vientisu juridiniu asmeniu. Žodis „Bendrija“ sutartyje pakeistas žodžiu „Sąjunga“. Sutartyje taip pat numatyta nauja Europos Komisijos sudėtis ir sustiprintas jos pirmininko vaidmuo. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybai suteikiamas institucijos statusas ir sukurta jos pirmininko pareigybė. Be to, valstybių parlamentams bus leidžiama kontroliuoti subsidiarumo principo taikymą. Naujojoje sutartyje sustiprintos nuostatos dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos, įterpta nuoroda į valstybių narių solidarumą energetikos srityje ir naujas skirsnis dėl energetikos tinklų sujungimo skatinimo.
            Europarlamentarų nuomone, „Lisabonos sutartis gerokai tobulesnė už galiojančias sutartis“, todėl ją ratifikavus padidės demokratinė atskaitomybė Sąjungoje, taip pat pagerės ES sprendimų priėmimo procesas, sustiprės Europos piliečių teisės bei padidės Sąjungos institucijų veiklos efektyvumas. Europarlamentarai džiaugiasi, kad Lisabonos sutartis sustiprins institucinę atskaitomybę, piliečiai galės geriau kontroliuoti Sąjungos veiksmus, o Pagrindinių teisių chartija taps teisiškai įpareigojanti.„Būtina, kad visos valstybės narės ratifikuotų Lisabonos sutartį iki 2008 m. pabaigos, siekiant, kad piliečiai 2009 m. rinkimų metu galėtų balsuoti aiškiai suvokdami naująją Sąjungos institucinę struktūrą“, – pažymima EP ataskaitoje.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Teikiant ES paramą padaroma daug pažeidimų, o neteisėtai išmokėtų pinigų vis dar išieškoma mažai. Europos Parlamentas siūlo sudaryti sukčiaujančių įmonių „juodąjį sąrašą“, taip pat įpareigoti ES šalis kasmet teikti Bendrijos lėšų panaudojimo deklaraciją.
             Tai europarlamentarų atsakas į Europos Komisijos ataskaitą apie ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu 2006 metais. Bendra ES valstybių nuosavų išteklių, išlaidų žemės ūkiui ir struktūrinės veiklos srityje 2006 m. nustatytų pažeidimų suma sudaro 1,143 mlrd. eurų. Europarlamentarai susirūpinę pažymi, kad neteisėtai išmokėtų pinigų vis dar išieškoma mažai, be to, šis rodiklis labai skiriasi įvairiose ES valstybėse. EP nariai ragina Europos Komisiją padidinti neteisėtų išmokų išieškojimo lygį, taip pat „reikšmingai sugriežtinti sankcijas valstybėms narėms, kurios neįvykdo savo įsipareigojimų išieškoti neteisėtai išmokėtus pinigus“. Europos Komisija raginama atlikti ES šalių institucijų, įgaliotų kovoti su pažeidimais, analizę.  
             Europos Parlamentas Parlamentas ragina bendrosios žemės ūkio politikos lėšoms taikyti tokią pačią procedūrą, kaip ir kitose srityse, – nepervesti lėšų valstybei tol, kol Komisija nėra visiškai užtikrinta dėl jos valdymo ir kontrolės sistemų patikimumo. EP nariai taip pat siūlo įpareigoti ES šalis kasmet reikiamu politiniu lygmeniu priimti „deklaraciją dėl visų bendrai valdomų ES asignavimų“. 
              EP nariai ragina Europos Komisiją „skirti ypatingą dėmesį nusikaltėlių tinklams, užsiimantiems Europos fondų grobstymu“. Komisija raginama parengti viešą patvirtintų sukčiavimo atvejų ir sukčiavusių subjektų juodąjį sąrašą, taip pat informuoti visuomenę apie ES pastangų kovoti su sukčiavimu rezultatus. EP nariai labai susirūpinę finansiniais nuostoliais dėl neteisėto PVM grąžinimo ir ragina užtikrinti, kad šio mokesčio sugrąžinimas būtų taikomas „tik realioms pajamoms“.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

               Būdama didžiausia pasaulyje eksportuotoja ir didžiausia paslaugų teikėja, ES yra labai suinteresuota naujomis prekių, paslaugų ir investicijų rinkomis. Tuo tarpu, europarlamentarų nuomone, ES įmonėms užsienyje dažnai sudaromos nepagrįstos prekybos kliūtys. Antradienį patvirtintoje ataskaitoje EP siūlo numatyti ilgalaikius metodus, kurie apsaugotų ES įmones nuo tokių kliūčių.
               Prekybos liberalizavimas ir vis didėjantis jos mastas skatina tarptautinę konkurenciją. Tinkama prieiga prie trečiųjų šalių rinkų leistų ES vidaus gamintojams sėkmingai konkuruoti, užtikrintų nuolatinį ES ekonomikos augimą ir išplėstų ES vaidmenį pasaulyje. Tai svariai prisidėtų prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo.
               Tuo pat metu, europarlamentarų teigimu, ES eksportui vis dažniau taikomos nepagrįstos prekybos kliūtys. Dažnai nenuosekliai įgyvendinamos dvišalės ir daugiašalės prekybos taisyklės. Be to, daugėja nesąžiningos prekybos atvejų. Europos Parlamentas skatina Europos Komisiją ir valstybes patvirtinti ilgalaikius metodus, skirtus apsaugoti ES įmones nuo nepagrįsto apribojimo patekti į trečiųjų šalių rinkas.
                 Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją apsvarstyti rimtus ir nuolatinius Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų ir taisyklių pažeidimus bei prireikus taikyti šios organizacijos numatytas priemones. Į naujuosius laisvosios prekybos ir panašius susitarimus europarlamentarai siūlo įrašyti nuostatas, kurios leistų veiksmingai spręsti „klausimus dėl kitoje sienos pusėje iškilusių kliūčių“.
                 EP nariaI pritaria Europos Komisijos siūlomam patekimo į rinką prioritetų pasirinkimo metodui, tačiau siūlo užtikrinti jo palankumą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Valstybės taip pat raginamos atsižvelgti į tokių įmonių poreikius – pavyzdžiui, sukurti pagalbos tarnybas, kurios centralizuotai tvarkytų informaciją ir skundus. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

       Kosovo nepriklausomybės paskelbimas „atspindi Kosovo piliečių prisiimtą valią taikiai ir ryžtingai nuspręsti savo politinį ir institucinį likimą", pirmadienį prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pareiškė jo pirmininkas Hans-Gert Pöttering.
       „Visi Kosovo gyventojai – ir serbai, ir albanai – siekia šio regiono stabilumo ir klestėjimo, – teigė EP pirmininkas ir pridūrė: – Toks yra ir ES, ir mūsų Parlamento pagrindinis tikslas“. Priminęs, jog beveik prieš metus EP pasiūlė suteikti „tarptautinės bendruomenės prižiūrimą suverenitetą“ Kosovui, H.-G. Pöttering paragino Kosovo politikus imtis atsakomybės už padėtį šalyje ir sukurti veiksmingas demokratines institucijas, kurios užtikrintų visų daugiataučio Kosovo gyventojų teises ir laisves, taip pat plėtotų draugiškus santykius su kaimynais. Savo ruožtu prelegentas paragino Serbiją ir Kosovą „įveikti tarpusavio skirtumus siekiant europinės integracijos“. EP pirmininkas pasveikino ES Tarybos sprendimą išsiųsti EULEX misiją į Kosovą, kuri teiks teisinę ir policijos pagalbą šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

              ES šalyse gyvena apie 10 mln. romų. Po 2004-2007 m. ES plėtros dauguma jų tapo Sąjungos piliečiais. Romų padėtis skiriasi nuo kitų tautinių mažumų – daugelis jų kenčia nuo rasinės diskriminacijos, skurdo bei socialinės atskirties. Europarlamentarai ragina ES ir jos šalis sustiprinti kovą su romų diskriminavimu ir padėti jiems integruotis. EP nariai taip pat siūlo atvirai pripažinti nacių laikais vykdytą romų holokaustą.
             „ES ir šalys narės kartu atsakingos už romų integravimo skatinimą ir jų, kaip Europos piliečių, pagrindinių teisių užtikrinimą“, – pažymi europarlamentarai. Jie susirūpinę, kad vis dar paplitusi romofobija kartais išprovokuoja rasistinius išpuolius, neteisėtą priverstinį iškeldinimą ar policijos priekabiavimo proveržius. Kova su romų diskriminavimu turėtų būti tarp Europos pagrindinių teisių agentūros prioritetų
             Nemažai romų gyvena standartų neatitinkančiomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat pastebima jų „getoizacijos“ tendencija. EP nariai siūlo ES lėšomis remti programas, kuriomis „būtų užkirstas kelias romų lindynėms, keliančioms didelę socialinę, aplinkos ir sveikatos riziką“. Savo ruožtu EP nariai ragina pagerinti romų sveikatos apsaugos, švietimo ir užimtumo padėtį, taip pat užkirsti kelią tokiems rimtiems žmogaus teisių pažeidimams kaip rasinė segregacija bei priverstinė romų moterų sterilizacija. Be to, siūloma ES lėšomis remti romų smulkaus verslo projektus.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

          Šiuo metu mokslininkų darbo galimybės Europoje ir jų darbo sąlygos neskatina jaunų vyrų ir moterų dirbti mokslinių tyrimų srityje.
          Nors Lisabonos strategijoje numatyta iki 2010 m. pasiekti, kad moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai būtų skiriama 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (du trečdalius finansuojant iš privačiojo sektoriaus), kol kas Sąjungos šalys šiam tikslui vidutiniškai skiria tik 1,84 proc. BVP. Mažiausiai lėšų šiam tikslui skiriama Rumunijoje (0,39 proc. BVP) ir Kipre (0,4 proc.), o daugiausia – Švedijoje (3,86 proc.). Tuo tarpu JAV moksliniams tyrimams skiria 2,68 proc., o Japonija – net 3,18 proc. BVP. EP ataskaitoje valstybės ir ES raginamos skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams.
          Europarlamentarų teigimu, būtina stabdyti tolesnį kompetentingų Europos mokslininkų nuotėkį. Savo ruožtu EP nariai ragina pritraukti užsienio mokslininkus į ES, nesudaryti jiems kliūčių dėl tautybės, mokesčių ar sunkumų perkelti šeimas, taip pat užtikrinti užsienio mokslininkams panašias darbo sąlygas kaip ir ES piliečiams. Europos Parlamentas remia Europos Komisijos siūlymą sukurti „mėlynosios kortelės“ sistemą, pagal kurią aukštos kvalifikacijos užsieniečiams būtų leidžiama dvejus metus gyventi ir dirbti ES teritorijoje.
           EP siūlo apsvarstyti galimybę skirti Europos mokslo daktarų stipendijas ir sukurti tarptautines mokymo programas remiantis „Erasmus“ programos pavyzdžiu. Dar vienas būdas padidinti mokslininkų mobilumą galėtų būti „mokslininko talonas“, kuris lydėtų mokslininkus iš kitų ES narių į juos priimančius institutus ar universitetus.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

          Galiojanti pašto paslaugų direktyva numato laisvą siuntų, sveriančių daugiau kaip 50 g, rinką, aprašo pašto paslaugų teikimo, reguliavimo ir tarifų nustatymo principus, taip pat reglamentuoja šių paslaugų kokybės standartus. Ji taip pat įtvirtina visuotinio pašto paslaugų prieinamumo principą – jos turi aprėpti visas gyvenamas šalies vietoves, o siuntos turi būti pristatomos ir surenkamos bent kartą per dieną ir bent penkias dienas per savaitę.
           Naujoji direktyva pakartoja šiuos principus. Ji taip pat numato liberalizuoti visas pašto paslaugas senosiose ES šalyse nuo 2011 m., o  2004 m. ar vėliau įstojusiose Sąjungos valstybėse, taip pat Graikijoje ir Liuksemburge – nuo 2013 m. (tiesa, Estija, Bulgarija ir Slovėnija sutiko su 2011 m. terminu). Siekiant neiškraipyti konkurencijos, valstybių, kurioje pašto paslaugos dar neliberalizuotos, bendrovėms nebus leidžiama teikti šių paslaugų šalyse, kuriose jos jau liberalizuotos.
           Valstybės galės pačios pasirinkti pašto paslaugų finansavimo tvarką: arba įkurti fondą, kuriam įnašus mokėtų visos pašto paslaugas šalyje teikiančios bendrovės, arba kompensuoti dalį šių bendrovių išlaidų iš savo biudžeto. Šalies pasirinktą išlaidų finansavimo schemą turėtų patvirtinti Europos Komisija.
           Pašto paslaugų teikėjai privalės laikytis aptarnaujamos šalies darbo teisės ir minimalaus atlyginimo reikalavimų – direktyva šių klausimų nereglamentuoja. Valstybės taip pat galės nustatyti papildomas neekonominio pobūdžio taisykles – pavyzdžiui, skirtas korespondencijos slaptumui užtikrinti.
          Lietuvoje pašto rinka liberalizuota iš dalies. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2007 m. Lietuvos pašto ir pasiuntinių rinkoje veikė 78 įmonės, iš jų vienuolika turėjo leidimus teikti pašto paslaugas. Valstybės kontroliuojamai bendrovei „Lietuvos paštas“ yra suteiktos ypatingos teisės pristatyti iki 50 g sveriančias siuntas. Kitos bendrovės taip pat turi teisę teikti šią paslaugą, bet jos privalo taikyti du su puse karto didesnį įkainį negu „Lietuvos paštas“. Pagal EP patvirtintą direktyvą Lietuva turės panaikinti šį apribojimą vėliausiai nuo 2013 m.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

             Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas tikslu siekti glaudesnio regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros regionuose. Šių regionų vystimasis pirmiausiai grindžiamas demokratinių principų ir žmogaus teisių bei laisvių svarbą. Europos Parlamentas siūlo stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos ir verslo srityse, ypač energetikos išteklių atžvilgiu.
             Europos Parlamento rezoliucija dėl Juodosios jūros yra atsakymas i Europos Komisijos komunikaciją apie "Juodosios jūros sinergiją". Tai yra nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva. Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą, Juodoji jūra įgijo strateginę svarbą Europos Sąjungai. Padaugėjo bendrų uždavinių ir tikslų bei atsinaujino galimybės tvirtinti Europos Sąjungos ir šio regiono šalių bendradarbiavimą, tikslu sukurti tikrą saugumo, stabilumo, demokratijos ir gerovės erdvę. Parlamentas mano, kad stiprinant įvairias regionines organizacijas ir iniciatyvas, galėtų būti sukurtas tinkamas pagrindas sinergijai kurti.
               Svarbiausi ES tikslai Pietų Kaukazo regione yra, kad Pietų Kaukazo šalys taptų atviros, taikios, saugios ir stabilios, galinčios prisidėti prie gerų kaimyniškų santykių regione ir regiono stabilumo. Europos Parlamentas dar kartą pabrėžia, kad ES privalo toliau skatinti regioninį bendradarbiavimą ir integraciją. Be to, ragina baigti neišspręstą Kalnų Karabacho konfliktą ir nepritaria jokiems užsienio jėgų bandymams, kuriais siekiama sukurti išskirtines įtakos zonas.
              Europarlamentaras prof. Aloyzas Sakalas kaip Užsienio reikalų komiteto pavaduojantis narys pateikė pataisas dėl šių pranešimų. Dėl Juodosios jūros akcentavo, kad mobilumas yra svarbus tam kad būtų stiprinami ryšiai tarp regiono pilietinių visuomenių ir kad būtų skatinamas politinis ir ekonominis vystimasis. Būtina skatinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir Juodosios jūros regioninių organizacijų ir iniciatyvų.
              Pietų Kaukazo atžvilgiu prelegentas pabrėžė regioninio bendradarbiavimo reikšmę už tai kad būtų galima sukurti politinį stabilumą šiame regione. Jis akcentavo kad svarbios šalys kaip Rusija ir Turkija turi prisidėti prie neišspręstų konfliktų apsisprendimo.

Informaciją parengė EP nario Aloyzo Sakalo asistentė Julia Wanninger

          Vaiko teisių pažeidimai ir smurtas prieš vaikus tebėra rimta problema ES.  EP nariai pritaria ES vaiko teisių strategijos kūrimui, ragina imtis griežtų priemonių kovojant su pedofilija, smerkia vaikų darbą bei siūlo bausti už sekso turizmą. EP siūlo pripažinti svarbų šeimos vaidmenį bei atsižvelgti į tai, jog vis daugiau vaikų gyvena alternatyvios struktūros šeimose.
          EP griežtai smerkia visas smurto prieš vaikus formas bei prašo skirti atskirą biudžeto eilutę ES vaiko teisių strategijos kūrimui. EP nariai siūlo teikti pirmenybę prevencinei politikai. Ataskaitoje skiriama dėmesio ir mergaičių apsaugai nuo smurto, ypač grįsto tradicijomis, taip pat diskriminuojamų grupių, imigrantų, prieglobsčio ieškančių asmenų ir pabėgėlių vaikų apsaugai. Savo ruožtu raginama užkirsti kelią vaikų įtraukimui į karinius konfliktus. EP nariai atkreipia dėmesį ir į nepilnamečių išnaudojimą mados, muzikos, kinematografijos bei sporto srityse.
          EP nariai siekia, kad būtų užtikrinta veiksminga vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo. Valstybės skatinamos sekso turizmą, į kurį įtraukiami vaikai, laikyti nusikaltimu bei jam taikyti eksteritorinius baudžiamuosius įstatymus. Savo ruožtu europarlamentarai ragina įgalioti Europolą bendradarbiauti su valstybių, kurioms būdingas šio tipo turizmas, policijos pajėgomis, kad būtų nustatyti tokių nusikaltimų vykdytojai.
          Europos Parlamentas „griežtai smerkia“ bet kokių formų vaikų darbą bei ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad vaikų darbo aukos galėtų kreiptis į valstybių teismus dėl žalos atlyginimo. Komisija taip pat raginama užtikrinti, kad būtų paisoma draudimų naudoti vaikų darbo jėgą, o nustačius tokį pažeidimą, pagrindinį užsakovą būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn visoje Europoje.
           EP nariai ragina ištirti galimybę sukurti teisinę ES įvaikinimo priemonę, kuri palengvintų tarptautinį įvaikinimą. Deputatai taip pat siūlo sukurti Europos greitojo įspėjimo sistemą vaikų grobimo atvejais bei remia planą ES mastu įdiegti vaikų pagalbos telefono liniją. Savo ruožtu siūloma sukurti vaikams pritaikytą interneto svetainę, supažindinančią su jų teisėmis.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

         Du iš trijų europiečių naudojasi vartojimo paskolomis pirkdami baldus, skalbimo mašiną ar automobilį, tačiau bendra ES vartojimo paskolų rinka kol kas nesukurta. Europos Parlamentas patvirtino antrojo svarstymo ataskaitą dėl direktyvos, kuri suderins vartojimo paskolų teikimo tvarką ES šalyse ir palengvins tokių paskolų gavimą kitų Sąjungos šalių bankuose.
          Europarlamentarų siūlymu direktyva bus taikoma vartojimo paskoloms nuo 200 iki 75000 eurų. Direktyva nebus taikoma būsto ar kitoms su vartojimu nesusijusioms paskoloms. Ji bus taikoma įprastoms kreditinėms kortelėms, bet ne kitoms atidėtojo mokėjimo kortelėms.
          Įsigaliojus naujajai direktyvai, klientai galės gauti išsamią informaciją bei pasirinkti palankiausią vartojimo paskolos variantą ir savo valstybėje, ir bet kurios kitos ES šalies banke. Be to, vartotojai galės naudotis tomis užsienio bankų paslaugomis šioje srityje, kurių neteikia vietiniai bankai. Direktyva nustato ir tai, kokia standartinė informacija privalės būti paminėta reklamuojant bankų paskolas, taip pat prieš pasirašant paskolos sutartį bei ją pasirašius.
           Naujosios taisyklės leis lengviau apskaičiuoti paskolos kainą, kadangi visų ES valstybių bankai privalės