Archyvas
Europos Parlamento plenariniame posėdyje priimti teisės aktai
2010-10-08
/Nacionalinio žmogaus teisių gynimo centro konsultantė teisės klausimais Svetlana Zamara

 
Europos priežiūros institucija ( Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)

2007–2008 m. finansų krizė atskleidė svarbių finansų priežiūros trūkumų, susijusių ir su konkrečiais atvejais, ir su visa finansų sistema. Nacionaliniai priežiūros modeliai atsiliko nuo realybės – finansų globalizacijos ir integruotų ir tarpusavyje susijusių Europos finansų rinkų, kuriose daug finansų įmonių veikia tarpvalstybiniu mastu. Krizė atskleidė nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimo, veiklos koordinavimo, nuoseklaus Sąjungos teisės aktų taikymo ir pasitikėjimo trūkumų. Dėl šių priežasčių Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, pagal kurią įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija).

Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis.Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir pakankamą finansinių paslaugų gavėjų apsaugą.
 
2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje
1. Kadangi intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimai kelia tikrą grėsmę ne tik vartotojų sveikatai ir saugai, bet ir mūsų ekonomikai ir visuomenėms,

2. kadangi mokslo ir technikos inovacijos, patentai ir kultūros pramonė labai prisideda prie to, kad, sudarant galimybes atsirasti dideliam skaičiui įvairių darbo vietų ir kuriant naują turtą, būtų užtikrintas Europos ekonomikos konkurencingumas; kadangi reikia remti kultūros ekonomiką, pradedant nuo kūrybos ir baigiant sklaida,
3. kadangi žinių perdavimas ir inovacijų sklaida Europos Sąjungoje turi tvirtas tradicijas; kadangi galimybė kuo daugiau žmonių naudotis technologijų pažanga ir kultūros produktais vis dar yra švietimo ir vystymosi politikos pagrindas,
4. kadangi novatoriškumas ir kūrybingumas turi didelę pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir kadangi atsižvelgiant į ekonomikos padėtį derėtų stengtis juos išsaugoti ir vystyti,
5. kadangi INT pažeidimai yra plataus poveikio problema, kuri turi įtakos visiems verslo sektoriams, ypač sportui ir verslui, kuriam būdingas kūrybiškumas ir novatoriškumas,
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo vidaus rinkoje.

 
2010 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros
2010 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros, kurioje:
1. ragina valstybes nares atsižvelgti į pastarųjų metų demografinius pokyčius, ypač į gyventojų senėjimo reiškinį, dėl kurių biudžetas patiria didesnį spaudimą ir kurie lemia didelį geresnės sveikatos ir socialinės priežiūros infrastruktūros poreikį; ragina valstybes nares kovoti su vyresnio amžiaus žmonių socialine atskirtimi ir bet kurios rūšies diskriminacija amžiaus pagrindu;
2.   primena valstybėms narėms, kad galimybė naudotis adekvačiomis sveikatos ir priežiūros paslaugomis yra pagrindinis Europos solidarumo modelio principas;
3.   pabrėžia, kad visose valstybėse narėse turėtų būti nustatytos garantijos, skirtos pagrindinėms ilgalaikės priežiūros paslaugomis besinaudojančių asmenų teisėms apsaugoti, ir todėl ragina valstybes nares skirti daugiau negu iki šiol dėmesio siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyti paslaugų teikimo kokybės kriterijai ir kad jų būtų laikomasi;
4.   ragina valstybes nares visapusiškai remti vyresnio amžiaus žmones, kad jie galėtų savarankiškai tvarkytis savo namuose, ir numatyti pagalbos priemones, skirtas jiems padėti geriau susidoroti su šioje aplinkoje kylančiais sunkumais, nes tai geriausia priežiūros specialioje įstaigoje alternatyva;
5. nustato kitus ilgalaikės vyresnio amžiaus asmenų priežiūros principus ir gaires.
 
2010 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento pareiškimas dėl kovos su smurtu prieš moteris metų paskelbimo

Kadangi sąvoka "smurtas prieš moteris" turėtų būti suprantama kaip bet koks su lytimi susijęs smurtas, sukeliantis ar galintis sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą ar kančių, įskaitant tokio smurto grėsmę, prievartą ir savavališką laisvės suvaržymą viešame ar privačiame gyvenime ir kadangi smurtas prieš moteris yra viena iš pagrindinių moterų ir vyrų lygybės kliūčių ir vienas iš dažniausiai pasitaikančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriam nėra geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų, taip pat kadangi tai yra didelė Europos Sąjungos problema, nes 20–25 proc. suaugusių moterų kenčia nuo psichologinio smurto, o 10 proc. moterų yra seksualinės prievartos aukos,
Europos Parlamentas:
1.   primygtinai tvirtina, kad siekiant moterų ir vyrų lygybės svarbu kovoti su smurtu prieš moteris;
2.   prašo Komisijos per artimiausius penkerius metus vienus metus paskelbti kovos su smurtu prieš moteris metais.

Europos Parlamentas svarstys peticijų komiteto veiklą
2009-04-16
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Europos Bendrijų Sutarties 194 straipsnyje įtvirtinta, kad visi Europos Sąjungos piliečiai arba vienos iš valstybių narių gyventojai gali individualiai arba kartu su kitais gyventojais pateikti peticiją Europos Parlamentui tais klausimais, kurie priklauso Europos Sąjungos veiklos sritims ir yra tiesiogiai su jais susiję. Sutartimi užtikrinama teise pateikti peticiją taip pat gali pasinaudoti visos bendrovės, organizacijos ar draugijos, kurių buveinė registruota Europos Sąjungoje. Peticija gali būti pateikiama skundo arba prašymo forma ir gali būti susijusi su bendros arba asmeninės svarbos klausimais. Peticijoje gali būti pateikiamas asmeninis prašymas, su ES teisės taikymu susijęs skundas ar pastaba arba prašymas, kad Europos Parlamentas priimtų poziciją konkrečiu klausimu. Tokios peticijos Europos Parlamentui suteikia galimybę atkreipti dėmesį į visus atvejus, kai Europos piliečio teises pažeidžia valstybė narė, vietos valdžios arba kita institucija. Peticijas gali pateikti Europos Sąjungos piliečiai, Europos Sąjungos valstybės narės gyventojai, asociacijų, įmonių arba organizacijų, kurių būstinės registruotos vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, nariai (fiziniai ar juridiniai asmenys). Peticijas nagrinėja specialus Europos Parlamento peticijų komitetas.Į šį komitetą galite kreiptis dėl:
sutartyse nurodytų Jūsų, kaip Europos piliečio, teisių,
aplinkos apsaugos,
vartotojų apsaugos,
laisvo asmenų, prekių ir paslaugų judėjimu bei vidaus rinkos,
užimtumo ir socialinės politikos,
profesinės kvalifikacijos pripažinimo,
kitomis su ES teisės taikymu susijusiomis problemomis.
Peticijos gali būti pateikiamos elektronine forma, kurią užpildyti galite adresu www.europarl.europa.eu arba siųsti paštu šiuo adresu:
The President of the European Parliament
Rue Wiertz
B-1047 BRUSSELS

   Europos Parlamento plenarinio posėdžio, kuris vyks balandžio 21-24 dienomis, metu bus svarstomas pranešimas dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Peticijų komiteto svarstymo rezultatų 2008 darbo metais. Pranešime pastebima, kad peticijų skaičius Europos Parlamento peticijų komitete kiekvienais metais didėja, tačiau didėja ir nenagrinėtinų kreipimųsi kiekis. Pranešime pastebima, kad būtina didinti komiteto nepriklausomo tyrimo galimybes, bendradarbiavimą su SOLVIT centrais bei gerinti administracinį funkcionavimą. Pranešime pastebima, kad komitetui būtina užtikrinti didesnes galias bendradarbiaujant su Komisija Europos Bendrijų Sutarties 226 ir 228 str.taikymo srityje (valstybių atsakomybę reglamentuojančios normos). Pranešime paraginta darniau koordinuoti Tarybos ir Komisijos tyrimų veiklą, taip pat siekti, kad pagrįstų ir išnagrinėtų peticijų atvejais būtų siekiama atlyginti žalą nukentėjusiesiems, o valstybių narių, kurios nereaguoja į nusižengimus, veiksmai būtų nagrinėjami Teisingumo Teisme. Apžvelgiant šių metų opiausias problemas, pranešime Latvijos vyriausybė paskatinta suteikti Latvijos pilietybės neturintiems nuolatiniams gyventojams teisę balsuoti vietos rinkimuose; pastebėta kad 1 500 000 tūkst.asm. peticija dėl vienų Europos Parlamento rūmų dar nėra išnagrinėta; pasiūlyta aktyviau stebėti, kaip įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos, kalbant apie klaidinančių įmonių žinynų leidėjus, ir pranešti Parlamentui apie galimybės išplėsti 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje taikymą. Pranešime taip pat atkreiptas dėmesys į "Nordstream" dujotiekio saugumo, Fos-Bero teritorijoje, kuri yra netoli Pajūrio Fose statomo deginimo įrenginio poveikį aplinkai, Bukarešto (Rumunija) Šv. Juozapo katalikų katedros likimą bei nuosavybės teisių atkūrimą Varašoje, Kipre.

Informacija iš www.europarl.eu


Svarstoma 25-oji Europos Komisijos Bendrijos teisės taikymo ataskaita
2009-04-16
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Balandžio 21-24 dienomis vyksiančiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje bus balsuojama dėl rezoliucijos dėl 25-osios metinės Komisijos teikiamos Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaitos. Teisės reikalų komiteto parengtame rezoliucijos pranešime apgailestaujama, kad Europos Komisija nepateikė atsakymų į anksčiau Parlamento rezoliucijose iškeltus klausimus. Pranešime pažymima, kad itin trūksta pagerėjimo skaidrumo, išteklių ir ilgos procedūrų trukmės klausimais. Pranešime daugiausiai dėmesio atkreipta į Komisijos veiklą analizuojant valstybių narių pažeidimus bei gyventojų skundų nagrinėjimą. Europos Parlamentui siūloma skatinti Komisiją sukurti sistemą pagal kurią būtų aiškiai nurodytos gyventojams prieinamos įvairios skundų teikimo priemonės ir kuria galėtų būti bendras ES portalas arba galėtų būti kuriama internetinė „vieno langelio" pagalbos gyventojams sistema. Komisija taip pat raginama parengti komunikatą, kuriame būtų paaiškintas valstybės atsakomybės už Bendrijos teisės pažeidimus,įskaitant teisminėms institucijoms priskirtinus pažeidimus, principas. Apžvelgiant Komisijos ataskaitą, siūloma skelbti visas Komisijos vykdomas pažeidimų procedūras prieš valstybes nares bei užtikrinti ne tokią biurokratinę pažeidimą įvykdžiusiai valstybei narei pranešimų siuntimo procedūrą. Komisija taip pat raginama efektyviau informuoti pareiškėjus apie jų skundų nagrinėjimo būklę. Rezoliucijos projektu Komisija skatinama imtis greitesnių veiksmų tais atvejais, kai valstybės narės pažeidimas įvykdomas nepranešant apie Bendrijos teisės akto perkėlimą į nacionalinę teisę. Parlamento nuomone, dabartinė procedūra, pagal kurią Komisija užtrunka apie 12 mėnesių tokiems pažeidimams išnagrinėti, yra nepriimtina. Komisija taip pat paraginta atkreipti dėmesį į tai, kad pagal dabartinį reguliavimą nėra aiškio tvarkos, pagal kurią būtų galima veiksmingai pareikšti ieškinį valstybei narei už jau panaikintus Bendrijos teisės pažeidimus ir būtų atlyginama už ankstesnius netinkamus veiksmus ir aplaidumą. Rezoliucijos projekte atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos piliečiams turėtų būti užtikrinamos vienodas skaidrumas nepaisant to, ar jie kreipiasi į Europos Parlamento peticijų komitetą ar į Komisiją. Europos Parlamento rezoliucijos projekte taip pat apgailestaujama, kad per šią Parlamento kadenciją nebuvo pasiekta jokios pažangos didinant Parlamento vaidmenį Bendrijos teisės taikymo procese. Europos Taryba dokumentu raginama vykdyti savo prisiimtą įsipareigojimą skelbti lenteles, kuriose paraleliai su ES direktyva būtų nurodyta nacionalinė tos direktyvos perkėlimo priemonė. Europos Palamento rezoliucijoje taip pat skatinama didinti nacionalinių parlamentų vaidmenį bei jų bendradarbiavimą su Europos Parlamentu įgyvendinant Bendrijos teisės taikymo stebėseną. Rezoliucijos projekte taip pat pastebima, kad būtina tobulinti teisėjų bei teisės specialistų žinias Europos Sąjungos teisės srityje, ypač daug dėmesio skiriant naujosioms valstybėms narėms.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Parlamentas balsuos dėl mobiliojo ryšio kainų reguliavimo
2009-04-16
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Europos Parlamento plenarinio posėdžio, vyksiančio balandžio 21-24 dienomis, metu bus balsuojama dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 717/2007 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo telefono ryšio tinklus Bendrijoje ir Direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos. Naujasis reglamento projektas turėtų pakeisti iki 2010 metų galiojantį reglamentą dėl maksimalių kainų tarptinklinio ryšio skambučiams nustatymo. Atsižvelgus į Komisijos komunikatą bei į dabartines rinkos sąlygas, Komisija pateikė pasiūlymą pratęsti reglamento, kurio galiojimo terminas šiuo metu yra ribotas galiojimą bei išplėsti pirminio reglamento taikymo sritį. Pagal naująjį Komisijos pasiūlymą bus reguliuojamos tiek didmeninės, tiek mažmeninės kainos. Reglamentas būtų taikomas Bendrijos tarptinkliniam ryšiui reguliuoti, o jo nuostatomis reikėtų vadovautis, kai tarptinklinio ryšio vartotojas naudojasi mobiliuoju telefonu arba kitu prietaisu norėdamas skambinti ar priimti skambučius Bendrijoje, arba siųsti ar gauti SMS žinutes, arba naudotis paketinio duomenų perdavimo paslaugomis, kai jis yra kitoje valstybėje narėje, nei ta, kurioje yra vartotojo savasis tinklas, pagal savojo tinklo operatoriaus ir lankomos šalies tinklo operatoriaus susitarimus. Komisijos pasiūlymu siekiama, keičiant reglamentą Nr. 717/2007, nustatyti didžiausias leidžiamas kainas ne tik skambučiams, bet ir trumposioms SMS žinutėms bei duomenų perdavimui. Siūloma nustatyti, kad nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. ir 2009 m. liepos 1 d. didžiausia leistina skambinimo kaina sumažinama atitinkamai iki 0,46 EUR ir 0,43 EUR, o priimamų skambučių kaina – iki 0,22 EUR ir 0,19 EUR. Nuo 2010 m. liepos 1 d. ir 2011 m. liepos 1 d. skambinimo kainos riba dar sumažinama atitinkamai iki 0,39 EUR ir 0,35 EUR, o priimamų skambučių kainos riba – iki 0,15 EUR ir 0,11 EUR. Nuo 2009 m. liepos 1 d. paslaugų savajame tinkle teikėjas savo tarptinklinio ryšio vartotojui gali taikyti skirtingą mažmeninę Europos SMS tarifo kainą (neįskaitant PVM) už kiekvieną to tarptinklinio ryšio vartotojo tarptinkliniu ryšiu išsiųstą reguliuojamą SMS žinutę, tačiau ši kaina neviršija 0,11 EUR. Vidutinė didmeninė kaina, kurią pasirinktas lankomos šalies tinklo operatorius gali taikyti tarptinklinio ryšio vartotojo savojo tinklo operatoriui už reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas naudojantis to pasirinkto lankomos šalies operatoriaus tinklu, nuo 2009 m. liepos 1 d. neviršija garantinės 1,00 EUR, nuo 2010 m. liepos 1 d. – 0,80 EUR ir nuo 2011 m. liepos 1 d. – 0,50 EUR už perduotų duomenų kilobaitą ribos. Pastebėtina, kad, bent jau kol kas, nuspręsta nereguliuoti mažmeninių duomenų perdavimo kainų. Reglamento projekte siūloma įtvirtinti ir kitas naujoves. Pagal naująjį reguliavimą, mobiliojo ryšio operatoriai turės pareigą informuoti Bendrijoje keliaujančius savo klientus, šiems kirtus savo valstybės sieną, apie konkrečiai jiems taikomus paslaugų tarifus. Nuo 2010 m. kovo 1 d. visi paslaugų savajame tinkle teikėjai visiems savo tarptinklinio ryšio vartotojams turės pasiūlyti galimybę sąmoningai ir nemokamai pasirinkti paslaugą, kurią teikiant jie informuojami apie paslaugas, kuriomis jie pasinaudojo, ši informacija išreiškiama kiekiu ar ta valiuta, kuria tarptinklinio ryšio vartotojui pateikiama sąskaita. Informuojant užtikrinama, kad negavus aiškaus vartotojo sutikimo susikaupusios išlaidos už reguliuojamas duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugas, teikiamas nustatytą naudojimosi laikotarpį, neviršytų nustatytos finansinės ribos pasirinktos pačio vartotojo. Vartotojui neišreikus sutikimo duomenų perdavimo paslaugos, viršijančios nustatytą limitą, nebus daugiau teikiamos.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Prof. A. Sakalas pristatys pranešimus imunitetų klausimais
2009-04-16
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Balandžio 22 dieną vyksiančiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje, prof. A. Sakalas pristatys tris pranešimus dėl Europos Parlamento narių imunitetų gynimo. Atsižvelgiant į 1965 metų balandžio 8 dienos protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, Europos Parlamento nariai naudojasi:
"- savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
- visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.
Imunitetas taip pat galioja jiems vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.
Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą."
Protokolo 9 straipsnis numato, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės numato, kad kiekvienas gautas prašymas ginti imunitetą yra perduodamas atsakingam komitetui, kuris pateikia Europos Parlamento plenarinės sesijos metu rekomendaciją dėl imuniteto gynimo. Komitetas paprastai siūlo atšaukti imunitetą, jei įtariama, kad byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario darbinei veiklai (fumus persecutionis).

   Pirmajame pranešime A. Sakalas siūlys neginti Europos Parlamento nario Italijoje išrinkto Aldo Patriciello imuniteto. Aldo Patriciello Italijos institucijų kaltinamas viešosios nuosavybės pasisavinimu bei miesto planavimo taisyklių pažeidimais, kurie pagal Italijos įstatymus laikomi baudžiamaisiais nusikaltimais. A.Sakalo pranešime, išanalizavus bylos faktus bei Italijos įstatymus, buvo nustatyta, kad pagal Italijos konstituciją Italijos parlamento nariai neturi imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo, todėl Italijos parlamentas neturi suteikti leidimo siekiant pradėti baudžiamąją bylą parlamento nariui. Išanalizavus minėtąjį protokolą dėl Bendrijų imunitetų ir privilegijų, pranešime nurodoma, kad Aldo Patriciello naudojasi Italijos institucijų atžvilgiu tokiu pat imunitetu kaip ir Italijos pralemento nariai. Atsižvelgiant į šią išvadą bei į tai, kad pinigų pasisavinimo nusikaltimas negali būt laikomas fumus persecutionis veikla, prof. Sakalo pranešime daroma išvada, kad Europos Parlamentas neturi teisės ginti Aldo Patriciello imunitetą.

   Antrajame pranešime siūloma ginti buvusio Europos Parlamento nario Renato Brunettos imunitetą. Šioje byloje Italijos teisme nagrinėjamas Italijos diplomato Giuseppė De Michelis Di Slonghellas skundas dėl informacijos, pateiktos knygoje, kurios vienu iš redaktorių savo kadencijos Europos Parlamente metu buvo Renato Brunettos. Knygoje pateikta medžiaga apie KGB narius. Giuseppė De Michelis Di Slonghellas nuomone, jis vadinamus KGB šnipu. Aloyzo Sakalo pranešime išanalizavus minėtą Bendrijos imunitetų ir privilegijų protokolą, prieita prie išvados, kad ši Renato Brunettos veikla gali būti laikoma susijusia su jo, kaip Europos Parlamento nario veikla,todėl turi būti taikomas protokolo 9 straipsnis bei naudojamasi imunitetu nuo baudžiamojo persekiojimo.

   Trečiajame pranešime nagrinėjamas Antonio di Pietro imuniteto klausimas. Šis buvęs Europos Parlamento narys iš Italijos Italijos teisme kaltinamas objektyviai klaidingos informacijos paskeldimu, kuris pagal nacionalinius įstatymus yra baudžiamasis pažeidimas. Antonio di Pietro, 2003 m. būdamas Europos Parlamento nariu oficialiame politinės partijos „Lista Di Pietro“ tinklalapyje paskelbė straipsnį, kuris 2002 m. spalio 26 d. jau buvo išspausdintas laikraštyje „Rinascita“. Šiame straipsnyje komentuodamas vieną iš žymiausių tuo metu Italijos teismuose nagrinėjamų bylų, įvardijo Filippui Verde kaip kaltinamąjį IMI-SIR prieš Lodo Mondadori byloje, nors pastarasis nebuvo kaltinamuoju. Antonio di Pietro viešai pripažino nesusipratimą, tačiau byla nebuvo nutraukta, teisme iškilo buvusio Europos Parlamento nario imuniteto klausimas. Aloyzo Sakalo pranešime daroma išvada, kad aptardamas, jo požiūriu, vieną svarbiausių pastarojo meto teismo bylų Italijos politiniame gyvenime ir ją kritikuodamas, A. di Pietro pareiškė nuomonę apie bendros svarbos reikalą ir tai darydamas atliko savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigą. Remiantis šia išvada,pranešime siūloma neatšaukti imuniteto.

Informacija iš:
www.europarl.europa.eu


Plenarinio posėdžio, vyksiančio balandžio mėnesio 21-24 dienomis Strasbūre, darbotvarkė
2009-04-07

2009 metų balandžio 21 diena, Briuselis

1. Elektros energijos vidaus rinka - rekomendacija antrajam svarstymui, Eluned Morgan,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
2. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo 
agentūra - rekomendacija antrajam svarstymui, Giles Chichester,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
3. Prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų 
tinklo sąlygos - rekomendacija antrajam svarstymui, Alejo Vidal-Quadras,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
4. Gamtinių dujų vidaus rinka - rekomendacija antrajam svarstymui, Antonio Mussa,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
5. Prieigos prie gamtinių dujų perdavimo tinklų sąlygos - rekomendacija antrajam svarstymui, Atanas Paparizov,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
6. Padangų ženklinimas atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus – pranešimas, Ivo Belet,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
7. Reglamento Nr. 2007/717/EB (judriojo telefono ryšys) ir Direktyvos Nr. 2002/21/EB (elektroniniai ryšių tinklai) pakeitimai – pranešimas, Adina-Ioana Vălean,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
8. Dažnių juostos, kurios turi būti paliktos viešajam
judriajam ryšiui – pranešimas, Francisca Pleguezuelos Aguilar,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
9. 2007 m. biudžeto įvykdymo 
patvirtinimai - bendros diskusijos
10. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Taryba – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
11. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Teisingumo Teismas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
12. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Audito Rūmai – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
13. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Regionų komitetas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
14. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas - pranešimas Søren Bo Søndergaard, Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
15. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrasis ES biudžetas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
16. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES bendrasis biudžetas. Europos ombudsmenas – pranešimas, Søren Bo Søndergaard,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
17. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos mokymo
fondas – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
18. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
19. 2007 m. bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Septintasis, aštuntasis ir devintasis Europos vystymosi fondai – pranešimas, Bogusław Liberadzki,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
20. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos policijos koledžas (CEPOL) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
21. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Eurojustas – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
22. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos vaistų 
agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
23. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aviacijos saugos 
agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
24. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos GNSS priežiūros institucija – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
25. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos geležinkelių agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
26. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
27. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos jūrų saugumo
 agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
28. 2007 m. biudžeto įvykdymas. Bendrasis ES biudžetas. III skirsnis. 
Komisija – pranešimas, Jean-Pierre Audy,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
29. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos rekonstrukcijos agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
30. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
31. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos aplinkos
 agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
32. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos maisto saugos
 tarnyba – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
33. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
34. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
35. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
36. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
37. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
38. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
39. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
40. 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. ES bendrasis biudžetas. Europos Parlamentas – pranešimas, Paulo Casaca,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
41. Privalomosios žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargos – pranešimas, Miloslav Ransdorf,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
42. Bendrijos branduolinės saugos sistema – pranešimas, Gunnar Hökmark,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
43. Reglamento (EB) Nr. 1905/2006, nustatančio vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, demokratinė priežiūra. Įgyta patirtis ir rekomendacijos dėl jo peržiūros – pranešimas, Gay Mitchell,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
44. Bendra Europos imigracijos politika. Principai, veiksmai
ir priemonės – pranešimas, Simon Busuttil,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

2009 metų balandžio 22 diena, Briuselis

1. Kovos su finansų krize priemonės - bendros diskusijos
2. Kapitalo reikalavimų direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB – pranešimas, Othmar Karas,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
3. Kredito reitingų agentūros – pranešimas, Jean-Paul Gauzès,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
4. Atskaitomybės ir dokumentų teikimo reikalavimai jungiant ir skaidant bendroves – pranešimas, Renate Weber,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
5. Bendrijos tam tikros finansinių paslaugų, finansinės atskaitomybės ir audito sričių veiklos paramos programa – pranešimas, Karsten Friedrich Hoppenstedt,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
6. Tiesioginis gyvybės draudimas. Mokumas II (nauja redakcija) – pranešimas, Peter Skinner,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
7. Europos bendrijos ir Pakistano susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų – pranešimas, Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
8. Gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
9. Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams šio reikalavimo netaikoma, sąrašas (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
10. Afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimai ir kovos su ja priemones (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
11. Prekybos tvarka, taikoma tam tikroms iš perdirbtų žemės ūkio produktų pagamintoms prekėms (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
12. Elektroninių pinigų įstaigų veikla – pranešimas, John Purvis,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
13. Tarptautiniai mokėjimai Bendrijoje – pranešimas, Margarita Starkevičiūtė,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
14. Ekologinio projektavimo reikalavimai su energija susijusiems gaminiams (nauja redakcija) – pranešimas, Magor Imre Csibi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
15. Žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų sveikumo 
taisyklės – pranešimas, Horst Schnellhardt,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
16. Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimai
 (ISA) – pranešimas, Dragoş Florin David,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
17. Pesticidų paskleidimo mašinos – pranešimas, Leopold Józef Rutowicz,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
18. Darnios statybos produktų rinkodaros sąlygos – pranešimas, Catherine Neris,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
19. Taisomasis biudžetas Nr. 2/2009. SESAR, ELKPC, EMTE, GMES operatyvinės paslaugos, maisto priemonė – pranešimas, Jutta Haug,
Atsakingas Biudžeto komitetas
20. Taisomasis biudžetas Nr. 3/2009. Bendra įplaukų suvestinė – pranešimas, Jutta Haug,
Atsakingas Biudžeto komitetas
21. Prašymas ginti Aldo Patriciello imunitetą
 ir privilegijas – pranešimas, Aloyzas Sakalas,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
22. Prašymas ginti Renato Brunettos imunitetą ir 
privilegijas – pranešimas, Aloyzas Sakalas,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
23. Prašymas atšaukti Antonio Di Pietro 
imunitetą – pranešimas, Aloyzas Sakalas,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
24. Prašymas atšaukti Hanneso Swobodos imunitetą – pranešimas, Klaus-Heiner Lehne,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
25. Transportas - bendros diskusijos
26. Patekimas į vežimo autobusais paslaugų rinką 
(nauja redakcija) - rekomendacija antrajam svarstymui, Mathieu Grosch,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
27. Leidimas verstis krovinių vežimo kelių transportu 
verslu - rekomendacija antrajam svarstymui, Silvia-Adriana Ţicău,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
28. Patekimas į tarptautinę rinką vežant krovinius keliais 
(nauja redakcija) - rekomendacija antrajam svarstymui, Mathieu Grosch,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
29. Tarša iš laivų ir sankcijos už pažeidimus – pranešimas, Luis de Grandes Pascual,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
30. Keleivių teisės - bendros diskusijos
31. Jūra ar vidaus vandenimis keliaujančių keleivių teisės – pranešimas, Michel Teychenné,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
32. Miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų 
keleivių teisės – pranešimas, Gabriele Albertini,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
33. Judumo mieste veiksmų planas – pranešimas, Gilles Savary,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
34. Pažangiosios transporto sistemos - bendros diskusijos
35. Pažangiųjų transporto sistemų veiksmų planas – pranešimas, Anne E. Jensen,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
36. Pažangiosios kelių transporto sistemos ir sąsajos su kitų
 rūšių transportu – pranešimas, Anne E. Jensen,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
37. Programa „Marco Polo II“ – pranešimas, Ulrich Stockmann,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
38. Konkurencingas krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklas – pranešimas, Petr Duchoň,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas

2009 metų balandžio 23 diena, Briuselis

1. Pacientų teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse – pranešimas, John Bowis,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
2. Pacientų sauga – pranešimas, Amalia Sartori,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
3. Europos veiksmai retųjų ligų srityje – pranešimas, Antonios Trakatellis,
 Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
4. G20 vadovų susitikimo išvados - Tarybos ir Komisijos pareiškimai
5. Vakarų Balkanai - bendros diskusijos
6. Siekiant didesnio stabilumo ir klestėjimo Vakarų Balkanuose – pranešimas, Anna Ibrisagic,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas
7. Padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje - Tarybos ir Komisijos pareiškimai
8. Branduolinių ginklų neplatinimas ir Sutarties dėl branduolinių ginklų neplatinimo ateitis – pranešimas, Angelika Beer,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas
9. Taupymo pajamų apmokestinimas; su importu susijęs mokesčių vengimas - bendros diskusijos
10. Palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimas – pranešimas, Benoît Hamon,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
11. Bendra PVM sistema, susijusi su sukčiavimu mokesčių srityje, vykstančiu dėl importo ir kitų tarptautinių operacijų – pranešimas, Cornelis Visser,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
12. Asmenų skirstymo, ypač pagal etninę kilmę ir rasę, problema kovojant su terorizmu, stiprinant teisėsaugos institucijas, vykdant migracijos politiką ir atliekant muitų ir pasienio kontrolę – pranešimas, Sarah Ludford,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
13. Miškų naikinimas, medienos produktai - bendros diskusijos
14. Kova su miškų naikinimu ir nykimu, siekiant kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės mažėjimu - Komisijos pareiškimas
15. Medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimai – pranešimas, Caroline Lucas,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
16. Augalų apsaugos produktų statistika - rekomendacija antrajam svarstymui, Bart Staes,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

2009 metų balandžio 24 diena, Briuselis

1. Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių – pranešimas, Raül Romeva i Rueda,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas
2. Žuvininkystės išteklių apsauga taikant technines priemones – pranešimas, Cornelis Visser,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas
3. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų
4. Bendra lyčių lygybės strategija komitetų ir delegacijų darbe – pranešimas, Anna Záborská,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
5. Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2007 m. metinė ataskaita – pranešimas, Antonio De Blasio,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
6. Pasirengimo narystei priemonės biudžeto vykdymo kontrolė – pranešimas, Rodi Kratsa-Tsagaropoulou,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
7. Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai – pranešimas, Carl Schlyter,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
8. 25-oji metinė Komisijos teikiama Bendrijos teisės taikymo stebėsenos ataskaita (2007 m.) – pranešimas, Monica Frassoni,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
9. Peticijų komiteto 2008 m. veiklos metinė ataskaita – pranešimas, Mairead McGuinness,
Atsakingas Peticijų komitetas
10. Europos agentūrų finansų valdymas ir kontrolė – pranešimas, Christofer Fjellner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas
11. Parlamento nario imunitetas Lenkijoje – pranešimas, Diana Wallis,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
12. Valdymas Bendrosios žuvininkystės politikos srityje. Europos Parlamentas, regioninės patariamosios tarybos ir kiti veikėjai – pranešimas, Elspeth Attwooll,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas
13. Žalioji knyga dėl TEN-T politikos ateities – pranešimas, Eva Lichtenberger,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
14. Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje. Skolininkų turto skaidrumas – pranešimas, Neena Gill,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas

Informacija iš: www.europarl.europa.eu   


Europos Parlamentas skatina gerinti migrantų vaikų švietimą
2009-04-03

   Balandžio 2 dieną vykusiame plenariniame posėdyje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl migrantų vaikų švietimo. Ši rezoliucija buvo priimta atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnį, nustatantį teisę į mokslą, į Komisijos 2008 liepos 3 d. Žaliąją knygą „Migracija ir judumas. ES švietimo sistemų uždaviniai ir galimybės bei 1977 m.liepos 25 d. Tarybos direktyvą  dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo. Rezoliucijoje Parlamentas teigė, kad migracija Sąjungoje ir imigracija į Sąjungą paskutiniais dešimtmečiais padidėjo ir daugelyje vietų pasikeitė mokyklų sudėtis, o kultūrų skirtumai dažnai trukdo mokiniams bei mokiniams ir mokytojams suprasti vieniems kitus ir bendrauti. Taip pat rezoliucijoje teigiama, kad yra aiškių įrodymų, patvirtinančių, jog migrantų vaikų mokymosi rezultatai yra kur kas prastesni nei ne migrantų vaikų ir daug migrantų kilmės vaikų mokyklose yra atsidūrę prastoje socialinėje ir ekonominėje padėtyje. Parlamentas pabrėžė, kad ES Pagrindinių teisių chartijoje yra nustatyta, kad mokyklinis ugdymas iki tam tikro amžiaus yra pagrindinė vaiko teisė ir pareiga, nepaisant jo kilmės, o švietimo ir profesinio rengimo turinys ir organizavimas priklauso valstybių narių kompetencijai. Rezoliucijoje dėl migrantų vaikų švietimo Europos Parlamentas pabrėžė, kad būtina dėti daugiau pastangų ES lygmeniu, nes visos valstybės narės susiduria su panašiais sunkumais šiuo atžvilgiu bei priminė, kad migrantų vaikų procentinė dalis mokyklose ateityje gali didėti. EP taip pat pareikalavo migrantų vaikams ir suaugusiems suteikti galimybę išmokti priimančios šalies kalbas, kad pastarieji galėtų joje visiškai integruotis. Anot Parlamento, pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį remiant migrantus, ji taip pat, kartu su oficialia švietimo sistema, gali būti labai naudinga mokant priimančiosios šalies kalbos. Europos Parlamentas pabrėžė, kad aukštos kokybės švietimo sistema turi būti prieinama kiekvienam, o priemonės gerinti migrantų vaikų švietimą duoda naudos visai visuomenei. Pasak jo, ypač svarbu laikytis vienodo požiūrio į visus migrantus ir nemigrantus bei ypatingą dėmesį skirti labiausiai pažeidžiamoms migrantų grupėms. Rezoliucija dėl migrantų vaikų švietimo Parlamentas paragino Komisiją reguliariai teikti migrantų vaikų integravimo į valstybių narių mokyklų sistemą ataskaitas bei akcentavo integruotų paramos centrų, kurie leistų emigrantams veiksmingai įveikti integracijos kliūtis, kūrimo svarbą.

Informacija iš www.europarl.europa.eu  


Skatinama aktyviau naudoti Bendrijos ekologinį ženklą
2009-04-03
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Balandžio 2 d. Europos Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos. Šia rezoliucija Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos ir Tarybos pozicijoms dėl teisės akto, kuris priimamas bendro sprendimo procedūra (t.y. susitarus Tarybai ir Komisijai). Naujasis reglamentas turi pakeisti 2000 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB)Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos. Naujuoju reglamentu siekiama supaprastinti Bendrijos ekologinio ženklo  suteikimo procedūras, suderinti Bendrijos ir valstybių narių ekologinių ženklų sistemas bei efektyviau skatinti ūkio subjektus naudoti šį ženklą. Pagal naująjį reglamentą, kiekviena valstybė narė turės paskirti kompetentingas institucijas, kurios bus atsakingos už teisės naudoti ekologinį ženklą suteikimą. Reikalavimai prekėms, kurios toks ženklas gali būti suteiktas bus nustatyti Komisijos po konsultacijų su valstybių narių institucijomis bei kitais suinteresuotais asmeninis bei Komisijos vadovaujama ES ekologinio ženklo valdyba. Reglamentas nustato, kad numatant ženklo suteikimo kriterijus, atsižvelgiama į svarbiausią poveikį aplinkai, visų pirma klimato kaitai, gamtai ir biologinei įvairovei, energijos ir išteklių vartojimą, atliekų susidarymą, teršalų išmetimą į visas aplinkos terpes, taršą dėl fizinio poveikio ir pavojingų medžiagų naudojimą bei išmetimą. Taip pat analizuojamas produkto ekologiškumas; vertinami visi produkto gamybos etapai. Europos Parlamentas savo pozicijoje dėl reglamento reikalavo, kad ekologinis ženklas negalėtų būti suteikiamas, jei jo sudėtyje yra  mišinių, atitinkančių kriterijus, pagal kuriuos jie priskiriami prie toksiškų, kenksmingų aplinkai, kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų ir reprodukcijai kenkenčių medžiagų. Kiekvienas subjektas, siekianti gauti teisę naudoti ekologinį ženklą, turės kreiptis į produkto kilmės valstybės narės institucijas. Jei produktas platinamas keliose šalyse, reikės kreiptis į bet kurią vieną iš šių institucijų. Tais atvejais, kai produktas gaminamas ne Europos Sąjungoje, reikės kreiptis į bet kurios vienos valstybės, kurios rinkoje platinama prekė, institucijas. Valstybės narės reglamentu įgaliotos nustatyti jų nuomone tinkamas nuobaudas už reglamentų nuostatų pažeidimus. 

Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Europos Parlamentas svarstė Europos pilietybės problemas
2009-04-02

   Šių metų balandžio 1 dieną plenariniame posėdyje, vykusiame Briuselyje, Europos Parlamentas svarstė pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl su Europos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų. Minėtoje rezoliucijoje EP atsižvelgė į ES pagrindinių teisių chartiją ir ypač į jos V skyrių, reglamentuojantį piliečių teises, bei į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą laisvo judėjimo direktyvą. Parlamentas taip pat rėmėsi Komisijos penktąja ataskaita dėl Sąjungos pilietybės. Europos Parlamentas pabrėžė, kad ES pilietybės teisinis pagrindas yra vis dar plėtojamas, o ES pilietybė papildo valstybių narių pilietybę ir jos kaip tokios suteikimą kiekviena valstybė narė reglamentuoja remdamasi savo įstatymais. Pasak Parlamento, dėl Europos Sąjungos plėtros gerokai padaugėjo ES piliečių, gyvenančių ne savo kilmės valstybėje narėje, todėl rūpestį kelia menkas dabartinių direktyvų įgyvendinimas, dėl kurio kyla daug sunkumų, susijusių su laisvu judėjimu ir kitomis ES piliečių teisėmis. Rezoliucijoje dėl su Europos pilietybe susijusių problemų ir perspektyvų Parlamentas ES valstybėms narėms priminė, kad ES pilietybės sąvoka apima ne tik konkrečios valstybės narės piliečių, bet ir visų ES piliečių nediskriminavimo principą bei paragino Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungoje esantys migrantai tikrai galėtų naudotis ES piliečio teisėmis. Ypatingą dėmesį Parlamentas atkreipė į pareigą paisyti valstybės, kurioje gyvena konkretus ES pilietis, įstatymų ir gerbti kitų žmonių kultūrą bei ragino Europos Sąjungą imtis tolesnių priemonių savo piliečiams trečiosiose šalyse apsaugoti. EP taip pat priminė Laisvo judėjimo direktyvos nuostatas, kurios ES piliečiams suteikia teisę gyventi kitoje valstybėje narėje, jei tik jie nėra našta socialinės paramos sistemai bei paskatino Komisiją siūlyti daugiau konsoliduotų ir patikslintų direktyvų, kurios gerintų laisvą judėjimą ir kitas ES piliečių teises įvairiose srityse: profesinio judumo, socialinių teisių ir pensijų perkeliamumo, abipusio laipsnių bei profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Plenarinio posėdžio, vyksiančio balandžio mėnesio 1-2 dienomis Briuselyje, darbotvarkė
2009-03-30

2009 metų balandžio 1 diena, Briuselis

1. Naujasis ES ir Rusijos susitarimas – pranešimas, Janusz Onyszkiewicz,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
2. Tarptautinių derybų, per kurias siekiama sudaryti Tarptautinę sutartį dėl Arkties apsaugos, pradžia - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
3. Vienodas požiūris į asmenis, nepaisant jų religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos – pranešimas, Kathalijne Maria Buitenweg,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
4. Europos fondai – bendros diskusijos
5. ERPF, ESF ir Sanglaudos fondas: finansų valdymo nuostatos – rekomendacija, Iratxe Garcia Pérez,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
6. Naujų rūšių išlaidos, kurias galima finansuoti iš ESF – pranešimas, Karin Jöns,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
7. Investicijos būsto srityje, susijusios su energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančių išteklių energija (iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo) – pranešimas, Emmanouil Angelakas,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
8. Bendrijos vizų kodeksas – pranešimas, Henrik Lax,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
9. Vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių vertinimas - Komisijos pareiškimas.
10. Farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų likučių kiekio nustatymas gyvūninės kilmės maisto produktuose - rekomendacija antrajam svarstymui, Avril Doyle,
 Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
11. Migrantų vaikų švietimas – pranešimas, Hannu Takkula,
 Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
12. Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymas – pranešimas, Adina-Ioana V?lean,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
13. Su elektromagnetiniais laukais susiję susirūpinimą keliantys sveikatos klausimai – pranešimas, Frédérique Ries,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
14. Su Sąjungos pilietybe susijusios problemos ir perspektyvos – pranešimas, Urszula Gacek,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.


2009 metų balandžio 2 diena, Briuselis

1. Bendrijos ekologinis ženklas, AVAS – bendros diskusijos
2. Bendrijos ekologinio ženklo sistema – pranešimas, Salvatore Tatarella,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
3. Organizacijų savanoriškas Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (AVAS) taikymas – pranešimas, Linda McAvan,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
4. Informacija veterinarijos ir zootechnikos srityse – pranešimas, Neil Parish,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
5. Informacinės visuomenės Bendrijos statistika – pranešimas, Angelika Niebler,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
6. Geresnės mokyklos. Europos bendradarbiavimo darbotvarkė – pranešimas, Pal Schmitt,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
7. Pritarimas EB ir Šveicarijos susitarimui dėl prekybos žemės ūkio produktais – pranešimas, Béla Glattfelder,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
8. Sprendimų dėl kardomųjų priemonių kaip alternatyvos kardomajam kalinimui abipusis pripažinimas – pranešimas, Ioannis Varvitsiotis,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
9. Bendrijos statistika apie išorės prekybą su ES nepriklausančiomis šalimis - rekomendacija antrajam svarstymui, Helmuth Markov,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
10. Laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnistanu - pasiūlymai dėl rezoliucijų,
11. Laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnistanu – pranešimas, Daniel Caspary,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
12. Kas šešis mėnesius vykstantis ES ir Baltarusijos dialogo įvertinimas - pasiūlymai dėl rezoliucijų
13. Europos sąžinė ir totalitarizmas - pasiūlymai dėl rezoliucijų
14. Kultūros reikšmė Europos regionų vystymuisi - pasiūlymai dėl rezoliucijų

Informacija iš: www.europarl.europa.eu  

 

Europos Parlamentas skatina aktyvų dialoga su piliečiais
2009-03-26
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Šių metų kovo 24 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimų. Rezoliuciją Europos Parlamentas priėmė atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 22 d. pasirašytą bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaraciją „Europos komunikacinės partnerystė“, į 2006 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl Europos komunikacijos politikos bei į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (Nr. 1904/2006/EB), kuriuo įkuriama 2007–2013 m. programa „Europa piliečiams“, skirta aktyviam Europos pilietiškumui skatinti. Rezoliucijoje teigiama, jog demokratinei ir skaidriai Europos Sąjungai bus reikalingas glaudesnis piliečių ir Europos institucijų bendradarbiavimas, kad žinios apie Europos Sąjungą, jos politiką ir tai, kaip ji veikia, taip pat teises, kurios užtikrinamos sutartimis, bus piliečių pasitikėjimo Europos institucijomis atkūrimo pagrindas ir, kad žmonės, netinkamai supratę Europos Sąjungos politines priemones arba Sutartis, labiau linkę joms nepritarti. Rezoliucijoje dėl aktyvaus dialogo su piliečiais Europos klausimu Parlamentas pasakė, kad iš apklausų matyti, jog mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys Sąjungos piliečiai labiau linkę priešintis tolesnei Europos integracijai. Rezoliucijoje pabrėžta, kad svarbu baigti Lisabonos sutarties ratifikavimo procesą, nes dėl to padaugėtų skaidrumo Europos Sąjungoje ir piliečiai būtų labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesus. Minėtoje rezoliucijoje Komisija yra raginama pagerinti jos atstovybių valstybėse narėse ir Parlamento informacijos biurų bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, siūloma suaktyvinti Europos Sąjungos ir jos piliečių dialogą teikiant visiems vienodą, pritaikytą informaciją ir rengiant diskusijas su informuotais piliečiais, o valstybės narės skatinamos pradėti veiksmingas ES komunikacines kompanijas visais lygmenimis – nacionaliniu, regionų ir vietos. Europos Parlamentas priimtoje rezoliucijoje užsimena ir apie artėjančius EP rinkimus: pasak jo, būtina vietos ir regionų lygmenimis informuoti piliečius, ypač jaunus ir tuos, kurie balsuoja pirmą kartą. Parlamentas ypatingą dėmesį rezoliucijoje skyrė pilietinio švietimo, kaip esminės aktyvios pilietybės varomosios jėgos, klausimui. Jis rekomendavo labiau remti bei organizuoti programas „Erasmus“, „Leonardo da Vinci“ ir kt., kad paskatintų jose dalyvauti kuo didesnį skaičių žmonių, padidinti mažiau pasiturinčių žmonių dalyvavimą ir palengvinti jų judėjimą ES.  Europos Parlamentas užsiminė, kad daugėjant trečiųjų šalių piliečių skaičiui ES ir atsirandant daugiakultūrėms visuomenėms, reikia dėti ypatingas pastangas siekiant integruoti imigrantus į ES, suteikti jiems konkrečią prieigą prie informacijos apie tai, ką reiškia Sąjungos pilietybė. 

Informacija iš: www.europarl.europa.eu 


Europos Parlamentas vertino Tūkstantmečio vystymosi tikslų sutartis
2009-03-25
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vakar plenarinio posėdžio metu Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) sutarčių. 2000 m. rugsėjo 18 d. Jungtinėms Tautoms priėmus tūkstantmečio deklaraciją, tarptautinė bendruomenė įsipareigojo iki 2015 metų dvigubai sumažinti skurdą pasaulyje. Šiose deklaracijos tikslai buvo ne kartą patvirtinti kitose tarptautinėse konferencijose bei Europos Sąjungos institucijų veiksmų planuose. Europos Komisija, įgyvendindama ES įsipareigojimus pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslus parengė naują iniciatyvą, pagal kurią su paramos reikalingomis šalimis būtų sudaromos TVT sutartys. Europos Parlamentas vakar dienos rezoliucijoje teigiamai įvertino Komisijos TVT iniciatyvą, pabrėždamas, kad TVT sutartys būtų labiau teisiškai įpareigojantis dokumentas, nei dabartinis paramos teikimo mechanizmas, ir kad tai užtikrintų didesnį paramos gavėjų atskaitomumą bei konkrečių rezultatų įgyvendinimo kontrolę ir kartu suteiktų paramos gavėjoms didesnį tikrumą, nes sutartys būtų sudaromos ilgesniam laikotarpiui (6 metams) konkretesnėmis sąlygomis. Tačiau rezoliucijoje taip pat pastebima, kad dabartinis TVT sutarčių projektas yra tinkamas tik Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno regionų (AKR) šalims, nors paramos reikalingų šalių, kurioms finansinę paramą turėtų teigti ES, negalima apriboti tik šių regionų valstybėmis. Komisija rezoliucija paraginta taikyti paramą įvairesniems sektoriams ir užtikrinti, kad paramos gavimas būtų siejamas su šalies, paramos gavėjos, pasiektais rezultatais. Parlamento dokumente patvirtinta, kad TVT sutarčių tikslas – padėti padidinti pagalbos veiksmingumą ir paspartinti šalių, kurioms labiausiai to reikia, pažangą siekiant TVT, o Komisija turi siekti teikti paramą konkrečiai nurodytais terminais, bei siekti mažinti nereikalingas administracines procedūras, apsunkinančias paramos teikimą bei užtikrinti paramos skaidrumą bei paramos gavėjos šalių visuomenės ir organizacijų įtraukimą į paramos teikimo bei panaudojimo procesus.  Komisija rezoliucijoje paskatinta suderinti TVT sutartis su kitais paramos teikimo būdais ir ES teikiamą paramą sieti ne tik su paramos panaudojimo efektyvumo rezultatais, bet ir šalių, paramos gavėjų įsipareigojimais žmogaus teisių, vyrų ir moterų lygybės, neįgaliųjų ir vaikų apsaugos ir panašiose srityse.

Informacija iš: www.europarl.europa.eu


Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti
2009-03-25
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Europos Parlamentas 2009 m. kovo 24 d. priėmė  rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvos siekiant remti augimą ir užimtumą. Šioje rezoliucijoje Parlamentas teigia, kad mikrokreditas nuo įprasto kredito skiriasi keliom ypatybėm, įskaitant tai, kad jis suteikiamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, kadangi įmonės, siekiančios gauti įprastą kreditą, paprastai kreipiasi į įvairių tipų finansines institucijas. EP pabrėžia, jog itin svarbu siekti galutinio tikslo – įtraukti visus piliečius į formalią finansinę sistemą ir skatinti versliškumą. Anot Parlamento, dabartinė finansinė krizė taip pat parodė, kokios svarbios institucijos, kurios artimai susijusios su vietos problemomis ir visiems ekonomikos veikėjams teikia visapusiškas bankų paslaugas, o socialiai nuskriausti žmonės – (ilgalaikiai) bedarbiai, gyvenantys iš pašalpų, imigrantai, etninės mažumos, nelegaliai dirbantys, žmonės, gyvenantys skurdžiose kaimo vietovėse, moterys – norintys įkurti mikroįmonę, turėtų būti ES mikrokreditų iniciatyvos dėmesio centre. Europos Parlamentas rezoliucijoje pasisakė, kad turėtų būti skatinami tyrimai ir keitimasis geriausia praktika mikrokreditų srityje, pvz., ieškant novatoriškų mikrokreditų suteikimo, apsaugos ir rizikos mažinimo metodų. Rezoliucijoje teigiama, kad EB konkurencijos taisyklės turėtų būti pritaikytos taip, kad sumažėtų kliūčių suteikti mikrokreditą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Parlamentas paprašė Komisijos pateikti jam pasiūlymą ar pasiūlymus dėl teisės akto projekto, apimančio aptartus klausimus, atsižvelgiant į Parlamento pridedamas išsamias rekomendacijas. Minėtose rekomendacijose Parlamentas teigia, kad Komisija turėtų parengti informavimo strategiją, kurioje būtų skatinamas savarankiškas darbas (kaip alternatyva būti įdarbintam), ypač siekiant, kad nepalankioje padėtyje esančios grupės išvengtų nedarbo ir turėtų paraginti valstybes nares taikyti mokesčių lengvatas privatiems dalyviams, įsitraukusiems į mikrokreditų verslą bei apriboti vartojimo paskoloms taikomų palūkanų normų ribų taikymą. Pasak Parlamento, Komisija turėtų paskirti vienintelį koordinacinį subjektą, kuriame būtų sukoncentruota visa ES finansavimo veikla, susijusi su mikrokreditais ir finansuoti projektus tik jei neprarandama teisė į socialinę apsaugą (pvz., nedarbingumo pašalpą, pajamų rėmimo schemą) remiantis verslo paslaugų teikėjo analize, kuris turėtų atsižvelgti į verslo laimėjimus ir nacionalinį minimalų gyvenimo lygį. Komisijos pateiktame teisės akto projekte turėtų būti pasiūlyti teisės aktai dėl bankinių ir nebankinių mikrofinansų institucijų sistemos ES lygmeniu sukūrimo. Komisijai derėtų tiksliai apibrėžti, kad mikrokreditų teikėjų vaidmuo ir valstybės parama (jeigu ji taikytina) tokioms institucijoms suderinama su EB konkurencijos taisyklėmis. Taip pat turėtų būti taikomos taisyklės, pagal kurias prekėms ir paslaugoms, teikiamoms mikrokreditų gavėjų, viešųjų pirkimų procedūrose būtų taikomas lengvatinis statusas.

Informacija parengta kartu A. Sakalo biuro konsultante Asta Javinskaite.

Informacija iš: www.europar.europa.eu


Europos Sąjungos - Norvegijos tarpparlamentinio susitikimo atgarsiai
2009-03-20

   Kovo 16 dieną Europos Parlamente vyko 25-asis Europos Sąjungos ir Norvegijos tarpparlamentinis susitikimas. Susitikime dalyvavo delegacijos ryšiams su Šveicarija, Islandija, Norvegija ir Europos Ekonomine Erdve (SINEEA) nariai bei prof. A. Sakalas, kuris yra šios Europos Parlamento delegacijos vicepirmininkas. Susitikimo metu buvo aptarti Šiaurės dimensijos, santykių su Rusija, transatlantinių santykių, Europos Sąjungos plėtros ir vystymosi klausimas (atsižvelgiant į Lisabonos sutarties perspektyvas), energetikos ir klimato kaitos, ekonominės krizės, bendradarbiavimo su Europos Ekonomine erdve bei kiti klausimai. Susitikimo metu prof. A. Sakalas Norvegijos parlamento nario Olav Akselseno teiravosi apie tolimesnius planuojamus veiksmus Šiaurės regiono klimatui išsaugoti. Nagrinėjant santykių su Iraku  klausimus, prof. A. Sakalas išreiškė nuomonę, kad veiksmai Irake turi būti pagrįsti Europos Sąjungos pagrindu, o ne nustatyti Jungtinių Amerikos Valstijų.

Informacija parengta pagal EP nario A. Sakalo asistentės Astos Venckutės parengtą medžiagą.



Svarstyti Kroatijos, Turkijos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos klausimai
2009-03-20
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Kovo 11 dieną Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu vyko balsavimas dėl trijų rezoliucijų - dėl 2008 m. Kroatijos pažangos ataskaitos; dėl 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos bei dėl 2008 m. Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (toliau - BJR Makedonijos) ataskaitos. Po balsavimo dėl šių dokumentų Europos Parlamentas diskutavo trijų minėtų šalių narystės Europos sąjungoje perspektyvų klausimais.
   Europos Parlamento rezoliucijoje bei diskusijose dėl Kroatijos pažangos, Europos Parlamentas išreiškė nuomone, jog šios šalies pažanga yra didžiausia ir iš ėmės tenkina pasirengimo narystei reikalavimus. Nepaisant apkritai teigiamo įvertinimo rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kroatija turi efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija. Kroatija taip pat raginama tęsti teismų reformą (toliau vykdant teigiamai vertinamų specialių teismų skyrių, skirtų kovoti su korupcija, kūrimą) bei užtikrinti besąlyginę pagalbą Tribunolo buvusiai Jugoslavijai. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kroatija turi ir toliau tobulinti tautinių mažumų apsaugos ir socialinės gerovės būklę bei užtikrinti visapusišką nediskriminaciją visose srityse. Europos Parlamentas rezoliucijoje nedviprasmiškai išsakė nuomonę, jog Kroatijai būtina gerinti teisės aktų, įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktus, kokybę; užtikrinti efektyvų ES skiriamų lėšų įsisavinimą bei sureguliuoti konfliktą su Slovėnija dėl pasienio teritorijų.
   Rezoliucijoje dėl Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Europos Parlamentas išreiškė nuomonę, kad dabartinė situacija,kai praėjus trejiems metams nuo ES narystės siekiančios šalies kandidatės statuso suteikimo dar neprasidėjo derybos dėl stojimo, yra netvari padėtis, daranti neigiamą poveikį šaliai ir kelianti regiono destabilizavimo pavojų. Rezoliucijoje paskatinta pagerinti šios situacijos išsprendimą. BJR Makedonija, Europos Parlamento nuomone, turėtų efektyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti kovai su diskriminacija, nešališkų rinkimų užtikrinimui, o kalbų ir religijų įvairovės užtikrinimas bei skatinimas turėtų būti prioritetinė institucijų veiklos sritis. Rezoliucijoje taip pat daug dėmesio kreipiama konflikto su Graikija sureguliavimo problemai, abi šalys skatinamos nedelsiant išspręsti nesutarimą dėl regionų pavadinimų bei dėti pastangas šio konflikto Tarptautiniam Teisingumo Teisme užbaigimui. BJR Makedonija Europos Parlamento paraginta skirti daugiau dėmesio vandens ekologijos apsaugai bei atliekų tvarkymo problemoms. Tiek Kroatijai, tiek BJR Makedonijai skirtose rezoliucijose paraginta efektyviau planuoti energijos politiką bei užtikrinti energijos taupymą. Diskusijų metu taip pat atkreiptas dėmesys, kad būtina spręsti vizų rėžimo liberalizavimo problemą.
 Rezoliucijoje dėl Turkijos Europos Parlamentas apgailestavo, kad Turkija neįgyvendino Europos Bendrijų ir Turkijos asociacijos sutartyje numatytų įsipareigojimų bei paskatino šią šalį tęsti 2005 metais pradėtas reformas, skirtas tolesnėms deryboms su Europos Sąjunga. Rezoliucijoje išreikštas apgailestavimas dėl nepakankamos žmogaus teisių apsaugos. Pastebėta, kad nuolatiniai žmogaus teisių pažeidimai pastebimi įkalinimo įstaigose, taip pat šalyje neužtikrinama profesinių sąjungų, tautinių mažumų bei religijos įvairovės ir saviraiškos laisvės. Dokumente ypač daug dėmesio skiriama nepakankamai moterų teisių ir atstovavimo joms problemai, skatinama ištaisyti pastarąją problemą per artėjančius vietos rinkimus. Rezoliucijoje teigiamai vertinti Turkijos veiksmai siekiant sureguliuoti Pietų Kaukazo bei Gruzijos-Rusijos konfliktą bei derybos su Europos Sąjunga dėl energetikos projektų, pažanga socialinėje srityje bei teisės derinimo su ES teisės sistema vykdoma politika.Turkija paraginta kuo skubiau pasiekti susitarimą su Graikija dėl Kipro salos bei gerinti savo santykius su kitomis kaimyninėmis šalimis.

Informacija iš: www.europarl.eu


Plenarinio posėdžio, vyksiančio kovo mėnesio 23-26 dienomis Strasbūre, darbotvarkė
2009-03-18

2009 metų kovo 23 diena, Strasbūras

1. EB ir Dramblio Kaulo Kranto tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas –   rekomendacija, Erika Mann,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas
2. EB ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimas - rekomendacija David Martin,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas
3. EB ir CARIFORUM partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, David Martin,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
4. EB ir Ganos tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Christofer Fjellner,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
5. EB ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Glyn Ford,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
6. EB ir PAVB EPS valstybių laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Robert Sturdy,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
7. EB ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Daniel Caspary,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
8. EB ir Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
9. EB ir Centrinės Afrikos tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Kader Arif,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
10. EB ir Dramblio Kaulo Kranto tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas – žodiniai klausimai, Helmuth Markov, Erika Mann,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
11. Vieneri metai po Lisabonos sutarties: kuriama ES ir Afrikos partnerystė – pranešimas, Maria Martens,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
12. Autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminai – pranešimas, Brian Crowley,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
13. Kosmetikos gaminiai (nauja redakcija) – pranešimas, Dagmar Roth-Behrendt,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
14. Biudžetas – bendros diskusijos.
15. Biudžeto išteklių skirstymo priemonė – pranešimas, Kyösti Virrankoski,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
16. 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra – pranešimas, Reimer Böge,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
17. TVT sutartys – pranešimas, Alain Hutchinson,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
18. ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimas – pranešimas, Sajjad Karim,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
19. Subrangos įmonių socialinė atsakomybė gamybos proceso metu – pranešimas, Lasse Lehtinen,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
20. Maisto produktų kainos Europoje – pranešimas, Katerina Batzeli,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
21. Meno studijos Europos Sąjungoje – pranešimas, Maria Badia i Cutchet, Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
22. Aktyvus dialogas su piliečiais Europos klausimu – pranešimas, Gyula Hegyi,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
23. Kova su moterų lyties organų žalojimu ES – pranešimas, Cristiana Muscardini,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.

Kovo 24 diena, Strasbūras

1. Sanglaudos politika – bendros diskusijos.
2. Žalioji knyga apie teritorinę sanglaudą ir diskusijų apie būsimą sanglaudos politikos reformą būklė – pranešimas, Lambert van Nistelrooij,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
3. Pažangioji patirtis regioninės politikos srityje ir struktūrinių fondų lėšų naudojimo kliūtys – pranešimas, Constanze Angela Krehl,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
4. Miestų aspektas vykdant sanglaudos politiką naujuoju programavimo laikotarpiu – pranešimas, Oldřich Vlasák,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
5. Sanglaudos politikos papildymas kaimo plėtros priemonėmis ir suderinimas su jomis – pranešimas, Wojciech Roszkowski,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
6. Struktūrinių fondų reglamento įgyvendinimas 2007–2013 m. Derybų dėl nacionalinių sanglaudos strategijų ir veiklos programų rezultatai – pranešimas, Miraslav Mikolašik
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
7. EB ir Nepalo susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų – pranešimas, Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
8. Ratiniai žemės ūkio ar miškų ūkio traktoriai (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
9. Bendrijos atleidimo nuo muitų sistema (kodifikuota redakcija) – pranešimas, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
10. Apdorotam tabakui taikomų akcizų struktūra ir tarifai – pranešimas, Zsolt László Becsey,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
11. Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva augimui ir užimtumui remti – pranešimas, Zsolt László Becsey,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
12. ES prioritetai 64-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje – pranešimas, Alexander Graf Lambsdorff,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
13. Europos centrinio banko renkama statistinė informacija – pranešimas, Sirpa Pietikäinen,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
14. Biocidinių produktų pateikimas į rinką – pranešimas, Daciana Octavia Sârbu,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
15. Pasirengimas balandžio 2 d. vyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimui - dalyvaujant Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui Europos Vadovų Tarybos nariui Gordon Brown – prioritetinės diskusijos.
16. Balandžio mėn. vyksiantis Didžiojo dvidešimtuko aukščiausiojo lygio susitikimas – žodiniai klausimai, Pervenche Berès,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
17. EIB ir ERPB 2007 m. metinės ataskaitos
Dalyvaujant EIB pirmininkui Ph. Maystadt, ERPB pirmininkui Th. Mirow, ir J. Almunia – bendros diskusijos.
18. EIB ir ERPB 2007 m. metinės ataskaitos – pranešimas, Gay Mitchell,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
19. Bendrijos garantija EIB – pranešimas, Esko Seppänen,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
20. Europos dangus – bendros diskusijos.
21. Europos oro transporto sistemos laimėjimai ir perspektyvos – pranešimas, Marian-Jean Marinescu,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
22. Aerodromai, oro eismo valdymas ir oro navigacijos paslaugos – pranešimas, Marian-Jean Marinescu,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
23. Automobilių pramonės ateitis – Komisijos pareiškimas.
24.Bendrieji konsuliniai nurodymai: biometriniai duomenys ir prašymai gauti vizą - rekomendacija antrajam svarstymui, Sarah Ludford,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
25. Nauji maisto produktai (bendra procedūra) – pranešimas, Kartika Tamara Liotard,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.

2009 metų kovo 25 diena, Strasbūras

1. Prioritetinės diskusijos
2. Europos Vadovų Tarybos rezultatai (2009 m. kovo 19-20 d.) - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
3. Transatlantinių santykių padėtis po rinkimų JAV – pranešimas, Francisco José Millán Mon,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
4. Turkmėnistanas – bendros diskusijos.
5. Laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnija – žodiniai klausimai, Ona Juknevičienė Jan Marinus Wiersma, Erika Mann, Daniel Caspary, Robert Sturdy, Cristiana Muscardini, Eugenijus Maldeikis.
6. Laikinasis susitarimas su Turkmėnija – pranešimas, Daniel Caspary,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
7. Europos sąžinė ir totalitarizmas – žodiniai klausimai, Jana Hybášková, Hanna Foltyn-Kubicka.
8. Saugumo ir pagrindinių laisvių internete stiprinimas – pranešimas, Stavros Lambrinidis,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
9. Ozono sluoksnį ardančios medžiagos (nauja redakcija) – pranešimas, Johannes Blokland,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
10. Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl EB antimonopolinių taisyklių pažeidimo – pranešimas, Klaus-Heiner Lehne,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.

2009 metų kovo 26 diena, Strasbūras

1. Maisto skirstymas labiausiai nepasiturintiems asmenims (bendro reglamento dėl bendro rinkos organizavimo keitimas) – pranešimas, Czesław Adam Siekierski,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
2. Kolektyvinis žalos atlyginimas – Komisijos pareiškimas.
3. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbas 2008 m. – pranešimas, Thierry Cornillet,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
4. Su elektromagnetiniais laukais susiję susirūpinimą keliantys sveikatos klausimai – pranešimas, Frédérique Ries,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
5. Ispanijoje vykdomos ekstensyvios urbanizacijos įtaka Europos piliečių asmens teisėms, aplinkai ir ES teisės taikymui, remiantis gautomis peticijomis – pranešimas, Margrete Auken,
Atsakingas Peticijų komitetas.
6. Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras rūpestis – pranešimas, Vasco Graça Moura,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
7. Veiksmai priėmus Europos Sąjungos šalių sporto ministrų deklaraciją, pasirašytą per ministrų susitikimą 2008 m. lapkričio mėn. Bjarice – žodinis klausimas, Katerina Batzeli, Doris Pack,
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.

Informacija iš:
www.europarl.eu


Pasiūlyta rezoliucija dėl Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai
2009-03-12
/EP nario Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Strasbūre vystančiame plenariniame posėdyje, Užsienių reikalų komitetas pasiūlė Europos Parlamentui balsuoti dėl rekomendacijos Tarybai, išdėstančios Parlamento poziciją Tarptautinio tribunolo buvusiai Jugoslavijai klausimais. Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai - Jungtinių Tautų saugumo Tarybos įkurtas tribunolas, skirtas tarptautinės humanitarinės teisės, tarptautinės karo teisės pažeidimams bei nusikaltimams žmogiškumui tirti. Tribunolas turi jurisdikciją nagrinėti nusikaltimus, įvykdytus fizinių asmenų buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuo 1991 metų. Per savo veikimo laiką (nuo 1993 metų) tribunolas išdavė 161 kaltinamąjį aktą ir užbaigė teismo procesus 116 asmenų atžvilgiu. Europos Parlamentui pasiūlytoje rezoliucijoje atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje nustatyta konkreti tribunolo uždarymo data (2010 metų) ir išreiškiama Parlamento narių pozicija dėl tokio sprendimo. Dokumente teigiama, kad Europos Sąjungos Taryba turėtų išnagrinėti bei aptarti su Jungtinėmis Tautomis galimybes pratęsti tribunolo veiklą iki 2012 metų, nes būtent ši data, pačio tribunolo nuomone, realiai atspindi galimybes baigti pradėtus darbus ir įvykdyti teisingumo visose pradėtose bylose. Rezoliucijoje taip pat pastebima, kad du itin svarbūs įtariamieji - Ratko Mladić ir Goran Hadžić vis dar yra laisvėje ir kad jų nuteisimas yra itin siektinas tribunolo tikslų ir misijos kontekste. Dokumente pabrėžiama, kad tribunolo darbo krūvis buvo sumažintas perduodant dalį bylų nacionalinėms teisminėms institucijoms buvusios Jugoslavijos šalyse, tačiau tokia praktika turėtų būti tęsiama apgalvotai, nes, bet kuriuo atveju, teisingumo vykdymas negali nukentėti dėl administracinių priežasčių. Rezoliucijoje Taryba paskatinta imtis iniciatyvos spręsti tribunolo archyvų ir kitų dokumentų išsaugojimo klausimus po tribunolo uždarymo bei dėti pastangas vienijant ES, Jungtinių Tautų ir kitų institucijų veiklą etninei taikai, susitaikymui ir aukų apsaugai užtikrinti. Parlamentas taip pat išreiškė nuomonę savo rekomendacijoje, jog ES yra būtina nuspręsti, kokais kriterijais bus vadovaujamasi sprendžiant apie teisingumo sistemos funkcionavimą Vakarų Balkanų šalyse po tribunolo uždarymo ir kokiomis priemonėmis Europos Sąjunga galėtų padėti karo nusikaltimų tyrimui ir teisingumo vykdymui šiose šalyse.

Informacija iš:
www.europarl.eu
Tungtinių tautų tribunolo buvusiai Jugoslavijai puslapis:
www.icty.org


Įmonių registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį
2009-03-10
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Plenarinio posėdžio metu, Europos Parlamento balsavimui buvo pateiktas rezoliucijos, už kurios rengimą atsakingas Teisės reikalų komitetas, projektas. Rezoliucijoje Komisija skatinama pasiūlyti direktyvą, kuri numatytų įmonių buveinių perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą, sąlygas ir ribojimus. Pranešime dėl rezoliucijos pastebima, kad vadovaujantis dabartiniu valstybių narių reglamentavimu įmonės gali perkelti buveinę tik tuomet, kai nutraukiama įmonės veikla ir kitoje valstybėje narėje steigiamas naujas juridinis asmuo arba kitoje  valstybėje narėje steigiamas naujas juridinis asmuo, su kuriuo vėliau primoji įmonė susijungia. Teisės reikalų komiteto nuomone toks reguliavimas prieštarauja ne tik Teisingumo Teismo doktrinai, įtvirtintai Daily Mail and General Trust, Centros, Überseering, Inspire Art, SEVIC Systems ir Cadbury Schweppes ir kitose bylose, bet ir pačiai Europos Bendrijų steigimo sutarčiai, kurioje įtvirtinta įmonių įsisteigimo laisvė. Rezoliucijos priede Komisijai siūloma įtvirtinti reglamentavimą, pagal kurį registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį nesukeltų atitinkamos įmonės likvidavimo arba jos juridinio statuso praradimo arba laikino sustabdymo. Dėl šios priežasties įmonė neprarastų savo juridinio statuso ir nebūtų nedaromas poveikis visam jos turtui, įsipareigojimams ir sutartiniams santykiams. Pasiūlyme įtvirtinama galimybė įmonės valdančiajam organui teikti pasiūlymą akcininkų susirinkimui dėl buveinės perkėlimo, kuriame be kitų formalumų turėtų būti nurodoma ir teisinė įmonės forma priimančiojoje valstybėje bei įmonės nariams, darbuotojams ir kreditoriams užtikrinamos teisės arba kitos siūlomos susijusios priemonės. Buveinės valstybės kompetentingos institucijos būtų atsakingos už specialaus pažymėjimo, užtikrinančio formalumų įvykdymą, išdavimą. Pažymėjimas, steigimo sutarties kopija ir įmonei numatyti įstatai priimančiojoje valstybėje narėje bei perkėlimo pasiūlymo kopija per nustatytą laikotarpį būtų pateikiami priimančiosios valstybės narės organui, atsakingam už įregistravimą. Šie dokumentai laikomi pakankamais, kad įmonė būtų įregistruota priimančiojoje valstybėje narėje. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina užtikrinti darbuotojų dalyvavimo apsaugą, jei priimančiojoje valstybėje šis yra nepakankamas. Teisės akte Komisija taip pat skatinama numatyti, kad įmonėms, kurioms pradėtos savanoriško likvidavimo, likvidavimo dėl bankroto, bankroto arba mokėjimų sustabdymo ar kitos panašios procedūros, negalėtų perkelti savo registruotosios buveinės į kitą Bendrijos valstybę narę.

Informacija iš: www.europarl.eu


Svarstytas reglamento dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose efektyvumas
2009-03-09
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   2001 metais Europos Vadovų Taryba priėmė reglamentą Nr.1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose. Šis reglamentas pakeitė Hagos konvenciją tuo pačiu klausimu, kuri iki šiol galiojo 11 dabartinių valstybių narių. Reglamentas taikomas visoms Europos Sąjungos narėms išskyrus Daniją. Reglamentas pirmą kartą numatė tvarką, pagal kurią vienos valstybės teismas, nagrinėdamas komercinę ar civilinę bylą, gali tiesiogiai kreiptis į kitos valstybės, kurioje siekiama surinkti įrodymus, teismą. Pagal iki tol galiojusią tvarką, tokie prašymai pirmiausiai būdavo siunčiami centrinėms institucijoms (Lietuvoje tai yra Teisingumo ministerija), kurios persiųsdavo prašymus kompetentingiems teismams. Reglamentas numato, jog teismas tiesiogiai siunčia prašymą kitos valstybės teismui, kuris turi tokį prašymą įvykdyti per 90 dienų; jei prašomų surinkti įrodymų paėmimas nepriklauso konkretaus teismo jurisdikcijai, jis yra įpareigotas tokį prašymą persiųsti kitam tos šalies teismui. Reglamentas taip pat numato, jog prašantysis teismas gali pats tiesiogiai rinkti įrodymus kitos valstybės narės teritorijoje, jei tam neprieštarauja centrinė institucija ir tuo nepažeidžiami teisiniai prašomosios valstybės principai; šiuo atveju visi įrodymai renkami tik savanoriškumo pagrindu. Atsisakyti vykdyti iš kitos šalies teismo gautą prašymą, teismams galima tik itin išimtinais atvejais (pvz.:byla nėra civilinė ar komercinė, nėra sumokėtos išlaidos ar prašymas nenurodo visos būtinos informacijos). Europos Komisija 2007 metų gegužę pristatė Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie reglamento Nr. 1206/2001 taikymą. Ataskaitoje, atliktos studijos pagrindu, teigiama, jog iš esmės valstybių teismų įrodymų rinkimo praktika supaprastėjo ir sutrumpėjo terminai, per kuriuos prašymai buvo vykdomi. Komisija pastebėjo, jog trūksta teisininkų žinių apie reglamentą, todėl neretai prašymai siunčiami ne tiesiogiai kitų šalių teismams, bet centrinėms institucijoms. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad valstybės narės turėtų skatinti naujųjų technologijų taikymą (pvz.: video konferencijas) renkant įrodymus keliose valstybėse narėse. Reaguodamas į Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas parengė pranešimą, dėl kurio Europos Parlamentas balsuos šiandien plenarinio posėdžio metu. Pranešime išdėstyta teisės reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos. Pranešime Komisija kritikuojama dėl per daug teigiamo požiūrio į reglamento taikymą bei pavėluotą ataskaitos pateikimą kitoms ES institucijoms. Nepaisant šių pastabų, pranešime laikomasi panašaus į Komisijos požiūrio, jog elektroninės priemonių naudojimas turėtų būti skatinamas (taip prisidedant prie e-teisingumo strategijos įgyvendinimo), būtina užtikrinti 90 dienų termino laikymąsi, plačiau informuoti teisinę bendruomenę apie reglamento suteikiamas galimybes bei analizuoti centrinių įstaigų vaidmens sprendžiant problemas, kylančias reglamento taikymo srityje, galimybes.

Infromacija iš: www.europarl.eu


Naujienos iš Europos Sąjungos šalių parlamentų pirmininkų konferencijos
2009-03-04
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vasario 26-28 dienomis Paryžiuje vyko Europos Sąjungos narių bei trijų valstybių kandidačių parlamentų (arba parlamentų rūmų) atstovų konferencija. Konferencijai vadovavo Prancūzijos nacionalinės asamblėjos prezidentas B. Accoyder ir Prancūzijos senato pirmininkas G. Larcher. Konferencijos metu dalyviai aptarė Europos Sąjungos institucinės ateities ir Parlamentų veiklos perkeliant Lisabonos sutarties nuostatas, krizių sprendimo ir parlamentų įtraukimo į šią problemą, pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos parengimo bei Europos ateities 2030 metais klausimus. Žemiau pateikiamos konferencijos išvados kiekvienu iš šių klausimų.
   Europos Sąjungos institucinė ateitis ir Parlamentų veikla perkeliant Lisabonos sutarties nuostatas aptarta bendrosiose diskusijose, kurios buvo pradėtos Bernard Accoyer pranešimu po kurio pristatymo dalyviai diskusijose pabrėžė itin svarbų Europos Sąjungos vaidmenį sprendžiant finansinę krizę ir kitus esminius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą. Diskusijų metu taip pat buvo pastebėta, jog būtina siekti didesnio Europos Sąjungos piliečių įtraukimo į ES institucijų veiklą bei skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą bei užtirtinti ES institucijų aktų atitiktį proporcingumo ir subsidiarumo principams. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu teigiama, jog Lisabonos sutarties nuostatos yra sveikintinos, nes jos užtikrina glaudesnį Europos Sąjungos piliečių ir ES institucijų bendradarbiavimą. Pirmininkai pastebėjo, jog būtina užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai tinkamai įgyvendintų jiems naujai suteiktas teises, ypač teisę tikrinti Europos Komisijos siūlomų aktų atitiktį Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintiems proporcingumo ir subsidiarumo principams. Atsižvelgiant į Bendrijos ir Užsienio reikalų komitetų konferencijos išvadas, pažymima, kad įgyvendinant šių principų laikymosi kontrolę ypač svarbu įdiegti bendradarbiavimo sistemą, kuri leistų kuo greičiau išsakyti parlamentų nuomonę dėl galimo principų pažeidimo, skatintų neoficialių nuomonių sklaidą bei leistų informuoti atstovus Europos Parlamente. Išvadose Europos Taryba paskatinta neformaliai informuoti nacionalinius parlamentus apie rengiamus teisės aktus, taip pradedant įgyvendinti Lisabonos sutartyje numatytas teises. Nacionaliniams parlamentams pasiūlyta susivienijus informuoti Komisiją tais atvejais, kai nemaža parlamentų dalis mano, jog teisės akto projektas gali būti nesuderinamas su proporcingumo ar subsidiarumo principais. Išvadose Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat paskatinti aptarti darbo grupės dėl Europos ateities 2030 metais išvadas prieš pristatant savo pranešimą Europos Tarybai.
   Aptariant krizių sprendimo ir parlamentų įtraukimo į šią problemą klausimą, dėl kurio diskusijos taip pat buvo pradėtos Bernard Accoyer, itin buvo pabrėžtas parlamentų diplomatijos vaidmuo ieškant taikos Vidurio Rytuose. Diskutuojant ekonominės krizės klausimu buvo pabrėžta, kad protekcionizmas negali būti atsaku į ekonominius sunkumus ir kad tik bendradarbiavimas ir solidarumas yra tinkama reakcija į šią problemą. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu pabrėžtas parlamentų vaidmuo informuojant piliečius ir kontroliuojant vyriausybių veiksmus. Apžvelgiant ekonominę krizę, išvadose taip pat laikytasi nuomonės, jog Europa turi vengti protekcionizmo ir siekti vienybės.
   Pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos parengimo klausimo svarstymas buvo pradėtas pono Larcher klaba, po kurios savo pranešimą dėl parlamentų praktikos pirmininkavimo ES klausimais pristatė K.Szili, Vengrijos nacionalinės asamblėjos primininkė. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu buvo teigiamai įvertinta parlamentų nuomonių kaita, vykusi Slovėnijos, Prancūzijos ir Čekijos pirmininkavimo metais, Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai paskatinti bendradarbiauti šiuo klausimu ir ateityje. Konferencijos dalyviai teigiamai įvertino pranešimą dėl  pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos paruošimo.
   Aptariant Europos ateities 2030 metais klausimus dėmesys buvo teikiamas socialinės santarvės ir finansų krizės sprendimo, migracijos didėjimo, klimato kaitos bei kitiems klausimams, su kuriais Europa susiduria jau šiandien. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu atsižvelgta į darbo grupės dėl Europos ateities darbą, kuris dalyvių nuomone, galėtų apibrėžti ateities gaires ne tik Europai, bet ir jos partneriams, informuojant juos apie Europos ateities problemų sprendimo sampratą. Išvadose pabrėžta Europos identiteto išsaugojimo svarba, Europos Sąjungos piliečių lūkesčių įgyvendinimo bei konsultavimosi su jais, Europos ir regionų aplink ją stabilumo bei augimo svarba.


Svarstyti Baltijos jūros regiono šalių klausimai
2009-02-26
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vakar, vasario 25 dieną, Briuselyje vyko Baltijos šalių parlamentinės konferencijos (angl. Baltic Sea Parliamentary conference) nuolatinio komiteto (angl. Standing Committee) susitikimas. Baltijos šalių parlamentinė konferencija- Baltijos šalių regiono centrinių ir regioninių parlamentų bendradarbiavimo priemonė, kuria siekiama šio regiono identiteto išsaugojimo ir glaudaus bendradarbiavimo. Konferencijoje dalyvauja visų Baltijos šalių regiono centrinių ir regioninių parlamentų atstovai, o nuolatinį darbą bei konferencijų numatytų tikslų vykdymo priežiūrą vykdo nuolatinis komitetas, kurį šiuo metu sudaro du Šiaurės Tarybos (angl. Nordic Council) atstovai, du Baltijos Asamblėjos atstovai (angl. Baltic Assembly) ir du Vokietijos parlamentų atstovai. Konferencijų priimtų rezoliucijų įgyvendinimą užtikrina Baltijos jūros valstybių taryba (angl. Council of the Baltic Sea States), kuri rengia nuolatiniam komitetui jų įgyvendinimo išvadas.
   Vakar vykusiame nuolatinio komiteto posėdyje, kuriame Lietuvai atstovavo Aloyzas Sakalas, Irena Šiaulienė ir Elona Kazakevičienė, buvo aptarta keletas svarbių klausimų. Pirmiausiai komitetas analizavo Baltijos jūros valstybių tarybos parengtą pranešimą dėl konferencijos rezoliucijų įgyvendinimo bei dėl 17-tos Baltijos šalių parlamentinės konferencijos rezoliucijos įgyvendinimo. Šioje rezoliucijoje konferencija pavedė nuolatiniam komitetui išanalizuoti tinkamiausius nuolatinio komiteto struktūros pokyčius, siekiant užtikrinti geresnį visų valstybių narių parlamentų atstovavimą. Nuolatinis komitetas, įgyvendindamas konferencijos pavestą užduotį organizavo diskusiją šia tema, kurioje buvo aptarti geriausi ir priimtiniausi komiteto struktūros pokyčių variantai (pvz. užtikrinant, kad kiekviena valstybė būtų atstovaujama jos paralamento, atsisakant dabartinės sistemos, kurioje Šiaurės Taryba ir Baltijos Asamblėja atsotvauja Skandinavijos ir Baltijos šalis). Galutinis šios problemos sprendimo būdas bus pasiūlytas Baltijos šalių parlamentinės konferencijos, vyksiančios šią vsasarą Daijoje, metu. 
   Nuolatinis komitetas taip pat svarstė Europos Komisijos šiuo metu rengiamą Baltijos jūros strategiją. Europos Komisija šiuo projektu siekia geresnio įvairių šio regiono institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo, kuris užtikrintų Baltijos jūros regiono valstybių ekonominės plėtros, saugumo bei Baltijos jūros ir jos teritorijų gamtos apsaugos plėtrą. Profesorius Aloyzas Sakalas susitikimo metu teiravosi Komisijos atstovų apie planuojamo Nord Stream dujotiekio poveikį Baltijos jūros aplinkai primindamas šio klausimo nevienareikšmiškumą ir svarbą. Detalesnė Komisijos pozicija pateikta nebuvo, tikėtina, jog jos, kaip ir Baltijos jūros strategijos detalesnių planų dar reikės palaukti.

Informacija parengta pagal EP nario A. Sakalo asistentės Julios Wanninger parengtą medžiagą.

Daugiau informacijos apie Baltijos jūros strategiją galite rasti Europos Komisjos puslapyje:
http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperation/baltic/index_en.htm

Daugiau informacijos apie Baltijos šalių parlamentinę konferenciją;
www.bspc.net


Europos Parlamentas svartsė Arkties regiono klausimus
2009-02-25
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vasario 24 dieną Europos Parlamente vyko antrasis Europos Parlamento ir Vakarų Šiaurės Tarybos (angl. West Nordic Council), kuriai priklauso Grenlandija, Islandija ir Farerų  salos, tarpparlamentinis susitikimas, kuriam pirmininkavo profesorius A. Sakalas. Posėdyje buvo svarstomi ekologinę pusiausvyrą išlaikančio gyvųjų jūros išteklių panaudojimo, ES bendrosios žvejybos politikos ir Šiaurės Atlanto, klimato kaitos ir jo poveikio aplinkai, transporto ir saugumo jūrų politikos bei Šiaurės svarbos klausimai. Savo išvadoje A. Sakalas teigė, kad Šiaurės regionas yra ypač pažeidžiamas klimato kaitos ir resursų eksploatavimo atžvilgiu, kad jis turėtų būti paverstas abipusiškai naudingo bendradarbiavimo zona. Europos Sąjunga ir jos partneriai, A. Sakalo nuomone, turi kurti bendradarbiavimo tinklus siekiant šio regiono apsaugos.
Europos Parlamento narys, A. Sakalas posėdžio metu taip pat minėjo Europos Parlamento 2008 m. spalio 9 dieną priimtą rezoliuciją dėl valdžios Arkties regione, kurioje Europos Parlamentas išdėstė savo išsamesnę poziciją Arkties regiono klausimu. Rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas dėl klimato kaitos poveikio tvariam Arkties regiono gyventojų gyvenimui – tiek aplinkos požiūriu apskritai, tiek gamtos buveinių požiūriu; pabrėžta, kad priimant bet kokį tarptautinį sprendimą dėl šių klausimų būtina atsižvelgti į visų Arkties regiono genčių ir tautų reikmes. Europos Parlamentas taip pat paragino užtikrinti politinį šio regiono stabilumą bei laisvą mokslinių tyrimų plėtojimą visoms valstybėms bei atsižvelgti į Arkties regiono vaidmenį formuojant Europos energetikos politiką. Rezoliucijoje Komisija paraginta atlikti aktyvų vaidmenį Arkties regione, įsitraukiant į Arkties Tarybos veiklą pradžioje bent jau stebėtojos vaidmeniu bei būti pasirengusiai pradėti tarptautines derybas ir siekti priimti tarptautinę Arkties regiono apsaugos sutartį.

Informacija parengta pagal EP nario A. Sakalo asistentės Julios Wanninger parengtą medžiagą.

Parlamento rezoliucijos tekstas:
http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=EN&reference=P6-TA-2008-0474




Įsigaliojo rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisa
2009-02-24
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Nuo šių metų vasario 19 dienos įsigaliojo  Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymo pataisa numato, jog:
„Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatomas Europos Sąjungos teisės aktais. Europos Parlamento nariai renkami 5 metų kadencijai vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, apimančioje visą valstybės teritoriją, pagal proporcinę rinkimų sistemą preferenciniu balsavimu“. Ši įstatymo nuostata pakeitė iki tol galiojusią įstatymo 1 str. 3 dalį, pagal kurią „Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius nustatytas Sutarties dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą Stojimo akte. 2004 metų Europos Parlamento rinkimuose Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento narių“. Įstatymo pataisa Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas buvo suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais, kurie pakito į Bendriją įstojus Bulgarijai ir Rumunijai. Pagal naująjį reguliavimą, numatytą  Nicos sutartimi, ES narėmis tapus 27 valstybėms Lietuvoje bus renkami ne 13, o 12 Europos Parlamento narių. Ateityje šis skaičius taip pat gali kisti į Europos Sąjungą įstojus daugiau valstybių narių. Pagal nustatytą formulę visos valstybės narės pasiskirsto nekintamą 736 Europos Parlamento vietų skaičių.
Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų pokyčius, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 36 str. 2 dalyje numatyta, kad „kandidatų skaičius sąraše (jungtiniame sąraše) negali daugiau nei du kartus viršyti Lietuvoje renkamų Europos Parlamento narių skaičiaus“ ir taip pakeičiant senąją straipsnio redakciją, kurioje buvo nustatyta, kad partijos kandidatų sąraše negali būti daugiau nei 26 kandidatų.

Informacija iš www.lrs.lt


Plenarinio posėdžio, vyksiančio kovo mėnesio 9-12 dienosmi Strasbūre, darbotvarkė
2009-02-23

2009 metų kovo 9 diena, Strasbūras

1. Tarptautinė moters diena bei pirmųjų EP rinkimų bei visuotinės rinkimų teisės trisdešimtmetis- buvusiosios Europos Parlamento pirmininkės Simone Veil kreipimasis.
2.  Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl piliečių iniciatyvos įgyvendinimo gairės-  pranešimas, Sylvia-Yvonne Kaufmann,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
3. 2010 m. biudžetas, III skirsnis - Komisija. 2010 m. biudžeto gairės- pranešimas,  László Surján
Atsakingas Biudžeto komitetas.
4. 2010 m. biudžeto gairės, kiti skirsniai- pranešimas, Vladimír Maňka,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
5.  Įmonių buveinių perkėlimas į kitą šalį -pranešimas, Klaus Heiner Lehne,
 Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
6. Europos privačios bendrovės statutas – pranešimas, Klaus-Heiner Lehne,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
7. Bendros Europos prieglobsčio suteikimo sistemos ateitis- pranešimas, Giusto Catania,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
8. Pasirengimas kitiems Europos Sąjungos sienų valdymo etapams ir panaši patirtis trečiosiose šalyse – pranešimas, Jeanine Hennis-Plasschaert,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
9. Romų socialinė padėtis ir galimybių jiems patekti į ES darbo rinką gerinimas - pranešimas, Magda Kósáné Kovács,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

2009 metų kovo 10 diena, Strasbūras


1. Smulkiojo verslo aktas – pranešimas,  Edit Herczog,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
2. Kosmetikos gaminiai (nauja redakcija) – pranešimas,  Dagmar Roth-Behrendt,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
3 Europos bendrijos ir Armėnijos susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo aspektų pasirašymo ir preliminaraus taikymo – pranešimas, Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas .
4. Europos bendrijos ir Izraelio susitarimas dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų pasirašymo ir preliminaraus taikymo – pranešimas, Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
5. Europos bendrijos ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo Papildomo protokolo sudarymas, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą – pranešimas, Josep Borrell Fontelles,
Atsakingas Vystymosi komitetas
6. Laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrosios taisyklės ir standartai (nauja redakcija) – pranešimas, Luis de Grandes Pascual,
Atsakinga Parlamento delegacija Taikinimo Komitete
7. Laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrosios taisyklės ir standartai (nauja redakcija) – pranešimas,  Luis de Grandes Pascual,
Atsakinga Parlamento delegacija Taikinimo Komitete.
8.  Uosto valstybės kontrolė (nauja redakcija) – pranešimas, Dominique VlastoUosto,
Atsakinga Parlamento delegacija Taikinimo Komitete.
9. Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema – pranešimas, Dirk Sterckx,
Atsakinga Parlamento delegacija Taikinimo Komitete.
10. Avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimai – pranešimas,  Jaromír Kohlíček,
Parlamento delegacija Taikinimo Komitete.
11.  Keleivių vežėjų jūra atsakomybė avarijų atveju – pranešimas, Paolo Costa,
Atsakinga Parlamento delegacija Taikinimo Komitete.
12. Laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimas -  rekomendacija antrajam svarstymui, Gilles Savary,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
13. Vėliavos valstybės reikalavimų laikymasis - rekomendacija antrajam svarstymui, Emanuel Jardim Fernandes,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
14. Sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimas už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra – pranešimas, Saïd El Khadraoui,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
15. Ekologiškas transportas ir išorės sąnaudų priskyrimas vidaus sąnaudoms – pranešimas,  Georg Jarzembowski,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
16. Variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimai – pranešimas, Andreas Schwab,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
17. Apdorotam tabakui taikomų akcizų struktūra ir tarifai – pranešimas, Zsolt László Becsey,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.

2009 metų kovo 11 diena, Strasbūras

1. Pasiruošimas Europos Vadovų Tarybai. Lisabonos strategija -  bendros diskusijos.
2. Pasiruošimas Europos Vadovų Tarybai (2009 m. kovo 19-20 d.) - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
3. Europos ekonomikos atkūrimo planas – pranešimas, Elisa Ferreira,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
4. Valstybių narių užimtumo politikos gairės- pranešimas,  Jan Andersson,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
5. Sanglaudos politika. Investicijos į tikrąją ekonomiką – pranešimas, Evgeni Kirilov,
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas.
6. Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas – pranešimas,  Reimer Böge,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
7. Taisomasis biudžetas Nr. 1/2009: potvyniai Rumunijoje – pranešimas, Jutta Haug,
Atsakingas Biudžeto komitetas.
8. Pasiūlymas dėl biuro sprendimo - Parlamento darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnio taikymo pratęsimas iki septintosios Parlamento kadencijos pabaigos.
9. Stojimo derybos su Kroatija 2008 m., stojimo derybos su Turkija 2008 m., stojimo derybos su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija 2008 m.  -  Tarybos ir Komisijos pareiškimai.     
10. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai įgaliojimai – pranešimas, Annemie Neyts-Uyttebroeck,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
11. Vaikų priežiūros įstaigos. Barselonos tikslai - Komisijos pareiškimas.
12. Įmonės Qimonda uždarymo Vokietijoje ir Portugalijoje bei tūkstančių darbo vietų praradimo Europoje pavojus - Komisijos pareiškimas.
13. Elektroninių pinigų įstaigų veikla – pranešimas, John Purvis,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
14. Pramoniniai teršalai (integruota taršos prevencija ir kontrolė) (nauja redakcija) – pranešimas, Holger Krahmer,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.

2009 metų kovo 12 diena, Strasbūras

1. Europos Sąjungos, Brazilijos ir Meksikos strateginė partnerystė - bendros diskusijos.
2. Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginė partnerystė – pranešimas, Maria Eleni Koppa,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
3. ES ir Meksikos strateginė partnerystė – pranešimas, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
4. Komisijos veiksmų dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos planas – pranešimas, Gabriele Stauner,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
5. Geresnės karjeros ir judumo galimybės. Mokslo darbuotojams skirta Europos partnerystė – pranešimas, Pia Elda Locatelli,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
6. Vartotojų, ypač nepilnamečių, apsauga atsižvelgiant į vaizdo žaidimų naudojimą – pranešimas, Toine Manders,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
7. Azartinių lošimų internete patikimumas – pranešimas,  Christel Schaldemose,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
8. Bendros aviacijos erdvės su Izraeliu kūrimas – pranešimas, Luca Romagnoli,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
9 Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problema. Sprendimas naudojant ES žemės ūkio politikos priemones – pranešimas, Vincenzo Aita,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
10. Maisto kokybės užtikrinimas. Standartų suderinimas arba tarpusavio pripažinimas – pranešimas, Maria Petre,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
11. Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose – pranešimas, Manuel Medina Ortega,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
12. Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimas – pranešimas, Bert Doorn,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
13. Veiksmingas teismo sprendimų vykdymas Europos Sąjungoje: skolininkų turto skaidrumas – pranešimas, Neena Gill,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
14. Europos pilietybės problemos ir perspektyvos – pranešimas, Urszula Gacek,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
15. Vienodas požiūris į vyrus ir moteris scenos menų srityje – pranešimas, Claire Gibault,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.
16. Kova su moterų lyties organų žalojimu ES – pranešimas, Cristiana Muscardini,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.
17. Autorių teisių perspektyvos ES – pranešimas, Manuel Medina Ortega
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.

 Informacija iš: www.europarl.europa.eu

 

Siekiama didinti darbuotojų informavimo ir konsultavimo teisių apimtį
2009-02-20
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vakar Europos Parlamentas plenarinio posėdžio metu balsavo dėl rezoliucijos dėl Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos Bendrijoje taikymo. Direktyva numato darbadvių, kurių įmonėse dirba daugiau nei 50 darbuotojų arba kurių įmonių padaliniuose dirba mažiausiai 20 darbuotojų, pareigą informuoti darbuotojus bei konsultuotis su jais įmonių veiklos plėtros, užimtumo kaitos, struktūros, esminiais darbo organizavimo ir sutartinių santykių klausimais. Direktyva į nacionlinę teisę turėjo būti perkelta iki 2005 kovo 23 dienos. Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl šios direktyvos taikymo, priėmė rezoliuciją, išreišikiančią parlamento narių nuomonę dėl priemonių, kurių turėtų imtis Komisija ir valstybės narės užtikrinant geresnį direktyvos taikymą ateityje. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad valstybės narės vėlavo perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, o kai kurios to nepadarė iki dabar, todėl ši situacija turėtų būti kuo skubiau pakeista efektyviai ir tinkamai perkeliant direktyvos nuostatas. Europos Parlamentas pastebėjo, jog direktyvoje suteikiama daug laisvės darbdaviams spręsti dėl darbuotojų skaičiaus, dažnai neįskaičiuojant laikinai dirbančių ar atostogaujančių asmenų šiuo būdu išvengiant direktyvos taikymo. Parlamento nuomone, reikėtų aiškiai nustatyti darbuotojų skaičiavimo taisykles taip užkertant kelią šiai darbdavių praktikai. Rezoliucijoje taip pat skatinama keisti minimalaus darbuotojų skaičiaus reikalavimą išplečiant direktyvos taikymo sritį visoms įmonėms, išskyrus mikroįmones. Rezoliucijoje valstybės narės raginamos aiškiai apibrėžti informavimo sąvoką bei numatyti, kokią informaciją darbdaviai gali laikyti konfidencialia, nes apie šią informaciją darbdaviai nėra įpareigoti informuoti darbuotojų. Rezoliucijoje valstybės narės skatinamos kuo skubiau numatyti darbdaviams, nesilaikantiems direktyvos įpareigojimų, sankcijas, kurios būtų pakankamai atgrasančios, nes, Europos Parlamento nuomone, tai daryti įpareigoja ne tik direktyvos nuostatos, bet ir bendra Teisingumo Teismo praktika. Komisija šiuo Parlamento dokumentu paraginta aktyviai bendradarbiauti su nacionlinėmis institucijomis ir socialiniais partneriais bei skatinti valstybes efektyviau įgyvendinti direktyvą.

Informacija iš: www.europarl.eu 


Priimta rezoliucija dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo
2009-02-20
/EP nario Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vakar, atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kaimynystės ir partnerystės priemonių tikslas- sukurti palankią aplinką arčiausiai Europos Sąjungos esančiuose regionuose ir kad tai yra vienas iš  užsienio politikos prioritetų, suteikiantis valstybėms galimybę glaudžiau integruotis su ES nepriklausomai nuo jų stojimo proceso, ir yra žingsnis ES ir kaimyninių šalių draugiškų ekonominių ir politinių santykių atnaujinimo link. Europos Parlamentas išsakė nuomonę, jog reglamento (EB)Nr. 1638/2006 nuostatos yra pakankamos ir tinkamos bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir kitomis daugiašalėmis organizacijomis apibrėžti, tačiau paragino Komisiją kartu su šalių partnerių vyriausybėmis toliau tobulinti konsultacijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis mechanizmus, siekiant didesnio jų dalyvavimo nustatant kaimynystės ir nacionalines reformų programas ir prižiūrint, kaip jos įgyvendinamos. Rezoliucijoje pritariama Komisijos pradėtai naujajai bendradarbiavimo ir dialogo miestų plėtros srityje programai laikantis kaiminystės priemonių veiksmų planuose numatytų tikslų. Komisija paskatinta aktyviau įgyvendinti metines veiksmų programas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse bei užtirktinti, kad labai nesiskirtų Rytų ir Viduržemio jūros regiono partneriams skiriamų lėšų kiekis. Europos Parlamento nariai rezoliucijoje skatina Komisiją parengti išsamią visų patvirtintų 2007–2013 m. laikotarpio bendrų veiksmų programų apžvalgą, taip pat įvertinti, kiek laikytasi skaidrumo, veiksmingumo ir partnerystės principų įgyvendinant projektus. Išsakydamas nuomonę apie konkrečius partnerystės aspektus, Parlamentas išreiškė nuomonę, kad Viduržemio jūros aspektas kaimynystės priemonėse turėtų papildyti Barselonos procesą ir kad Barselonos procesas būtų stiprinamas teikiant pirmenybę daugiašaliam regioniniam požiūriui. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad būtina skubiau įkurti laisvosios prekybos zoną, kuri apimtų Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Ukrainą ir ypač Moldovą, kai tik šalys partnerės bus tam pasirengusios, taip pat pabrėžta būtinybė kuo skubiau baigti veiksmus siekiant šių šalių bevizio režimo su ES ir gerinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant skatinti stabilumą ir klestėjimą Europos kaimynystėje. Dėl pozicijos naujose derybose su Rusija, ES, Parlamento nuomone, turėtų skirti didžiausią dėmesį aktyvesniam Rusijos bendradarbiavimui nustatant aiškius finansinio bendradarbiavimo prioritetus, kurie leistų užtikrinti geresnį pagalbos planavimą ir daugiametį programavimą; garantijoms, kad, teikiant bet kokią finansinę paramą Rusijos valdžios institucijoms bus padedama įtvirtinti demokratijos standartus Rusijos Federacijoje bei bendros atsakomybės už projektus, kuriuos ketinama finansuoti, didinimui. Rezoliucijoje taip pat pritariama Bendrijos biudžete numatytam ekonomikos atkūrimo ir stabilumo paketui, kuris leistų 2008–2010 m. skirti iki 500 mln. eurų Gruzijos atkūrimui pasibaigus daug nuostolių sukėlusiam karui ir užtikrintų šalies viduje perkeltųjų asmenų ekonominę reabilitaciją, kol jiems bus grąžinti namai ir nuosavybė. Dokumente taip pat pabrėžta, kad būtina peržiūrėti finansinę paramą Baltarusijai ir nuspręsti, ar galima plėsti bendradarbiavimą taip, kad jis apimtų ne tik energetikos, aplinkos ir migracijos, bet ir kitas sritis, įgyvendinant pakartotinio šalies įtraukimo politiką, kurią Taryba pradėjo taikyti 2008 m. rugsėjo mėnesį bei pabrėžta, kad ES ir Baltarusijos santykiai labai priklausys nuo Baltarusijos vyriausybės ryžto vadovautis demokratinėmis vertybėmis. 
   Profesorius Aloyzas Sakalas savo pasiūlymuose dėl rezoliucijos rekomendavo dokumento tekste pabrėžti siekį kuo aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas, siekiant Bendrijos paramos skaidrumo įtvirtinimo bei garantijų, leisiančių užtikrinti lėšų panaudojimo skaidrumą ir skyrimą tik tikslingai lėšas naudojančioms šalims, būtinybę. Profesorius A. Sakalas savo siūlymuose dėl rezoliucijos teksto taip pat džiaugėsi naująja Rytų partneryste ir pabrėžė, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonių veiksmingumas priklauso nuo paskatų patrauklumo ir kad dėl Rytų partnerystės randasi daugiau paskatų tokioms daug siekiančioms partnerėms, kaip Ukraina bei pabrėžė kaimyninių šalių demografinius pokyčius, į kuriuos svarbu atsižvelgti plėtojant šią partnerystę.

Informacija iš: www.europarl.eu 


Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą vaikų teisių apsauga
2009-02-20
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Briuselyje vykstančiame plenariniame posėdyje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, skatinančią efektyviau ir nuosekliau užtikrinti vaikų teises Europos Sąjungai vykdant išorės veiksmus. Europos Parlamento Vystymosi komiteto pasliūlytame rezoliucijose tekste atsižvelgiant į Komisijos komunikatą, Komisijos darbo dokumentus, Tarybos išvadas šiuo klausimu bei Jungtinių Tautų Vaikų fondo veiklą, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir kitus tarptautinius instrumentus siūloma gerinti padėtį vaikų teisių apsaugos srityje imantis konkrečių priemonių. Rezoliucijoje apgailestaujama, jog pasaulyje kas dieną miršta 26 tūkst. vaikų dėl priežasčių, kurios galėtų būti išspręstos nebrangiomis paparastomis priemonėmis, vaikų apsauga nėra politikos prioritetas nuo karinių konfliktų bei skurdo kenčiančiose šalyse, vaikai daugelyje valstybių neturi galimybių įgyti net ir pradinį išsilavinimą, maisto ir būtiniausių medicininių paslaugų. Atsižvelgdami į šias ir daugelį kitų pasaulyje su vaikų teisėmis susijusių problemų, kurios nesuderinamos su Europos Sąjungos valstybių narių tūkstantmečio plano įsipareigojimais, Europos Parlamento nariai pritarė Komisijos komunikatui šia tema ir pasiūlė keletą Europos Sąjungos veiklos prioritų šiuo klausimu. Rezoliucijoje siūloma vaikų teisių klausimą sistemingai įtraukti į ES politinį dialogą ir diskusijas su šalimis partnerėmis, o Komisija skatinama padėti šalims partnerėms patvirtinti vaikams palankų biudžetą, ypač tuo atveju, jeigu Europos Bendrija teikia biudžeto paramą, ir parengti integruotus išsamius nacionalinius veiksmų planus, skirtus vaikų klausimams, nustatant aiškius su vaikų teisėmis susijusius kriterijus. Europos Parlamento dokumente ES institucijoms siūloma skatinti trečiųjų šalių vyriausybes užtikrinti tarptautines vaiko teisių normas ES vykdant išorės veiksmus. Komisija taip pat raginama pasiūlyti vieną į Europos Sąjungą importuojamų produktų ženklinimo metodą, kuriuo būtų patvirtinama, kad produktai buvo pagaminti nenaudojant vaikų darbo jėgos nė vienu gamybos grandinės etapu, pavyzdžiui, ant šių produktų pakuotės nurodant „nenaudota vaikų darbo jėga“. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Europos saugumo ir gynybos politikos misijose vaikų teisių apsaugos klausimai turėtų tapti privalomai analizuojama ir įtraukiami į misijų darbuotojų mokymus. Parlamentas atkreipė dėmesį, jog būtina pasaulio lygiu spręsti vaikų mirštamumo mažinimo, sergamumo ŽIV/AIDS, nepakankamo išsilavinimo, mergaičių diskriminavimo ir smurto prieš jas ir daugelį kitų problemų. Europos Parlamento nariai skatina Komisiją ir valstybes nares siekti  politikos vaikų klausimu nuoseklumo įtraukiant šiuos klausimus į svarbiausias politikos sritis, pvz.: saugumo, klimato kaitos, migracijos ir pagalbos veiksmingumo. 
   Pažymėtina, kad Užsienio reikalų komitetas, kurio narys yra ir prof. Aloyzas Sakalas teikė atsakingam Vystymosi komitetui savo nuomonę dėl šios rezoliucijos. Aloyzas Sakalas savo pasiūlyme dėl komiteto nuomonės siūlė pabrėžti rezoliucijos tekste, jog pusė pasaulio gyventojų yra vaikai; todėl vaiko teisės turi būti vienas iš svarbiausių ES vystymosi politikos klausimų, bei kad pagal JT Vaiko teisių konvenciją vaiko teisės tapo neatskiriama visų žmogaus teisių dalimi, todėl Taryba ir Komisija turi būti raginamos įtraukti šį klausimą į bet kokį dvišalį ir daugiašalį dialogą žmogaus teisių ir politiniais klausimais, taip pat įtraukti vaiko teisių klausimą į savo socialinės, švietimo, ekonomikos ir politikos sritis.

Informacija iš: www.europarl.eu


Plenarinio posėdžio, vyksiančio vasario 18-19 dienomis Briuselyje, darbotvarkė
2009-02-17

Trečiadienis, 2009m.vasario 18d.      

1. Europos Sąjungos vaidmuo Vidurio Rytuose - Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai ir Komisijos pranešimai
2. 2007 m. metinis pranešimas dėl BUSP pagrindinių aspektų ir esminių pasirinkimų- pranešimas, Jacek Saryusz-Wolski,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
3. Europos saugumo strategija ir Europos saugumo ir gynybos politika-
pranešimas, Karl von Wogau,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
4. NATO vaidmuo ES saugumo sistemoje - pranešimas, Ari Vatanen,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
5. Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga - 
pranešimas, Pasqualina Napoletano,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
6. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymas - 
pranešimas,Konrad Szymański,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
7. Veiksmų, nepatenkančių į oficialios vystymosi pagalbos sritį, finansavimas šalyse, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1905/2006- pranešimas, Thijs Berman,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
8. Bendrijos teisinis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros (ERI) pagrindas - pranešimas, Teresa Riera Madurell ,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
9. Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus - pranešimas, Glenys Kinnock,
Atsakingas Vystymosi komittas.
10. Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo taikymas Europos bendrijoje - pranešimas, Jean Louis Cottigny,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
11. Socialinė ekonomika - pranešimas, Patrizia Toia,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.
12. Psichikos sveikata - pranešimas, Evangelia Tzampazi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
13. Su nafta susijusių problemų sprendimas - pranešimas, Herbert Reul,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
14. Nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų apžvalga. Pirmasis įvertinimas - pranešimas, András Gyürk,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
15. Bendrosios žuvininkystės politikos taikomieji moksliniai tyrimai -
pranešimas, Rosa Miguélez Ramos,
Atsakingas Žuvininkysrės komitetas.

Ketvirtadienis, 2009m.vasario 19d.

1. Lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio tarifai - 
pranešimas, Ieke van den Burg,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
2. 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitos - 
pranešimas, Jonathan Evans,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
3. Europos tarnybinis pažymėjimas paslaugų teikėjams - pranešimas, Charlotte Cederschiöld,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
4. Su banginių medžiokle susiję Bendrijos veiksmai - 
pranešimas, Elspeth Attwooll,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
5. Bendrijos dalyvavimas Europos audiovizualinėje observatorijoje - pranešimas, Ivo Belet,
Atsakingas Kultūros ir Švietimo komitetas.
6. Pasėlių statistika - pranešimas, Elisabeth Jeggle,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
7. Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos sektoriuje pakeitimai - pranešimas, Philippe Morillon,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
8. Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuro veiklos organizavimas - pranešimas, Hanne Dahl,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
9. Darbo tvarkos taisyklių straipsnių dėl peticijų pakeitimas - pranešimas, Gérard Onesta,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.
10. Aromatinti vynai, aromatinti vyno gėrimai ir aromatinti vyno kokteiliai (nauja redakcija) - pranešimas, József Szájer,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
11. CŽV vykdytas Europos valstybių panaudojimas gabenant kalinius ir neteisėtas kalinimas - pasliūlymai dėl rezoliucijų.


Europos Parlamentas išreiškė savo poziciją tarptautinių problemų klausimais
2009-02-10
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

  Paskutinę plenarinio posėdžio dieną Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų, išreiškiančių parlamento pozicijas tarptautinių įvykių ir problemų atžvilgiu. Rezoliucijoje dėl Kosovo Europos Parlamentas džiaugėsi sėkmingu EULEX pajėgų išdėstymu Kosovo teritorijoje, patvirtino Europos Sąjungos įsipareigojimus padėti užtikrinti stabilumą regione bei remti politinį ir ekonominį vystymąsi bei Europos Sąjungos poziciją dėl galimos Kosovo, kaip ir kitų regiono šalių, narystės ES ateityje. Rezoliucijoje išreikštas prašymas tarptautinei bedruomenei remti EULEX misiją, kuri be kitų tikslų, turi taip pat siekti užtikrinti teisinės valstybės principus bei tautinių mažumų apsaugą, ypač teikiant dėmesį bylų, susijusių su išpuoliais prieš tautines mažumas, bei karo nusikaltimų ir korupcijos bylų skubiu tyrimu. Rezoliucijoje skatinama ir toliau remti policijos pajėgų daugiatautiškumą, pilietinės visuomenės plėtrą bei skatinti valdymo decentralizaciją. Europos Parlamentas taip pat džiaugėsi Serbijos požiūriu į Kosovo situaciją ir paragino ir toliau laikytis konstruktyvios, su naryste ES suderinamos, pozicijos. Rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas aukštu korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo lygiu ir elektros energijos trūkumu regione, paskatinimas siekti kuo didesnės kultūrinės santarvės bei solidarumo ir praktinės lyčių lygybės.
   Rezoliucijoje dėl Šri Lankos Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių Šri Lankos vyriausybės ir Tamil Elamo grupės karinių veiksmų, o ypač dėl 2008 metų spalio mėnesio vyriausybės puolimo, kurio metu dėl vykusio Tamil Elamo atsitraukimo tūkstančiams gyventojų prireikė humanitarinės pagalbos ir tūkstančiai tapo įkalinti karinių veiksmų teritorijoje. Rezoliucijoje išreiškiama viltis, kad dabartinis lūžis kariniuose veiksmuose paskatins abi konflikto šalis paskelbti paliaubas ir rasti visiems tinkantį konflikto sprendimo būdą. Europos Parlamentas skatino kariaujančias šalis gerbti žmogaus teises bei karo įstatymus. Rezoliucijoje džiaugiamasi Šri Lankos vyriausybės paskelbtu ketinimu tirti žiniasklaidos laisvės pažeidimus siekiant spręsti klausimą dėl nebaudžiamumo už Šri Lankoje dirbančių žurnalistų žmogžudystes ir jų puldinėjimą. Europos Parlamento nariai paskatino imtis skubių veiksmų, siekiančių užkirsti kelią vaikų verbavimui kariniams veiksmams bei kliudančių tarptautinių stebėtojų darbui.
   Rezoliucijoje dėl Birmos pabėgėlių padėties Tailande Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą, dėl pranešimų, kuriuose teigiama, kad Tailando pareigūnai nesuteikia pabėgėliams iš Birmos tinkamos pagalbos ir palieka juos be maisto ir navigacijos tarptautiniuose vandenyse. Rezoliucija Birmos vyriausybė skatinama nutraukti visus diskriminacinius veiksmus prieš rohingų tautybės žmones ir reikalaujama grąžinti rohingų tautybės žmonėms Birmos pilietybę, nedelsiant panaikinti visus jų teisės į švietimą, teisės tuoktis ir judėjimo laisvės apribojimus, nutraukti persekiojimą dėl išpažįstamos tikybos ir mečečių bei kitų garbinimo vietų naikinimą ir baigti pažeidinėti žmogaus teises visoje šalyje, taip pat tyčinį skurdinimą, neteisėtą apmokestinimą ir žemės konfiskavimą. Rezoliucijoje Tailandas skatinamas negrąžinti pabėgėlių, jei jiems grėstų pavojus gyvybei ar jie būtų kankinami. Europos Parlamento nariai siūlo sustiprinti bendrą ES šalių poziciją Birmos klausimu bei siųsti Parlamento misiją į šią šalį siekiant didinti tarptautinį spaudimą.
   Rezoliucijoje dėl Brazilijos atsisakymo išduoti Cesarę Battisti Europos Parlamentas paskatino Brazilijos institucijas atsižvelgti į Italijoje nuteisto ir į Braziliją pabėgusio Cesare Battisti prašymą dėl jo ekstradicijos į Italiją. Brazilijos teismai atmetė šį prašymą teigdami, kad Cesare Battisti yra politinis nusikaltėlis, nes buvo in absentia (nedalyvaujant) nuteistas už keturias žmogžudystes, dalyvavimą ginkluotos grupuotės veikloje, apiplėšimą, šaunamųjų ginklų laikymą ir ginkluotus smurto aktus. Europos Parlamentas išreiškė poziciją, kad Brazilijos požiūris išreiškia nepasitikėjimą Europos Sąjungos šalimis, kurios gerbia teisinės valstybės principus ir paskatino Braziliją rasti sprendimą, paremtą bendromis vertybėmis.

Informacija iš: www.europarl.eu


Europos Parlamentas balsavo dėl prof. Aloyzo Sakalo pranešimo, siūlančio atšaukti Miloslavo Ransdorfo imunitetą
2009-02-09
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vasario 3 dieną profesorius Aloyzas Sakalas Europos Parlamento plenarinės sesijos metu pristatė pranešimą dėl siūlymo Europos Parlamentui atšaukti Čekijos Respublikos Europos Parlamento nario Miloslavo Ransdorfo imunitetą. Atsižvelgiant į 1965 metų balandžio 8 dienos protokolą dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, Europos Parlamento nariai naudojasi:
"- savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
- visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.
Imunitetas taip pat galioja jiems vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.
Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą."
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės numato, kad kiekvienas gautas prašymas ginti imunitetą yra perduodamas atsakingam komitetui, kuris pateikia Europos Paralmento plenarinės sesijos metu rekomendaciją dėl imuniteto gynimo. Komitetas paparastai siūlo atšaukti imunitetą, jei įtariama, kad byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario darbiniai veiklai (fumus persecutionis).
Europos Parlamento nario Aloyzo Sakalo pranešime, išanalizavus bylos faktus, Europos Parlamentui buvo pasiūlyta neginti Miloslavo Ransdorfo imuniteto. Miloslavo Ransdorfo kaltinamas pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už neatsargų kito asmens sužeidimą, kuris dėl to tapo nedarbingu, negalinčiu pasirūpinti savimi ar vykdyti jam įstatymais numatytas funkcijų. Čekijos policija įtaria Miloslavo Ransdorfo vairavus lengvąjį automobilį ir pėsčiųjų perėjoje partrenkus moterį, kuri sužalota. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog byla Čekijos institucijų iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario veiklai (fumus persecutionis), Europos Parlamentas pritarė pranešime siūlomam imuniteto atšaukimui.
   Pastebėtina, jog Aloyzas Sakalas ne pirmą kartą plenarinėje sesijoje pristato pranešimą dėl pasiūlymo imuniteto gynimo klausimu. 2008 metais Europos Parlamentas pritarė A. Sakalo pasiūlymui neginti Witoldo Tomczako, įtariamo policijos pareigūnų įžeidimu, imuniteto, o 2007 metais Parlamentas balsavo už profesoriaus pasiūlymą ginti Renato Brunettos imunitetą, byloje, kurios faktai buvo pagrįsti šio Europos Parlamento nario darbinės veiklos metu išsakytos nuomonės pagrindu.


Informacija iš: www.europarl.eu


Numatomos sankcijos nelegalius darbuotojus įdarbinantiems darbdaviams
2009-02-09
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Trečiadienį Europos Parlamentas diskutavo dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos, numatančios baudžiamąsias sankcijas darbdaviams už nelegalių darbuotojų įdarbinimą. Direktyvai, pasiūlytai Komisijos, turi bendru sutarimu pritarti Europos Parlamentas bei Taryba. Tarybai jau patvirtinus šį dokumentą, Europos Parlamentas planuoja šiuo klausimu balsuoti vasario 19 dieną. Direktyva numato minimalius reikalavimus (minimalių standartų direktyva), todėl valstybės narės gali ir toliau nustatyti ir taikyti griežtesnes priemones kovojant su nelegaliu darbu. Direktyva siekiama kovoti su nelegaliai šalyse esančių trečiųjų šalių piliečių darbu, tačiau ji nebus taikoma laisvo darbuotojų judėjimo teise besinaudojantiems asmenims ar komandiruojamų darbuotojų atvejais. Direktyvoje numatytos sankcijos bus taikytinos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tačiau jų nebus galima skirti valstybinėms institucijoms ar viešosioms tarptautinėms organizacijoms. Direktyva nustato darbdavio pareigą reikalauti iš trečiųjų šalių piliečių teisėto buvimo šalyje įrodymo ir pranešti kompetentingoms institucijoms apie kiekvieną darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo atvejį. Darbdaviai, nesilaikantys teisėto įdarbinimo reikalavimų, bus priversti sumokėti darbuotojui visą atlyginimą, kuris negali būti mažesnis už šalies įstatymais ar kolektyvine sutartimi numatytą dydį, bei mokesčius valstybei, kuriuos būtų buvę privalu sumokėti per darbuotojo darbo laikotarpį, jei šis būtų dirbęs legaliai. Tam tikrais atvejais valstybės bus įpareigojamos taikyti vieną iš šių sankcijų:
-viešųjų išmokų, gautų per pastaruosiu 12 mėn. grąžinimą,
-draudimą dalyvauti viešuosiuose konkursuose iki 5 metu laikotarpiu,
-atimti teisę gauti visas ar tam tikras viešąsias išmokas, įskaitant valstybės administruojamas ES lėšas,
-uždrausti vykdyti tam tikrą veiklą arba uždaryti padalinius, naudotus neteisėtai veiklai.
Valstybėms taip pat numatyta pareiga nelegalų darbą laikyti baudžiamuoju nusikaltimu, jei veiksmai buvo padaryti tyčia egzistuojant bent vienai iš šių aplinkybių:
-pažeidimas nuolat pasikartoja,
-tuo pačiu metu įdarbinta daug trečiųjų šalių piliečių,
-darbo pobūdis yra itin išnaudojantis,
-pažeidimą padaro darbdavys, kuris nebuvo apkaltintas padarius pažeidimą pagal Pamatinį sprendimą 2002/629/TVR arba nuteistas dėl to, naudojasi asmens darbu arba paslaugomis žinodamas, kad nelegaliai esantis trečiosios šalies pilietis yra tokios prekybos auka,
-pažeidimas yra susijęs su nelegaliu nepilnamečių įdarbinimu.
Valstybės narės turės užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už nurodytus nusikaltimus, kuriuos jų naudai, veikdamas individualiai arba kaip juridinio asmens organo dalis, padarė bet kuris asmuo, einantis tame juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas, grindžiamas:
-įgaliojimu atstovauti juridiniam asmeniui,
-priimti sprendimus juridinio asmens vardu,
-vykdyti kontrolę tame juridiniame asmenyje.
Valstybėms numatoma pareiga už baudžiamojo nusikaltimo padarymą taikyti proporcingas ir atgrasančias priemones, kurios gali apimti ir aukščiau išdardintąsias. Direktyvoje taip pat siūloma užtikrinti trečiųjų šalių piliečiams efektyvius jų teisių gynimo būdus bei įtvirtinti valstybių narių pareigą teikti ataskaitas bei nustatyti sritis, kuriose nelegalaus darbo atvejų pasitaiko daugiausiai.

Informacija iš: www.europarl.eu


Europos Parlamentas svarstė rezoliuciją dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų
2009-02-09
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Trečiadienį Europos Parlamentas plenarinės sesijos metu pritarė Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pasiūlytam rezoliucijos projektui. Rezoliucijoje pritariama Komisijos komunikatui dėl ikiprekybinių viešųjų pirkimų ir pateikiami pasiūlymai kaip geriau įgyvendinti ikiprekybinius viešuosius pirkimus praktikoje. Komisija 2007 metų Komunikate apibrėžė ikiprekybinius viešuosius pirkimus kaip metodą, kai įsigyjamos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos, išskyrus tas, „kurių nauda atitenka išimtinai perkančiajai organizacijai ir yra panaudojama jos reikalams vykdyti, su sąlyga, kad už suteiktą paslaugą visiškai atsiskaito perkančioji organizacija“ ir tas, kurios yra laikomos valstybės pagalba. Komunikato tikslas užtikrinti tokių mokslinių ir technologinių paslaugų pirkimą viešajame sektoriuje siekiant pagerinti viešųjų paslaugų kokybę bei prieinamumą. Tokių paslaugų būtinybė iškyla tais atvejais, kai viešajame sektoriuje atsiranda poreikis įdiegti naujas prekes, gamybos metodus, ar kitas naujoves, kurios dar nenaudojamos praktikoje ir kurių sprendimo būdai dar nėra sukurti. Tradiciškai Europoje iškilus naujovių poreikiui, viešojo sektoriaus institucijos sudaro išskirtinio pirkimo sutartis su bendrovėmis, pagal kurias privati bedrovė kuria naują produktą ar kitą viešojo sektoriaus interesus tenkinančią technologiją, o ją sukūrus, visos intelektinės nuosavybės  bei tolimesnio galutinio produkto panaudojimo teisės pereina viešajai institucijai. Komunikate pabrėžiama, kad tokios sutartys turi tenkinti Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisykles, neužtikrina rizikos pasidalijimo tarp užsakovų ir gamintojų bei stabdo naujovių įdiegimą viešajame sektroiuje. Siekiant išspręsti šias problemas, komunikate siūloma valstybėms narėms įtvirtinti teisinius pagrindus sudaryti mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros sutartis, pagal kurias viešajai institucijai nepereitų išskirtinės teisės į naujai sukurtą produktą, o pasiekus galutinę kūrimo stadiją, dėl jau komercinio produkto pirkimo reikėtų skelbti tradicinį viešųjų prikimų konkursą. Tokia tvarka užtikrintų konkurenciją mokslinių tyrimų srityje, leistų viešajam sektroriui išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančius produktus ir spręsti apie jų potencialią panaudojimo galimybę dar kūrimo stadijoje, o įmonėms išsaugotų intelektinės nuosavybės teises tolimesniame produkcijos komercinio panaudojimo etape.
   Profesorius Aloyzas Sakalas buvo nuomonės referentas Europos Parlamento Teisės reikalų komitete, pateikęs atsakingam Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui savo nuomonę dėl Komisijos komunikato. Aloyzas Sakalas savo nuomonėje akcentavo būtinybę užtikrinti mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimą ikiprekybiniuose viešuosiuose pirkimuose bei sudaryti aiškų ikiprekybinių pirkimų vadovą visomis Europos Sąjungos kalbomis, kuriame būtų pateikiami praktiniai veikimo pavyzdžiai, taip užtikrinant teisinį tikrumą bei apsaugant mažujų ir vidutinių įmonių interesus. Aloyzas Sakals taip pat siūlė Komisijai pateikti konkrečių pavyzdžių dėl rizikos pasidalijimo tokio tipo sutartyse, ypač užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių išsaugojimą ikipreprkybiniuose konkursuose dalyvaujančioms įmonėms, nes tai, kaip rodo JAV ir Japonijos pavyzdžiai, skatina daugelio įmonių dalyvavimą tokio tipo konkursuose. Reikia pažymėti, jog visi prof. A. Sakalo pasiūlymai atsakingo Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto buvo įtraukti į rezoliucijos tekstą, kuriam pritarė Europos Parlamentas.

Informacija iš: www.europarl.eu


Europos Parlamento plenarinės sesijos, vyksiančios Strasbūre vasario 2-5 dienomis, darbotvarkė
2009-01-26
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

Pirmadienis, 2009 m.Vasario 2 d.

1. Dohos derybose 2008 m. liepos mėn. pabaigoje pasiektų kompromisų ne žemės ūkio produktų patekimo į rinką ir paslaugų klausimais poveikio vertinimas, žodinis klausimas - Daniel Caspary, Robert Sturdy, Corien Wortmann-Kool, Zbigniew Zaleski, Komisija,
Atsakinga Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija. 
2. Antroji strateginė energetikos politikos apžvalga, pranešimas -  Anne Laperrouze,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
3. Efektyvesnis energijos vartojimas pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas, žodinis klausimas - Vladimír Remek,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas. 
4. Žemės ūkio produktams skirtos informavimo ir skatinimo priemonės vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse , pranešimas -  Constantin Dumitriu
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
5. EB ir Šveicarijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais, pranešimas -  Béla Glattfelder,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
6. Ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) poveikis vystymuisi, pranešimas -  Jürgen Schröder,
Atsakingas Vystymosi komitetas.
7. Laukinės gamtos plotai Europoje, pranešimas -  Gyula Hegyi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
8. Tvarios bendrosios ir verslo aviacijos ateities darbotvarkė, pranešimas - Luís Queiró,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
9. Diskriminacijos dėl lyties draudimas ir kartų solidarumas, pranešimas - Anna Záborská,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas. 

Antradienis, 2009 m. vasario 3d.

1. Kova su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, pranešimas - Roberta Angelilli,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
2. Sankcijos nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams, pranešimas - Claudio Fava,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
3. EB ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimas, pranešimas - Angelika Niebler,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
4. EB ir Rusijos susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje atnaujinimas, pranešimas - Angelika Niebler,
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
5. Gvantanamo kalinių grąžinimas ir perkėlimas - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
6. CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse - Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
7. Tradicinių tautinių, etninių ir imigrantų mažumų apsauga Europoje, žodinid klausimas - Csaba Sándor Tabajdi, Hannes Swoboda, Jan Marinus Wiersma, Véronique De Keyser, Katrin Saks, Claude Moraes, Komisija
 
Trečiadienis, 2009 m. vasario 4d.
 
1. 2050-ieji: ateitis prasideda šiandien. Rekomendacijos dėl Bendrijos būsimos integruotos klimato kaitos politikos, pranešimas - Karl-Heinz Florenz,
Atsakingas Laikinasis klimato kaitos komitetas.
Iškilmingas posėdis - Palestinos savivalda, Palestinos savivaldos Prezidento Mahmoud Abbas kreipimasis.
2. Kosovas- Tarybos ir Komisijos pareiškimai 
3. Turkmėnija - Bendros diskusijos.
4. Laikinasis susitarimas su Turkmėnija, pranešimas - Daniel Caspary,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
5. Europos Sąjungos piliečių konsulinė apsauga trečiosiose šalyse - Tarybos ir Komisijos pareiškimai
6.Europos Sąjungos oficialių leidinių biuro veiklos organizavimas, pranešimas - Hanne Dahl,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas 

Ketvirtadienis, 2009 m. vasario 5d.

1. Pašarų pateikimas į rinką ir jų naudojimas, pranešimas - Friedrich-Wilhelm Graefe zu Baringdorf, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
2. Europos mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmens didinimas tarptautinėje prekyboje, pranešimas - Cristiana Muscardini,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
3. Tarptautinė prekyba ir internetas, pranešimas - Georgios Papastamkos,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
4. Prekybiniai ir ekonominiai santykiai su Kinija, pranešimas - Corien Wortmann-Kool,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
5. Ikiprekybiniai viešieji pirkimai. Naujovių skatinimas siekiant užtikrinti ilgalaikes kokybiškas viešąsias paslaugas Europoje, pranešimas - Malcolm Harbour,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
6. Direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, įgyvendinimas. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) vizitai 2005–2008 m., pranešimas - Martine Roure, 
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.

Informacija iš:
www.europarl.eu


Europos Parlamentas siūlo sudaryti didesnes galimybes susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais
2009-01-16
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Sausio 14, trečiąją plenarinio posėdžio dieną, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Ši rezoliucija yra dar viena Europos Parlamento reglamento Nr. 1049/2001 įgyvendinimo priemonė, kuria Parlamentas atkreipė dėmesį į šio teisinio instrumento taikymo sunkumus bei keistinus aspektus. Europos Parlamentas, išanalizavęs Europos Teisingumo Teismo praktiką (ypač byloje Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą) bei kitų Europos Sąjungos institucijų reglamento įgyvendinimo praktiką, rezoliucijoje pasisakė, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų tobulinti priimamų dokumentų viešumą ir galimybes visuomenei su jais susipažinti internete. Rezoliucijoje akcentuojama, kad visos Europos Sąjungos institucijos turėtų viendodinti dokumentų skelbimo tvarką ir kiekvienu atveju nurodyti dokumento priėmimio istoriją, tam, kad visuomenė galėtų suprasti ir atsekti dokumento priėmimo procese dalyvavusias institucijas ir jų veiklą. Rezoliucijoje Europos Vadovų Taryba bei Europos Teisingumo Teismas skatinami prisijungti prie institucijų, kurioms taikomas reglamentas Nr.1049/2001, grupės. Europos Parlamentas siūlo Europos Sąjungos institucijoms suvienodinti išimčių, numatytų reglamente, leidžiančių netaikyti viešumo taisyklių tam tikroms dokumentų grupėms, taikymą. Rezoliucijoje taip pat skatinama skelbti institucijų posėdžių dokumentus, viešai transliuoti ne tik Europos Parlamento plenarinius posėdžius, bet ir kitą Europos Parlamento narių veiklą (pvz.: komitetų susitikimus), įtviritnti lėšų atsekamumo principą, pagal kurį būtų galima suprasti, kaip skirstomos ir leidžiamos viešosios lėšos ir kitus principus.

Informacija iš:
www.europarl.eu


Europos Parlamentas primėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Europoje 2004-2008 metais
2009-01-16
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų bei Europos Sąjungos institucijų veiklą žmogaus teisių srityje, sausio 15 dieną priėmė rezoliuciją, vertinančią žmogaus teisių padėtį Europoje paskutiniaisiais metais. Europos Parlamentas pabrėžė, kad valstybės narės turėtų suteikti Europos Sąjungai daugiau kompetencijos žmogaus teisių srityje, ypač atsižvelgiant į Lisabonos sutarį, pagal kurią Žmogaus teisių chartiją siūloma priskirti pirminei Europos Sąjungos teisės aktų grupei ir jos teisinę galią prilyginti steigiamųjų sutarčių galiai. Rezoliucijoje siūloma Europos Sąjungos institucijoms, leidžiant naujus teisės aktus, analizuoti jų poveikį žmogaus teisių aspektu bei plėsti Europos Sąjungos pagrindinių teisių Agentūros įgaliojimus. Europos Parlamentas išreiškė nuomonę, kad prisijungimas prie Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių konvencijos, nors ir neatneštų esminių pakeitimų, būtų naudingas bei kad Europos Sąjunga turėtų bedradarbiauti su Europos Tarybos institucijomis, atsakingomis už žmogaus teisių apsaugą, bei vadovautis jų patirtimi. Rezoliucijoje išreiškiamas paskatinimas užtikrinti baudžiamojo proceso bei kovos su terorizmu metu varžomas asmenų teises bei išreišktas palaikymas tęsti kovą su diskriminacija, vykdyti pozityviosios diskriminacijos politiką bei užtikrinti bet kokios rūšies diskriminavimo draudimus valstybėse narėse. Rezoliucijoje apgailestaujama, kad Europos lygiu nėra įtvirtintos tautinių mažumų sąvokos. Taip pat išreikštas susirūpinimas didžiausios Europos Sąjungoje tautinės mažumos, romų, teisėmis ir poreikiu vykdyti vieningą jų apsaugą; aptarti moterų teisių apsaugos lygiu Europoje, moterų įtraukimo į profesinę veiklą, lytinio švietimo, kovos su lytiniu išnaudojimu ir smurtu klausimai. Europos Parlamentas rezoliucijoje ragina valstybes nares siekti Prancūzijos išreikšto siekio visuotiniu mastu dekriminalizuoti homoseksualumą bei įtvirtinti teisės aktuose homoseksualių asmenų partnerystės galimybes bei užtikrinti kitas lygias teises. Europos Parlamento rezoliucija baigiama išreiškiant paskatinimą valstybėms narėms užtikrinti migrantų ir jų vaikų teises, imtis priemonių integruoti nelegalius darbuotojus į visuomenę bei spręsti jų statuso problemas.

Informacija iš:
www.europarl.eu


Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą žmogaus teisių pagarbos bei taikos palaikymo klausimais
2009-01-16
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Paskutinę plenarinio posėdžio dieną  Europos Parlamentas priėmė keletą rezoliucijų, kuriomis išreiškiamas susirūpinimas žmogaus teisių pažeidimais bei nuolatiniais kariniais konfliktais pasaulyje. Rezoliucijoje "Dėl padėties Gazos ruože", Europos Parlamentas skatina kuo skubiau nutraukti karinio konflikto veiksmus bei sudaryti paliaubas. Rezoliucijoje smerkiamas Gazos embargas, civilių ir Jungtinių Tautų objektų atakos konflikto metu, kaip priemonės, nesuderinamos su tarptautinės teisės normomis,  taip pat išreiškiama užuojauta Gazos gyventojams, nukentėjusiems per išpuolius. Europos Parlemntas siūlo pasirašyti  tarptautinės bendruomenės ir Ketverto bei Arabų lygos koordinuojamą  susitarimą,  pagal kurį būtų galimą į regioną pasiūsti tarptautines pajėgas, turinčias aiškius įgaliojimus. Rezoliucijoje Europos Parlamentas taip pat skatina Tarybą  kartu su naująja Jungtinių Amerikos Valstijų administracija veikti ir imtis politinių veiksmų, siekiant  susitarimo, kuriuo būtų įtvirtintas dviejų valstybių egzistavimas šiame Artimųjų Rytų regione.
Trijose rezoliucijose dėl  Irano bei Afrikos valstybių - Shirin Ebadi atvejo, Gvinėjos  bei padėties Afrikos Kyšulyje- Europos Parlamentas išreikšė susirūpinimą karinių konfliktų tąsa bei žmogaus teisių pažeidimais. Rezoliucijoje dėl Irano Europos Parlamentas išreiškė apgailestavimą dėl Nobelio premijos lauretės Shirin Ebadi vadovaujamo žmogaus teisių gynimo centro Teherane uždarymo ir pačios Shirin Ebadi persekiojimo ir grasinimų jai. Europos Parlamentas pareiškė nuomonę, jog žmogaus gynimo centro uždarymas yra tik vienas Irano vykdomos nuolatinės žmogaus teisių negerbimo politikos pavyzdys, kuris yra nepriimtinas ir turi būti nutrauktas kuo greičiau. Europos Parlamentas pabrėžė, kad Europos Sąjungos prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas su Iranu priklausys nuo žmogaus teisių apsaugos lygio šioje šalyje ir paragino kitų šalių diplomatinius atstovus Irane imtis priemonių , atsižvelgiant į minėtuosius pažeidimus.

   Rezoliucijoje "Dėl padėties Afrikos Kyšulyje" Europos Parlamentas skatino Eritrėją bei Etiopiją susitarti dėl sienų nustatymo bei atitraukti karines pajėgas iš pasienių ruožų. Rezoliucijoje siūloma paskirti specialų Europos Sąjungos įgaliotinį Afrikos Kyšulio regionui bei stiprinti Afrikos Sąjungos misiją Somalyje ir ten dislokuoti Jungtinių Tautų palaikymo pajėgas, kai tik tam susidarys tinkama politinė situacija. Europos Parlamentas siūlo dėti visas pastangas padėti rasti susitarimą tarp Šiaurės ir Pietų Sudano. Rezoliucija baigiama skatinimais Afrikos Kyšulio valstybėms gerinti žmogaus teisių padėtį savo teritorijose, ypač užtikrinant įkalintų asmenų teises, opozicinių politnių judėjimų bei spaudos laisves.

   Savo rezoliucijoje "Dėl valstybės perversmo Gvinėjoje" Europos Parlamentas pasmerkė Gvinėjoje grudžio 23 dieną karinių jėgų organizuotą  valstybės perversmą. Rezoliucijoje skatinama kuo skubiau surengti demokratiškus parlamento bei prezidento rinkimus. Europos Parlamentas ragina Komisiją stabdyti visos pagalbos, išskyrus humanitarinę) teikimą , jei padėtis Gvinėjoje nepasikeistų ir valdžia nebūtų perleista demokratiniu būdu išrinktiems atstovams.

   Europos Parlamentas taip pat išreikšė susirūpinimą žmogaus teisėmis Kenijoje, priimdamas rezoliuciją "Dėl spaudos laisvės Kenijoje". Reaguodamas į Kenijos prezidento M. Kibaki sausio 2 dieną išleistą naująjį ryšių akto įstatymą Europos Parlamentas
pareiškė, kad šis teisės aktas yra nesuderinamas su Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Ryšių akte numatyta, kad vyrausybė gali įsiveržti į žiniasklaidos oranizacijų patalpas, jei manoma, kad jų veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Akte taip pat numatoma, kad vyriausybė gali kontroliuoti transliuojamų, internetu perduodamų bei spausdinamų žiniasklaidos programų turinį. Rezoliucija ragina Kenijos vyriausybę pradėti konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, siekiant konsensuso, kaip geriau sureguliuoti ryšių pramonę, nepažeidžiant spaudos laisvės bei imtis priemonių  dėl  patraukimo  atsakomybėn už prieš metus po rinkimų vykusių riaušių kaltininkus.

   Rezoliucijoje dėl Srebrenicos Europos Parlamentas pareiškė užuojautą 1995 metų liepos 11 dienos įvykių aukoms ir išreiškė apgailestavimą, kad atsakingiausias už šiuos įvykius asmuo - generolas  Ratko Mladičiaus vis dar tebėra laisvėje. Europos Parlamentas siūlo visoje ES liepos 11 dieną pripažinti Srebrenicos genocido atminimo diena ir paraginti visas Vakarų Balkanų šalis padaryti tą patį.

   Paskutinę  šių metų plenarinio sausio 12-15  posėdžio dieną Europos Parlamentas taip pat išreikė savo nuomonę dėl padėties Baltarusijoje, priimdamas rezoliuciją "Dėl ES strategijos dėl Baltarusijos". Rezoliuzijoje Europos Parlamento nariai palankiai vertino Baltarusijos institucijų sprendimą leisti registruoti Aleksandro Milinkevičiaus vadovaujamą  judėjimą "Už laisvę", bei du nepriklausomus laikraščius. Rezoliucijoje pritariamai vertinami Baltarusijos veiksmai išlaisvinti politinius kalinius,
tačiau pastebima, kad Aleksandrui Kazulinui, Sergejui Parsiukevičiui ir Andrejui Kimui neužtikrintos visos teisės, kurios Baltarusijos piliečiams numatytos pagal Baltarusijos Respublikos Konstituciją. Taip pat dokumente, priimtame ketvirtadienį, pritariama Baltarusijos Vyriausybės pozicijai atšaukti draudimus keliauti Černobylio aukoms bei išreiškiamas palaikymas organizuoti Baltarusijos ir ES susitarimą, pagal kurį vaikai galėtų keliauti į bet kurią ES šalį į specialiai organizuotas reabilitacijos programas. Europos Sąjungos Taryba skatinama liberalizuoti vizų išdavimo tvarką Baltarusijos piliečimas, o  Baltarusijos vyriausybė - grąžinti Baltarusijos Europos humanitarinį universitetą, kuris šiuo metu veikia Vilniuje, gerbti religijos laisvę, užtikrinti tarptautinius saugos standartus, statant naująją atominę elektrinę, užtikrinti pilietines žmogaus teises bei bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis rinkimų įstatymų reformų klausimais.


Informacija iš:
www.europarl.eu


Plenarinio posėdžio, vykstančio Strasbūre sausio 12-15 dienomis, naujienos
2009-01-13
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Plenarinio posėdžio, vykstančio sausio 12-15 dienomis, pirmąją dieną Europos Parlamentas pranešė, jog trečiadienį pasirašys šiuos dokumentus, priimamus bendro sprendimo procedūra (Europos Sąjungos teisės aktų leidybos procedūra, pagal kurią teisės aktas priimamas bendru Tarybos bei Europos Parlamento sprendimu):
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektai(03701/2008/LEX - C6-0013/2009 - 2007/0113(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tekstilės pavadinimų (nauja redakcija) (03650/2008/LEX - C6-0012/2009 - 2008/0005(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl vandenilinių variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB
 (03674/2008/LEX - C6-0010/2009 - 2007/0214(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89 
(03675/2008/LEX - C6-0008/2009 - 2007/0243(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 562/2006 nuostatas, susijusias su naudojimusi Vizų informacine sistema (VIS) pagal Šengeno sienų kodeksą
(03676/2008/LEX -C6-0007/2009 - 2008/0041(COD));
- Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo,
susijusio su pėsčiųjų ir kitų pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, iš dalies keičiantis Direktyvą 2007/46/EB ir panaikinantis Direktyvas 2003/102/EB bei 2005/66/EB 
(03651/2008/LEX - C6-0002/2009 - 2007/0201(COD)).


Europos Parlamentas svarstė naują asmens dokumentų apsaugos reglamentą
2009-01-13
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Šiandien, Europos Parlamente buvo svarstomas pasiūlymas dėl 2004 metais priimto reglamento dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2252/2004 dėl valstybių narių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų pakeitimo. Europos Parlamentui patvirtinus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūklytą reglamento projektą, 2009 m. birželį biometriniai pasai su veido atvaizdu ir pirštų atspaudais butų išduodami visose 27 ES šalyse bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje ir turėtų būti naudojami kertant išorinę Šengeno erdvės teritoriją. Tokia dokumentų apsaugos sistema būtų skirta kovoti su nelegalia migracija, terorizmu bei dokumentų klastojimu. Komitetas teigia, kad reikia suvienodinti ankstesniu reglamentu leistas daryti išimtis, nes dėl teisinių ir saugumo sumetimų įpareigojimo duoti pirštų atspaudus valstybėms narėms išduodant pasus ir kitus kelionės dokumentus išimtys neturėtų būti paliekamos reglamentuoti nacionalinės teisės aktais. Reglamento projekte įtvirtinamas principas, kad kiekvienas asmuo turi turėti savo pasą, todėl net vaikai iki 12 metų turi turėti atskirus pasus ir negali būti tiesiog įrašomi į savo tėvų asmens dokumentus. Tiesa, pagal naująjį reglamento projektą, vaikų iki 12 metai pasai turėtų būti be pirštų anspaudų dėl jų nepastovumo. Reglamento projekte Komisijai nustatoma pareiga pateikti ataskaitą dėl bendrų apsaugos standartų vaikams vieniems arba su palyda kertant išorinę Europos Sąjungos sieną. Ta pati taisyklė būtų taikoma ir asmenims dėl fizinių savybių negalintiems teikti savo  pirštų antspaudų. Valstybės narės paraišką išduoti vizą ar kelionės dokumentą pateikusių asmenų biometrinius identifikatorius renka nepažeisdamos Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytų teisių. europos Parlamentas ir Taryba pabrėžia, kad gali būti tikslinga suviendodinti ir dokumentų, reikalingų pasui išduoti, apsaugos standartus. Taryba, pagal reglamento projektą, turėtų parengti klausimyną apie valstybių narių taikomas procedūras bei poreikį jas suvienodinti.

Informacija iš:
www.europarl.eu


Europos Parlamento plenarinės sesijos, vyksiančios Strasbūre sausio 12-15 dienomis, darbotvarkė
2009-01-07
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

Pirmadienis, 2009 m. sausio 12 d.

Posėdis bus pradedamas Europos Parlamento prezidento, Hans-Gert Pöttering, pasisakymu apie konfliktą Gazos regione (trečiadienį šis klausimas bus diskutuojamas kartu su Tarybos bei Komisijos atstovais, antradi9enį tarptautinių reikalų komitetas šią problemą aptars kartu su Komisijos nariais - Benita Ferrero-Waldner ir Louis Michel).

Bendros diskusijos - Pesticidai / farmacijos produktai

1.Taususis pesticidų naudojimas, pranešimas - Christa Klaß,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
2.Augalų apsaugos produktų tiekimas į rinką, pranešimas - Hiltrud Breyer,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
3.Ekonominiai ir prekybiniai santykiai su Vakarų Balkanais, pranešimas- Bastiaan Belder,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
4.Bendroji žemės ūkio politika ir pasaulinis maisto tiekimo saugumas, pranešimas - Mairead McGuinness,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
5.Pilietinio dialogo plėtojimo galimybės atsižvelgiant į Lisabonos sutartį, pranešimas -  Genowefa Grabowska,
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas.

Antradienis, 2009 m. sausio 13 d.

1.Įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimas, pranešimas - Wolf Klinz,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.  

Iškilmingas posėdis dalyvaujant Jacques Delors, buvusiam Europos Komisijos pirmininkui; Jean-Claude Juncker, Eurogrupės pirmininkui; Jean-Claude Trichet, Europos centrinio banko pirmininkui; Jean-Claude Trichet, Europos Centrinio Banko pirmininkui; Joaqu?n Almunia, Europos Komisijos nariui.

2.Bendros prekybos ovalbuminu ir laktalbuminu sistema (kodifikuota redakcija), pranešimas - Diana Wallis,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
3.Mokesčių sistema, taikoma įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis ir registruotos buveinės perkėlimui (kodifikuota redakcija), pranešimas - Diana Wallis,
Atsakingas Teisės reikalų komitetas.
4.EB ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl bendradarbiavimo civilinės aviacijos saugos reglamentavimo srityje, pranešimas - Paolo Costa,
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas.
5.Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje 2004 -2008 m., pranešimas - Giusto Catania,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
6.Pasų ir kelionės dokumentų apsauginės savybės ir biometrikos standartai, pranešimas - Carlos Coelho,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
7.Metinė ataskaita dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, pranešimas -  Marco Cappato,
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
8.Viešojo pirkimo sutartys gynybos ir saugumo srityse, pranešimas - Alexander Graf Lambsdorff,
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
9. EB prisijungimas taikant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklę Nr. 61, rekomendacija - Helmuth Markov,
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas.
10. Įgaliojimas ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos 2007 m. Darbo žvejybos sektoriuje konvenciją (konvenciją Nr. 188), pranešimas -  Ilda Figueiredo,
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. 
Latvijos presidentas, Valdis Zatlers, dalyvaus Europos Parliamento podėdyje. Vėliau jis dalyvaus susitikime bei spaudos konferencijoje su Europos Parlamento presidentu, Hans-Gert Pöttering.

Trečiadienis, 2009 m. sausio 14 d.

Čekijos Respublikos ministras pirmininkas, Mirek Topolánek, pristatytas savo šalies prezidentavimo programą, ateinantiems šešiems mėnesiui. 

2006 m. darbo jūroje konvencija (procedūros, susijusios su socialiniu dialogu), pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6- /2008)
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

1.Barselonos procesas: Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga, pranešimas - Pasqualina Napoletano,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.

Padėtis Afrikos Kyšulyje, Tarybos ir Komisijos pareiškimai
Europos Sąjungos strategija Baltarusijos atžvilgiu, Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
Europos Sąjungos piliečių konsulinė apsauga trečiosiose šalyse, Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
Liepos 11-osios minėjimas – Srebrenicos žudynių aukoms atminti, Tarybos ir Komisijos pareiškimai.
Komunikato dėl transliavimo svarstymas. Valstybės pagalba visuomeniniam transliavimui, Cornelis Visser, Ivo Belet, Ruth Hieronymi, Komisija, Žodinis klausimas.
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas.
Europos Parlamentas taip pat aptars su Komisijos ir Tarybos atsovais Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktą.

Ketvirtadienis, 2009 m. sausio 15 d.

Gyvūnų vežimas, žodinis klausimas -  Neil Parish, Cornelis Visser, Ivo Belet, 
Ruth Hieronymi, Komisija,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.
Viduržemio jūros regiono mityba, žodinis klausimas - Neil Parish, Komisija,
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas.

1.JT Žmogaus teisių tarybos raida ir ES vaidmuo, pranešimas - Laima Liucija Andrikienė,
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas.
2.Afganistanui skirtų ES lėšų biudžetinė kontrolė, pranešimas - Véronique Mathieu,
Atsakingas Biudžeto kontrolės komitetas.
3.Viešieji finansai EPS 2007 ir 2008 m., pranešimas - Donata Gottardi,
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas.
4.Nepaliesti gamtos plotai Europoje,pranešimas - Gyula Hegyi,
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas.
5.Direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos perkėlimas į nacionalinę teisę, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, pranešimas - Barbara Weiler, 
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas.
6.BŽP ir ekosisteminis žuvininkystės vadybos metodas, pranešimas -  Pedro Guerreiro,
Atsakingas Žuvininkystės komitetas.
7.Direktyvos 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu perkėlimas į nacionalinę teisę ir taikymas, pranešimas - Teresa Riera Madurell,
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas.

Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.
Pasiūlymai dėl rezoliucijų, susiję su diskusijomis dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų. 
  
http://www.europarl.europa.eu/sides/indexPartSession.do?reference=2009-01&language=LT


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl kliūčių panaikinimo darbuotojų mobilumui
2008-12-18
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                 Europos Parlamentas ragina panaikinti likusias kliūtis darbuotojų mobilumui ES, ypač naujųjų Sąjungos šalių piliečiams. Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių pagrindinių laisvių, įtvirtintų ES sutartyje. Be to, „ilgalaikis darbuotojų mobilumas visose srityse gali labai prisidėti prie Lisabonos strategijos augimo ir užimtumo tikslų siekimo, jei kartu bus užtikrinta darbuotojų socialinė apsauga ir profsąjungų teisės“.
                 EP „nerimauja, kad kai kuriose valstybėse narėse išlaikomi darbo rinkos apribojimai darbuotojams iš naujųjų valstybių narių, nepaisant to, kad šis apribojimai nepagrįsti nei ekonominiais tyrimais ir statistiniais duomenimis, nei tų valstybių gyventojų bei vyriausybių nuogąstavimais“.
               „Darbuotojų mobilumas kai kurių darbdavių neturėtų būti suprantamas kaip galimybė sumažinti darbo užmokestį, socialines garantijas arba apskritai pabloginti darbo sąlygas“, – pažymi EP nariai. Jų nuomone, valstybės turėtų „užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi piliečių, kurie nusprendė persikelti į kitą valstybę narę, darbo teisių ir kolektyvinių sutarčių, o tarp tos valstybės narės piliečių ir kitą pilietybę turinčių asmenų nebūtų jokio diskriminuojančio skirtumo“.
                 EP nariai remia siūlymą įvesti elektroninę Europos sveikatos draudimo kortelę su sąlyga, kad bus tinkamai apsaugoti asmens duomenys. Jie taip pat siūlo artimiausiu metu sukurti bendrą Europos kortelę, kurioje būtų nurodyta visa informacija apie jos turėtojo sumokėtas įmokas bei apie jo socialines teises visose ES šalyse, kuriose jis dirbo. Be to, EP ragina geriau užtikrinti pensijų perkeliamumą persvarstant atitinkamą direktyvą.
                Europarlamentarai ragina panaikinti likusias kvalifikacijų bei profesinės patirties pripažinimo kliūtis, taip pat pagreitinti bendros Europos kvalifikacijų sąrangos įgyvendinimą. Savo ruožtu Europos Parlamentas kviečia valstybes „aktyviai skatinti užsienio kalbų mokymą (ypač suaugusiųjų), kadangi kalbos barjerai – tai viena iš pagrindinių vis dar nepanaikintų kliūčių darbuotojų ir jų šeimų mobilumui“.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl nuobaudų už kelių eismo pažeidimus
2008-12-18
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                Asmenys, pažeidę kelių eismo taisykles kitoje ES valstybėje, neretai išvengia atsakomybės dėl to, kad duomenys apie pažeidimą nepasiekia jų šalies institucijų.
                     Kol kas direktyvą numatoma taikyti tik keturių rūšių pažeidimams – leistino greičio viršijimui, vairavimui išgėrus, vairavimui neprisisegus saugos diržų bei šviesoforo signalų nepaisymui. Šie pažeidimai sukelia daugiausia avarijų ir nusineša daugiausia gyvybių. Per dvejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo Europos Komisija turės įvertinti padėtį ir nespręsti, ar neverta išplėsti jos nuostatų ir kitiems kelių eismo taisyklių pažeidimams.
                 Direktyva leis įdiegti bendrą ES šalių elektroninę duomenų bazę, kuri įgalins atitinkamas instancijas persiųsti informaciją apie pažeidėjo tapatybę ar automobilio registracijos numerį į tą ES šalį, kurios pilietis jis yra ar kurioje jis gyvena. Šaliai gavus pranešimą apie pažeidėją ir vietą, kurioje buvo įvykdytas nusižengimas, ši galės apie tai informuoti automobilio savininką ir taikyti nuobaudą pažeidėjui. Ši direktyva nesuvienodins nei kelių eismo taisyklių, nei nuobaudų už jų pažeidimus – jos ir toliau priklausys nuo atskirų valstybių įstatymų.
                  Europos Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui dėl ginklų prekybos leidimų išdavimo
2008-12-17
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                   ES ginklų vidaus rinka sudaro daugiau kaip 200 mlrd. eurų. Šiuo metu ES šalių įstatymai, reguliuojantys ginklų importą bei eksportą, labai skiriasi, o tai kliudo bendrajai rinkai. Naujoji direktyva suvienodins šias taisykles ES šalyse. Jomis remdamosi, ginklų prekybos leidimus (vienkartinius arba daugkartinius) toliau teiks atskiros šalys, tačiau jie bus pripažįstami visoje ES.
                  Daugkartinius ginklų prekybos ES viduje leidimus šalys galės suteikti bendrovėms, kurios įtrauktos į patikimų įmonių sąrašą, sudarytą remiantis šios direktyvos kriterijais. Kai įmanoma, esami vienkartiniai leidimai turės būti pakeisti daugkartiniais, o likusių išdavimas turės būti pagrįstas. Šalys turės teisę nesuteikti ginklų prekybos leidimo, taip pat atimti arba apriboti jau išduotus leidimus dėl viešosios politikos ar visuomenės saugumo motyvų.
                  Valstybės ir toliau teiks ginklų eksporto į trečiąsias šalis leidimus, taip pat galės numatyti jo apribojimus. EP narių siūlymu turės būti užtikrinta, kad ginkluotė nepasiektų konfliktų zonų. Direktyvoje taip pat bus paminėtas Europos ginklų eksporto kodeksas, – EP siekia, kad jis ateityje būtų privalomas.
                  Dėl šios direktyvos pasiektas sutarimas su ES Taryba. Ji negalios priešpėstinėms minoms ir kasetinėms bomboms bei jų dalims – prekyba šia ginkluote ES yra uždrausta.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl teisminio tinklo
2008-12-16
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               Tarptautinėse civilinėse ir komercinėse bylose sprendžiami santuokų ir skyrybų, vaikų išlaikymo, turto pasidalijimo bei kiti klausimai. Siekdami teisingumo Lietuvos piliečiai vis dažniau bylinėjasi kitose ES šalyse. Nuo 2002 m. veikia Europos teisminis tinklas (ETT), skirtas padėti teisininkams ir piliečiams tokiais atvejais.
                ETT nariai – ES šalių teisminės valdžios ir administracinių institucijų atstovai – kelis kartus per metus renkasi į posėdžius, skirtus keistis informacija bei dalintis patirtimi, taip pat ES šalių bendradarbiavimui civilinės ir komercinės teisės srityse stiprinti.EP patvirtino pataisas, kurios numato galimybę visiems norintiems teisininkams, dirbantiems su tarptautinėmis bylomis, – advokatams, notarams, teisėjams, antstoliams ir kitiems, taip pat ES šalių teisininkų asociacijoms – prisijungti prie ETT. 
                ES šalys įpareigotos numatyti informavimo apie šį tinklą įstaigas ir skirti joms reikiamų išteklių. Tokių įstaigų veikla turės būti koordinuojama ir nesidubliuoti. Jos turės per 30 dienų atsakyti į paklausimus, taip pat teikti informaciją internete visomis oficialiomis ES kalbomis. Informacija apie konkrečias bylas nebus teikiama profesinėms asociacijoms. ETT turės daugiau bendradarbiauti su kitomis panašaus pobūdžio europinėmis ir pasaulinėmis struktūromis, taip pat su Europos Teisingumo Teismu.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamento Plenarinės sesijos Strasbūre darbotvarkė
2008-12-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

Pirmadienis, 2008 m. gruodžio 15 d.

1. Rekomendacija antrajam svarstymui: Alejandro Cercas (A6-0440/2008) - Darbo laiko organizavimo aspektai.
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
2. Pranešimas: Philip Bushill-Matthews (A6-0454/2008) - Europos darbo taryba (nauja redakcija).
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
3. Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008) - Žaislų sauga.
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
4. Pranešimas: Heide Rühle (A6-0410/2008) - Su gynyba susijusių produktų siuntimas.
Atsakingas Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
5. Pranešimas: Matthias Groote (A6-0329/2008) - Motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimas.
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
6. Pranešimas: Stavros Arnaoutakis (A6-0477/2008) - Europos regioninės plėtros fondas.
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas
7. Pranešimas: Jamila Madeira (A6-0442/2008) - Turizmo poveikis pakrančių regionuose.
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas
8. Pranešimas: Christa Prets (A6-0461/2008) - Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas skaitmeniniame pasaulyje.
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas

Antradienis, 2008 m. gruodžio 16 d.

1. Pranešimas: Gabriele Albertini (A6-0471/2008) - EB ir Indijos susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų.
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
2. Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0499/2008) - Euro apsauga nuo padirbinėjimo.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
3. Pranešimas: Diana Wallis (A6-0465/2008) - Apsaugos priemonės, kurių reikalaujama iš bendrovių (kodifikuota redakcija).
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
4. Pranešimas: Diana Wallis (A6-0466/2008) - Mokesčių netaikymas asmeniniam turtui, kurį asmenys iš valstybės narės įsiveža visam laikui (kodifikuota redakcija).
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
5. Pranešimas: Eoin Ryan (A6-0469/2008) - Į euro monetas panašūs medaliai ir žetonai.
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
6. Rekomendacija antrajam svarstymui: Bernard Lehideux (A6-0473/2008) - Europos mokymo fondo įsteigimas (nauja redakcija). 
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
7. Pranešimas: Ona Juknevičienė (A6-0457/2008) - Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose sukūrimas.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
 
Bendros diskusijos - Europos Vadovų Taryba / Prancūzijos pirmininkavimas.
Europos Vadovų Tarybos pranešimas ir Komisijos pareiškimas - 2008 m. gruodžio 11-12 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatai.
Tarybai pirmininkaujančios valstybės pareiškimas - Prancūzijos pirmininkavimo veiklos pusmetis. 
       

8. Klimato kaita ir energetika - Įžanga: Taryba ir Komisija.
9. Pranešimas: Claude Turmes (A6-0369/2008) - Energija iš atsinaujinančių šaltinių.
Atsakingas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
10. Pranešimas: Avril Doyle (A6-0406/2008) - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema.
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
11. Pranešimas: Guido Sacconi (A6-0419/2008) - Naujų lengvųjų automobilių išmetamų teršalų normos.
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Klimato kaita ir energetika - Išvados: Taryba ir Komisija.
 
Žodinis klausimas - Teisėkūros procesas dėl trečiojo energetikos paketo.
   
12. Pranešimas: Inés Ayala Sender (A6-0371/2008) - Tarpvalstybinis teisės aktų kelių eismo saugumo srityje taikymas.
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
13. Pranešimas: Christian Ehler (A6-0494/2008) - Indėlių garantijų sistemų nuostatos dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino.
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d.

1. Pranešimas: Jutta Haug, Janusz Lewandowski (A6-0486/2008) - Bendrasis 2009 finansinių metų biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai).
Sacharov’o premijos skyrimas - Dvidešimtosios metinės.
A. Sacharovo premijos už minties laisvę skyrimas Hu Jia, kovotojui už pilietines teises Kinijoje
Dalyvaujant E. Bonner, A. Sacharovo našlei, ir ankstesniems A. Sacharovo premijos laureatams

Bendros diskusijos - Žmogaus teisės.
Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Europos Sąjungos metinis pranešimas dėl žmogaus teisių.
Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Prancūzijos iniciatyva JTO dėl homoseksualumo dekriminalizavimo.
       
2. Pranešimas: Giusto Catania (A6-0479/2008) - Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje 2004-2008 m.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Žodiniai klausimai - Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.

3. Pranešimas: Jan Andersson (A6-0438/2008) - Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinė sistema.
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
4. Pranešimas: Thomas Mann (A6-0424/2008) - Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. ECVET).
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
5. Pranešimas: Javier Moreno Sánchez (A6-0437/2008) - Agentūros FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistemos EUROSUR vertinimas ir būsima plėtra.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
6. Pranešimas: Gianluca Susta (A6-0447/2008) - Klastojimo poveikis tarptautinei prekybai
dėl klastojimo poveikio tarptautinei prekybai.
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas

Ketvirtadienis, 2008 m. gruodžio 18 d.

1. Pranešimas: Ieke van den Burg (A6-0462/2008) - Vidutinio dydžio įmonėms taikomi atskleidimo reikalavimai ir įpareigojimas rengti konsoliduotą atskaitomybę.
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
2. Pranešimas: Manuel Medina Ortega (A6-0451/2008) - Europos autentiškas dokumentas.
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
3. Pranešimas: Antonio López-Istúriz White (A6-0460/2008) - Suaugusių asmenų teisinė apsauga: tarpvalstybinės pasekmės.
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
4. Pranešimas: Jo Leinen (A6- /2008) - 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo keitimas.
Atsakingas Konstitucinių reikalų komitetas
5. Pranešimas: Reimer Böge (A6-0474/2008) - Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimas.
Atsakingas Biudžeto komitetas
6. Pranešimas: Reimer Böge (A6-0493/2008) - Lankstumo priemonės mobilizavimas.
Atsakingas Biudžeto komitetas
7. Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0481/2008) - Taisomojo biudžeto Nr. 10/2008 projektas.
Atsakingas Biudžeto komitetas
8. Pranešimas: Ljudmila Novak (A6-0455/2008) - Švietimas ir mokymasis visą gyvenimą.
Atsakingas Kultūros ir švietimo komitetas
9. Pranešimas: Nirj Deva (A6-0445/2008) - Taikos ir valstybės atkūrimo pasibaigus konfliktams perspektyvos.
Atsakingas Vystymosi komitetas

Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų:
 
1. Zimbabvė.
2. Nikaragva.
3. Rusija: agresija prieš žmogaus teisių gynėjus ir A. Politkovskajos nužudymo procesas.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl pagalbos bitininkams
2008-11-21
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Viso pasaulio ir Europos bitininkai susiduria su dideliais sunkumais siekdami išlaikyti sveikus bičių lizdus. 76 proc. žmonėms skirtų maisto produktų įeina bitininkystės produktai, o 84 proc. Europoje auginamų augalų rūšių priklauso nuo apdulkinimo. Tuo tarpu mažėja bičių populiacija ir dėl to nepakankamai apdulkinami augalai. Tai kelia pavojų ne tik nuo bičių priklausomiems pasėliams, kurie itin svarbūs žmonių ir gyvūnų mitybai, bet ir visai biologinei įvairovei. Pagrindinė bičių nykimo priežastis yra labai sumažėję žiedadulkių ir nektaro šaltiniai, kuriuos iš dalies mažina genetiškai modifikuotų ir beicuotų sėklų naudojimas. Dėl to išsibalansuoja bičių mityba, o tai savo ruožtu silpnina jų imuninę apsaugą ir bitės tampa pažeidžiamos parazitų bei ligų.
             EP ragina Europos Komisiją „nedelsiant tinkamu būdu ir veiksmingomis priemonėmis reaguoti į bitininkystės krizę“ – plėtoti mokslinius parazitų ir ligų, taip pat genetiškai modifikuotų kultūrų poveikio bitėms tyrimus, skirti jiems papildomų lėšų, taip pat skatinti kurti priemones nepakankamo apdulkinimo rizikai sumažinti.
             EP nariai  siūlo užtikrinti paviršinių vandenų kokybės kontrolę, taip pat apsaugoti bitininkystės laukus bei įrengti apsaugines zonas. Pasak EP, „šios zonos turėtų būti įrengiamos laukų dalyse, kurias sunku kultivuoti, ir jose galėtų būti auginami augalai, kurie būtų gausūs nektaro šaltiniai bičių nektaro rinkimo plotuose, – pavyzdžiui, facelijos, agurklės, dirviniai garstukai ar laukiniai baltieji dobilai“.
             EP nariai siūlo Europos Komisijai ištirti pesticidų poveikį bičių mirtingumui, o prireikus – apriboti pesticidų naudojimą. Savo ruožtu EP ragina finansiškai padėti bičių ūkiams, kurie susiduria su sunkumais.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Kongo DR
2008-11-21
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Rugpjūtį atsinaujinus kovoms rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje, nužudyta ar be pastogės palikta milijonai žmonių. EP nariai ragina padidinti ES humanitarinę pagalbą ir paskatinti konflikto šalis susitarti dėl taikos.
             Susirūpinęs dėl suaktyvėjusių susirėmimų Šiaurės Kivu regione, EP reiškia didelį pasipiktinimą vykdomomis žudynėmis ir kitais nusikaltimais žmonijai, lytine prievarta prieš moteris ir mergaites, taip pat vaikų įtraukimu į karo veiksmus. EP nariai ragina šalies ir tarptautines valdžios institucijas teisti šių nusikaltimų vykdytojus.
              Europos Parlamentas ragina Afrikos Sąjungą, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir kitus svarbius tarptautinius veikėjus, įskaitant ES, JAV ir Kiniją, didinti spaudimą visoms konflikto šalims siekti taikos ir rasti politinį konflikto sprendimą. Europarlamentarų nuomone, svarbu sustabdyti užsienio ginkluotų grupių veiklą Kongo DR, išspręsti mineralinių išteklių kontrolės problemą ir sudaryti platų taikos susitarimą.
                EP nariai ragina Europos Komisiją ir ES šalis užtikrinti, kad Europos bendrovės neprekiautų gaminiais iš mineralų, kurių išgavimą valdo KDR ginkluotos grupuotės. Siūloma patraukti atsakomybėn tokius gaminius importuojančius ir jais prekiaujančius asmenis.
                EP nariai pritaria sprendimui padidinti ES humanitarinę pagalbą nuo krizės padarinių kenčiantiems civiliams. Jie taip pat remia Jungtinių Tautų misiją Kongo DR ir ragina ją sustiprinti, ypač Europos specialiosiomis pajėgomis, kad  būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir užtikrintas galimų taikos susitarimų laikymasis.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl "mėlynosios kortelės"
2008-11-21
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Dėl fragmentuotos ES darbo rinkos daugelis kvalifikuotų imigrantų šiuo metu renkasi darbą JAV, Kanadoje ar Australijoje. ES diegiama „mėlynosios kortelės“ sistema turėtų pakeisti padėtį. Nors ši sistema sukurta JAV „žaliosios kortelės“ pavyzdžiu, ji skirsis nuo pastarosios tuo, kad ES šalys galės pačios nustatyti metines imigrantų pagal „mėlynąją kortelę“ kvotas. Tačiau leidimų imigruoti suteikimo procedūra bus bendra visai ES.
            „Mėlynoji kortelė“ suteiks galimybę ES nepriklausančių šalių piliečiams atvažiuoti dirbti į ES – išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją ir Daniją, kurioms ši direktyva nebus taikoma. Kortelė galios trejus metus (su galimybe pratęsti ją dar dvejiems), o jeigu darbo sutartis trumpesnė – tris mėnesius ilgiau negu sutarties laikotarpis. Išdirbęs trejus metus ES šalyje „mėlynosios kortelės“ turėtojas galės laisvai įsidarbinti kitose Sąjungos šalyse ir prašyti leidimo nuolat apsigyventi vienoje iš jų.
              EP siūlo numatyti, kad „mėlynosios kortelės“ prašytojas turi turėti bent penkerių metų darbo patirties savo srityje arba atitinkamos srities diplomą. Jis taip pat turėtų būti priimtas į darbą ES šalyje, atlyginimas už kurį būtų bent 1,7 karto didesnis negu šalies darbo užmokesčio vidurkis (tuo tarpu ES Taryba siūlo 1,5 karto, o kai kuriose ūkio šakose – 1,2 karto minimumą).
Jei kortelės turėtojas prarastų darbą, jam būtų leista kurį laiką ieškotis naujo darbo. Europarlamentarai siūlo numatyti tam pusmetį, o ne 3 mėnesius, kaip siūlo Europos Komisija.
             „Mėlynoji kortelė“ galės būti suteikta ir ES šalyse jau gyvenantiems užsieniečiams, išskyrus prieglobsčio prašytojus ar sezoninius darbuotojus (pastariesiems galioja atskira direktyva). Kortelės turėtojo vyras ar žmona taip pat turės teisę ieškoti darbo ES bei naudotis socialinėmis garantijomis.
              „Mėlynosios kortelės“ sistema įsigalios 2011 m.. Europos Parlamentas taip pat priėmė pataisą, teigiančią, jog ES šalys turi atmesti paraišką įsidarbinti pagal „mėlynąją kortelę“ tuose sektoriuose, kurių darbo rinka dar neatverta visų Sąjungos šalių piliečiams.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm                 


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl euro įvedimo
2008-11-19
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Valstybės turi vykdyti griežtą ir suderintą ekonominę politiką, o ES – atlikti esminį vaidmenį pertvarkant pasaulio finansų rinkų priežiūrą. Tuo tarpu eurą įsivesti siekiančios šalys turi tai padaryti vos atsiradus galimybei „Didžiausią sėkmę pasiekia tos šalys, kurios ne tik vykdo perspektyvias ir gerai subalansuotas struktūrines reformas, bet ir skiria didesnes negu vidutines investicijas moksliniams tyrimams, plėtrai ir naujovėms, švietimui, nenutrūkstamam mokymuisi ir vaikų rūpybai, taip pat patikimų socialinių tinklų atnaujinimui“, – pažymi europarlamentarai. Jie priduria, jog svarbu išlaikyti veiksmingą ir skaidrią valstybių administravimo sistemą, biudžeto perteklių ir mažą valstybės skolą, taip pat kokybiškai, veiksmingai ir tikslingai panaudoti valstybės lėšas.
         Europarlamentarai teigia: „Būtina griežtai laikytis konsoliduotų biudžetų, nes demografiniai pokyčiai ir galimas ekonomikos augimo sulėtėjimas euro zonos valstybėse narėse gali sukelti biudžeto problemų, kurios gali neigiamai paveikti visos euro zonos stabilumą“. EP nuomone, „valstybės narės privalo veiksmingiau siekti, kad fiskalinė politika nebūtų cikliška, ir numatyti trumpalaikę strategiją, skirtą sumažinti valstybės skolą“. Ilgainiui valstybės skola turi būti sumažinta iki ne daugiau kaip 60 proc., pažymima ataskaitoje. Valstybės raginamos gerinti viešųjų finansų kokybę ir valstybės lėšų naudojimą, toliau konsoliduoti biudžetą, užtikrinti didesnes investicijas į švietimą, žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, taip pat „veiksmingiau koordinuoti savo ekonominę ir finansų politiką“. 
        Pasak EP ataskaitos, „reikia glaudesnės integracijos mažmeninės prekybos srityje, tačiau ji neturi susilpninti vartotojų apsaugos“. Europos Parlamento nuomone, „infliacija, kurią sukėlė naftos ir kitų produktų kainų augimas, jau sumažino vartotojų perkamąją galią“, todėl svarbu „užtikrinti sąžiningesnį turto pasiskirstymą“ ir „nesusitelkti vien tik ties darbo užmokesčio mažinimu“. 
        Europos Parlamentas ragina visas euro zonai nepriklausančias ES valstybes laikytis Mastrichto kriterijų bei persvarstyto Stabilumo ir augimo pakto. „Euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurios atitinka Mastrichto kriterijus ir kurioms Sutartyje nebuvo numatyta jokių nukrypti leidžiančių nuostatų, turėtų pirmai galimybei pasitaikius įsivesti bendrą valiutą“, – mano EP nariai.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas aptarė ES atsaką į finansų krizę
2008-11-19
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                 Lapkričio 7 d. Briuselyje surengtas neformalus Europos Vadovų Tarybos posėdis finansų krizei aptarti, o lapkričio 15 d. Vašingtone šią temą svarstė 19 svarbių pasaulio valstybių ir ES atstovai („G-20“). EP aptarė ES atsaką į finansų krizę bei kitų metų Europos Komisijos darbo programą. Daugelis kalbėtojų sveikino ES iniciatyvumą ir ragino stiprinti valstybės vaidmenį prižiūrint finansų rinkas.
              „2009 m. ES ekonomikos augimas bus nulinis“, – prognozavo ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos Europos reikalų valstybės sekretorius Jean-Pierre Jouyet. Prelegentas paragino ES „prisitaikyti prie ekonomikos lėtėjimo“ ir skatinti ekonomikos augimą, taip pat vieningai atremti finansų krizės padarinius – visų pirma užtikrinti didesnį finansų rinkų skaidrumą ir geresnę jų priežiūrą. Ministras pažymėjo, kad ES toliau užims aktyvią pozicija šiuo klausimu tarptautinėje arenoje.
              Europos Komisijos (EK) pirmininkas José Manuel Barroso teigė, jog G-20 susitikimas pradėjo „naują erą“, kuomet „pasaulio ekonomikai vadovaujama kolektyviai“. Prelegentas ragino stiprinti socialinę rinkos ekonomiką, kuri apsaugotų piliečius ir investuotojus, o kartu skatintų rinkos atvirumą be protekcionizmo. Pristatydamas kitų metų EK teisėkūros ir veiklos programą, Komisijos pirmininkas pažymėjo poreikį skatinti ūkio augimą bei darbo vietų kūrimą ir taip apriboti ekonomikos lėtėjimą. ES šalys turės daugiau investuoti į naujoves ir kovą su klimato kaita.
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente įteikta Sacharovo premija
2008-10-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamento Pirmininkų sueiga nutarė skirti šių metų Sacharovo premiją įkalintam Kinijos žmogaus teisių gynėjui Hu Jia (Hu Džija).
Hu Jia yra Kinijoje gyvenantis pilietinių teisių gynėjas, AIDS bei aplinkosaugos sričių aktyvistas. Jis ne kartą reikalavo oficialiai ištirti 1989 m. Tiananmenio žudynes, taip pat išmokėti kompensacijas aukoms ir jų šeimoms. Pernai lapkritį Hu Jia telefoninėje konferencijoje paliudijo Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Po to jis buvo suimtas ir nuteistas trejiems su puse metų už „valstybės perversmo kurstymą“.
           „Suteikdamas Sacharovo premiją Hu Jia, Europos Parlamentas dar kartą solidarizuojasi su visais Kinijos žmogaus teisių gynėjais“, – plenariniame posėdyje pažymėjo EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering.
            Tarp Sacharovo premijos finalininkų šiemet buvo ir Baltarusijos disidentas Aliaksandras Kazulinas bei Kongo Demokratinės Respublikos rinkimų komisijos pirmininkas Apollinaire Muholongu Malumalu.  Šiemet Sacharovo premijai sukanka dvidešimt metų. Ta proga gruodžio 17 d. Strasbūre rengiama iškilminga ceremonija, į kurią pakviesti ankstesni premijos laimėtojai. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos badmečio
2008-10-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              Strasbūre priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pripažino 1932–1933 m. Ukrainoje dirbtinai sukeltą badmetį „baisiu nusikaltimu ukrainiečių tautai ir žmonijai“. Europarlamentarai taip pat paragino po Sovietų Sąjungos žlugimo atsikūrusias valstybes remiantis istoriniais dokumentais nuodugniai ištirti šio badmečio priežastis bei padarinius.
„1932–1933 m. Holodomoras, per kurį mirė milijonai ukrainiečių, buvo vykdomas pagal cinišką ir žiaurų Stalino režimo planą siekiant prievarta įgyvendinti Sovietų Sąjungos žemės ūkio kolektyvizacijos politiką nepaisant Ukrainos kaimo gyventojų valios“, – pažymima EP rezoliucijoje. Parlamentas „griežtai smerkia veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainos valstietiją“, taip pat reiškia užuojautą šios tragedijos metu nuketėjusiems Ukrainos žmonėms ir pagarbą nuo dirbtinio 1932–1933 m. bado mirusių asmenų atminimui.
             Europarlamentarai „ragina šalis, atsikūrusias žlugus Sovietų Sąjungai, sudaryti sąlygas visapusiškai išanalizuoti savo archyvuose laikomus dokumentus, susijusius su 1932–1933 m. Holodomoru Ukrainoje, siekiant, kad visos jo priežastys ir visi padariniai būtų nustatyti ir nuodugniai ištirti“.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino direktyvą dėl oro uostų rinkliavos
2008-10-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                   Europos Parlamentas po antrojo svarstymo patvirtino direktyvą, kuri nustatys bendrus oro uostų rinkliavų apskaičiavimo ir jų skaidrumo reikalavimus didiesiems Europos oro uostams. Didieji Europos oro uostai kartais piktnaudžiauja monopoline padėtimi rinkoje nustatydami rinkliavas už lėktuvų bei keleivių aptarnavimą.
               Europos Komisija siūlė direktyvą taikyti oro uostams, kuriuose per metus aptarnaujama ne mažiau kaip milijonas keleivių arba pervežama daugiau kaip 25 tūkst. tonų krovinių. Tokių ES yra 150. Tačiau Jungtinės Karalystės ir kitų šalių atstovai išreiškė abejonių dėl šios nuostatos, nes regioniniai oro uostai paprastai negali piktnaudžiauti monopoline padėtimi rinkoje. Todėl EP siūlymu buvo sutarta taikyti šią direktyvą tik oro uostams, aptarnaujantiems bent 5 mln. keleivių per metus, taip pat didžiausiam kiekvienos šalies oro uostui. Tokių ES yra 69, tarp jų – ir Vilniaus oro uostas.
               ES Taryba sutiko su dauguma Europos Parlamento siūlymų per pirmąjį svarstymą,tai nebeliko kliūčių direktyvos priėmimui ir įsigaliojimui. Kiekvienoje ES šalyje numatoma įsteigti nepriklausomą reguliavimo instituciją, kuri prižiūrės jos įgyvendinimą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente pasisakė Jorge Sampaio
2008-10-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamente kalbėjo Jungtinių Tautų Civilizacijų aljanso atstovas, buvęs Portugalijos prezidentas Jorge Sampaio. Netiesa, kad kultūros iš principo nesuderinamos, o civilizacijų konfliktas – neišvengiamas. Iš tiesų absoliuti dauguma žmonių nepritaria ekstremizmui ir gerbia kultūrų bei religijų įvairovę.
            JTO Civilizacijų aljansas remia daugybę projektų, skirtų plėtoti tautų kultūrų, religijų ir bendruomenių dialogą. Jo vadovas J. Sampaio atvyko į Europos Parlamentą pagal Kultūrų dialogo metų programą. Savo kalbos pradžioje svečias perskaitė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moon sveikinimą. Jame pažymima, jog būtent Europoje sėkmingas kultūrų dialogas leido žmonijai žengti pirmyn, pasiekti susitaikymo ir užmegzti veiksmingą tautų bendradarbiavimą.
            Kalbėdamas EP plenarinėje sesijoje J. Sampaio daug dėmesio skyrė musulmonų padėčiai Europos visuomenėse. Jo manymu, tikroji problema yra ne islamo ir Vakarų priešprieša, o nepakankama musulmonų integracija ES šalyse. „Visi piliečiai turi jaustis lygūs“, – teigė prelegentas ir ragino imtis atitinkamų veiksmų Europos, šalių bei vietos lygmenimis.
Atkreipęs dėmesį į sustiprėjusį visuomenės supriešinimą, J. Sampaio ragino pasitekti švietimą tam, kad pasikeistų atskirtų bendruomenių mąstymas ir susikurtų demokratinio kultūrų įvairovės valdymo tradicija. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino direktyvą dėl darbo sąlygų
2008-10-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                  Europos Parlamentas po antrojo svarstymo patvirtino direktyvą, kuri reikalaus per laikino įdarbinimo agentūras įdarbintiems žmonėms suteikti tokias pačias darbo sąlygas kaip ir nuolatiniams darbuotojams – vienodus atlyginimus, atostogų ilgį, darbo valandas, viršvalandžių kompensavimą ir kita. Neretai žmonės, įdarbinami per laikino įdarbinimo agentūras, dirba blogesnėmis sąlygomis negu nuolatiniai darbuotojai.
           Dėl šios direktyvos ES Taryba rado konsensą po šešerių metų pertraukos. Taryba pritarė daugumai Europos Parlamento siūlytų nuostatų, todėl direktyva turėtų būti priimta. EP pasiekė, kad lygios teisės laikiniems darbuotojams galiotų nuo pirmos jų darbo dienos. Išimtys iš jos bus leidžiamos tik tuomet, kai jos numatytos kolektyviniuose susitarimuose.
Šalys turės įgyvendinti direktyvos reikalavimus per trejus metus. Gruodį Parlamentas numato svarstyti dar vieną susijusią direktyvą – dėl darbo laiko.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

Europos Parlamentas patvirtino programą dėl saugaus interneto
2008-10-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                Europos Parlamentas patvirtino programą „Saugesnis internetas“, kuriai 2009–2013 m. laikotarpiu numatyta 55 mln. eurų. Ji pratęs dabar vykdomą programą „Saugesnis internetas plius“. Paplitus naujoms technologijoms ir padidėjus kompiuteriniam raštingumui, vaikai internete vis dažniau susiduria su priekabiavimu ar viliojimu, pornografija, rasistinio pobūdžio turiniu, taip pat susižalojimo, anoreksijos arba savižudybės skatinimu. 
                Eurobarometro duomenimis, 74 proc. jaunimo nuo 12 iki 15 metų naudojasi internetu mažiausiai tris valandas per dieną. Visi internete apklausti vaikai atsakė, kad jie atsitiktinai susidūrė su pornografiniais vaizdais. Daugėja tinklalapių, kuriuose yra vaikų pornografijos ir kitokio žalingo vaikams turinio, o naršančių vaikų amžius mažėja.
Siekdama  apsaugoti vaikus, ES numatė finansinę programą „Saugesnis internetas“. 2009–2013 m. laikotarpiu jai bus skirta 55 mln. eurų. Programą sudarys keturios pagrindinės kryptys: kova su neteisėtu turiniu ir žalingu elgesiu internete; saugesnės interneto aplinkos skatinimas panaudojant technologines priemones; informacijos, dalyvavimo ir prevencijos skatinimas; ir, galiausiai, žinių bazės sukūrimas, kuris paskatins tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi.
                 Šios programos lėšomis numatoma remti specialiųjų telefono linijų plėtrą, kontroliuojamų diskusijų forumų vaikams kūrimą, taip pat interneto turinio blokavimo ir filtravimo sistemų naudojimą. Savo ruožtu EP siūlo įteisinti bendrą vaikams saugių tinklalapių žymeklį, taip pat sukurti vaikams skirtą domeną „.kid.eu“.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl finansų rinkos ir kitų svarbių klausimų
2008-10-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               Europos Parlamentas ragina atkurti pasitikėjimą finansų rinka ir stiprinti jos priežiūrą, taip pat paspartinti bendros energijos rinkos kūrimą, ypač rytinėje ES dalyje. Savo ruožtu europarlamentarai ragina persvarstyti ES politiką Rusijos atžvilgiu, jei ši nevykdytų savo įsipareigojimų Gruzijoje.
Susirūpinę finansų rinkos krize, EP nariai pažymi, jog „finansiniai produktai turi būti reguliuojami ir skaidrūs“, o „finansų rinkos turėtų tarnauti realiajam ekonomikos sektoriui“. Jie ragina „sustiprinti ES rinkos reguliavimo ir priežiūros sistemą bei krizių valdymą ES lygmeniu“.         Europos Parlamento nuomone, labai svarbu, kad valstybės „parodytų tvirtą ryžtą ir gebėjimą veiksmingai valdyti krizę“ siekdamos stiprinti pasitikėjimą finansų rinka – visų pirma sudaryti galimybes bankams vėl teikti kreditus įmonėms ir privatiems asmenims. Taip pat siūloma nedelsiant persvarstyti Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą.
            EP „ragina valstybes nares iš naujo apsvarstyti dabartinės finansinės sistemos veikimą“ ir „ieškoti visuotinių susidariusios krizės sprendimų, kurie leistų skatinti parengti naują tarptautinę finansų valdymo tvarką ir reformuoti Breton Vudso institucijas“. Europos Parlamentas pritaria iniciatyvai kuo greičiau surengti tarptautinę konferenciją šiuo klausimu ir „yra įsitikinęs, kad ES turi atlikti pagrindinį vaidmenį diskusijose dėl būsimos tarptautinės finansų rinkos struktūros“.
           EP nuomone, „Lisabonos sutartyje numatytos institucijų reformos skubiai reikalingos“. Europarlamentarai ragina Europos Vadovų Tarybą gruodžio mėn. nutarti, kada galėtų būti pateikti konkretūs siūlymai, kurie ne tik „užtikrintų bendrą Airijos visuomenės sutarimą dėl šalies ateities reformuotoje ir stipresnėje Europos Sąjungoje, bet ir būtų priimtini Airijos partneriams ES“.
           Europos Parlamentas kviečia ryžtingai kurti bendrą ES išorinės energetikos politiką, „ypač siekiant ES vienybės derybose su energijos tiekėjais ir tranzitinėmis šalimis“. EP „ragina ypatingą dėmesį skirti trūkstamų jungiamųjų tinklų tiesimui, ypač rytinėje Europos dalyje“. Savo ruožtu EP nariai siūlo iki kitų metų vidurio parengti teisės aktų rinkinį, kuris leistų užbaigti kurti ES vidaus energetikos rinką. 
           Europos Parlamentas „mano, kad Kaukazo konfliktai negali būti sprendžiami karinėmis priemonėmis, ir griežtai smerkia visus, kurie panaudojo jėgą bei smurtą siekdami pakeisti padėtį nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose“. EP „ragina Rusiją gerbti Gruzijos Respublikos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei jos sienų, kurias pripažino visos ES valstybės narės, neliečiamumą“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui dėl „Erasmus Mundus“ programos
2008-10-21
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              „Erasmus Mundus“ programa skirta paskatinti ES universitetų patrauklumą Sąjungai nepriklausančiose šalyse. Jos dėka ES universitetai gali keistis studentais bei mokslininkais su tolimojo užsienio universitetais.  Europos Parlamentas pritarė siūlymui pratęsti šią programą nuo 2009 iki 2013 m. ir skirti šiam laikotarpiui apie 950 mln. eurų. Esama programa veikia 2004-2008 m., o jos biudžetas sudaro 296 mln. eurų. Joje dalyvauja 323 universitetai, iš jų 265 – ES šalyse. Pagal „Erasmus Mundus“ programą suteiktos 4424 stipendijos ES nepriklausančių šalių studentams mokytis Sąjungos šalių universitetuose.
               Naujuoju laikotarpiu programos biudžetas padidės daugiau kaip dvigubai – iki 950 mln. eurų. Iš jų 450 mln. eurų numatoma skirti bendroms magistro ir daktaro studijų programoms – jas gali siūlyti mažiausiai penkių universitetų konsorciumai
               ES šalys turės supaprastinti vizų išdavimą programoje dalyvaujantiems studentams bei dėstytojams (ES Taryba nepritarė Parlamento siūlymui sukurti specialias vizas programos dalyviams). ES taip pat turės imtis veiksmų užkirsti kelią „smegenų nutekėjimui“.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas įteisino ES simbolių naudojimą
2008-10-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                Europos Parlamentas savo darbo tvarkos taisyklėse oficialiai įteisino ES simbolių naudojimą savo veikloje. Ieškodamos išeities iš aklavietės, kai Konstitucinės sutarties priėmimas buvo sustabdytas prancūzams ir olandams pasakius „ne“, pernai ES šalys nusprendė atsisakyti oficialaus Sąjungos simbolių pripažinimo Sąjungos sutartyje. Vis dėlto Lisabonos sutarties pasirašymo ceremonijos išvakarėse 16 ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, pasirašė deklaraciją, patvirtinančią, jog „vėliava, kurioje pavaizduota dvylika apskritimu išdėstytų aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone, himnas, sukurtas pagal Liudviko van Bethoveno Devintosios simfonijos „Odę džiaugsmui“, šūkis „Vienybė įvairovėje“, ES valiuta euras ir Gegužės 9-oji – Europos diena joms toliau bus bendro piliečių priklausymo Europos Sąjungai ir jų ryšio su ES simboliai“.
                Europos Parlamentas nutarė savo darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinti šių ES simbolių naudojimą savo veikloje. Pakeistose taisyklėse teigiama, jog „vėliava iškeliama visuose Europos Parlamento pastatuose ir oficialių renginių metu“, „himnas atliekamas kiekvienos steigiamosios sesijos atidarymo ir kitų iškilmingų posėdžių metu, visų pirma priimant valstybių ar vyriausybių vadovus arba sveikinant naujus Europos Parlamento narius po ES plėtros“, o šūkis „Vienybė įvairovėje“ naudojamas oficialiuose Parlamento dokumentuose. Be to, „gegužės 9-ąją Parlamentas švenčia Europos dieną“. Savo ruožtu europarlamentarai ragina kitas Europos institucijas ir ES šalių vyriausybes pasekti šiuo pavyzdžiu ir pagal savo kompetenciją skatinti Europos simbolių naudojimą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl finansų įstaigų krizės
2008-10-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                Europos Parlamentas patvirtino įpareigojančias rekomendacijas, skirtas pagerinti ES finansinių paslaugų reguliavimą. Jų įgyvendinimas dar šiemet leis užtikrinti bankų ir kitų finansų įstaigų kapitalo pakankamumą bei rinkos stabilumą.
              EP rekomenduoja dar šiemet pasiekti susitarimą dėl  finansinio stabilumo priežiūros ES lygmeniu. Jis turėtų padėti ES prižiūrėtojams ir centriniams bankams parengti greito reagavimo priemones ir greitai reaguoti į kritinę padėtį, taip pat sustiprinti sąsają tarp makroekonomikos ir finansų rinkos priežiūros. Šiuo požiūriu būtina stiprinti Europos centrinio banko vaidmenį, mano europarlamentarai.
              Europos Parlamento nuomone, ypač svarbu sustiprinti didelių tarpvalstybinių finansinių grupių priežiūrą. EP ragina dar šiemet iš valstybių priežiūros institucijų atstovų sukurti kolegijas, skirtas tarpvalstybinėms finansinėms grupėms ar investicinėms įmonėms prižiūrėti. Taip pat siūloma numatyti išankstinio įspėjimo sistemą ir ES ankstaus įsikišimo mechanizmą kilus bankų bankroto rizikai, kai tai susiję su ES tarpvalstybine finansine grupe arba kai ES finansiniam stabilumui gresia pavojus. 
             Siūloma atsižvelgiant į sisteminę riziką užtikrinti tinkamus kapitalo reikalavimus visiems finansų rinkose veikiantiems subjektams, taip pat padidinti kapitalo pakankamumo sistemos atsparumą siekiant suvaldyti finansų rinkos sukrėtimus. 
             Europos Parlamentas siūlo pakeisti ES taisykles dėl indėlių garantijų, siekiant sustiprinti indėlininkų pasitikėjimą bei užtikrinti vienodas finansų institucijų galimybes. „Indėlių grąžinimo lygis turėtų būti žymiai padidintas, o indėliai mažmeniniams klientams turėtų būti grąžinami per aiškiai nustatytą ir trumpą laikotarpį“, – mano europarlamentarai.
              EP rekomenduoja imtis priemonių skatinti finansų rinkos skaidrumą ir aiškumą, taip pat atviriau teikti informaciją apie sudėtingus finansinius produktus ir apsaugos priemonių taikymo tvarką. Siūloma užtikrinti, kad kreditų reitingų agentūros naudotų nuoseklią ir glaustą terminologiją, iš kurios aiškiai būtų matyti, kaip tokie produktai skiriasi nuo kitų produktų, ypač savo vertės svyravimu, sudėtingumu ir pažeidžiamumu dėl rinkos įtampos bei reitingų kritimo.
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl antibiotikų vartojimo
2008-10-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            EP ragina visose Sąjungos šalyse skatinti sveikatingumą ir suaktyvinti ligų prevenciją, taip pat padidinti europiečių atsparumą antibiotikams.
            Europarlamentarai iš esmės palankiai vertina Europos Komisijos parengtą baltąją knygą dėl sveikatos priežiūros strategijos 2008–2013 m. Vis dėlto jie apgailestauja, kad joje nenumatyti specifiniai siekiai ir konkretūs tikslai. EP nariai ragina skirti daugiau dėmesio prevencijai – remti mokslinius tyrimus, parengti gerai organizuotas, visapuses ir veiksmingas sveikatos patikros programas, taip pat dažniau vykdyti skiepijimo kampanijas. Europos Parlamentas kviečia Europos Komisiją 2008–2013 m. laikotarpiui parengti ryžtingą prevencinių veiksmų planą.
„Didėjant atsparumui antibiotikams, jie tampa vis labiau beverčiai“, – pažymi EP. Dėl skirtingo požiūrio į antibiotikų vartojimą ir kontrolę atsparumo lygis įvairiuose ES regionuose skiriasi – vienose valstybėse suvartojama 3-4 kartus daugiau antibiotikų negu kitose. „Atsparumas antibiotikams yra Europos lygmens problema, nes dėl asmenų judėjimo, taip pat dėl turizmo didėja atsparių bakterijų plitimo rizika“, – teigia europarlamentarai. Todėl „turėtų būti stebima, ar antibiotikai vartojami tinkamai, ir skatinama juos apdairiai vartoti“.
         „40 proc. sveikatos priežiūros išlaidų susiję su nesveika gyvensena, kurią lemia alkoholio, tabako vartojimas, aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba“, – pažymima ataskaitoje. Todėl „ypač svarbu skatinti sveiką gyvenseną šeimose, mokyklose, ligoninėse, slaugos namuose, darbo ir laisvalaikio praleidimo vietose“. EP pažymi, kad „sveika gyvensena aprėpia gerą fizinę ir psichikos sveikatą, be to, šie du veiksniai svarbūs užtikrinant konkurencingą ekonomiką“. Todėl „turėtų būti skiriama daugiau dėmesio daugelio ligų psichosomatiniam aspektui ir labiau gilinamasi į priežastis, dėl kurių vis daugiau žmonių kenčia nuo depresijos ir kitų psichikos sutrikimų“. Būtina labiau informuoti visuomenę apie reprodukcinę ir lytinę sveikatą, siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo atvejų, užkirsti kelią lytiniu būdu plintančioms ligoms ir sėkmingiau spręsti nevaisingumo lemiamas socialines bei sveikatos problemas“, – teigia EP nariai.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl skurdo ES
2008-10-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              Europos Parlamentas siūlo visose ES šalyse užtikrinti minimalias pajamas, kurios sudarytų bent 60 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo pasiekti, kad iki 2015 m. ES neliktų benamių, taip pat ragina vengti privatizuoti viešąsias paslaugas.
Skurdas gresia apie 80 mln. ES gyventojų, iš jų 19 mln. sudaro vaikai. Be to, 31 mln. darbuotojų (15 proc. visos darbo jėgos) gauna labai mažą atlyginimą, o 17 mln. jų skursta. „Itin didelis skurdas ir socialinė atskirtis yra visų žmogaus teisių pažeidimas“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina ES Tarybą siekti, kad visos ES šalys užtikrintų minimalias pajamas (kelios jų iki šiol netaiko minimalių pajamų sistemos), kurios sudarytų bent 60 proc. vidurinio šalies atlyginimo. ES Taryba turėtų numatyti tvarkaraštį, pagal kurį visose ES šalyse būtų galima pasiekti šio tikslo, mano EP.
               EP pažymi, jog moterims kyla didesnė skurdo grėsmė negu vyrams. Jie taip pat atkreipia dėmesį, jog ES ne visą darbo dieną dirbančių moterų yra 31 proc., o vyrų – tik 7,4 proc. Be to, „moterys, dirbančios ne visą darbo dieną, dažnai dirba tik smulkius ir nereikšmingus darbus, kurie blogai apmokami ir neužtikrina pakankamos socialinės apsaugos“.
Parlamentas ragina suteikti finansinę pagalbą gausioms šeimoms, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą. Savo ruožtu, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, siūloma „šalinti kliūtis integruotis į darbo rinką nedirbantiems santuokos neįregistravusiems partneriams“.
               EP ragina iki 2012 m. perpus sumažinti vaikų skurdą ES šalyse. Jį reikėtų matuoti ne vien ekonominiais rodikliais, pažymi europarlamentarai. Jie ragina valstybes įdiegti prevencines sistemas, skirtas aptikti kritiškas situacijas – pavyzdžiui, kai tėvai gali tuoj netekti namų, kai vaikas staiga nustoja lankyti mokyklą arba kai tėvai vaikystėje patys patyrė prievartą. „Valstybių narių ir ES lygmeniu reikia aktyviau pripažinti smurto šeimoje ir prievartos prieš vaikus bei vyresnio amžiaus žmones problemą, ją nagrinėti ir su ja kovoti“, – pažymi europarlamentarai. Savo ruožtu jie kviečia „skatinti vaikus dalyvauti priimant sprendimus dėl jų ateities“. 
                Europos Parlamentas siūlo pasiekti, kad iki 2015 m. ES neliktų benamių, taip pat užtikrinti veiksmingą būsto politiką visose ES šalyse. Valstybės raginamos padėti benamiams žiemą, taip pat įsteigti agentūras, kurios padėtų aprūpinti būstu diskriminuojamas grupes. „Viešųjų ir socialinių paslaugų nereikėtų toliau privatizuoti, nebent būtų užtikrinta, kad šiomis paslaugomis galės naudotis visi piliečiai, kad jos bus kokybiškos ir jiems finansiškai prieinamos“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina Europos Komisiją ir valstybes griežtinti įpareigojimus teikti universaliąsias paslaugas (pvz., telekomunikacijų ir pašto), taip pat tikslines viešąsias paslaugas, skirtas pažeidžiamoms ir socialiai remtinoms visuomenės grupėms.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl prekybos muzikos įrašais internete
2008-09-25
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Europos Parlamentas pasiūlė įteisinti Europos licenciją prekybai muzikos įrašais internete. 
          Europarlamentarų nuomone, ES direktyva, kuri reglamentuotų teisėtą internetinę prekybą muzikos įrašais, suteiktų daugiau teisinio aiškumo, taip pat padėtų užtikrinti autorių bei transliuotojų teises internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje. Kaip vieną iš galimybių EP nariai mini europinės licencijos internetinei įrašų prekybai įteisinimą. 
           Būsimajame ES teisės akte reikėtų atsižvelgti į „skaitmeninio amžiaus“ ypatybes, siekį apsaugoti Europos kultūrinę įvairovę, taip pat nemasinio populiarumo kūrėjų ir atlikėjų padėtį. Europos Parlamentas pageidauja sprendimo teisėmis dalyvauti tokios direktyvos svarstyme.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl sveiko maisto
2008-09-25
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, daugiau kaip pusė europiečių yra nutukę, iš jų 22 mln. – vaikai. Dėl to padidėja širdies ligų, diabeto ir net vėžio rizika. Nutukimo nulemtų ligų gydymui išleidžiama iki 6 proc. ES šalių sveikatos biudžeto lėšų. Europarlamentarai siūlo numatyti pridėtinės vertės mokesčių lengvatų vaisiams ir daržovėms, taip pat „siekti, kad būtų sumažintas maiste esančių riebalų, druskos ir cukraus kiekis, o vietoj kaloringo mažai maistingų medžiagų turinčio maisto būtų gaminamas daug ląstelienos turintis maistas“. Tuo tarpu dirbtinių transizomerinių riebalų rūgščių naudojimą maisto produktuose išvis siūloma uždrausti.
              EP nuomone, mokyklose nereikėtų pardavinėti maisto ar gėrimų, turinčių daug druskos, cukraus ar riebalų. Be to, svarbu pagerinti mokyklų valgyklose tiekiamo, taip pat mokyklų aparatuose parduodamo maisto kokybę ir sveikatingumą. EP nariai siūlo bent tris pamokas per savaitę skirti fizinei veiklai.
              Europos Parlamentas siūlo nustatyti apribojimus nesveiko maisto reklamai, skirtai vaikams. Jie turėtų būti taikomi ir naujoms žiniasklaidos formoms – internetiniams žaidimams, reklaminėms užsklandoms ir trumposioms žinutėms. Savo ruožtu jie kviečia paskatinti žiniasklaidą priimti savanorišką maisto ir gėrimų reklamos kodeksą.
              EP siūlo parengti informacijos kampanijas nėščiosioms apie subalansuotos sveikos mitybos, taip pat vaiko maitinimo krūtimi svarbą. 
              Europarlamentarai siūlo „remti skirtingas tradicines virtuves kaip kultūrinį palikimą, tačiau kartu užtikrinti, kad vartotojai žinotų apie šių virtuvių įtaką sveikatai ir galėtų priimti informuotus sprendimus“. Apskritai Europos vartotojai turi turėti pakankamai informacijos, kad galėtų pasirinkti tinkamą dietą pagal savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę, mano EP nariai. Jie ragina persvarstyti maisto produktų ženklinimą, kad jis būtų „pastebimas, aiškus ir lengvai suprantamas vartotojui“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl energetikos
2008-09-25
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kylančių energijos kainų, ypač dėl neigiamo jų poveikio ES ekonomikai ir vartotojams. Europarlamentarai ragina „imtis priemonių, kurios leistų ES ekonomikai išsaugoti konkurencingumą ir prisitaikyti prie naujų energijos kainų“. Europos Parlamentas „ragina prisiimti tvirtus politinius įsipareigojimus imtis konkrečių priemonių siekiant mažinti energijos paklausą, skatinti naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių ir gerinti energijos naudojimo efektyvumą, taip pat toliau ieškoti įvairių energijos šaltinių bei mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo“.
           EP narių nuomone, „valstybės narės turi imtis trumpalaikių ir tikslinių priemonių, kurios padėtų sumažinti neigiamą poveikį skurdžiausiems namų ūkiams“. Kita vertus, EP nuomone, „reikėtų vengti dar labiau infliaciją skatinančių priemonių, kadangi tai galėtų padaryti žalos viešųjų finansų tvarumui ir jos gali tapti neveiksmingos kylant naftos kainoms“. ES šalys, siekdamos kovoti su energijos kainų kilimu, turėtų tarpusavyje koordinuoti įsikišimo į rinką politiką, mano EP nariai.
            Nors per pastarąsias kelias savaites sumažėjo žaliavinės naftos kaina iki 100 JAV dolerių už barelį, EP susirūpinęs pažymi, kad vartotojai ir toliau už energiją moka daugiau.
EP pažymi atitinkamos fiskalinės politikos svarbą siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, spręsti klimato kaitos problemą ir skatinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančią energiją bei aplinkai nekenkiančius produktus. EP nariai siūlo persvarstyti Energijos mokesčių direktyvą, taip pat pradėti taikyti mažesnį PVM tarifą tausaus energijos vartojimo prekėms ir paslaugoms.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl elektroninių ryšių
2008-09-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl vartotojų teisių elektroninių ryšių srityje. Ja siekiama sustiprinti vartotojų teises ir jų duomenų apsaugą.
            Mobiliojo bei fiksuoto telefono ryšio abonentams turės būti užtikrinta galimybė skambinti į visas ES šalis. Pagalbos telefonas 112 turės nemokamai veikti visuose telefono ryšio tinkluose, o europarlamentarai norėtų įpareigoti užtikrinti šią galimybę ir internetinėje telefonijoje. Ryšio operatoriai privalės suteikti galimybę nemokamai nustatyti skambinančiojo pagalbos telefonu buvimo vietą. 
            EP nariai siūlo įpareigoti ryšių bendroves prieš pasirašant paslaugų sutartį skaidriau informuoti klientą apie ryšio įkainius, jo apribojimus, paslaugų sutarties sąlygas ir trukmę, taip pat sutarties nutraukimo sąlygas bei numerio perkėlimo kaštus. Nebus leidžiama taikyti jokių sutartyje nenumatytų techninių apribojimų vartotojui prieiti prie ryšio tinklų arba prie tam tikro turinio informacijos. Ryšių operatoriai privalės užtikrinti asmens duomenų saugumą ir konfidencialumą ne tik viešuose, bet ir privačiuose tinkluose ar serveriuose. Vartotojai turės būti įspėjami tuomet, kai jų asmens duomenų saugumas buvo rimtai pažeistas. 
            Ryšio operatoriai taip pat turės sustiprinti apsaugą prieš interneto šiukšles. Savo ruožtu ryšių reguliavimo tarnybos turės teikti patarimus apie duomenų apsaugą internete, taip pat apsaugą nuo žalingos informacijos (pvz., pornografijos), virusų ir šnipinėjimo programų. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl jūros laivybos saugos
2008-09-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                Europos Parlamentas patvirtino antrojo svarstymo ataskaitas dėl šešių teisės aktų jūrų laivybos saugos tema. Vienas jų numato kompensaciją už keleiviams ar jų bagažui padarytą žalą. Kiti reglamentuoja laivų kontrolę, incidentų tyrimą bei pagalbą nelaimės atveju. Dar dviejų teisės aktų svarstymą ES Taryba sustabdė, tačiau europarlamentarai pasiūlė įtraukti dalį jų turinio į svarstomus dokumentus.
            Vienas iš siūlomų teisės aktų numato vežėjo jūra pareigą apsidrausti savo atsakomybę keleiviams nelaimingų atsitikimų atvejais. ES Taryba siekia taikyti šį įpareigojimą tik dideliems laivams, o europarlamentarai norėtų, kad jis galiotų visiems jūroje plaukiantiems keleiviniams laivams. Keleivio mirties ar invalidumo atveju kompensacija turėtų būti ne mažesnė kaip 21 tūkst. eurų. Numatoma ir vežėjo atsakomybė už keleivių bagažo praradimą arba sugadinimą, taip pat už plukdomų automobilių praradimą ar sugadinimą, išskyrus tuomet, kai nelaimė įvyksta dėl karo ar panašių veiksmų, dėl „ypatingo, neišvengiamo ir neįveikiamo gamtos reiškinio“ arba tyčinio trečiosios šalies veiksmo.
              Kitas siūlomas teisės aktas (direktyva) numato laivų kontrolės uostuose tvarką. Europarlamentarų priimtos pataisos skirtos sugriežtinti šią kontrolę ir padidinti laivų tikrinimo dažnumą, taip pat nustatyti tikrinamų laivų parinkimo kriterijus bei patikros parametrus.
              Dar kitos direktyvos numato laivų avarijų tyrimo ir reagavimo į jas tvarką. EP siekia, kad Sąjungos šalys paskirtų vieną nepriklausomą struktūrą, atsakingą už pagalbą nelaimės ištiktiems laivams. Europarlamentarai taip pat norėtų, kad visų rimtų incidentų jūroje tyrimas būtų privalomas (tuo tarpu ES Taryba siekia įpareigoti tirti tik „labai rimtus“ incidentus).
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas bando užkirsti kelią finansų rinkų sukrėtimams
2008-09-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Atsižvelgdami į neseniai finansų rinkas ištikusius sukrėtimus, europarlamentarai įpareigojo Europos Komisiją parengti ES teisės aktus, kurie geriau reguliuotų rizikos draudimo fondų ir privataus kapitalo fondų veiklą.
            Europarlamentarai siūlo imtis įpareigojančių teisinių priemonių finansiniam stabilumui užtikrinti: numatyti reikalavimus investuotojams atsižvelgiant į jų prisiimamą riziką; ES mastu prižiūrėti kreditų vertinimo agentūrų veiklą; numatyti nelikvidaus turto vertinimo metodiką; taip pat parengti ES gaires rizikos kapitalo ir privataus kapitalo srityje, kurios sustiprintų investicijų skaidrumą.
             EP siūlo įpareigoti akcininkus pranešti emitentams apie savo balsavimo teisių santykinį kiekį, kuris pakito dėl akcijų įsigijimo ar perleidimo. Taip pat siūloma reikalauti, kad rizikos draudimo fondai ir privataus kapitalo fondai atskleistų ir paaiškintų įmonėms, mažmeniniams ir instituciniams investuotojams, pagrindiniams brokeriams ir priežiūros institucijoms savo investavimo politiką bei susijusią riziką.
              Svarbu užtikrinti, kad investuotojų ir bendrovių įsiskolinimas būtų tvarus, o visų rūšių investuotojams būtų taikomos nediskriminacinės sąlygos, mano Europos Parlamentas. Europos Komisija turėtų išnagrinėti būdus spręsti problemas, kylančias, kai bankai paskolina milžiniškas pinigų sumas pirkėjams, įskaitant privataus kapitalo fondus, ir kratosi atsakomybės už šių pinigų naudojimo paskirtį ar už skolai grąžinti naudojamų pinigų kilmę. Kapitalo reikalavimai panašiai rizikai turi būti vienodi visoje finansų sistemoje, mano EP nariai.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas atrinko Sacharovo premijos kandidatus
2008-09-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           EP Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetai bei Žmogaus teisių pakomitetis bendrame posėdyje atrinko tris kandidatus šių metų Sacharovo premijai už minties laisvę. Tai Kinijos žmogaus teisių gynėjas Hu Jis, Baltarusijos disidentas Aliaksandras Kazulinas bei Kongo Demokratinės Respublikos rinkimų komisijos pirmininkas Apollinaire Malu Malu.
            Hu Jia yra Kinijoje gyvenantis pilietinių teisių gynėjas, AIDS bei aplinkosaugos sričių aktyvistas. Pernai lapkritį jis videokonferencijoje paliudijo Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiui apie žmogaus teisių padėtį Kinijoje. Iškart po to jis buvo suimtas ir nuteistas trejiems su puse metų už „ardomosios antivalstybinės veiklos kurstymą“.
            Aliaksandras Kazulinas – buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus, žinomas A. Lukašenkos režimo kritikas. 2006 m. kovą jis buvo sulaikytas ir nuteistas penkeriems metams kalėti. Vis dėlto ES ir JAV spaudimo dėka šių metų rugpjūčio 16 d. A. Kazulinas buvo paleistas kartu su keletu kitų šalies opozicijos veikėjų.
            Apollinaire Malu Malu yra Kongo Demokratinės Respublikos nepriklausomos rinkimų komisijos lyderis. Šis katalikų dvasininkas, įgijęs išsilavinimą Prancūzijoje, labai prisidėjo prie taikos Kongo DR įtvirtinimo ir demokratinių rinkimų organizavimo.
Spalio 23 d. Parlamento Pirmininkų sueiga (politinių grupių lyderiai) iš šių trijų kandidatų išrinks premijos laureatą, kuris bus iškilmingai apdovanotas gruodžio 17 d. EP plenarinėje sesijoje Strasbūre.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl sankcijų politikos
2008-09-04
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           ES taikomos sankcijos užsienio šalims bus veiksmingos tik tuomet, kai Sąjungos narės laikysis vienodo požiūrio ir nedarys kompromisų vardan savo prekybinių ar ekonominių interesų. Užsienio politikoje taikomos įvairios sankcijos – ginklų embargas, prekybos ribojimas, finansinės ir ekonominės sankcijos, sąskaitų įšaldymas, skrydžių uždraudimas, įvažiavimo apribojimas, sporto ir kultūros renginių boikotavimas ir pan. Europarlamentarai pažymi, jog „sankcijos turi būti paskutinė priemonė“ tais atvejais, kai smarkiai pakenkiama žmonių saugumui ir šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės, taip pat kai dėl tam tikros šalies kaltės išsisėmė ir aklavietėje atsidūrė visi sutartiniai ir diplomatiniai santykiai. 
             Europos Parlamentas pažymi, jog „sankcijų veiksmingumas priklauso nuo to, ar jos vienu metu taikomos visose valstybėse narėse“, o jei jų nesilaikoma – ES ir pavienės jos narės praranda pasitikėjimą 
              Europos Parlamentas nepritaria visa apimančioms, beatodairiškoms sankcijoms kuriai nors šaliai, nes taip visiškai izoliuojami jos gyventojai. Pasak EP narių, „ekonominės sankcijos visų pirma turėtų būti taikomos sektoriuose, kuriuose nedirba itin daug žmonių ir kurių svarba mažoms ir vidutinėms įmonėms nėra didelė“. Europarlamentarai taip pat „pabrėžia, kad imantis bet kokių sankcijų prieš atitinkamos valstybės institucijas, reikia nuolatos teikti pagalbą tos šalies pilietinei
visuomenei“.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Izraelio
2008-09-04
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europos Parlamentas ragina Izraelį pagerinti kalinamų palestiniečių padėtį ir įspėja, kad nuo to priklausys ES santykiai su šia šalimi. Šiuo metu Izraelio kalėjimuose kali maždaug 11 tūkst. asmenų, įskaitant 376 vaikus, 118 moterų, 44 Palestinos įstatymų leidybos tarybos narius ir apie 800 asmenų, įkalintų administracinio sulaikymo pagrindu. Nors administracinis sulaikymas leidžiamas pagal tarptautinę teisę siekiant užkirsti kelią grėsmei valstybės saugumui, Izraelis niekuomet neapibrėžė „valstybės saugumo“ kriterijų. Dauguma palestiniečių kalinių laikomi kalėjimuose Izraelyje. Dėl šios priežasties šeimos narių apsilankymai dažnai yra neįmanomi, be to, tai pažeidžia Ketvirtosios Ženevos konvencijos 76 str., pagal kurį sulaikyti asmenys iš okupuotos teritorijos turi būti laikomi okupuotoje teritorijoje, ir, jei jie nuteisiami, ten turi ir atlikti bausmę. Izraelis nepripažįsta šios nuostatos palestiniečių atžvilgiu.
             Pasak Jungtinių Tautų pranešimo, kaliniai Izraelyje žeminami ir niekinami, apklausos vykdomos nehumaniškais būdais ir kartais tampa kankinimu. Maistas yra menkas, žmonės laikomi perpildytose patalpose. 
             Europarlamentarai sveikina rugpjūčio 25 d. priimtą Izraelio sprendimą parodyti gerą valią ir paleisti į laisvę 198 palestiniečius bei ragina paleisti daugiau jų, įskaitant Palestinos įstatymų leidybos tarybos narius. „ES ir Izraelio santykių atnaujinimas turėtų atsižvelgti į tai, kaip Izraelyje vykdomi tarptautinės teisės įsipareigojimai, ir nuo to priklausyti“, – pažymi EP nariai.  

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl sveikos aplinkos
2008-09-04
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius


           Europos Parlamentas raginama įvertinti tiesioginį ir netiesioginį aplinkos bei klimato kaitos poveikį sveikatai, taip pat nepasiduoti pramonės lobistų įtakai rengiant teisės aktus šioje srityje. EP nariai kritikuoja Europos Komisijos parengtą aplinkos ir sveikatos veiksmų planą. Keičiantis klimatui, kinta oro temperatūra ir drėgnumas, o dėl to gali padaugėti susirgimų. Klimato kaita veikia sveikatą ir netiesiogiai – kyla potvyniai, ištinka sausros, miškų gaisrai ir kiti kataklizmai. Tuo tarpu klimato kaitos poveikis žmogaus sveikatai iki šiol nėra apskaičiuotas. EP ragina ištaisyti šį trūkumą ir skirti lėšų „žmogaus biologinei stebėsenai“. Jie taip pat mano, jog Europos Komisijos parengtame aplinkos ir sveikatos veiksmų plane reikėtų skirti daugiau dėmesio prevencijai. 
             Europos Parlamentas ragina „Bendrijos lygiu sukurti veiksmingas prisitaikymo priemones“ – pavyzdžiui, parengti su sveikata susijusias ankstyvojo įspėjimo sistemas. Be to, „vertinant aplinkos veiksnių poveikį sveikatai, būtina atsižvelgti į pažeidžiamas visuomenės grupes, pvz., nėščias moteris, naujagimius, vaikus ir senyvo amžiaus žmones“, sakoma ataskaitoje
             Europos Parlamentas pageidauja ES teisės akto dėl nanotechnologijų saugos, taip pat griežtesnių elektromagnetinės spinduliuotės (ypač mobiliųjų telefonų ir belaidžio interneto) bei oro kokybės pastatuose standartų. EP nariai įspėja neatlikinėti mokslinių bandymų su gyvūnais.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl vandeniliu varomų automobilių
2008-09-03
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl vandeniliu varomų automobilių tipų registravimo tvarkos. Ataskaitoje taip pat raginama įsteigti vandenilio degalinių tinklą ES šalyse.
Iki šiol atskiros šalys suteikdavo leidimus tokiems automobiliams savo nuožiūra, todėl būdavo sudėtinga tokiais automobiliais prekiauti visos ES rinkoje. Kadangi vandeniliu varomi automobiliai yra ekologiški, nutarta juos įtraukti į bendrą ES transporto priemonių tipų patvirtinimo sistemą.
           Europarlamentarai siūlo išplėsti šią sistemą ir vandeniliu varomiems motociklams. Jie taip pat siūlo paskatinti įsteigti vandenilio degalinių tinklą ES šalyse, nes nuo to priklausys šių automobilių populiarumas. Savo ruožtu EP ragina kuo daugiau vandenilinio kuro gaminti naudojantis atkuriamosios energijos technologijomis, o vandenilio ir dujų mišiniais varomus automobilius ateityje pakeisti grynojo vandenilinio kuro automobiliais.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Gruzijos
2008-09-03
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              Europos Parlamentas reiškia paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui, smerkia „neproporcingus“ Rusijos veiksmus ir reikalauja nedelsiant atitraukti Rusijos kariuomenę. EP taip pat siūlo nusiųsti į Gruziją ES stebėtojų misiją.
                Europos Parlamentas „griežtai smerkia visus, kurie panaudojo jėgą ir smurtą siekdami pakeisti padėtį nuo Gruzijos atsiskyrusiose Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijose“. Kita vertus, „nėra jokios teisėtos priežasties, kuri pagrįstų Rusijos įsiveržimą į Gruziją, dalies teritorijos okupavimą ir grasinimą panaikinti demokratinės šalies vyriausybę“. Europarlamentarai smerkia „nepriimtinus ir neproporcingus Rusijos karinius veiksmus ir jos įsiveržimą gilyn į Gruziją pažeidžiant tarptautinę teisę“, taip pat „tarptautinei teisei prieštaraujantį Rusijos Federacijos sprendimą pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę“.
                 Europos Parlamentas „primygtinai reikalauja, kad Rusija laikytųsi pagal paliaubų susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, nedelsiant išvestų savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos bei sumažintų savo karinių pajėgų Pietų Osetijoje ir Abchazijoje tiek, kad liktų tik Rusijos taikos palaikymo pajėgos, buvusios šiuose dviejuose regionuose iki konflikto pradžios“. Europos Parlamentas ragina ES persvarstyti savo politiką Rusijos atžvilgiu, jei Rusija nevykdytų savo įsipareigojimų, taip pat pritaria Europos Vadovų Tarybos sprendimui atidėti derybas dėl partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kol Rusijos pajėgos atsitrauks į ankstesnes pozicijas.
                  Europos Parlamentas giria ES pirmininkaujančią Prancūziją už veiksmingumą ir spartą sprendžiant kilusį konfliktą. „Reaguodama į Gruzijoje kilusią krizę, ES turi likti politiniu požiūriu visiškai vieninga ir kalbėti vienu balsu, ypač svarstydama santykių su Rusija klausimą“, – pažymi EP nariai. Jie prašo ES Tarybą apsvarstyti galimybę dislokuoti Gruzijoje Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) stebėtojų misiją, kuri papildytų JT ir ESBO misijų veiklą. Savo ruožtu ES turėtų aktyviai remti tarptautines pastangas rasti taikų ilgalaikį konflikto sprendimą, mano EP nariai.
                   Europos Parlamentas pritaria sprendimui paskirti ES specialųjį įgaliotinį krizės Gruzijoje klausimais, taip pat skirti pradinę 6 mln. eurų dydžio ES humanitarinę pagalbą Gruzijos gyventojams. Jie taip pat  ragina Europos Komisiją parengti supaprastinto vizų režimo ir readmisijos susitarimus su Gruzija, kad šios šalies piliečiai galėtų gauti ES vizas ne sunkiau negu Rusijos piliečiai.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas siūlo uždraust klonuotų gyvūnų produktus
2008-09-03
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo uždrausti klonuoti gyvūnus maistui, auginti maistui skirtus klonuotus gyvūnus ir jų palikuonius, taip pat importuoti ir pateikti rinkai maisto produktus iš klonuotų gyvūnų ar jų palikuonių
              Šie siūlymai pagrįsti žmonių sveikatos, etikos ir gyvūnų gerovės reikalavimais. Mokslininkų nustatyta, jog klonuoti gyvūnai turi tendenciją sirgti ir dažniau neišgyvena. Be to, gyvūnų klonavimo poveikis maistui ir jo vartotojų sveikatai nėra pakankamai ištirtas. Europarlamentarai taip pat pažymi, jog masinis gyvūnų klonavimas gali sumažinti jų genetinę įvairovę, o tai savo ruožtu padidintų sergančių gyvūnų skaičių ir sumažintų Europos žemės ūkio produkcijos prestižą.
                Kol kas klonuotų gyvūnų produktais neprekiaujama nei Europoje, nei kitur pasaulyje. Vis dėlto JAV Maisto ir vaistų administracija yra paprieštaravusi draudimui jais prekiauti, pažymėjusi, jog klonuotų gyvūnų mėsa ar pienas kokybe nenusileidžia įprastų gyvūnų produktams.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas aptarė naujus teisės aktus dėl elektroninių ryšių
2008-09-02
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                 Europos Parlamentas aptarė grupę teisės aktų apie elektroninius ryšius.Jie sustiprins vartotojų teises ir jų duomenų apsaugą, leis lanksčiau paskirstyti radijo dažnių spektrą, taip pat įsteigti Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją. Vartotojų ir jų duomenų apsaugos srityje numatoma palengvinti prieigą prie plačiajuosčio interneto, taip pat pagerinti neįgalių telefonijos ir interneto naudotojų padėtį. Pagalbos telefonas 112 turės nemokamai veikti visuose telefono ryšio tinkluose.
               Siekiama sustiprinti ir asmens duomenų saugumą – interneto vartotojai turės būti įspėjami tuomet, kai jų asmens duomenys gali būti pasiekiami kitų. Europarlamentarai siūlo IP adresą laikyti asmens duomenimis tuomet, kai jį galima susieti su konkrečiu asmeniu, ir ragina Europos Komisiją per dvejus metus pasiūlyti šią sritį reguliuojantį teisės aktą. 
               Europarlamentarai siūlo papildomai įrašyti, jog ryšio operatoriai turėtų prieš pasirašant paslaugų sutartį skaidriau informuoti klientą apie ryšio įkainius, apribojimus, taip pat paslaugų sutarties sąlygas ir trukmę.
               Naujieji teisės aktai taip pat leis ES šalių elektroninių ryšių reguliuotojams išimtiniais atvejais pareikalauti, kad ryšių bendrovė funkciškai atskirtų savo ryšių tinklų ir paslaugų teikimo valdymą. Vis dėlto toks sprendimas galės būti priimtas tik pritarus Europos Komisijai. Taip pat siūloma įsteigti patariamąją nepriklausomą Europos telekomunikacijų reguliuotojų instituciją.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl mokestinio sukčiavimo
2008-09-02
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

     
           Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje ES raginama griežčiau kovoti su tarptautiniu mokestiniu sukčiavimu. Apskaičiuota, jog bendras (tiesioginis ir netiesioginis) mokesčių praradimas dėl mokestinio sukčiavimo ES per metus siekia nuo 200 iki 250 mlrd. eurų, o tai atitinka 2-2,5 proc. ES BVP. Iš tos sumos 40 mlrd. eurų prarandama dėl PVM sukčiavimo, o tai sudaro 10 proc. įplaukų iš PVM.
            Sukčiaujama įvairiai. Kartais prekiautojai netaiko PVM, o vėliau reikalauja jį grąžinti. Populiarus yra ir dingusio PVM mokėtojo sukčiavimas, dar vadinamas „karuseliniu“. Sukčiai importuoja prekes, kurioms taikomas nulinis tarifas, parduoda jas tiekimo grandinėje su PVM, tačiau pasisavina lėšas, užuot pervedę jas mokesčių administravimo institucijai. Vadinamoji karuselė sukasi toliau, prekes pakartotinai eksportuojant ir importuojant, ir daugėja nuostolių.
             EP nariai apgailestauja, kad ES Taryboje, prieštaraujant kelioms šalims, iki šiol nepriimta veiksminga kovos su mokestiniu sukčiavimu strategija. Jie pritaria Europos Komisijos pastangoms pradėti iš esmės keisti dabartinę PVM sistemą. Parlamentas primena, jog 1993 m. sukurta PVM sistema turėjo būti tik pereinamoji, oEuropos Parlamentas siekė iki 2010 m. priimti sprendimą dėl galutinės PVM sistemos.
              Europarlamentarų manymu, „kilmės principu (jis reiškia, kad PVM apmokestinamai operacijai tarp valstybių narių taikomas kilmės šalies mokestis, o ne nulinis tarifas) grindžiamos PVM sistemos sukūrimas ir toliau yra ilgalaikis sprendimas, leisiantis veiksmingai kovoti su mokestiniu sukčiavimu“. Pagal šį principą prekių, kuriomis prekiaujama vidaus rinkoje, nereikėtų atleisti nuo PVM, taip pat derėtų sukurti tarpuskaitos sistemą. EP ragina nesiimti „priemonių, kurios užkrautų neproporcingą administracinę naštą įmonėms ir mokesčių administravimo institucijoms arba galėtų lemti prekiautojų diskriminaciją“.
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Prancūzijos prezidento kalba
2008-07-10
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamente Strasbūre kalbėjęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy žadėjo konkrečiais darbais įrodyti ES naudą piliečiams, taip pat teigė, jog ES negalės plėstis nereformavusi savo institucijų. Daugumos EP frakcijų atstovai parėmė Prancūzijos siūlomus prioritetus klimato kaitos, migracijos, gynybos ir žemės ūkio srityse, o kai kurie EP nariai kritikavo N. Sarkozy sprendimą dalyvauti Pekino olimpiados atidaryme.
            „Lisabonos sutartis neišsprendžia visų problemų, bet ji lieka mums priimtinas kompromisas“, – kalbėjo N. Sarkozy. Jis pridūrė, jog iki kitų metų EP rinkimų „nebus naujos sutarties – tik arba Lisabonos, arba Nicos“. Prelegentas pažadėjo „ištraukti Europa iš ją ištikusios krizės“ ir įrodyti ES naudą piliečiams. 
              Kalbėdamas apie pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, Prancūzijos prezidentas teigė, jog „taršai negalioja valstybių sienos“, todėl svarbu iki šių metų pabaigos patvirtinti ES klimato ir energetikos įstatymų rinkinį. Kita vertus, nors ES neturi būti protekcionistinė, N. Sarkozy nuomone, neteisinga primesti įmonėms griežtas aplinkosaugos taisykles, o kartu importuoti galimus iš šalių, kurios tokių pačių taisyklių nesilaiko.
              Pasidžiaugęs savo indėliu atveriant Prancūzijos darbo rinką naujųjų ES narių piliečiams, N. Sarkozy teigė, jog „santechniko iš Lenkijos“ baimė nepasitvirtino, o tik sugadino Prancūzijos įvaizdį. Tuo tarpu kalbėdamas apie imigraciją N. Sarkozy sakė, jog panaikinus ES vidaus sienų kontrolę neprotinga kiekvienai šaliai vykdyti atskirą imigracijos politiką – šį klausimą reikia spręsti Europos lygmeniu. 
               Norėdama būti politinė galia, ES turi sugebėti apginti savo politiką, sakė N. Sarkozy. Jis pridūrė, jog „Europos konfliktai turi būti sprendžiami europiečių“ – tam nepakanka NATO. Pasak Prancūzijos prezidento, konkuruodamos tarpusavyje gynybos srityje, ES šalys „tik silpnina Europą“.
                N. Sarkozy nuomone, neprotinga mažinti žemės ūkio produkcijos apimtis, kai Žemėje sparčiai daugėja gyventojų, o milijonai jų kasmet miršta badu. Paminėjęs išaugusias žemės ūkio gaminių ir maisto kainas, prelegentas siūle pagalvoti apie subsidijas ir preferencijas.
               Savo kalboje Prancūzijos prezidentas paminėjo ir socialinę politiką. Pasak jo, neteisinga teigti, jog Europa „neturi kištis“ į socialinius reikalus, o kartu priekaištauti, kad ES nesiima jų spręsti. N. Sarkozy pasiūlė ES lygmeniu priimti minimalias socialines taisykles. Savo ruožtu prezidentas žadėjo skirti dėmesio Alzheimerio ir kitų retų ligų gydymo pažangai, taip pat kultūrai ir sportui.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė siūlymui dėl dujų rinkos liberalizavimo
2008-07-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamentas numatė ne tik visiško nuosavybės atsiejimo, bet ir „nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus“ galimybę. Ši EP pozicija dėl dujų skiriasi nuo jo nuomonės dėl elektros – birželį EP pareikalavo visiškai atsieti elektros gamybą ir tinklus.Europos Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba.
           Europos Komisija buvo pasiūliusi nereikalauti atskirti dujų importuotojų/ tiekėjų ir vamzdynų operatorių nuosavybės, jei dujotiekiai būtų perduoti „nepriklausomam sistemos operatoriui“ – atskirai valdomai bendrovei, nors ir susijusiai su dujų importuotoju ar tiekėju. EP atstovams derybose laikantis griežtesnės pozicijos, ES Taryba pasiūlė kompromisinį variantą – leisti dujotiekius kontroliuoti „nepriklausomam perdavimo sistemos operatoriui“ – atskirai valdomam dujas tiekiančios ar importuojančios bendrovės padaliniui, kuris tokiomis pačiomis sąlygomis leistų naudotis dujotiekiu ir kitoms bendrovėms. 
             Savo ataskaitoje EP pritarė pasirinkimui tarp visiško nuosavybės atsiejimo arba „nepriklausomo perdavimo sistemos operatoriaus“ – dukterinės įmonės – galimybės. Pastarajai turi būti suteikta teisė priimti sprendimus dėl tinklo eksploatavimui, priežiūrai ar plėtojimui reikalingo turto, nepriklausomai nuo motininės įmonės. Ji taip pat turi turėti įgaliojimus užsidirbti pinigų kapitalo rinkoje. Visi motininės ir dukterinės įmonės komerciniai bei finansiniai ryšiai turi priklausyti nuo rinkos sąlygų. Be to, dujotiekį valdanti įmonė turės įgyvendinti programą, skirtą užkirsti kelią diskriminuojamam elgesiui rinkoje, o stebėtojų taryba turės paskirti už ją atsakingą pareigūną.
              Europos Parlamentas taip pat pritarė siūlymui neleisti kontroliuoti ES teritorijoje esančių dujotiekių Sąjungai nepriklausančių šalių subjektams (asmenims ar bendrovėms), išskyrus atvejus, numatytus ES sutartyse su užsienio šalimis. 
              EP nariai taip pat norėtų į direktyvą įrašyti daugiau vartotojų apsaugos nuostatų. Jų nuomone, vartotojai turi galėti pasirinkti ar pakeisti dujų tiekėją, taip pat gauti kompensaciją už nekokybiškas paslaugas bei informaciją apie suvartotą dujų kiekį (bent kartą per ketvirtį). Per dešimt metų turėtų būti įdiegti naujos kartos dujų skaitikliai, o dujų vieneto kaina turėtų skirtis priklausomai nuo suvartojamo jų kiekio, mano europarlamentarai. Savo ruožtu jie siūlo įpareigoti valstybes mažinti energijos trūkumą ir nuo jo kenčiančių žmonių skaičių, taip pat įsteigti skundų nagrinėjimo tarnybas bei užtikrinti pažeidžiamų vartotojų teises – pavyzdžiui, neleisti žiemą išjungti dujų pensininkams bei neįgaliesiems. Europos  Parlamentas ragina parengti ir patvirtinti Europos energijos vartotojų teisių chartiją.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl Europos Centrinio Banko veiklos
2008-07-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            EP nariai džiaugiasi padidėjusiu pasitikėjimu ECB ir jo tarptautiniu pripažinimu. Savo ruožtu jie ragina ECB toliau užtikrinti kainų stabilumą nesukeliant pavojaus ekonomikos augimui. Kasmetiniuose plenarinės sesijos debatuose šiuo klausimu dalyvavo ECB prezidentas Jean-Claude Trichet.
             Europos centriniam bankui tenka spręsti dilemą – ar atremti didėjančios infliacijos iššūkius, ar pirmuosius ekonomikos nuosmukio ženklus, pasirodžiusius dėl neramumų finansų rinkose. „Dar labiau didinti palūkanų normas reikėtų labai atsargiai, kad tai nesukeltų pavojaus ekonomikos augimui“, – pažymi europarlamentarai ir priduria: „Norėdamos paskatinti ekonomikos atsigavimą valstybės narės turi įgyvendinti ir būtinas struktūrines reformas, ir investicines priemones“.
              Siekiant užtikrinti kainų stabilumą, EP siūlo vengti didelių ir greitų euro keitimo kurso pokyčių, kad nesumažėtų ECB galimybės valdyti pinigų politiką. Savo ruožtu EP nariai ragina „sukurti ES finansinės priežiūros sistemą“. EP taip pat kviečia siekti vieningo euro zonos atstovavimo tarptautinėse finansinėse institucijose, pavyzdžiui, Tarptautiniame valiutos fonde.
               Padidėjus ES narių skaičiui ir jų ekonomikos dydžio bei išsivystymo skirtumams, gali padidėti rizika euro zonoje, pažymi EP ir kviečia ECB imtis atitinkamų priemonių. Savo ruožtu EP nariai ragina visas euro zonos šalis, kandidates įsivesti eurą bei jo neįsivedusias valstybes „besąlygiškai gerbti Stabilumo ir augimo pakto kriterijus bei tinkamai įvykdyti Mastrichto kriterijus“. EP „tikisi, kad Taryba vienodai traktuos visas kandidates tapti euro zonos valstybėmis ir visiškai atsižvelgs į ECB vertinimus ir rekomendacijas, susijusius su jų pasirengimu prisijungti prie euro zonos“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl branduolinės energetikos tobulinimo
2008-07-08
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Norint pasiekti ES nustatytus tikslus sumažinti klimato šilimą sukeliančių dujų bei vartoti daugiau atkuriamosios energijos, iki 2020 metų kasmet reikėtų 70 mlrd. eurų. Tuo tarpu Septintojoje ES mokslinių tyrimų programoje energetikos tyrimams 2007-2013 m. laikotarpiu numatyta tik 2,3 mlrd. eurų. Privačios investicijos į energetikos technologijų mokslinius tyrimus ES taip pat labai mažos, palyginti su JAV ir kitų konkurentų indėliu. Be to, nuo XX a. devintojo dešimtmečio privačių ir valstybinių lėšų, skiriamų moksliniams energetikos tyrimams ES, nuolat mažėjo.
             Todėl Europos Komisija pasiūlė strateginį energetikos technologijų planą, pagal kurį numatoma papildomai remti energetikos tyrimus dviejose srityse – branduolinės energetikos bei anglies dvideginio kaupimo technologijų. Europarlamentarai iš esmės jam pritaria, tačiau siūlo plane numatyti remti ir trečią sritį – energetikos efektyvumo tyrimus. Europos Parlamentas dar pažymi, jog „gyvybiškai svarbu sumažinti ekologiškos energijos kainą“ – remti pigesnes ir veiksmingesnes mažai anglies dvideginio išskiriančias technologijas. Šalia vėjo, saulės ir biomasės energijos tyrimų raginama skirti lėšų anglies dvideginio surinkimo, gabenimo ir saugojimo technologijų, elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemų, taip pat trečiosios ir ketvirtosios kartos branduolinės energetikos technologijų tyrimams.
               Europos Parlamentas ragina ištirti galimybę įtraukti į siūlomą paramos planą ir kitus sektorius – kombinuotą šilumos ir elektros energijos gamybą, vandenilio, statybos ir apsirūpinimo būstu sektorius, šildymo ir aušinimo sistemas, geresnes energijos saugojimo ir paskirstymo infrastruktūras bei tinklų sujungimą. 
                Europos Parlamentas ragina privatų sektorių daugiau investuoti į mokslinius energetikos tyrimus ir prisiimti didesnę riziką. Savo ruožtu deputatai siūlo remti energetikos tyrėjų bei technologijų mobilumą, taip pat atsižvelgti į naujų energetikos technologijų potencialą naujosiose ES narėse.
         

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl Afganistano
2008-07-08
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje pripažįstama, jog Afganistane taikomos karinės priemonės nedavė lauktų rezultatų, todėl tarptautinė bendruomenė turėtų daugiau dėmesio skirti civiliniams taikinimo, žmogaus teisių ir socialinės gerovės projektams. Po pilietinio karo praėjus daugiau kaip 20 metų, Afganistanas tebėra ištiktas krizės. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų ir dalinės civilinio atstatymo sėkmės, daugiau kaip pusė visų šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nedarbo lygis siekia 40 proc., o šalies ekonomika yra viena silpniausių pasaulyje. Visų lygmenų valdžios institucijos silpnos, jos nesugeba patenkinti svarbiausių gyventojų poreikių – švietimo, aprūpinimo būstu, sveikatos apsaugos ir mitybos. Suaktyvėjo sukilėlių ir teroristų veikla, klesti smurtas, didėja opijaus gamyba, taip pat stiprėja visuotinis nepasitenkinimas korupcija bei valdžios nesėkmėmis.
           Europos Parlamentas remia NATO pajėgų pastangas didinti šalies saugumą ir kovoti su terorizmu. Vis dėlto, pasak europarlamentarų, „operacija „Tvirta taika“ gali duoti priešingų nei tikimasi rezultatų, jei prieš sukilėlius bus naudojamas karinis spaudimas, bet nebus priimta politinių sprendimų, kurie leistų Afganistano vyriausybei susitarti su visomis visuomenės grupėmis, kad jos pripažintų konstituciją ir sudėtų ginklus“.
           „ES turėtų aktyviau remti Afganistano pilietinę visuomenę“, – pažymi EP ir priduria: „Reikės daug laiko ir pastangų siekiant, kad palaipsniui atsirastų supratimas apie tai, kokia svarbi žmogaus teisių, demokratijos ir pagrindinių laisvių, ypač lyčių lygybės, išsilavinimo ir tautinių mažumų apsauga“. 
            Europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat didėjančios opijaus gamybos ir prekybos juo. Kadangi neįmanoma surasti greito sprendimo, o vien represinės derliaus naikinimo priemonės negali duoti laukiamų rezultatų, EP ragina tarptautinę bendruomenę, vadovaujamą Afganistano valdžios, parengti ilgalaikę strategiją, kuri pirmiausia skatintų visapusę kaimo plėtrą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl "Nord Stream" dujotiekio
2008-07-08
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Pernai Europos Parlamentas gavo dvi Lenkijos ir Lietuvos gyventojų peticijas, kuriose nuogąstaujama dėl „Nord Stream“ dujotiekio, planuojamo tiesti Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos, poveikio aplinkai. Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos parengtą peticiją parėmė 18 Baltijos šalių nevyriausybinių organizacijų, ją pasirašė apie 28 tūkst. gyventojų. Atsakydamas į piliečių susirūpinimą, EP Peticijų komitetas parengė ataskaitą šiuo klausimu, o antradienį dėl jos balsavo Europos Parlamentas. 
              EP teigimu, dėl gausybės Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Baltijos jūroje palaidotų toksiškų medžiagų planas jos dugnu tiesti dujotiekį gali kelti grėsmę šios jūros aplinkai ir prie jos esančių valstybių gyventojams. Pripažindami, jog šis „europinės reikšmės projektas padės ES patenkinti ateities energijos poreikius“, europarlamentarai ragina paskirti nepriklausomą organizaciją, kuri ištirtų jo poveikį aplinkai atsižvelgusi į visų Baltijos pajūrio valstybių nuomones. Europos Parlamentas taip pat ragina ištirti galimus alternatyvius dujotiekio maršrutus.
               EP nuomone, „Baltijos jūra yra bendras su ja besiribojančių valstybių turtas, taigi su ja susiję klausimai neturėtų būti sprendžiami sudarant dvišalius susitarimus“, o siūlomas projektas turėtų būti įgyvendinamas bendradarbiaujant su visomis regiono šalimis ir leidus joms prižiūrėti darbus. Europos Parlamentas pažymi, jog „ekonominės kompensacijos už sutrikimus ar žalą klausimas turi būti labai aiškiai išspręstas iki darbų pradžios“, o bendrovė „Nord Stream“ turi prisiimti visą atsakomybę už galimą žalą.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas aptarė direktyvą dėl nelegalios migracijos
2008-06-17
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           ES šalys pačios sprendžia, kuriais atvejais ir kokiomis sąlygomis išsiųsti iš šalies nelegalius migrantus. Pagal ES Tarybos ir dalies europarlamentarų siūlomą kompromisą nelegalus migrantas visose ES šalyse ilgiausiai galės būti sulaikytas 6 mėnesiams, o išimtiniais atvejais šį laikotarpį bus galima pratęsti iki 18 mėnesių. Nepilnamečiai negalės būti sulaikomi. Direktyva įpareigos užtikrinti sulaikytiems migrantams deramas gyvenimo sąlygas, taip pat atsižvelgti į jų šeimos ryšius.
             Nelegaliam migrantui turės pirmiausia būti pasiūlyta išvykti iš šalies per laikotarpį nuo 7 iki 30 dienų, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Jei užsienietis nepaisytų šio reikalavimo, jis būtų priverstinai išsiųstas. Direktyva numato penkerius metus galiojantį draudimą priverstinai išsiųstam migrantui įvažiuoti į ES (draudimo laikotarpis galės būti ilgesnis, jei asmuo kelia grėsmę viešajai politikai ar visuomenės bei valstybės saugumui). Pagal siūlomą kompromisą toks draudimas bus privalomas visiems priverstinai grąžintiems nelegaliems migrantams, o dėl savanoriškai išvykusių migrantų spręs pačios šalys.
              Direktyva nebus taikoma ES piliečiams, taip pat prieglobsčio paprašiusiems asmenims – pastarųjų padėtį toliau reglamentuos tarptautinė teisė. Ji tiesiogiai nebus taikoma ir pasienyje sulaikytiems nelegaliems migrantams. Siūloma direktyva negalios Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Danijoje.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui dėl kovos su skurdu
2008-06-17
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               78 milijonai ES piliečių (neskaitant Bulgarijos ir Rumunijos) gyvena žemiau skurdo ribos, iš jų 19 milijonų  – vaikai. Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų projektu siekiama pripažinti skurstančių ir socialiai atskirtų asmenų teisę išsaugoti žmogiškąjį orumą ir būti visaverčiais visuomenės nariais. Savo ruožtu norima aktyviau įtraukti visuomenę į socialinės integracijos politiką ir veiklą, taip pat pabrėžti kiekvieno asmens atsakomybę už tai, kad neliktų skurdo ir atskirties.
               Siekiant padėti Europos Komisijai įgyvendinti šį projektą, iš valstybių narių atstovų bus sudarytas komitetas. Tuo tarpu kiekviena ES šalis turės paskirti Europos metų idėją įgyvendinančią instituciją, kuri rengs, tvirtins ir padės įgyvendinti renginių programą bei konkrečius projektus. Ši institucija turės tartis ir bendradarbiauti su patariamąja grupe, sudaryta iš įvairių suinteresuotųjų šalių atstovų – pilietinės visuomenės organizacijų, valstybių parlamentų atstovų, socialinių partnerių, taip pat regioninių ir vietos valdžios institucijų.
               Pritardami šiems siūlymams, europarlamentarai pateikė keletą pataisų, kurioms pritarė ES Taryba. Jomis siekiama paskatinti kovą su vaikų, daugiavaikių šeimų, vienišų tėvų ar išlaikomus asmenis prižiūrinčių šeimų skurdu, taip pat skurdo perdavimu iš kartos į kartą. Daugiau dėmesio programoje bus skirti ir galimybei dalyvauti kultūros bei laisvalaikio veikloje, taip pat imigrantų ir tautinių mažumų padėčiai.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl ES karinių pajėgų
2008-06-06
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               Europarlamentarai siūlo sukurti nuolatines ES pavaldžias karines pajėgas, taip pat įsteigti „Erasmus“ karinio personalo mokymo programą.
              Europos Parlamentas teigiamai vertina tai, kad Lisabonos sutartis sustiprins vyriausiojo įgaliotinio instituciją, numatys ES šalių tarpusavio pagalbą gynybos srityje bei solidarumo sąlygą, taip pat išplės ES taikos palaikymo uždavinius. EP nariai siūlo „Eurokorpusą“ paversti nuolatinėmis ES pavaldžiomis pajėgomis, tačiau atmetė siūlymą įsteigti greitojo reagavimo dalinį.
                EP nariai „apgailestauja dėl įvairių valstybių narių ginkluotųjų pajėgų mokymo bei ginkluotės skirtumų ir ragina sukurti karinę Erasmus programą, kuri apimtų bendrus karinio personalo  mokymus“. Jie mano, kad pagrindinė kliūtis Europos karinių pajėgų pasirengimui yra „ne lėšų, o bendradarbiavimo trūkumas ir tai, kad nėra aiškiai atskirtos atitinkamos veiklos ir specializacijos sritys, o ginklų gamybai ir pirkimui būdingas susiskaldymas“. Parlamentas ragina teikti pirmenybę bendriems Europos žvalgybos bei ryšių palydovų projektams, gerinti ES šalių keitimąsi žvalgybos duomenimis bei mažinti priklausomybę nuo neeuropinių gynybos technologijų. EP nariai pažymi apsaugos nuo terorizmo ir elektroninių išpuolių, taip pat energijos tiekimo saugumo užtikrinimo svarbą.
                 Europos Parlamentas ragina ES siekti griežtesnio tarptautinio ginklų kontrolės režimo, įtraukti ginkluotės neplatinimo aspektus į ES kaimynystės politiką, taip pat siekti visuotinės branduolinio ginklo uždraudimo konvencijos pasirašymo. Europoje neturi likti branduolinių ginklų, mano europarlamentarai. Jie pažymi, kad „JAV planai įrengti priešraketinės gynybos sistemą Europoje dabar gali trukdyti tarptautinėms nusiginklavimo pastangoms“, taip pat „reiškia susirūpinimą dėl to, kad Rusija sustabdė įsipareigojimų vykdymą pagal Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartį“.
                 Europarlamentarams „nepriimtina“ tai, kad ES ginklų eksporto elgesio kodeksas vis dar neturi teisinės galios, o ginklų eksportas iš ES valstybių nėra kontroliuojamas. „
Prieš pradedant bet kokias Europos saugumo ir gynybos pajėgų operacijas būtina priimti Europos Parlamento rekomendaciją arba rezoliuciją, mano EP nariai. Susirūpinę dėl Irano branduolinės programos, EP nariai pabrėžia ypatingą ES diplomatijos svarbą bei ragina JAV prisijungti prie ES šalių joms tiesiogiai derantis su Iranu.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl ES užsienio politikos
2008-06-06
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                   Europarlamentarų nuomone, ES vaidmuo pasaulyje neatitinka jos galimybių ir visuomenės lūkesčių, nes Sąjungos šalys nelinkusios pernelyg derinti savo užsienio politikos, ypač energetikos srityje.
                    Europos Parlamentas ragina ES valstybes prieš priimant strateginius užsienio politikos sprendimus (ypač daugiašalėse organizacijose) konsultuotis tarpusavyje ir su ES vyriausiuoju įgaliotiniu, kad jų pozicijos strateginiais klausimais būtų „bent jau nuoseklios, darnios ir suderinamos“. EP nariai tikisi, kad „Lisabonos sutartis ir stipresnis vyriausiojo įgaliotinio vaidmuo padės sukurti labiau į ateitį orientuotą ir ilgalaikę užsienio politikos strategiją“. Savo ruožtu jie ragina atsisakyti veto teisės ES Taryboje užsienio politikos klausimais ir pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo.
                    ES užsienio politika „turi būti pagrįsta Europos Sąjungos ir jos valstybių narių puoselėjamomis vertybėmis – demokratija, teisinės valstybės principais, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms“. Europarlamentarai ragina „veiksmingai įgyvendinti susitarimuose su trečiosiomis šalimis esančias žmogaus teisių sąlygas, nuostatas dėl ginklų neplatinimo ir kovos su terorizmu, taip pat įtraukti į šiuos susitarimus energetinio saugumo sąlygą“.
                   EP nariai „rekomenduoja įvairinti energijos šaltinius ir energijos transportavimo maršrutus, taip pat didinti energijos efektyvumą bei stiprinti ES valstybių narių energetinio saugumo politikos solidarumą“.  Jie „apgailestauja, kad trūksta pažangos siekiant bendros Europos energetikos užsienio politikos, o tam tikros ES valstybės narės imasi dvišalių veiksmų, labai mažinančių bendrą ES derybinę galią ir pastangas“.
                    Europos Parlamentas kviečia intensyviau plėtoti ES ir  Baltijos, Viduržemio bei Juodosios jūrų regionų ekonominį bendradarbiavimą. Pasak europarlamentarų, „Juodosios jūros ir Baltijos jūros regionai yra strategiškai svarbūs ES, todėl jie nusipelno nuoseklesnio požiūrio“.
                    ES raginama „persvarstyti savo santykius su Rusija“ – skirti juose daugiau masinio naikinimo ginklų neplatinimui, regioniniam bei energetiniam saugumui, laisvai prekybai ir demokratijos bei žmogaus teisių įtvirtinimui. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl neteisėtos žvejybos
2008-06-05
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               Nelegali menkių žvejyba Baltijos jūroje ar tunų žvejyba Viduržemio jūroje, taip pat kita neteisėta žvejyba labai kenkia ES šalių ekonomikai.
             Siūloma sudaryti užsienio ir ES šalių laivų, kurie yra vykdę nelegalią žvejybą, sąrašą. Tokiems laivams būtų uždrausta įplaukti į ES uostus. Europarlamentarai siūlo reguliariai skelbti šį sąrašą ES oficialiajame leidinyje. Jie taip pat ragina įpareigoti atlikti išsamią patikrą visuose laivuose, kurių savininko bent vienas laivas įrašomas į minėtą sąrašą. EP nariai siūlo ES šalių subjektams uždrausti parduoti sąraše esantį laivą, taip pat drausti teikti subsidijas jo savininkui.
             Taip pat numatoma uždrausti importuoti nelegalios žvejybos metu pagautą žuvį į ES. Visą importuojamą žuvį turės lydėti „laimikio sertifikatas“, patvirtinantis jo teisėtumą. Jei kuri nors valstybė reguliariai nesilaikytų ES reikalavimų – iš jos bus išvis draudžiama importuoti žuvį į ES. Be to, numatoma sukurti ES įspėjimo apie nelegalią žvejybą sistemą.
              Taip pat norima ES mastu suvienodinti minimalias nuobaudas už nelegalią žvejybą. Administracinė nuobauda fiziniam asmeniui negalėtų būti mažesnė negu 300 tūkst. eurų, o juridiniam asmeniui – 500 tūkst. eurų.
               Nors dalis EP narių siūlė reglamentą taikyti tik ES nepriklausančių šalių laivams, europarlamentarai galiausiai pripažino, kad ES laivams reikėtų taikyti tokius pačius reikalavimus.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Gruzijos
2008-06-05
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamentas smerkia Rusijos veiksmus Abchazijoje ir reiškia paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui. Europarlamentarai „reiškia gilų susirūpinimą dėl padėties Abchazijoje eskalavimo ir ragina visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, galinčių dar labiau destabilizuoti padėtį“.
              Europos Parlamentas „reiškia griežtą nepritarimą Rusijos pareiškimui, kad ji užmegs oficialius santykius su separatistinėmis valdžios institucijomis Pietų Osetijoje ir Abchazijoje“.       EP nariai „dar kartą patvirtina savo visokeriopą paramą Gruzijos suverenitetui ir pritaria jos teritoriniam vientisumui“.
              Europarlamentarai ragina Rusiją panaikinti sprendimą dislokuoti Abchazijoje daugiau karinių pajėgų, nes tai „kenkia tarptautinėms pastangoms palaikyti taiką“. Jie taip pat siūlo „persvarstyti dabartinę taikos palaikymo tvarką, kadangi Rusijos karinės pajėgos prarado neutralų ir nešališką taikos palaikymo pobūdį“. ES turėtų aktyviau dalyvauti sprendžiant įšaldytus konfliktus, mano EP nariai. Jie ragina ES Tarybą apsvarstyti galimybę padidinti tarptautines pajėgas konflikto zonoje ir išsiųsti į ją Sąjungos pasienio misiją.
                EP nariai „ragina visas Gruzijos politines jėgas gerbti teisinės valstybės principus, įsipareigoti vykdyti konstruktyvų dialogą, daryti kompromisus bei daugiau neskaldyti Gruzijos visuomenės“. EP pažymi, jog „pasitikėjimo tarp vyriausybės ir opozicinių partijų trūkumas kliudo tolesniam demokratijos vystymuisi“. 
                 Europos Parlamentas „remia Gruzijos troškimus paspartinti integracijos į ES procesą išplėstos Europos kaimynystės politikos rėmuose“, taip pat ragina sudaryti ES ir Gruzijos laisvosios prekybos sutartį. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl JAV
2008-06-05
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamentas „laukia, kada galės dirbti su naujuoju Jungtinių Valstijų prezidentu, ir tikisi dar tvirtesnio JAV įsipareigojimo taikyti daugiašališkumo principą, taip pat saugoti taiką ir demokratiją visame pasaulyje“.
              Europos Parlamentas ragina ES ir JAV „kartu kovoti su bendromis grėsmėmis ir spręsti bendras problemas remiantis galiojančiomis tarptautinėmis sutartimis ir veiksmingu tarptautinių institucijų darbu“. Europarlamentarų nuomone, „JAV planas kurti Europoje priešraketinę sistemą šiuo metu gali susilpninti tarptautines nusiginklavimo pastangas“. Savo ruožtu EP tikisi, kad būsimasis JAV prezidentas įpareigos savo administraciją įveikti ES ir JAV nuomonių skirtumus dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo, kovos su terorizmu metodų bei Kioto protokolo.
                Europos Parlamentas ragina JAV „nedelsiant panaikinti vizų režimą ir visų ES valstybių narių piliečių atžvilgiu taikyti vienodą tvarką, vadovaujantis visiško abipusiškumo principu“.
                „Būtina laikytis pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu", – pažymi EP. Jie ragina JAV atsisakyti savavališko sulaikymo ir ypatingojo kalinių perdavimo, teisti arba paleisti likusius Gvantanamo kalinius bei kompensuoti jų patirtą žalą, taip pat „pasiaiškinti dėl slaptų kalėjimų ne JAV teritorijoje“. Savo ruožtu europarlamentarai ragina JAV vyriausybę ir visas valstijas panaikinti mirties bausmę.
                  Siūloma stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą tarptautiniuose reikaluose – sprendžiant Artimųjų Rytų krizę, skatinant demokratiją Kinijoje ir siekiant stabilumo Kosove. Savo ruožtu Parlamentas „džiaugiasi glaudžiu ES ir JAV bendradarbiavimu sprendžiant Irano branduolinės energijos klausimą“, taip pat  siūlo „sukurti labiau apibrėžtą bei stipresnę ES ir NATO partnerystę“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl taikos Libane
2008-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europarlamentarai sveikina Dohoje pasiektą susitarimą dėl taikos Libane. EP nariai ragina šalies politines jėgas gerbti demokratines institucijas ir užtikrinti ilgalaikę taiką.
          „Politinis stabilumas Libane gali būti grindžiamas tik abipusio visų šalių pasitikėjimo atkūrimu ir smurto bei išorės įtakos atsisakymu“, – teigia europarlamentarai. Pasak EP, „ilgalaikis sprendimas neįmanomas, kol dalyvaujančios šalys neparodys tikros politinės valios ir nesiims spręsti esminių su krize susijusių klausimų“. Parlamentas „mano, kad šalies ir visų Libano piliečių saugumo galima pasiekti nusiginkluojant visoms karinėms grupuotėms, ypač Hezbollah, ir kontroliuojant neteisėtą prekybą į Libaną parduodamais ginklais“. Savo ruožtu europarlamentarai „pabrėžia Libano stabilumo, suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo svarbą“.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Birmos
2008-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               Gegužės 2-3 d. Mianmarą ištikęs ciklonas dėl šalį valdančios karinės chuntos veiksmų virto žmonių sukelta katastrofa. Šalies valdžia nepaisė perspėjimų ir nepaprastai lėtai veikė reaguodama į nepaprastąją padėtį ir priimdama pagalbą iš užsienio. Iki šiol šalis įsileido labai nedaug tarptautinės humanitarinės pagalbos. Tuo tarpu žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius viršija 100 tūkst.
              Nepaisydama nukentėjusių žmonių padėties, šalies karinė chunta taip pat neatšaukė planuoto referendumo dėl siūlomos nedemokratinės šalies konstitucijos.
              Reikšdamas užuojautą nukentėjusiems, Europos Parlamentas „griežtai smerkia nepateisinamai lėtą Mianmaro valdžios institucijų atsaką į šią sunkią humanitarinę krizę, kai savo valdžios išsaugojimas laikomas svarbesniu tikslu negu piliečių išgyvenimas“.
              „Negalima leisti, jog tautos suverenumas lemtų jos gyventojų žmogaus teisių nepaisymą“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą išnagrinėti galimybę nusiųsti pagalbos siuntas į Mianmarą be šios šalies karinės chuntos sutikimo. Savo ruožtu Parlamentas mano, kad „jeigu Mianmaro valdžios institucijos toliau neleis suteikti pagalbos gyventojams, kuriems gresia pavojus, jos privalės atsakyti už nusikaltimus žmoniškumui Tarptautiniame baudžiamajame teisme“.EP nariai ragina ES šalis nares siekti, kad būtų priimta atitinkama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl bevizio režimo su JAV
2008-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              Europos Parlamentas ragina JAV iki kitų metų vidurio suteikti bevizį režimą visų ES šalių piliečiams. „Visiems valstybių narių piliečiams turėtų būti kuo greičiau suteiktos tokios pat teisės vienodomis sąlygomis“, – pažymi europarlamentarai.
               Europos Parlamentas mano, kad Europos Komisijos ir JAV derybos dėl vizų režimo panaikinimo „turėtų būti baigtos iki 2009 m. birželio ir nuo tada neturėtų būti leidžiama jokia ES piliečių diskriminacija“. Europarlamentarų manymu, „bet kokios formos tiesioginė arba netiesioginė Europos piliečių diskriminacija, įskaitant dėl jų pilietybės, turėtų būti draudžiama ne tik ES viduje, bet ir už ES ribų, ypač kai tokia diskriminacija atsiranda dėl nepakankamo tarptautinių derybų tarp ES institucijų ir valstybių narių koordinavimo“. EP nariai ragina ES ir JAV institucijas laikytis abipusiškumo principo – kadangi JAV piliečiai jau seniai gali įvažiuoti į ES be vizų, JAV turėtų taikyti tokį patį režimą visiems ES piliečiams.
                Šiuo metu deramasi dėl elektroninių leidimų keliauti į JAV, kurie turėtų pakeisti vizas ES piliečiams. Jei dėl to būtų sutarta, į JAV vykstantys ES piliečiai turės internete užpildyti išsamią anketą, o ją išnagrinėjusios JAV tarnybos galės suteikti dvejus metus galiojantį leidimą įvažiuoti į šalį. Panašūs leidimai jau teikiami vykstantiems į Australiją.
                 Kaip žinia, prieš kelis mėnesius Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija bei Slovakija pradėjo dvišales derybas su JAV dėl bevizio režimo ir pasirašė supratimo memorandumus šiuo klausimu. Tuomet iniciatyvos ėmėsi ES, pareiškusi nepasitenkinimą dėl dvišalių derybų. Galiausiai sutarta, kad dėl ES kompetencijai priklausančių sričių JAV derėsis tiesiogiai su Europos Komisija, o dėl atskirų šalių kompetencijos sričių – su pačiomis valstybėmis. EP rezoliucijoje nuogąstaujama, kad net dėl klausimų, kurie tenka valstybių narių išimtinei kompetencijai, gali iškilti pavojus, jei dvišaliuose susitarimuose bus numatytos skirtingos bevizio režimo sąlygos, nes tuomet „valstybių narių piliečiai vizų klausimu būtų vertinami skirtingai“.
                  
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl galimos maisto krizės
2008-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                EP nariai ragina geriau pasirengti galimai maisto krizei, taip pat išlaikyti žemės ūkio kainų reguliavimą.
               Rezoliucijoje europarlamentarai ragina „užtikrinti priimtinas tiekiamų maisto produktų kainas“. Jie kviečia Europos Komisiją ir ES šalis išnagrinėti supirkimo kainų ir stambių mažmenininkų siūlomų kainų neatitiktį, o mažmenininkus – „taikyti teisingas kainas“ gamintojams ir vartotojams. Savo ruožtu EP nariai ragina „užtikrinti, kad žemės ūkio rinkos būtų reguliuojamos vidaus ir pasauliniu lygmenimis“, o jų atvėrimas būtų laipsniškas. Pasak EP narių, „augant pašarų, energijos, trąšų ir kitų priemonių kainoms ir dėl vis daugiau pastangų reikalaujančio standartų laikymosi svarbu užtikrinti, kad pastebimai augtų ūkininkų pajamos ir kad jie ir toliau galėtų patenkinti maisto paklausą“.
              EP atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES turi grūdų atsargų tik 30 dienų. EP nariai ragina Europos Komisiją numatyti būdus jas padidinti. Savo ruožtu europarlamentarai mano, kad „pirmenybę reikėtų teikti maistui, o ne kurui“, o biokuro gamybai reikėtų taikyti „pagrįstus tvarumo kriterijus“. ES subsidijos biokurui skirtų augalų auginimui „nėra pateisinamos“, teigia Parlamentas. Vis dėlto jis pažymi, kad šiuo metu tik 2-3 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės naudojama šiam tikslui, todėl „žiniasklaidos pranešimai, kuriuose nurodoma, kad biokuras yra dabartinės maisto krizės priežastis, ES požiūriu, yra perdėti“.
              EP siūlo tęsti ES paramą besivystančioms šalims, tačiau mažinti jų priklausomybę nuo maisto pagalbos operacijų ir „gerokai padidinti investicijas į besivystančių šalių žemės ūkį, vandens ūkį, kaimo plėtrą ir žemės ūkio įmones, didžiausią dėmesį skiriant neturtingiems ūkininkams ir smulkaus masto ūkininkavimui“. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl gyvūnų klonavimo
2008-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje raginama neleisti klonuoti gyvūnų ekonominiais tikslais, sugriežtinti gyvūnų vežimo tvarką bei skirti pakankamai ES lėšų gyvūnų gerovei.
               Kai kurios gyvūnų ligos, kaip antai paukščių gripas, gali būti perduodamos žmonėms, o jų pasekmės gali būti labai sunkios. Be to, „gyvūnų sveikata svarbi ekonominiu požiūriu, nes dėl gyvūnų ligų mažėja gyvulininkystė, gyvūnai miršta ir juos tenka skersti ir dėl to patiriami ekonominiai nuostoliai“. Todėl europarlamentarai iš esmės pritaria Europos Komisijos parengtai gyvūnų sveikatos strategijai ir ragina jai skirti pakankamai ES lėšų.
               EP nariai ypač pabrėžia gyvūnų skiepijimo reikšmę. Kadangi skiepytų gyvūnų mėsos kokybė nesiskiria nuo neskiepytų, EP nariai ragina Europos Komisiją ir ES šalis užtikrinti, kad skiepytų gyvūnų produktais būtų galima prekiauti visoje ES ir tarptautinėje rinkoje.Europos Parlamentas taip pat siūlo griežtinti gyvūnų transportavimo tvarką ES – diegti integruotą elektroninę Europos gyvūnų registravimo sistemą, taip pat pasitelkti GPS sistemą siekiant nustatyti gyvūnus vežančių sunkvežimių buvimo vietą.
               EP nariai ragina imtis ypatingo atsargumo šeriant gyvūnus maistu, turinčiu kitų gyvūnų baltymų, siekiant išvengti kanibalizmo bei užkirsti kelią kryžminei gyvūnų baltymų taršai.
               Europarlamentarų nuomone, gyvūnų klonavimas ekonominiais motyvais turėtų būti draudžiamas.

 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl aplinkos apsaugos
2008-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                     Už tyčinius veiksmus, dėl kurių rimtai sužalojama aplinka, visoje ES turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo klausimu pasiektas sutarimas su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių direktyvos įsigaliojimui. Šalys turės ją įgyvendinti per dvejus metus.
                    2005 m. rugsėjo 13 d. Europos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas aplinkosaugos bylą, nusprendė, kad iš esmės baudžiamieji įstatymai nepatenka į Bendrijos kompetenciją, tačiau ši išvada netrukdo ES įpareigoti valstybes numatyti baudžiamąją atsakomybę už sunkius nusikaltimus aplinkai.
                   Remiantis šia nutartimi, siūloma įpareigoti Sąjungos šalis taikyti baudžiamąją atsakomybę už tyčinius rimtus ES aplinkosaugos taisyklių pažeidimus. Tokiais laikytini, pavyzdžiui, netinkamas pramoninių atliekų išmetimas, radiacijos išskyrimas į orą, žemę ar vandenį, taip pat nesaugus radioaktyvių medžiagų gaminimas ar laikymas. Europarlamentarai siūlo įtraukti į šį sąrašą ir saugomų augalų bei gyvūnų naikinimą ar prekybą jais, taip pat ozono sluoksnį ardančių medžiagų gaminimą bei platinimą.
                  Šiuo klausimu pasiektas Parlamento ir ES Tarybos atstovų sutarimas. Pažymėtina, kad ši direktyva galios tik ES teisės pažeidimams – ji neįpareigos taikyti baudžiamosios atsakomybės už atskirų šalių įstatymų, neparemtų ES teise, nesilaikymą.
                    Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Aloyzas Sakalas (Socialistų frakcija) džiaugėsi, kad ši direktyva įsigalios iki Lisabonos sutarties ratifikavimo. Jis pat pritarė pataisai, pagal kurią baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už elgesį, padariusį esminę žalą saugomos teritorijos augalams ar gyvūnams.
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui dėl ES užimtumo politikos
2008-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                 Nors atnaujinta Lisabonos strategija iš esmės pasiteisina, jos rezultatus pajuto ne visi ES piliečiai. Socialiniai skirtumai nesumažėjo, o dalis naujai sukurtų darbo vietų nėra kokybiškos. Atnaujinta Lisabonos strategija jau sukėlė teigiamų pokyčių. naujovės.
              Problemiška tai, kad atnaujintos Lisabonos strategijos rezultatais naudojasi ne visi Europos piliečiai. Šiuo metu ES mokyklos nebaigia 15 proc. visų 18-24 m. amžiaus gyventojų. 2006 m. jaunimo užimtumas sudarė 40 proc. viso ES užimtumo. Be to, 2006 m. ES pilietybės neturinčių asmenų nedarbas beveik dvigubai viršijo Sąjungos piliečių nedarbo lygį. Nukenčia ir mažiausias pajamas gaunantys žmonės: 78 mln. arba 16 proc. visų ES gyventojų skursta ar gyvena ties skurdo riba. ES skursta 14 mln. dirbančių žmonių. Tai irgi įrodo, kad, siekiant ekonomikos augimo ir kuriant darbo vietas, faktiškai neprisidedama prie socialinės įtraukties.
              Šie duomenys rodo, kad ES šalys netaiko lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principo. EP primygtinai ragina Europos Komisiją jį įtraukti į ES užimtumo gaires, taip pat iki šių metų vidurio patvirtinti ryžtingą atnaujintą socialinę darbotvarkę, kuri būtų svarbi Lisabonos strategijos dalis. Į ją turėtų būti įtraukti klausimai, susiję su švietimo, migracijos, demografiniais pokyčiais ir kvalifikacijos spragų užpildymu, taip pat prisiimti aiškūs įsipareigojimai gerinti užimtumo kokybę bei kovoti su socialine atskirtimi, diskriminacija ir skurdu.
              Europos Parlamentas dar ragina užtikrinti, kad moterys nebūtų diskriminuojamos darbo rinkoje, taip pat skatinti vyresniuosius neskubėti išeiti į pensiją. Europarlamentarų nuomone, iki 2010-ųjų vidutinis išėjimo į pensiją amžius ES šalyse turėtų padidėti iki maždaug 65 metų. 2010-aisiais ketvirtadalis ilgalaikių bedarbių bei aštuntadalis visų darbingų gyventojų turėtų dalyvauti mokymuose, mokyklos nebaigiančiųjų turėtų sumažėti iki 10 proc., o vaikų priežiūra turėtų būti suteikta trečdaliui vaikų iki trejų metų amžiaus ir 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki mokyklinio amžiaus.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė reikalvimams dėl keleivių ir krovinių vežimo
2008-05-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamentas pritarė siūlymams atnaujinti reikalavimus tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo bendrovėms. Steigdamosi jos privalės įrodyti savo finansinį pajėgumą, taip pat įdarbinti kvalifikuotą transporto vadybininką. Be to, numatoma supaprastinti tarptautinio keleivių vežimo maršrutiniais autobusais reikalavimus, sukonkretinti nuobaudų už pažeidimus skyrimo tvarką bei įsteigti elektroninius vežėjų registrus.
            Tarptautinio krovinių ar keleivių vežimo bendrovė privalės įdarbinti kvalifikuotą transporto vadybininką, gyvenantį ES, kuris turės būti baigęs specialius mokymus ir išlaikęs egzaminą. Parlamento siūlymu, nuo egzamino galėtų būti atleisti asmenys, turintys bent dešimties metų nenutrūkstamą praktinę vadovaujamo darbo patirtį transporto įmonėje, įgytą iki šio reglamento paskelbimo. Nuo mokymo bei egzamino taip pat būtų atleisti asmenys, turintys toje pačioje valstybėje išduotą aukštojo ar techninio išsilavinimo diplomą, kuriame įrašyta, jog žmogus mokėsi reikalaujamų dalykų. Jei dėl transporto vadybininko kaltės būtų padaryta rimtų pažeidimų, jo licencija būtų atimta ir jis nebegalėtų užimti šių pareigų visoje ES.
             Veiklą pradėti ketinanti transporto bendrovė taip pat turės įrodyti savo finansinį pajėgumą. Europos Komisija siūlo reikalauti banko garantijų, tuo tarpu europarlamentarai mano, kad pakaktų draudimo.
             Kitas svarstomas reglamentas supaprastins esamą tarptautinio keleivių vežimo autobusais tvarką. Siekdami padidinti kelionių tolimųjų reisų autobusais patrauklumą ir skatinti turizmą regionuose, europarlamentarai ragina leisti tolimųjų reisų autobusų vairuotojams dirbti 12 dienų iš eilės, o po to ilsėtis savaitę.
             Siekiama įpareigoti Europos Komisiją iki 2010 m. sausio 1 d. patvirtinti pažeidimų, dėl kurių gali būti prarasta transporto bendrovės gera reputacija, kategorijų, tipų ir sunkumo laipsnių sąrašą. Dėl šių pažeidimų valstybių institucijos galės sustabdyti arba panaikinti leidimą verstis profesine veikla.
               Kitas svarstomas reglamentas nustato krovinių kabotažo tvarką. Kabotažas – tai samdos pagrindais ar už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas kitoje ES šalyje. Pagal šį reglamentą tokie vežimai kol kas bus leidžiami daugiausia tris kartus iš eilės ir turės trukti ne ilgiau kaip savaitę.
               Pagal bendro sprendimo procedūrą Europos Parlamento priimtas pataisas toliau svarstys ES Taryba.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl klimato kaitos
2008-05-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                 Europos Parlamentas ragina sukurti išsamią ES klimato kaitos politiką ir pritaria tam, kad pernai balandį jo įsteigtas laikinasis klimato kaitos komitetas tęstų veiklą..
                 Mokslininkai nustatė, kad per paskutinįjį šimtmetį temperatūra pasaulyje pakilo 0,74°C ir dėl ankstesnės taršos neišvengiamai pakils dar 0,5-0,7°C. Sutariama, jog svarbiausia šios kaitos priežastis – žmogaus veikla, visų pirma – anglies dvideginio bei kitų klimatą šildančių dujų išlakos į aplinką.
                 ES pasiekė bendrą politinį sutarimą dėl strateginio tikslo stabdyti vidutinės temperatūros kilimą pasaulyje, kad, palyginti su ikipramoninio laikotarpio duomenimis, klimatas nesušiltų daugiau kaip 2°C. Tam reikėtų, kad pramoninės šalys 25-40 proc. sumažintų klimatą šildančių dujų išlakas. Todėl europarlamentarai pritaria pernai gruodį Balyje (Indonezija) surengtoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje patvirtintam klimato kaitos veiksmų planui. Jie taip pat ragina mokslininkus ir politikus dalyvauti visuomenės informavimo kampanijose šiuo klausimu.
                 Europos Parlamentas „nesutinka su moksliškai nepagrįstomis pastangomis pateikti mokslinių klimato kaitos priežasčių ir padarinių tyrimų rezultatus kaip abejotinus, neaiškius ar ginčytinus“, nors ir „suvokia, kad mokslo pažanga neįsivaizduojama be tam tikros abejonės“. 
                 Europarlamentarų nuomone, „būtini tolesni moksliniai tyrimai siekiant geriau suprasti pasaulinio atšilimo priežastis ir pasekmes“. Kita vertus, „šiandien turimų žinių pakanka norint suvokti būtinybę formuoti politiką, kurią vykdant būtų mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir ribojama klimato kaita“, taip pat rengiamasi prie jos prisitaikyti. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas ragina skirti daugiau dėmesio žmogaus teisių pažeidimams
2008-05-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Nors ES yra įsteigusi Pagrindinių teisių agentūrą, o Europos Parlamentas kasmet teikia Sacharovo premiją žmogaus teisių gynėjams, europarlamentarai „apgailestauja, kad ES vis dar nevykdo nuoseklios ir be nuolaidų politikos, kuria būtų remiamos ir skatinamos žmogaus teisės visame pasaulyje“.
             „Faktas, kad ES nevykdo demaršų dėl žmogaus teisių gynėjų tokiose šalyse kaip Kinija, Tunisas, Etiopija, Iranas ir Rusija, rodo nepakankamą ES valstybių narių sutarimą, kai atskiros valstybės narės pirmenybę teikia skirtingiems užsienio politikos interesams ir dėl to bendri veiksmai pasidaro neįmanomi“, – pažymi europarlamentarai. Jie ragina stiprinti ES bendrąją užsienio ir saugumo politiką, kad žmogaus teisių skatinimas būtų laikomas jos prioritetu. Europos Parlamentas „pakartoja savo reikalavimą, kad žmogaus teisių klausimai būtų svarstomi aukščiausiu politiniu lygiu“, taip pat atsispindėtų derybose su ES nepriklausančiomis šalimis ir su jomis pasirašomose sutartyse.
                EP narių nuomone, „taiki, neprievartinė žmogaus teisių gynyba – tinkamiausia priemonė siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių principai būtų visapusiškai įgyvendinti, puoselėjami, propaguojami ir gerbiami“. Pasak EP narių, „tokios politikos skatinimas turėtų tapti ES žmogaus teisių ir demokratijos srities politikos prioritetu“. Jie siūlo kitąmet surengti Europos konferenciją dėl neprievartinės kovos, o 2010 m. paskelbti Europos neprievartinės kovos metais.
                EP dar kartą ragina ES Tarybą ir Europos Komisiją nustatyti „ypatingą susirūpinimą“ keliančias šalis, kuriose ypač sudėtinga skatinti žmogaus teises, ir tuo tikslu parengti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti šalių rodiklius žmogaus teisių srityje.
               Europarlamentarai „smerkia Baltarusijos valdžios organų priemones, dėl kurių opozicijos atstovai patiria pažeminimą ir smurtą“. Jie apgailestauja, kad Baltarusijoje liko įregistruotos tik penkios žmogaus teisių organizacijos ir jos nuolat patiria valdžios bauginimus bei kontrolę, o kitų žmogaus teisių grupių paraiškos dėl jų įregistravimo atmetamos
               Europos Parlamentas „smerkia nenutrūkstamą žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, politinių kalinių ir nevyriausybinių organizacijų persekiojimą“ Rusijoje. EP nariaii apgailestauja, kad „ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių klausimais dar nedavė pakankamų rezultatų“, taip pat nepavyko „pasiekti politinių pokyčių dėl padėties Čečėnijoje ir kitose Kaukazo respublikose, dėl nebaudžiamumo ir teismo organų nepriklausomumo, elgesio su žmogaus teisių gynėjais ir politiniais kaliniais, įskaitant M. Chodorkovskį, žiniasklaidos nepriklausomumo ir žodžio laisvės, elgesio su tautinėmis ir religinėmis mažumomis, pagarbos teisėtumui ir žmogaus teisių apsaugos ginkluotuose pajėgose, diskriminavimo dėl lytinės orientacijos ir kitų klausimų“.
               Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ir ES Tarybą veiksmingiau remti Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimą bei skatinti visuotinį Romos statuto ratifikavimą. EP primygtinai ragina Čekiją, kuri yra vienintelė ES valstybė, neratifikavusi Romos statuto, tai nedelsiant padaryti, o Rumuniją – nutraukti su JAV pasirašytą dvišalį susitarimą dėl neliečiamybės. EP taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Graikija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir Vengrija nepasirašė Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinio protokolo, o dar 11 ES šalių jo neratifikavo. Europarlamentarai ragina visas šias šalis pasirašyti ir ratifikuoti minėtą protokolą.
              Europos Parlamentas „reiškia susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje ir pabrėžia, kad nepaisant režimo duotų pažadų, susijusių su artėjančiomis olimpinėmis žaidynėmis, padėtis žmogaus teisių srityje iš esmės nepagerėjo“. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Dar ne visi ES mokesčių mokėtojų pinigai tinkamai panaudojami
2008-04-21
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras. Socialistų grupės Europos Parlamente informacija

Plenarinės sesijos Strasbūre metu Europos Parlamento narys Danijos socialdemokratas Danas Jørgensenas Europos Parlamentui pateiks 2006 m. ES išlaidų ataskaitą.  Anot  Dano Jørgenseno, 3 – 4 milijardai eurų, t.y. apie 12 % struktūrinių fondų lėšų buvo išleista netinkamai, nes valstybės narės nesilaikė nustatytų procedūrų, o Europos Komisija pilnai neįvykdė savo įsipareigojimų. Pinigai nebuvo pavogti iš mokesčių mokėtojų, tačiau jie buvo neapdairiai išleisti. D. Jørgensenas  praneša, jog Europos Parlamento Socialistų grupės iniciatyva rengiama fondų valdymo reforma ir teigia, kad būtina įgyvendinti naujas griežtesnes valdymo bei vertinimo sistemas, kad išvengti klaidų ateityje. Dabar Komisija neturi aiškaus supratimo apie kai kuriuos finansuojamus projektus.  Ateityje Komisija turės viešai pateikti informacija, apie kitose valstybėse išleidžiamas lėšas. Socialistų grupės iniciatyva bus įkurta darbo grupė, kuriai pirmininkaus Austrijos socialdemokratas Herbertas Böschas ir vienas arba du komisarai, kurie  toliau nagrinės  finansinius klausimus.

Tikimasi, kad Europos Parlamento nariai, svarstydami šią problemą plenarinėje sesijoje pareikalaus, kad ES Audito rūmai toliau domėtųsi šiuo klausimu ir kad būtų pilnai ištaisytos padarytos klaidos.

 


Nauja Europos kovos su vėžiu strategija
2008-04-17
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras. Socialistų grupės Europos Parlamente informacija./


Europos Parlamentas priėmė naują kovos su vėžiniais susirgimais ES rezoliuciją. Rezoliucijoje yra daugiau kaip 40 pasiūlymų, kuriems bus suteikiama atatinkama finansinė parama.

Socialistė bendraautorė Glenis Willmott pažymėjo, jog daug vėžinių susirgimų sukelia darbo vietose esančios kancerogeninės medžiagos, todėl reikia nustatyti jų leistinas ribas. Taip pat reikia nustatyti sąsajas tarp vėžinių susirgimų ir nutukimo. Visiems piliečiams turi būti garantuojamos kokybiškos sveikatos patikrinimo programos ir užtikrinamas efektyvus ligonių gydymas. Anot Glenis Willmott, socialistams prireiks daug politinių pastangų, kad pasiekti visų ES pacientų aukštą gydymo kokybę ir visiems prieinamus priešvėžinius vaistus. Tik tokiomis priemonėmis bus galima sumažinti mirčių skaičių nuo vėžinių susirgimų.


 

Europos socialistų partijos pareiškimas dėl rinkimų Italijoje
2008-04-17
//EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras. Europos socialistų partijos informacija. /

Europos socialistų partijos prezidentas Poulas Nyrupas Rasmussenas, komentuodamas rinkimų Italijoje rezultatus, pareiškė, kad Berlusconio grįžimas neteikia vilčių nei Italijai, nei Europai. Teigiamas tik tas faktas, kad jis žada dialogą su opozicija. 

Anot partijos prezidento Poulo Nyrupo Rasmusseno, tikrai geras šių rinkimų dalykas yra vieningos opozicijos iškilimas ir kairės susiskaldymo pabaiga. Demokratinė partija iškilo kaip galinga nauja jėga Italijos politikoje. Tai rezultatyvus naujosios Demokratinės partijos pasiekimas.  Walteris Veltronis nutraukė ryšius su senąja politika ir taip pridėjo daug balsų centro - kairei. Jeigu centro - kairė dar negali formuoti Vyriausybės, tai gali sukurti stiprią opoziciją, kuri darytų teigiamą įtaką Italijos politikai.


 

Rezoliucija dėl Komisijos žaliosios knygos
2008-04-15
/Socialistų grupės Europos Parlamente informacija

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos žaliosios knygos „Prisitaikymas prie klimato kaitos Europoje – galimi ES veiksmai.“

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad jau dabar nuo su klimatu susijusių stichinių nelaimių kasmet miršta 60 tūkst. žmonių, o klimato kaita kelia grėsmes visai šiuolaikinei visuomenei. Šioje rezoliucijoje pateikta daug naujų pasiūlymų, kuriuos, pasak Europos Parlamento narių, reikia įtraukti į baltąją knygą.

Pagrindiniuose punktuose Komisija raginama skatinti partnerystę tarp sektorių, dalintis žiniomis bei  politikos kryptimis, sukurti metodiką įgyvendintų priemonių efektyvumui įvertinti. Siūloma skleisti visuomenei mokslininkų siūlomas prisitaikymo prie klimato kaitos rekomendacijas, įjungti į šią veiklą universitetus, visuomenines organizacijas, vietinės bei regioninės valdžios institucijas.
 
Europos liaudies partija siūlė, kad vietiniai partneriai nebūtų įtraukti į šią veiklą, tačiau Europos Parlamento Socialistų politinė grupė vieningai tokius siūlymus atmetė, nes vietiniai socialiniai partneriai pajėgūs daug nuveikti mažinant klimato kaitos padarinius.

Rezoliucijoje taip pat siūloma skirti papildomų lėšų novatoriškiems sprendimams, remti skurdesnes Europos valstybes ir besivystančias šalis, užtikrinant vandens, maisto ir energijos tiekimo patikimumą, didinti sveikatos apsaugos galimybes.

 



Europos dešinieji nepritaria direktyvai dėl diskriminacijos
2008-04-09
/Socialistų grupės Europos Parlamente informacija

Europos Parlamento Socialinių reikalų komitete įvyko balsavimas už ES direktyvą dėl kovos prieš visų formų diskriminaciją. Direktyvai pritarta, nors dešiniojo sparno Europos Parlamento nariai jai  oponavimo.

Socialistų grupės atstovas socialinės politikos klausimais Stephenas Hughes teigia, kad ši direktyva  yra vienas pažangiausių įstatymų per pastaruosius penkerius metus, kuris pagerins daugelio ES piliečių gyvenimo kokybę. Žmonės laisvai keliauja po ES valstybes, todėl direktyva, draudžianti ES visų formų diskriminaciją, būtina. Tačiau šiai direktyvai kelia grėsmę dešiniųjų požiūris“.
 

Europos Parlamento narė iš Vengrijos Magda Kosane Kovaces, vedusi derybas socialistų vardu, pažymi, jog nuomonių apklausos rodo, kad daugelis piliečių mano, kad jų valstybės nepakankamai kovoja su diskriminacija. Kiekvienoje valstybėje pasitaiko atvejų, kai žmonės negali susirasti būsto, negauna sveikatos draudimo ar kitų paslaugų dėl savo odos spalvos, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Todėl Europos Parlamentas turi raginti Europos Komisiją pradėti veikti, kad būtų kovojama su visų formų diskriminacija.   

 


Teigiami poslinkiai Kipre
2008-04-09
/Socialistų grupės Europos Parlamente informacija

Kipro sostinėje Nikosijoje vėl atidaryta Ledra gatvė, kuri buvo uždaryta nuo 1963 m. Sostinės  turkų ir graikų rajonus jungiančios gatvės nebuvo galima perkirsti daugiau nei 40 m.

Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja ir Kipro ekspertė Mechtilda Rothe teigia, kad Ledra gatvės atidarymas reiškia, jog dabar centrinėje miesto dalyje yra dar vienas perėjimo punktas ir jis rodo naujos eros pradžia,  siekiant teigiamų poslinkių dėl Kipro padalijimo. Tikimasi, kad šis įvykis paspartins Kipro suvienijimą.

Naujasis Kipro Respublikos Prezidentas Dimitris Christofias ir Turkijos kipriečių lyderis Mehmetas Ali Talat nusprendė atverti šią gatvę dar kovo 21 d., tačiau pirmiausia reikėjo ją išvalyti nuo minų ir nesprogusių šaudmenų. Prezidentas Dimitris Christofias ir lyderis Mehmetas Ali Talat nusprendė įkurti bendruomenių darbo grupę bei techninius komitetus, kurie po trijų mėnesių pratęs pradėtas derybas.

 


 


SOCIALISTŲ PERGALĖS ISPANIJOJE IR PRANCŪZIJOJE
2008-03-14
//EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras/

Europos konservatoriams praėjęs savaitgalis buvo nevykęs – socialistai išlaikė valdžią Ispanijoje ir pasiekė įtikinamų rezultatų vietiniuose rinkimuose Prancūzijoje.

Europos Socialistų partijos Prezidentas Poulas Nyrupas Rasmussenas pastebi, kad žmonės Ispanijoje bei Prancūzijoje nebepalaiko konservatorių. Rinkėjai taria “ne” socialinių išlaidų mažinimui, “ne” bendruomenės priešinimui su bendruomene, “ne” pasyviam konservatorių  atsakui į ekonomines krizes, “ne” nesaugumui ir baimei.

“Ispanijos žmonės pareiškė, kad jie pasitiki pažanga ir į priekį žvelgiančia vyriausybe, - teigia Poul Nyrup Rasmussenas. – Jie išsakė įtikinamą “ne” konservatorių baimės politikai. Tai yra gera žinia Ispanijai ir Europai. Esu tikras, kad antroji Zapatero vyriausybė tęs savo politiką ir sukurs daugiau darbo vietų ir geresnes gyvenimo galimybes visiems Ispanijos žmonėms bei sustiprins Ispanijos vaidmenį, formuojant Europos Sąjungos likimą. Ispanija gali būti geriausias mūsų naujos socialinės Europos vizijos pavyzdys. Laimėdamas antrą kadenciją, Zapatero tampa viena svarbiausių figūrų Europos politikoje”.

“Prancūzijoje Socialistų partija metė iššūkį tiems, kas ją įvardijo kaip mirusią partiją po praeitų metų Prezidento rinkimų, - pažymi Poulas Nyrupas Rasmussenas. – Socialistų partija gyva visuose Prancūzijos miestuose ir kaimeliuose ir valdo vietines institucijas ypatingai kompetentingai”.

“Prancūzijos žmonių nuomonė aiški – jie nori, kad Socialistų partija užtikrintų vietinių paslaugų teikimą šeimoms ir vaikams. Yra geresnis būdas nei tas kurį siūlo N. Sarkozy, - pareiškė Poulas Nyrupas Rasmussenas. – Solidarumo, sanglaudos, tinkamos socialinės ir švietimo politikos kelias.  Prancūzijos žmonės jį žino. Jie žino ir parodė tai per demokratiškus rinkimus, pareikšdami, kad Socialistų partija yra vienintelė galia, galinti išgelbėti situaciją“.

Europos Socialistų partijos  informacija


 

M. SCHULZAS PERSPĖJA ES LYDERIUS
2008-03-14
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras/

Socialistų grupės Europos Parlamente vadovas Martinas Schulzas paskelbė tris perspėjimus dėl politikos krypties šios savaitės ES viršūnių susitikime ir reikalauja didesnės socialinės ES piliečių apsaugos.

Diskusijose Strasbūre M. Schulzas aistringai gynė darbininkų teises. Jis apkaltino kompanijas, kurios bando didinti pelną, keisdamos produkciją visoje Europoje, griaunant visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjunga.

Reikalaudamas pokyčių ES politikoje, M. Schulzas pareiškė, kad atlyginimų augimas nesutampa su kompanijų pelno augimu. Reikia daugiau socialinės gerovės, daugiau socialinės apsaugos. Jo reikalavimą kartojo ir kiti diskusijos dalyviai, taip pat Liuksemburgo viceprezidentas Robertas Goebbelsas ir Prancūzijos viceprezidentas Harlemas Désiras.

Martinas Schulzas teigia, jog nutrūko ryšys tarp ekonominio augimo ir socialinės apsaugos. Jeigu judėjimo laisvė reiškia socialinių pasiekimų mažinimą, tada ES yra naudinga kompanijoms, o ne darbininkams.

Jis taip pat pažymi, kad reikia didesnių investicijų įgūdžiams lavinti, švietimui, mokymams ir technologiniam progresui. Jeigu daugumai žmonių išsilavinimas priklauso nuo to, ar jų tėvai turi pakankamai pinigų, tada tai nėra socialinė politika. Būtinos vienodos galimybės visiems piliečiams Europos Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, iš kur jie atvyko ar kokios kilmės jų šeima. Jeigu Europa siekia išlikti, mes turime panaudoti visą savo potencialą, ne tik kompanijų.

M. Schulzas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Prancūzijos Prezidento Nicolas Sarkozy Viduržemio jūros sąjungos įkūrimo pasiūlymas sukels nesantaiką, nebent jis būtų apibrėžtas kaip patobulintas Barselonos procesas ES institucijų ir politikos kontekste. „Jeigu Viduržemio jūros sąjunga suskaldys Europos Sąjungą, tai bus labai bloga žinia Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai išvakarėse. Tai vestų Prancūzijos izoliacijos link, ko mes tikrai nenorime“.


Socialistų grupės Europos Parlamente informacija

 


Europos Parlamentas pritarė Inovacijų ir technologijos instituto steigimui
2008-03-11
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               ES atsilieka nuo JAV pagal naujų technologijų diegimą, o tai daro įtaką lėtam Sąjungos ūkio augimui. Todėl numatoma įsteigti Europos inovacijų ir technologijų institutą (EITI), kuris ES lėšomis rems naujovių plėtrą.
               Europarlamentarų siūlymu instituto pavadinime įrašytas žodis „inovacijos“. Tuo pabrėžiamas vienas svarbiausių instituto tikslų – skatinti naujoves. Institutas turės dvigubą struktūrą: jo 18 asmenų valdyba parinks „žinių ir inovacijų bendruomenes“ (institutus, universitetus bei privačias struktūras), kurios vykdys EITI projektus. EP siūlymu šias bendruomenes galės sudaryti bent trys organizacijos, įsikūrusios bent dviejose ES šalyse. Bent viena jų turės būti aukštojo mokslo įstaiga ir bent viena – privati bendrovė.
                 EITI pats neteiks mokslo laipsnių ar diplomų – tai darys „žinių ir inovacijų bendruomenėse“ dalyvaujančios aukštosios mokyklos, kurios galės įteikti EITI ženklu pažymėtus laipsnius ar diplomus. Ateityje institutas taip pat administruos intelektinės nuosavybės teises.
                  Per pirmuosius šešerius veiklos metus EITI veiklai numatyta 2,4 mlrd. eurų. Iš jų 308,7 mln. eurų turės būti skirta iš ES biudžeto. Per artimiausius keturis mėnesius Europos Komisija turės sudaryti EITI valdybą, o ES Taryba tuomet nuspręs, kur bus jo būstinė. Tarp kandidatų – Budapeštas, Miunchenas, Viena ir Vroclavas.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė reglamento dėl civilinės aviacijos saugos pakeitimus
2008-03-11
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Netrukus po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių ES priėmė reglamentą dėl civilinės aviacijos saugos. Dabar ES nutarė jį atnaujinti – įslaptinti kai kurias technines jo nuostatas bei numatyti keletą naujų priemonių. ES šalių sprendimu lėktuvuose galės dirbti ginkluoti skrydžių saugos pareigūnai.
             Naujojoje reglamento versijoje pirmąkart ES mastu numatytos saugumo priemonės orlaivio viduje. Lėktuvuose galės dirbti ginkluoti skrydžių saugos pareigūnai, tačiau dėl to turės nuspręsti pačios ES šalys. JAV bei kai kurių ES šalių lėktuvuose tokie pareigūnai dirba jau dabar.
                Europarlamentarų siūlymu numatyta, jog iš patikimų šalių su persėdimu skrendantys keleiviai bei jų bagažas ES oro uostuose nebebus tikrinami antrą kartą. Nelydimas bagažas neturės būti vežamas. Visi lakūnai reguliariais intervalais turės pereiti asmens patikrą.
                Reglamentas taip pat įpareigoja ES nares parengti ir įgyvendinti civilinės aviacijos saugos kokybės kontrolės programas. Šalys turės pačios apsispręsti, kokią dalį naujų saugumo priemonių finansuos valstybė, oro uostai, vežėjai bei keleiviai. Vis dėlto jau šiemet Europos Komisija turės pasiūlyti priemonių, skirtų užtikrinti, kad iš skrydžių saugos mokesčių gautos lėšos būtų skiriamos tik šiam tikslui.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente pasisakė Estijos prezidentas
2008-03-11
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              „Laikas baigti skirstyti valstybes į naująsias ir senąsias – tai anachronizmas, nebeturintis jokios prasmės“, – pažymėjo prelegentas ir pridūrė, jog „naujosios narės“ šiandien nebėra neturtingesnės – keletas jų, kaip antai Estija, jau pasivijo senąsias. T.H. Ilves pasidžiaugė, jog kuriame viršvalstybinę struktūrą – ES – „ne todėl, kad buvome užkariauti ar okupuoti“, o todėl, kad laisvai taip nusprendėme.
             Vis dėlto Estijos prezidentas nuogąstavo, kad „dabartinis mąstymas ES nekelia optimizmo“, nes nepakankamai įgyvendinama naujovių ir konkurencingumo programa, be to, sustiprėjo protekcionizmo tendencijos – ir išorinio pasaulio atžvilgiu, ir Sąjungos viduje. Prelegentas ragino suvokti, jog turime kai ko atsisakyti vardan visos ES gerovės. Tuo tarpu atsiribojame nuo konkurencijos paslaugų sektoriuje, priešinamės imigracijai, o „mūsų vaikai vis mažiau mokosi matematikos, mokslo ir inžinerijos“.
               Estijos prezidentas ragino skatinti kalbų mokymąsi ir pasiekti, kad po dešimties metų kiekvienas studentas be anglų kalbos mokėtų dar bent vieną ES kalbą. Pasak kalbėtojo, ateities Europa – tai lenkiškai kalbančių portugalų, ispaniškai kalbančių estų, slovėniškai kalbančių švedų Europa.
                 T.H. Ilves atkreipė dėmesį į konkurencingumo svarbą užtikrinant energetinį saugumą. „Šiandien didžiausias Europos energijos šaltinis yra šalis, pasiskelbusi „energetine supervalstybe“, kurios Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje teigiama, kad energetika yra užsienio politikos priemonė“, – pažymėjo Estijos prezidentas. Kalbėtojas ragino liberalizuoti ES energijos rinką ir sukurti bendrą energetikos politiką, o energetikos komisarui suteikti galias derėtis su užsienio partneriais.
                T.H. Ilves teigimu, vienas didžiausių šiandienos intelektinių iššūkių yra „autoritarinio kapitalizmo“ kaip alternatyvos liberaliajai demokratijai iškilimas, verčiantis ES pergalvoti esamą politiką. Estijos prezidentas paragino mažinti ES ir kaimyninių šalių ekonominius skirtumus, kad Sąjungai nebegrėstų masinė imigracija ar didelis politinių pabėgėlių srautas.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamento Socialistų politinės grupės kreipimasis
2008-03-06
/Socialistų grupės Europos Parlamente informacija

 

Europos Parlamento Socialistų politinė grupė 2008 m. kovo 5 d. pateikė tiesioginį kreipimąsi į ES prezidentus ir ministrus pirmininkus dėl veiksmų pagrindinėse ES politikos srityse.

Atvirame laiške ES valstybių ir vyriausybių vadovams, likus savaitei iki pavasarinio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, Socialistų politinės grupės lyderis Martinas Schulzas sukritikavo Komisijos Prezidento Jose Manuel Barroso neveiklumą ir pareiškė, jog Prezidentas „slepia galvą smėlyje“.

Martin Schulz teigia: „Tuo metu kai 78 mln. europiečių gyvena ant skurdo ribos ir mūsų Europos Sąjunga patiria nedarbo, socialinės atskirties, klimato kaitos bei finansinės rinkos nestabilumo iššūkius, tuo metu Europos Komisijos Prezidentas ir toliau atmeta konkrečius Europos Parlamento narių pasiūlymus bei nutarimus šių problemų sprendimui.“

Socialistų lyderis pažymi, kad Europos Parlamentas praeitų metų lapkritį ir šių metų vasarį balsavo už mažus, tačiau svarbius ES Lisabonos sutarties strategijos pakeitimus. Nepaisydamas tiesiogiai renkamos mūsų institucijos reikalavimų, Jose Manuel Barroso dar nepateikė adekvataus atsakymo“.

Martin Schulzas pareiškia: „Socialistų politinė grupė įsitikinusi, jog pono Barroso neveiklumas yra nepriimtinas ir atėjo metas Tarybai prisiimti visą atsakomybę. Todėl mes tiesiogiai kreipiamės į valstybių bei vyriausybių vadovus ir atkreipiame jų dėmesį, jog Europos Vadovų Tarybos pavasariniame kovo susitikime būtina išnagrinėti šias problemas, nes Europos piliečiai nori ambicingesnės socialinės ir aplinkosaugos politikos, kuri skatintų socialinį progresą ir mažintų  klimato kaitą. Europiečiai reikalauja ryžtingų valdžios veiksmų prieš išnaudojimą, neteisybę, nesaugumą bei nedarbą Europos Sąjungoje. Piliečiai taip pat nori griežtesnės finansinių rinkų kontrolės. Jie susirūpinę dėl nesėkmingų investicijų tyrimų srityje bei netinkamos žinių sklaidos. Šiems tikslams pasiekti reikia koordinuotų visos ES priemonių ir tinkamo makroekonominio klimato“.

Martinas Schulzas paskelbė penkis pagrindinius politikos reikalavimus:

● Gerinti socialinė integracija bei socialinė apsauga, pilnai panaudoti Europos intelektualias galias bendros ES gerovės kūrimui;
● Išlaikyti privalomus minimalius socialinius  standartus, kad būtų tinkamai apsaugota socialinė vidaus rinka;
● Didesnį dėmesį skirti ekonominiam bei socialiniam prieinamų ir pastovių viešųjų paslaugų vaidmeniui;
● Suderintai panaudoti viešąsias ir privačias investicijas pažangiems tyrimams, naujoms technologijoms, švietimo iri socialinėms paslaugoms bei atsinaujinančios energijos panaudojimui;
● Užtikrinti finansinių rinkų visišką skaidrumą ir sąžiningumą, peržiūrint jų reguliavimo sistemas bei  įtaką ekonomikai.

Socialistų lyderis Martin Schulzas akcentuoja, jog Europos Vadovų Taryba ir Europos Komisija privalo atsakingai spręsti visas svarbias Europos Sąjungos piliečių problemas, o Europos Komisijos prezidentas privalo tinkamai ir laiku reaguoti į Europos Parlamento narių pasiūlymus bei nutarimu.



ES TURI ATLIKTI PAGRINDINĮ VAIDMENĮ, SPRENDŽIANT KOSOVO ATEITĮ
2008-02-26
/Europos Parlamento Socialistų grupės informacija

Europos Parlamento Socialistų grupė išreiškė nuomonę, kad ES turėtų atlikti pagrindinę rolę, sprendžiant būsimą Kosovo statusą.

Martinas Schulzas, Socialistų grupės lyderis, pareiškė: „Mes puikiai žinome, kad dabartinė politinė situacija Vakarų Balkanų regione yra nepaprastai sudėtinga ir mes suprantame, kad reikia didžiulės išminties ir supratimo tam, kad būtų priimti teisingi sprendimai dėl trapios taikos ir stabilumo regione išsaugojimo“.

Darnus Kosovo situacijos ir viso regiono sureguliavimas yra socialdemokratinis prioritetas, kaip pažymima praeitą savaitę vykusioje konferencijoje dėl Vakarų Balkanų, organizuotoje Europos Parlamento socialistų grupės Liublianoje.

Europos Parlamento Socialistų grupė visiškai pritaria Europos integracijos strategijai kokia buvo pasiūlyta Salonikų darbotvarkėje.

Serbijos Respublikos Prezidentui Borisui Tadičiui adresuotame laiške Martinas Schulzas rašo: „Mes tikime, kad izoliuota Serbija neturi ateities, todėl mes remiame jūsų pasirinktą Serbijos integracijos į Europos Sąjungą kelią, nes geresnės alternatyvos jūsų valstybei, regionui ir visam Europos kontinentui šiuo metu nėra. Tikimės, kad Serbijos žmonės ir politinė vadovybė toliau sieks europietiškos integracijos, nepriklausomai nuo jų nusivylimo ir pykčio dėl tikėtinos Kosovo raidos“.

Socialistų grupės lyderis teigė, kad bus nusiųsta aukščiausio lygio delegacija iš grupės Valdybos į Belgradą susitikti su Prezidentu B. Tadičiumi ir kitais Serbijos demokratinės partijos lyderiais aptarti tolesnių santykių tarp Serbijos ir Europos Sąjungos bei tarp Serbijos demokratinės partijos ir Europos Parlamento Socialistų grupės stiprinimo galimybes.

Europos Parlamento socialistų grupė įsitikinusi, kad būtinas visapusiškas europietiškas planas dėl stabilumo visame regione, ne tik Kosove, Vakarų Balkanų visiškos integracijos į ES kontekste, derinant su 2003 m. Salonikų darbotvarke.


Emocijos Europos Parlamente
2008-02-25
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras. Straipsnis parengtas pagal Justo Pankausko informacija./

2008m. vasario 20d. Europos Parlamento nariai, kaip reta, atsistoję griausmingomis ovacijomis pasveikino Lisabonos sutarties patvirtinimą.

Balsavimas, per kurį 525 nariai pasisakė „už“, vyko po emocionalių sutarties šalininkų rytinių kalbų apie Europos karus ir praeities padalijimus.

Euroskeptikai, persirengę viščiukų kostiumais, nepavykusiame bandyme diskredituoti balsavimą, sukėlė panieką patys sau. Parlamento Prezidentas Hans – Gert Pöttering jiems ištarė: „Jei jūsų tėvai jus matytų, jiems būtų gėda“.

Diskusijų metu Socialistų grupės lyderis Martinas Schulzas paminėjo neramią Europos pastarojo šimtmečio istoriją – nuo carinės Rusijos ir Hitlerio su Stalinu iškilimo iki Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo.

„Mums svarbu žvelgti į ateitį, - tarė jis. – Prieš šimtą metų pasaulį valdė kelios valstybės. Mes negalime toliau eiti šiuo keliu. Turime žengti į ateitį kaip visų europiečių sąjunga“.

„Nacionalizmas niekada nebuvo ateities sprendimas. Mums reikia žmonių susivienijimo. Tai yra ateitis“.

Ponas Corbettas, šiandien patvirtintos sutarties bendraautorius, pareiškė: „Kiekviena valdančioji partija ir beveik visos pagrindinės opozicijos partijos, išskyrus Britanijos konservatorius, parėmė šią sutartį“. Opozicija, anot jo, pasireiškė iš tolimosios dešinės ir ekstremaliosios kairės, kartu su keistu opoziciniu susivienijimu tarp Airijos Sinn Fein ir Britanijos konservatorių.

Atmesdamas protestuotojų pareiškimus, kad jie neturėjo galimybės gauti pilno sutarties teksto, ponas Corbettas pareiškė: „Bet kuris Parlamento narys, kuris teigia, kad negalėjo perskaityti šios sutarties, nedirba darbo, už kurį jam yra mokama“.

Ponas Corbettas tvirtina, kad dauguma viščiukų kostiumais apsirengusių protestuotojų nedalyvavo diskusijose. „Tai labai simboliška, - teigė jis. – Jie yra viščiukai, nes pabijojo dalyvauti debatuose“.


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl ES sanglaudos politikos
2008-02-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              ES sanglaudos politika skirta mažinti Sąjungos šalių ir jų regionų plėtros skirtumus. Tam pasitelkiami ES struktūriniai fondai bei Sanglaudos fondas. 2007-2013 m. ilgalaikiame biudžete šiai sričiai skirta 35,7 proc. visų ES lėšų, iš kurių 62 proc. atiteks ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui. Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą, kurioje nepritariama siūlymui iš naujo nacionalizuoti ES sanglaudos politiką, taip pat raginama skirti daugiau lėšų jai finansuoti.
               Lisabonos sutartyje teritorinė, ekonominė ir socialinė sanglauda įvardijama tarp pagrindinių ES tikslų. Europarlamentarai pažymi, kad išlieka nemažų skirtumų tarp ES šalių ir jų regionų.EP nariai atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybės vėluoja panaudoti struktūrinių fondų asignavimus. Kadangi sanglaudos politika mažiau išvystytuose regionuose padeda didinti konkurencingumą ir stiprinti administracinius gebėjimus, europarlamentarų nuomone, „būtina atmesti bet kokius bandymus iš naujo nacionalizuoti šią politiką“.
                Savo ruožtu Europos Parlamentas siūlo skirti daugiau lėšų sanglaudos politikai finansuoti. Reikėtų ypač atsižvelgti į naujas problemas, susijusias su demografiniais pokyčiais, urbanizacija, socialine atskirtimi, migracijos srautais, klimato kaita, energijos tiekimu ir lėta kaimo vietovių plėtra. Europarlamentarai taip pat reiškia susirūpinimą, kad šalių ekonominių skirtumų mažėjimas dažnai slepia didėjantį atotrūkį tarp regionų ir regionų viduje. Nors spartus ekonominis augimas leido kai kurioms valstybėms pasiekti visišką užimtumą ir padidinti gyventojų pajamas, kitose padidėjo pavienių socialinių grupių skirtumai. Todėl siūloma daugiau dėmesio skirti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių socialinei integracijai.
                Europarlamentarai susirūpinę ir gyventojų mažėjimu toli nuo didmiesčių esančiose kaimo vietovėse, taip pat nedarbo lygio skirtumais miestuose ir už jų. Ataskaitoje akcentuojamos ir atokiausių regionų pasiekiamumo problemos – siūloma į ES sanglaudos politiką įtraukti teritorinį aspektą. EP taip pat ragina nustatyti skaidrias taisykles, kurių laikydamiesi regionai galėtų iš dalies naudoti privatų kapitalą siekdami visuomenei naudingų tikslų.

 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje
2008-02-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

        Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad žmogaus teisių ir demokratijos padėtis Baltarusijoje negerėja. Europarlamentarai ragina remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir supaprastinti vizų išdavimą šios šalies piliečiams.
         Europos Parlamentas apgailestauja, jog demokratijos padėtis Baltarusijoje „negerėja“ – nevyriausybinės organizacijos nuolat patiria politinį ir administracinį spaudimą, dažnai savavališkai sulaikomi pilietinės visuomenės nariai ir opozicijos aktyvistai, ribojama žodžio laisvė ir nepriklausoma žiniasklaida. Europarlamentarai pažymi, jog tai prieštarauja neseniai Baltarusijos vyriausybės išsakytam siekiui pagerinti santykius su ES.
         EP nariai ragina Baltarusijos valdžios institucijas įgyvendinti tarptautinius demokratinius standartus rengiantis rugsėjį numatytiems šalies parlamento rinkimams. EP tikisi, kad šalies opozicijos lyderiai artėjančiuose rinkimuose susivienys.
         Europarlamentarų nuomone, Baltarusijos demokratizacija spartėtų, jei šalies piliečiams būtų sudarytos sąlygos judėti ES valstybių teritorijose. Todėl jie ragina supaprastinti vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams tvarką bei apsvarstyti galimybes panaikinti už jį renkamą mokestį. Savo ruožtu EP nariai smerkia Baltarusijos valdžios atsisakymą išduoti vizas Europos Parlamento ir valstybių parlamentų nariams.
         Europos Parlamentas taip pat ragina ES ir visą tarptautinę bendruomenę labiau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę ir padidinti finansinę pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai, nevyriausybinėms organizacijoms bei užsienyje studijuojantiems baltarusių studentams. Savo ruožtu EP nariai džiaugiasi ES parama Vilniuje įsikūrusiam Europos humanitariniam universitetui.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


ES SIEKIA SUGRIEŽTINTI PREKYBOS SAUGUMO REIKALAVIMUS
2008-02-21
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras. Straipsnis parengtas pagal Justo Pankausko informacija./

Europos Parlamento nariai Strasbūre ruošiasi patvirtinti griežtas priemones, kovojant su klaidingu prekių žymėjimu Europoje.

Europos Parlamento balsavimas vasario 21 d., ketvirtadienį, įtvirtins galutinius teisinių sąlygų dėl laisvo prekių judėjimo 27 ES valstybėse elementus.

Socialistų grupės atstovė vidaus rinkai Evelyne Gebhardt pareiškė: „Naujas įstatymas sustiprins vidaus rinkos funkcionavimą ir vartotojai bus geriau apsaugoti bei informuoti apie potencialiai pavojingus produktus“.

Europos Parlamento Socialistų grupės nariai Christel Schaldemose, Barbara Weiler ir Mia de Vits, svarstantys kitos savaitės prekybos protokolus, bendrame pareiškime išdėstė: „Šie nauji reikalavimai bus naudingi smulkiam verslui, o vartotojams suteiks papildomą apsaugą. Vartotojai bus geriau informuoti apie prekės žymėjimo reikšmę. Mes norime apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų prekybininkų ir gamintojų klaidinimo. Bet mes palaikome tinkamo saugumo žymėjimo įvedimą visoms prekėms, parduotoms ES vidaus rinkoje. Norime išvengti praeitų metų scenarijaus su žaislais iš Kinijos. Pirmą kartą importuotojus ir platintojus bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn už klaidingą prekės žymėjimą. Dėl to turės būti sugriežtinta ir rinkos kontrolė. Be to, muitinių bendradarbiavimas taip pat bus sustiprintas. Koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp nacionalinių valdžių, atsakingų už rinkos priežiūrą, įskaitant muitinių valdžią, buvo sustiprintas taip, kad aptiktas bet koks nesaugus produktas galėtų būti išimtas iš visos vidaus rinkos“.

 


Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl santykių su Vidurio Azijos šalimis
2008-02-20
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europarlamentarai ragina stiprinti ekonominį ir energetinį bendradarbiavimą su šio regiono valstybėmis, tačiau sukonkretinti prioritetus kiekvienos iš jų atžvilgiu bei daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms.
             ES yra labai suinteresuota Vidurio Azijos šalių pažanga stabilumo, saugumo, ekonomikos bei demokratijos srityse. Be to, siekdama įvairinti energijos žaliavų tiekimo maršrutus, ES siekia iš Vidurio Azijos importuoti daugiau naftos ir dujų. Vis dėlto, kadangi ES interesai ir sąlygos regiono valstybėse yra labai skirtingos, bendradarbiavimo projektai vis dar įgyvendinami lėtai. Todėl EP ragina nustatyti atskirus ES santykių su kiekviena šalimi tikslus ir prioritetus.
               Europos Parlamentas apgailestauja, jog „ES veiksmai, skirti žmogaus teisėms Vidurio Azijoje apskritai ir tam tikrose šalyse konkrečiai skatinti, nuvylė, nes buvo pernelyg silpni“. EP nariai ragina ES Tarybą ir Europos Komisiją užtikrinti, kad ES požiūris į žmogaus teises nesiskirtų nuo jos tvirto požiūrio į energetiką, saugumą ir prekybą. Jie ragina ypatingą dėmesį skirti politinių kalinių išlaisvinimui ir žiniasklaidos laisvei, taip pat smerkia žmogaus teisių gynėjų persekiojimą Uzbekistane ir Turkmėnistane. Ataskaitoje apgailestaujama ir dėl sunkios nevyriausybinių organizacijų padėties kai kuriose Vidurio Azijos šalyse. EP narių nuomone, ES turėtų toliau remti šių valstybių pilietinę visuomenę teikdama finansinę paramą bei rengdama įvairius forumus ir konsultacijas.
                Europos Parlamenats smerkia Vidurio Azijos šalių valdžios organų vykdomą prievartinį prieglobsčio prašytojų, ypač Uzbekijos pabėgėlių, išdavimą, bei ragina užtikrinti jų teises. Europarlamentarai atkreipia dėmesį ir į regione paplitusį moterų išnaudojimą – priverstines vedybas, nelegalią prekybą lytinio išnaudojimo tikslais ir išprievartavimus, taip pat vaikų darbą, ypač medvilnės rinkimo, tabako auginimo, angliakasybos ir amatų srityse. Savo ruožtu deputatai ragina tarptautinę bendruomenę skirti daugiau lėšų užkrečiamųjų ligų, tokių kaip AIDS, plitimui šiame regione sustabdyti.
                EP nariai pritaria aktyvesniam bendradarbiavimui su Vidurio Azijos šalimis energetikos srityje. Jie remia ES pastangas didinti dujų ir naftos importą iš Kazachstano ir Turkmėnistano bei įvairinti tranzito maršrutus. Parlamentas prašo ypatingą dėmesį skirti projektams, kuriais siekiama sujungti Vidurio Azijos naftos ir dujų telkinius ir paskirstymo sistemas su vamzdynais, kuriais naudojasi ES, – tokiems kaip „Nabucco“.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Socialistų Internacionalas pasmerkė išpuolį Rytų Timore
2008-02-20
/EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuras. Straipsnis parengtas pagal Justo Pankausko informacija./


Socialistų Internacionalas ilgai rėmė Rytų Timoro žmones ir jų apsisprendimą tapti nepriklausoma demokratine šalimi, ginančia žmogaus teises, reiškė solidarumą su šia šalimi nuo 2002 metų, kai Rytų Timoras tapo nepriklausoma valstybe.

Šiandien Internacionalas dar kartą patvirtina savo paramą Jungtinių Tautų misijai Rytų Timore ir sveikina Australijos vyriausybės sprendimą išsiųsti pastiprinimą Jungtinių Tautų tvarkos palaikymo pajėgoms, prisidėsiančioms prie taikos ir stabilumo šioje valstybėje užtikrinimo.

Socialistų Internacionalas taip pat kviečia tarptautinę bendruomenę stengtis visais įmanomais būdais padėti Rytų Timorui, šiam bandant suvienyti politinių nesutarimų dalomą visuomenę ir gilinant demokratiją, kad vyriausybė galėtų efektyviai spręsti didžiules socialines ir ekonomines problemas, su kuriomis susiduria valstybės piliečiai.

Socialistų Internacionalas griežtai pasmerkė bandymus nužudyti Rytų Timoro Prezidentą Ramos- Horta ir Ministrą Pirmininką Gusmao bei kviečia sustiprinti tarptautines pastangas siekiant šioje šalyje atkurti stabilumą ir užtikrinti demokratinės valdymo sistemos stiprinimą.

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties
2008-02-20
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, skirtą Lisabonos sutarčiai. Europarlamentarai džiaugiasi, kad ši sutartis sustiprins ES institucinę atskaitomybę ir leis efektyviau priimti sprendimus, o piliečiai įgis daugiau teisių. Po balsavimo EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pasidžiaugė didele parama sutarčiai..
          Lisabonos sutartis, pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d., iš dalies keičia ES sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį. Šioje sutartyje išsaugota daug ES Konstitucinės  sutarties projekte numatytų praktinių Sąjungos institucinės struktūros pataisymų, tačiau ji nėra konstitucinio pobūdžio. Tikimasi, kad visos ES narės Lisabonos sutartį ratifikuos dar šiemet, kad ji įsigaliotų iki 2009 m. EP rinkimų. 
           Sutartyje numatyta atsisakyti trijų ramsčių sistemos ES veikloje. Daugiau sprendimų ES Taryboje bus priimama kvalifikuota balsų dauguma pagal bendro sprendimo procedūrą, o Europos Parlamento galios sustiprės. ES taps vientisu juridiniu asmeniu. Žodis „Bendrija“ sutartyje pakeistas žodžiu „Sąjunga“. Sutartyje taip pat numatyta nauja Europos Komisijos sudėtis ir sustiprintas jos pirmininko vaidmuo. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybai suteikiamas institucijos statusas ir sukurta jos pirmininko pareigybė. Be to, valstybių parlamentams bus leidžiama kontroliuoti subsidiarumo principo taikymą. Naujojoje sutartyje sustiprintos nuostatos dėl bendrosios užsienio ir saugumo politikos, įterpta nuoroda į valstybių narių solidarumą energetikos srityje ir naujas skirsnis dėl energetikos tinklų sujungimo skatinimo.
            Europarlamentarų nuomone, „Lisabonos sutartis gerokai tobulesnė už galiojančias sutartis“, todėl ją ratifikavus padidės demokratinė atskaitomybė Sąjungoje, taip pat pagerės ES sprendimų priėmimo procesas, sustiprės Europos piliečių teisės bei padidės Sąjungos institucijų veiklos efektyvumas. Europarlamentarai džiaugiasi, kad Lisabonos sutartis sustiprins institucinę atskaitomybę, piliečiai galės geriau kontroliuoti Sąjungos veiksmus, o Pagrindinių teisių chartija taps teisiškai įpareigojanti.„Būtina, kad visos valstybės narės ratifikuotų Lisabonos sutartį iki 2008 m. pabaigos, siekiant, kad piliečiai 2009 m. rinkimų metu galėtų balsuoti aiškiai suvokdami naująją Sąjungos institucinę struktūrą“, – pažymima EP ataskaitoje.


 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl ES lėšų naudojimo
2008-02-19
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Teikiant ES paramą padaroma daug pažeidimų, o neteisėtai išmokėtų pinigų vis dar išieškoma mažai. Europos Parlamentas siūlo sudaryti sukčiaujančių įmonių „juodąjį sąrašą“, taip pat įpareigoti ES šalis kasmet teikti Bendrijos lėšų panaudojimo deklaraciją.
             Tai europarlamentarų atsakas į Europos Komisijos ataskaitą apie ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu 2006 metais. Bendra ES valstybių nuosavų išteklių, išlaidų žemės ūkiui ir struktūrinės veiklos srityje 2006 m. nustatytų pažeidimų suma sudaro 1,143 mlrd. eurų. Europarlamentarai susirūpinę pažymi, kad neteisėtai išmokėtų pinigų vis dar išieškoma mažai, be to, šis rodiklis labai skiriasi įvairiose ES valstybėse. EP nariai ragina Europos Komisiją padidinti neteisėtų išmokų išieškojimo lygį, taip pat „reikšmingai sugriežtinti sankcijas valstybėms narėms, kurios neįvykdo savo įsipareigojimų išieškoti neteisėtai išmokėtus pinigus“. Europos Komisija raginama atlikti ES šalių institucijų, įgaliotų kovoti su pažeidimais, analizę.  
             Europos Parlamentas Parlamentas ragina bendrosios žemės ūkio politikos lėšoms taikyti tokią pačią procedūrą, kaip ir kitose srityse, – nepervesti lėšų valstybei tol, kol Komisija nėra visiškai užtikrinta dėl jos valdymo ir kontrolės sistemų patikimumo. EP nariai taip pat siūlo įpareigoti ES šalis kasmet reikiamu politiniu lygmeniu priimti „deklaraciją dėl visų bendrai valdomų ES asignavimų“. 
              EP nariai ragina Europos Komisiją „skirti ypatingą dėmesį nusikaltėlių tinklams, užsiimantiems Europos fondų grobstymu“. Komisija raginama parengti viešą patvirtintų sukčiavimo atvejų ir sukčiavusių subjektų juodąjį sąrašą, taip pat informuoti visuomenę apie ES pastangų kovoti su sukčiavimu rezultatus. EP nariai labai susirūpinę finansiniais nuostoliais dėl neteisėto PVM grąžinimo ir ragina užtikrinti, kad šio mokesčio sugrąžinimas būtų taikomas „tik realioms pajamoms“.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl prekybos
2008-02-19
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               Būdama didžiausia pasaulyje eksportuotoja ir didžiausia paslaugų teikėja, ES yra labai suinteresuota naujomis prekių, paslaugų ir investicijų rinkomis. Tuo tarpu, europarlamentarų nuomone, ES įmonėms užsienyje dažnai sudaromos nepagrįstos prekybos kliūtys. Antradienį patvirtintoje ataskaitoje EP siūlo numatyti ilgalaikius metodus, kurie apsaugotų ES įmones nuo tokių kliūčių.
               Prekybos liberalizavimas ir vis didėjantis jos mastas skatina tarptautinę konkurenciją. Tinkama prieiga prie trečiųjų šalių rinkų leistų ES vidaus gamintojams sėkmingai konkuruoti, užtikrintų nuolatinį ES ekonomikos augimą ir išplėstų ES vaidmenį pasaulyje. Tai svariai prisidėtų prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo.
               Tuo pat metu, europarlamentarų teigimu, ES eksportui vis dažniau taikomos nepagrįstos prekybos kliūtys. Dažnai nenuosekliai įgyvendinamos dvišalės ir daugiašalės prekybos taisyklės. Be to, daugėja nesąžiningos prekybos atvejų. Europos Parlamentas skatina Europos Komisiją ir valstybes patvirtinti ilgalaikius metodus, skirtus apsaugoti ES įmones nuo nepagrįsto apribojimo patekti į trečiųjų šalių rinkas.
                 Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją apsvarstyti rimtus ir nuolatinius Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų ir taisyklių pažeidimus bei prireikus taikyti šios organizacijos numatytas priemones. Į naujuosius laisvosios prekybos ir panašius susitarimus europarlamentarai siūlo įrašyti nuostatas, kurios leistų veiksmingai spręsti „klausimus dėl kitoje sienos pusėje iškilusių kliūčių“.
                 EP nariaI pritaria Europos Komisijos siūlomam patekimo į rinką prioritetų pasirinkimo metodui, tačiau siūlo užtikrinti jo palankumą mažoms ir vidutinėms įmonėms. Valstybės taip pat raginamos atsižvelgti į tokių įmonių poreikius – pavyzdžiui, sukurti pagalbos tarnybas, kurios centralizuotai tvarkytų informaciją ir skundus.
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Kosovas paskelbė apie savo nepriklausomybę
2008-02-18
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

       Kosovo nepriklausomybės paskelbimas „atspindi Kosovo piliečių prisiimtą valią taikiai ir ryžtingai nuspręsti savo politinį ir institucinį likimą", pirmadienį prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pareiškė jo pirmininkas Hans-Gert Pöttering.
       „Visi Kosovo gyventojai – ir serbai, ir albanai – siekia šio regiono stabilumo ir klestėjimo, – teigė EP pirmininkas ir pridūrė: – Toks yra ir ES, ir mūsų Parlamento pagrindinis tikslas“. Priminęs, jog beveik prieš metus EP pasiūlė suteikti „tarptautinės bendruomenės prižiūrimą suverenitetą“ Kosovui, H.-G. Pöttering paragino Kosovo politikus imtis atsakomybės už padėtį šalyje ir sukurti veiksmingas demokratines institucijas, kurios užtikrintų visų daugiataučio Kosovo gyventojų teises ir laisves, taip pat plėtotų draugiškus santykius su kaimynais. Savo ruožtu prelegentas paragino Serbiją ir Kosovą „įveikti tarpusavio skirtumus siekiant europinės integracijos“. EP pirmininkas pasveikino ES Tarybos sprendimą išsiųsti EULEX misiją į Kosovą, kuri teiks teisinę ir policijos pagalbą šiuo pereinamuoju laikotarpiu.


 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su romų diskriminavimu
2008-02-01
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              ES šalyse gyvena apie 10 mln. romų. Po 2004-2007 m. ES plėtros dauguma jų tapo Sąjungos piliečiais. Romų padėtis skiriasi nuo kitų tautinių mažumų – daugelis jų kenčia nuo rasinės diskriminacijos, skurdo bei socialinės atskirties. Europarlamentarai ragina ES ir jos šalis sustiprinti kovą su romų diskriminavimu ir padėti jiems integruotis. EP nariai taip pat siūlo atvirai pripažinti nacių laikais vykdytą romų holokaustą.
             „ES ir šalys narės kartu atsakingos už romų integravimo skatinimą ir jų, kaip Europos piliečių, pagrindinių teisių užtikrinimą“, – pažymi europarlamentarai. Jie susirūpinę, kad vis dar paplitusi romofobija kartais išprovokuoja rasistinius išpuolius, neteisėtą priverstinį iškeldinimą ar policijos priekabiavimo proveržius. Kova su romų diskriminavimu turėtų būti tarp Europos pagrindinių teisių agentūros prioritetų
             Nemažai romų gyvena standartų neatitinkančiomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, taip pat pastebima jų „getoizacijos“ tendencija. EP nariai siūlo ES lėšomis remti programas, kuriomis „būtų užkirstas kelias romų lindynėms, keliančioms didelę socialinę, aplinkos ir sveikatos riziką“. Savo ruožtu EP nariai ragina pagerinti romų sveikatos apsaugos, švietimo ir užimtumo padėtį, taip pat užkirsti kelią tokiems rimtiems žmogaus teisių pažeidimams kaip rasinė segregacija bei priverstinė romų moterų sterilizacija. Be to, siūloma ES lėšomis remti romų smulkaus verslo projektus.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl mokslininkų darbo galimybių Europoje
2008-02-01
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Šiuo metu mokslininkų darbo galimybės Europoje ir jų darbo sąlygos neskatina jaunų vyrų ir moterų dirbti mokslinių tyrimų srityje.
          Nors Lisabonos strategijoje numatyta iki 2010 m. pasiekti, kad moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai būtų skiriama 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (du trečdalius finansuojant iš privačiojo sektoriaus), kol kas Sąjungos šalys šiam tikslui vidutiniškai skiria tik 1,84 proc. BVP. Mažiausiai lėšų šiam tikslui skiriama Rumunijoje (0,39 proc. BVP) ir Kipre (0,4 proc.), o daugiausia – Švedijoje (3,86 proc.). Tuo tarpu JAV moksliniams tyrimams skiria 2,68 proc., o Japonija – net 3,18 proc. BVP. EP ataskaitoje valstybės ir ES raginamos skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams.
          Europarlamentarų teigimu, būtina stabdyti tolesnį kompetentingų Europos mokslininkų nuotėkį. Savo ruožtu EP nariai ragina pritraukti užsienio mokslininkus į ES, nesudaryti jiems kliūčių dėl tautybės, mokesčių ar sunkumų perkelti šeimas, taip pat užtikrinti užsienio mokslininkams panašias darbo sąlygas kaip ir ES piliečiams. Europos Parlamentas remia Europos Komisijos siūlymą sukurti „mėlynosios kortelės“ sistemą, pagal kurią aukštos kvalifikacijos užsieniečiams būtų leidžiama dvejus metus gyventi ir dirbti ES teritorijoje.
           EP siūlo apsvarstyti galimybę skirti Europos mokslo daktarų stipendijas ir sukurti tarptautines mokymo programas remiantis „Erasmus“ programos pavyzdžiu. Dar vienas būdas padidinti mokslininkų mobilumą galėtų būti „mokslininko talonas“, kuris lydėtų mokslininkus iš kitų ES narių į juos priimančius institutus ar universitetus.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino direktyvą dėl pašto liberalizavimo
2008-01-31
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Galiojanti pašto paslaugų direktyva numato laisvą siuntų, sveriančių daugiau kaip 50 g, rinką, aprašo pašto paslaugų teikimo, reguliavimo ir tarifų nustatymo principus, taip pat reglamentuoja šių paslaugų kokybės standartus. Ji taip pat įtvirtina visuotinio pašto paslaugų prieinamumo principą – jos turi aprėpti visas gyvenamas šalies vietoves, o siuntos turi būti pristatomos ir surenkamos bent kartą per dieną ir bent penkias dienas per savaitę.
           Naujoji direktyva pakartoja šiuos principus. Ji taip pat numato liberalizuoti visas pašto paslaugas senosiose ES šalyse nuo 2011 m., o  2004 m. ar vėliau įstojusiose Sąjungos valstybėse, taip pat Graikijoje ir Liuksemburge – nuo 2013 m. (tiesa, Estija, Bulgarija ir Slovėnija sutiko su 2011 m. terminu). Siekiant neiškraipyti konkurencijos, valstybių, kurioje pašto paslaugos dar neliberalizuotos, bendrovėms nebus leidžiama teikti šių paslaugų šalyse, kuriose jos jau liberalizuotos.
           Valstybės galės pačios pasirinkti pašto paslaugų finansavimo tvarką: arba įkurti fondą, kuriam įnašus mokėtų visos pašto paslaugas šalyje teikiančios bendrovės, arba kompensuoti dalį šių bendrovių išlaidų iš savo biudžeto. Šalies pasirinktą išlaidų finansavimo schemą turėtų patvirtinti Europos Komisija.
           Pašto paslaugų teikėjai privalės laikytis aptarnaujamos šalies darbo teisės ir minimalaus atlyginimo reikalavimų – direktyva šių klausimų nereglamentuoja. Valstybės taip pat galės nustatyti papildomas neekonominio pobūdžio taisykles – pavyzdžiui, skirtas korespondencijos slaptumui užtikrinti.
          Lietuvoje pašto rinka liberalizuota iš dalies. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2007 m. Lietuvos pašto ir pasiuntinių rinkoje veikė 78 įmonės, iš jų vienuolika turėjo leidimus teikti pašto paslaugas. Valstybės kontroliuojamai bendrovei „Lietuvos paštas“ yra suteiktos ypatingos teisės pristatyti iki 50 g sveriančias siuntas. Kitos bendrovės taip pat turi teisę teikti šią paslaugą, bet jos privalo taikyti du su puse karto didesnį įkainį negu „Lietuvos paštas“. Pagal EP patvirtintą direktyvą Lietuva turės panaikinti šį apribojimą vėliausiai nuo 2013 m.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Irano
2008-01-31
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius


           Europos Parlamentas ragina Iraną nedelsiant sustabdyti urano sodrinimą ir pradėti naują derybų dėl Irano branduolinės programos etapą, „kad  būtų atkurtas pasitikėjimas, jog Irano branduolinė programa yra visiškai taikaus pobūdžio“. Europarlamentarai įsitikinę, kad galima rasti taikų branduolinės veiklos klausimo sprendimą, todėl „nereikėtų svarstyti karinių veiksmų pasitelkimo“. EP nariai ragina JAV administraciją ir kitas suinteresuotas šalis „atsisakyti retorikos, susijusios su kariniais veiksmais prieš Iraną ar Irano režimo pakeitimo politikos“.
            Tarptautinė bendruomenė raginama rimtai apsvarstyti galimybę sukurti naują daugiašalę branduolinės energijos naudojimo programą, kuri užtikrintų branduolinio kuro tiekimą ir kartu kiek įmanoma sumažintų branduolinių ginklų platinimo riziką. Europos Parlamentas taip pat ragina „imtis patikimų daugiašalio branduolinio nusiginklavimo veiksmų“.
             EP nariai reiškia rimtą susirūpinimą dėl pilietinių teisių ir politinių laisvių padėties Irane. EP nariai atkreipia dėmesį, kad Irane pastaraisiais metais labai padaugėjo egzekucijų, kurios dažnai vykdomos viešai pakariant. Parlamentas smerkia kelios valandos iki balsavimo įvykdytą mirties bausmę Zamal Bawi. Šalyje taikomos ir plakimo bei galūnių nupjovimo bausmės, persekiojami žurnalistai ir moterų teisių gynėjai, diskriminuojamos religinės bei tautinės mažumos. EP ragina Irano valdžios institucijas atsisakyti visų rūšių kankinimų bei mirties bausmės, taip pat gerbti žmogaus ir mažumų teises. Irano valdžia raginama užtikrinti laisvus ir sąžiningus kovą vyksiančius šalies parlamento rinkimus.
             Rezoliucijoje pažymima, kad ES ir Irano bendradarbiavimo ir prekybos susitarimo pasirašymas priklauso nuo „esminio žmogaus teisių padėties pagerėjimo Irane ir nuo Irano visapusiško bendradarbiavimo su TATENA“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas aptarė politikos tikslus Pietų Kaukaze
2008-01-25
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas tikslu siekti glaudesnio regioninio bendradarbiavimo Pietų Kaukazo ir Juodosios jūros regionuose. Šių regionų vystimasis pirmiausiai grindžiamas demokratinių principų ir žmogaus teisių bei laisvių svarbą. Europos Parlamentas siūlo stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos ir verslo srityse, ypač energetikos išteklių atžvilgiu.
             Europos Parlamento rezoliucija dėl Juodosios jūros yra atsakymas i Europos Komisijos komunikaciją apie "Juodosios jūros sinergiją". Tai yra nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva. Bulgarijai ir Rumunijai įstojus į Europos Sąjungą, Juodoji jūra įgijo strateginę svarbą Europos Sąjungai. Padaugėjo bendrų uždavinių ir tikslų bei atsinaujino galimybės tvirtinti Europos Sąjungos ir šio regiono šalių bendradarbiavimą, tikslu sukurti tikrą saugumo, stabilumo, demokratijos ir gerovės erdvę. Parlamentas mano, kad stiprinant įvairias regionines organizacijas ir iniciatyvas, galėtų būti sukurtas tinkamas pagrindas sinergijai kurti.
               Svarbiausi ES tikslai Pietų Kaukazo regione yra, kad Pietų Kaukazo šalys taptų atviros, taikios, saugios ir stabilios, galinčios prisidėti prie gerų kaimyniškų santykių regione ir regiono stabilumo. Europos Parlamentas dar kartą pabrėžia, kad ES privalo toliau skatinti regioninį bendradarbiavimą ir integraciją. Be to, ragina baigti neišspręstą Kalnų Karabacho konfliktą ir nepritaria jokiems užsienio jėgų bandymams, kuriais siekiama sukurti išskirtines įtakos zonas.
              Europarlamentaras prof. Aloyzas Sakalas kaip Užsienio reikalų komiteto pavaduojantis narys pateikė pataisas dėl šių pranešimų. Dėl Juodosios jūros akcentavo, kad mobilumas yra svarbus tam kad būtų stiprinami ryšiai tarp regiono pilietinių visuomenių ir kad būtų skatinamas politinis ir ekonominis vystimasis. Būtina skatinti bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir Juodosios jūros regioninių organizacijų ir iniciatyvų.
              Pietų Kaukazo atžvilgiu prelegentas pabrėžė regioninio bendradarbiavimo reikšmę už tai kad būtų galima sukurti politinį stabilumą šiame regione. Jis akcentavo kad svarbios šalys kaip Rusija ir Turkija turi prisidėti prie neišspręstų konfliktų apsisprendimo.

Informaciją parengė EP nario Aloyzo Sakalo asistentė Julia Wanninger


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl vaikų išnaudojimo
2008-01-17
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Vaiko teisių pažeidimai ir smurtas prieš vaikus tebėra rimta problema ES.  EP nariai pritaria ES vaiko teisių strategijos kūrimui, ragina imtis griežtų priemonių kovojant su pedofilija, smerkia vaikų darbą bei siūlo bausti už sekso turizmą. EP siūlo pripažinti svarbų šeimos vaidmenį bei atsižvelgti į tai, jog vis daugiau vaikų gyvena alternatyvios struktūros šeimose.
          EP griežtai smerkia visas smurto prieš vaikus formas bei prašo skirti atskirą biudžeto eilutę ES vaiko teisių strategijos kūrimui. EP nariai siūlo teikti pirmenybę prevencinei politikai. Ataskaitoje skiriama dėmesio ir mergaičių apsaugai nuo smurto, ypač grįsto tradicijomis, taip pat diskriminuojamų grupių, imigrantų, prieglobsčio ieškančių asmenų ir pabėgėlių vaikų apsaugai. Savo ruožtu raginama užkirsti kelią vaikų įtraukimui į karinius konfliktus. EP nariai atkreipia dėmesį ir į nepilnamečių išnaudojimą mados, muzikos, kinematografijos bei sporto srityse.
          EP nariai siekia, kad būtų užtikrinta veiksminga vaikų apsauga nuo seksualinio išnaudojimo. Valstybės skatinamos sekso turizmą, į kurį įtraukiami vaikai, laikyti nusikaltimu bei jam taikyti eksteritorinius baudžiamuosius įstatymus. Savo ruožtu europarlamentarai ragina įgalioti Europolą bendradarbiauti su valstybių, kurioms būdingas šio tipo turizmas, policijos pajėgomis, kad būtų nustatyti tokių nusikaltimų vykdytojai.
          Europos Parlamentas „griežtai smerkia“ bet kokių formų vaikų darbą bei ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad vaikų darbo aukos galėtų kreiptis į valstybių teismus dėl žalos atlyginimo. Komisija taip pat raginama užtikrinti, kad būtų paisoma draudimų naudoti vaikų darbo jėgą, o nustačius tokį pažeidimą, pagrindinį užsakovą būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn visoje Europoje.
           EP nariai ragina ištirti galimybę sukurti teisinę ES įvaikinimo priemonę, kuri palengvintų tarptautinį įvaikinimą. Deputatai taip pat siūlo sukurti Europos greitojo įspėjimo sistemą vaikų grobimo atvejais bei remia planą ES mastu įdiegti vaikų pagalbos telefono liniją. Savo ruožtu siūloma sukurti vaikams pritaikytą interneto svetainę, supažindinančią su jų teisėmis.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino vartojimo paskolų direktyvą
2008-01-17
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Du iš trijų europiečių naudojasi vartojimo paskolomis pirkdami baldus, skalbimo mašiną ar automobilį, tačiau bendra ES vartojimo paskolų rinka kol kas nesukurta. Europos Parlamentas patvirtino antrojo svarstymo ataskaitą dėl direktyvos, kuri suderins vartojimo paskolų teikimo tvarką ES šalyse ir palengvins tokių paskolų gavimą kitų Sąjungos šalių bankuose.
          Europarlamentarų siūlymu direktyva bus taikoma vartojimo paskoloms nuo 200 iki 75000 eurų. Direktyva nebus taikoma būsto ar kitoms su vartojimu nesusijusioms paskoloms. Ji bus taikoma įprastoms kreditinėms kortelėms, bet ne kitoms atidėtojo mokėjimo kortelėms.
          Įsigaliojus naujajai direktyvai, klientai galės gauti išsamią informaciją bei pasirinkti palankiausią vartojimo paskolos variantą ir savo valstybėje, ir bet kurios kitos ES šalies banke. Be to, vartotojai galės naudotis tomis užsienio bankų paslaugomis šioje srityje, kurių neteikia vietiniai bankai. Direktyva nustato ir tai, kokia standartinė informacija privalės būti paminėta reklamuojant bankų paskolas, taip pat prieš pasirašant paskolos sutartį bei ją pasirašius.
           Naujosios taisyklės leis lengviau apskaičiuoti paskolos kainą, kadangi visų ES valstybių bankai privalės naudotis vienoda metinio mokesčio apskaičiavimo formule. Planuojama suvienodinti ir kitas formules – pavyzdžiui, taikomą skolinimuisi viršijant einamosios sąskaitos likutį.
           Vienas direktyvos tikslų – apsaugoti vartotojus nuo pernelyg didelių finansinių įsipareigojimų. Naudodamiesi duomenų bazėmis bankai prieš sudarydami sutartį galės lengviau įvertinti vartotojo mokumą. Tačiau jei, remdamiesi šiais duomenimis, bankai atsisakys teikti paskolą, vartotojai galės nemokamai susipažinti su atitinkamoje duomenų bazėje pateikiama informacija bei esant būtinybei ištaisyti klaidas.
            Pasirašęs paskolos sutartį, klientas gaus išsamią informaciją apie savo teises. Jis turės teisę atsisakyti paskolos per 14 dienų, tačiau, vartotojui pageidaujant, šis laikotarpis galės būti sutrumpintas iki trijų dienų.
           Naujoji direktyva nustatys taisykles, pagal kurias klientas galės anksčiau grąžinti paskolą, o bankas galės apskaičiuoti jam priklausančią kompensaciją, kurią turėtų sumokėti klientas. Kompensacijos galės būti reikalaujama tik tuomet, kai anksčiau grąžinta paskolos suma viršija šalies įstatymuose numatytą ribą.
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl suaugusiųjų mokslo plėtros
2008-01-17
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Suaugusiųjų mokymasis didina gebėjimą įsidarbinti, skatina darbo rinkos mobilumą ir mažina socialinę atskirtį. EP nariai siūlo plėsti suaugusiųjų mokymosi galimybes, taip pat sudaryti sąlygas vyresnių žmonių bei imigrantų švietimui.
          Šiuo metu trečdalis Europos darbo jėgos yra žemos kvalifikacijos. Tuo tarpu vos dešimtadalis ES gyventojų dalyvauja ilgalaikio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo programose. Siekiant įgyvendinti Lisabonos strategijos įsipareigojimus reikėtų, kad prie jų prisijungtų dar 4 milijonai europiečių. Šiuo tikslu ES šalys turėtų sukurti mokymosi visą gyvenimą kultūrą, sakoma EP ataskaitoje.
            EP nariai ragina sudaryti palankesnes sąlygas mokytis darbo vietoje, rengti suaugusiųjų mokymo specialistus, taip pat suteikti galimybių vyresniems ir darbo patirties turintiems žmonėms įgyti aukštąjį mokslą. Įmonės turėtų būti skatinamos priimti į darbą vyresnio amžiaus darbuotojus bei išlaikyti juos pareigose ilgesnį laiką, teigiama ataskaitoje. Valstybės, įmonės ir organizacijos raginamos daugiau investuoti į suaugusiųjų mokymąsi, taip pat veiksmingiau naudoti ES fondų lėšas šioje srityje. Savo ruožtu EP siūlo išplėsti Europos kvalifikacijų sąrangą įtraukiant į ją suaugusiųjų mokymą, kad įgyta kvalifikacija būtų pripažįstama visoje ES.
             Europarlamentarai pažymi, jog būtina nenutrūkstamą mokymąsi derinti su darbu ir šeimos gyvenimu. Todėl valstybės raginamos užtikrinti pakankamą vietų skaičių lopšeliuose ir darželiuose, taip pat suteikti „socialinių, ekonominių ir mokesčių lengvatų“, kad motinos ir tėvai galėtų lengviau grįžti į darbą. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl oro uostų rinkliavos
2008-01-16
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Didieji Europos oro uostai kartais piktnaudžiauja monopoline padėtimi rinkoje. Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl direktyvos, kuri leis apsisaugoti nuo tokio piktnaudžiavimo ir užtikrinti darnią Europos aviacijos plėtrą. Visi didieji Europos oro uostai privalės laikytis vienodų įkainių skaidrumo, informavimo ir rinkliavų apskaičiavimo metodikos reikalavimų. Direktyvos įgyvendinimą užtikrins nepriklausomos šalių reguliavimo institucijos.
         Europos Komisija siūlė direktyvą taikyti oro uostams, kuriuose per metus aptarnaujama ne mažiau kaip milijonas keleivių arba pervežama daugiau kaip 25 tūkst. tonų krovinių (tokių ES yra 150). Tačiau europarlamentarai išreiškė abejonių dėl šios nuostatos, nes regioniniai oro uostai paprastai negali piktnaudžiauti monopoline padėtimi rinkoje. Todėl EP siūlo direktyvą taikyti tik oro uostams, aptarnaujantiems bent 5 mln. keleivių per metus arba daugiau kaip 15 proc. viso šalyje aptarnaujamų keleivių skaičiaus. Tokių ES yra 67, tarp jų ir Vilniaus oro uostas.
          Kiekvienoje ES šalyje numatoma įsteigti nepriklausomą reguliavimo instituciją, kuri prižiūrėtų direktyvos įgyvendinimą. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijoje reikalavimas įsteigti vieną centrinę reguliavimo tarnybą sukelia nemažai problemų, atsižvelgiant į federacinę šalies santvarką. Todėl europarlamentarai siūlo nenumatyti konkrečios reguliavimo institucijų struktūros. Jie taip pat siūlo sugriežtinti sąlygas, kuriomis oro uostai galėtų kreiptis į šią instituciją.
           EP nariai savo ruožtu siūlo leisti oro uostams į rinkliavos dydį įtraukti išlaidas infrastruktūros projektams, kuriems suteiktas leidimas. Kadangi tokie projektai paprastai būna ilgalaikiai ir atsiperka ne iš karto, EP siūlo įrašyti, jog išankstinis finansavimas iš rinkliavų gali būti vykdomas tik susitarus su skrydžių bendrove ir informavus ją apie išankstinio finansavimo laikotarpį bei mastą.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl automobilių pramonės plėtros
2008-01-16
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje apie automobilių pramonės plėtrą  raginama panaikinti kliūtis ES naudotų automobilių ir mašinų dalių rinkoje, nustatyti realistiškus anglies dvideginio išskyrimo mažinimo tikslus bei imtis priemonių eismo saugumui gerinti.
          ES yra didžiausia pasaulyje lengvųjų automobilių gamintoja ir antra pagal dydį sunkvežimių gamintoja – kasmet joje pagaminama 19 mln. transporto priemonių, daugiau kaip 70 proc. jų eksportuojama. Automobilių sektorius sukuria maždaug 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto. Jame tiesiogiai dirba 2,3 mln. žmonių ir dar 10 mln. žmonių dirba su juo susijusį darbą. Šio sektoriaus pelnas kasmet sudaro 35 mlrd. eurų ir jis užima pirmaujančią padėtį ES eksporto ir naujovių diegimo srityje. Savo ruožtu 270 mln. ES gyventojų vairuoja automobilį.
          Aukščiausiojo lygio grupė CARS 21, į kurią įtraukti svarbiausių interesų grupių atstovai, siekia sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų sprendžiami pramonės konkurencingumo klausimai bei vertinami viešosios politikos reikalavimai. Pritardami šiam siekiui, EP nariai siūlo įsteigti Europos Parlamento koordinuojamą parlamentarų tinklą, kurio uždavinys būtų svarstyti su automobilių pramone susijusius klausimus.
            EP ragina sukurti konkurencingesnę ES naudotų automobilių bei mašinų dalių rinką, taip pat parengti ES automobilių modelių sertifikavimo sistemą, kuri apimtų ir nenaujas transporto priemones. Europarlamentarai taip pat ragina supaprastinti naudotų automobilių registravimą bei „atsisakyti nereikalingų biurokratinių procedūrų“.
             Kol kas ES tik mažiau kaip dešimtadalis automobilių per metus pakeičiami naujais. EP nariai ragina siekti padidinti šią dalį, tačiau pažymi, jog „svarbu, kad nauji automobiliai būtų įperkami“. EP ragina skatinti mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą automobilių sektoriuje, taip pat iš esmės padidinti automobilių sektoriaus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros finansavimą iš ES biudžeto.
             Europarlamentarai susirūpinę dideliu avaringumu ES keliuose, ypač viršijus greitį. Jie reikalauja griežtinti vairuotojų rengimo reikalavimus, taip pat ragina leisti gaminti daugiau anglies dvideginio išskiriančius automobilius tuomet, kai papildomas teršalų kiekis išskiriamas dėl taikomų saugos priemonių. Savo ruožtu EP nariai „nėra įsitikinę, kad visoje ES dienos metu turėtų būti privaloma važiuoti įjungus automobilių žibintus“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ekstremizmo Europoje
2007-12-13

          Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama kovoti su ksenofobinių pažiūrų ir ekstremistinių judėjimų plitimu. Europarlamentarai ragina nutraukti neapykantą kurstančių partijų ir leidinių finansavimą, taip pat didinti visuomenės sąmoningumą per įvairias švietimo programas.
           Europos Parlamentas „labai susirūpinęs“ ekstremistinių judėjimų, sukarintų grupuočių ir partijų iškilimu Europos šalyse. Dažnai tokios organizacijos savo ideologiją ir elgesį grindžia diskriminacija, rasizmu, netolerancija, religine neapykanta, socialine atskirtimi, ksenofobija, antisemitizmu, priešiškumu romams, homofobija, neapykanta moterims ar kraštutiniu nacionalizmu. Kai kurios jų netgi „turi valdžios įsipareigojimų“. Europarlamentarai „griežtai smerkia visus rasistinius ir neapykantos skatinamus išpuolius ir ragina visas valstybių valdžios institucijas padaryti viską, ką gali, kad nusikaltėliai būtų nubausti“.
            Europos Parlamentas reikalauja, kad visos ES šalys „numatytų galimybę po teismo nutarties nutraukti valstybės finansavimą politinėms partijoms, kurios nepasmerkia smurto ir terorizmo, taip pat negerbia žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, demokratijos ir teisinės valstybės principų“. Europarlamentarai „ragina visas demokratines politines jėgas, nepaisant jų politinių pažiūrų, atsisakyti bet kokio bendradarbiavimo – ir atviro, ir numanomo – su ekstremistinėmis rasistinio ar ksenofobinio pobūdžio partijomis“.
             Europos Parlamento nuomone, vieši asmenys turėtų susilaikyti nuo pareiškimų, skatinančių neapykantą tam tikroms grupėms dėl rasės, etninės kilmės, religijos, neįgalumo, lytinės orientacijos ar pilietybės. Todėl teisme nagrinėjant viešų asmenų pasakytas neapykantą kurstančias kalbas, jų padėtis visuomenėje turėtų būti laikoma sunkinančia aplinkybe, mano EP nariai. Europarlamentarai taip pat susirūpinę neapykantą kurstančių interneto tinklaviečių veikimu. Tačiau, jų nuomone, šią problemą svarbu spręsti nepažeidžiant žodžio laisvės.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl EK teisėkūros ir veiklos programos
2007-12-13
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą apie 2008 m. Europos Komisijos teisėkūros ir veiklos programą. Kitąmet Komisija žada imtis veiksmų užimtumo, energetikos, klimato kaitos, migracijos, laisvių ir saugumo bei užsienio politikos srityse. EP pritaria šiems planams, tačiau ragina atskirti elektros ir dujų rinkos prioritetus, suvienodinti įmonių pelno mokesčio bazę bei parengti išsamią Baltijos jūros strategiją.
            Ateinančiais metais svarbiausi prioritetai išliks ekonomikos augimas ir užimtumo didinimas. Be to, daug dėmesio bus skiriama kovai su klimato kaita ir energetinių ES poreikių užtikrinimui, migracijos problemoms, taip pat naujų narių integravimui į Šengeno erdvę bei euro zoną.
            Minint dešimties metų euro įvedimo sukaktį, Komisija pristatys Europos pinigų sąjungos veikimo apžvalgą. Savo ruožtu ji iškels svarbesnio ES vaidmens pasaulyje klausimą, pasiūlys konkrečių projektų bendrosios rinkos ir socialinės realybės srityse, taip pat ruošis išsamiai biudžeto peržiūrai.
            Europos Parlamentas iš esmės pritaria minėtiems prioritetams, tačiau ragina Komisiją drąsiau siekti žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, teisingumo ir socialinės įtraukties. EP nariai taip pat pažymi poreikį užtikrinti intelektines teises ir apgailestauja, jog kitąmet nenumatoma pasiūlyti suvienodinti konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę.
            Europarlamentarai remia atviros ir bendros energetikos rinkos kūrimą, tačiau siūlo atskirai planuoti elektros ir dujų rinkos plėtotę. Jie taip pat remia privalomus įsipareigojimus tvarios energetikos srityje bei ragina „laikytis aiškios ir konstruktyvios pozicijos plėtojant dialogą su Rusija“. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente iškilmingai pasirašyta Pagrindinių teisių chartija
2007-12-13
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering, Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso bei ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos ministras pirmininkas José Socrates per iškilmingą ceremoniją Strasbūre pasirašė ES Pagrindinių teisių chartiją. Ši chartija, kuri daugumoje ES šalių taps privaloma po Lisabonos sutarties ratifikavimo, įtvirtina ES piliečių ir kitų Sąjungos gyventojų teises, susijusias su orumu, laisve, lygybe, solidarumu, pilietybe ir teisingumu.
           Ceremonijos metu EP pirmininkas H.-G. Pöttering pažymėjo, jog vieningos Europos vizija buvo įgyvendinta todėl, kad vadovautasi teisės viršenybe, lygiomis teisėmis, laisve ir demokratija. Pokomunistinių šalių įstojimą į ES Parlamento vadovas pavadino „istoriniu stebuklu“, įmanomu tik todėl, kad „laisvė, demokratija ir lygiateisiškumas pasirodė patrauklesni negu žmogų paminančios ideologijos“. „Laisvė negali būti pasiekta be pagarbos kitų teisėms, taika yra neįmanoma be tinkamo šių teisių balanso“, - pabrėžė Europos Parlamento vadovas. „ES ne viskas sukasi apie ekonominį naudos ir kaštų skaičiavimą. [...] Visų pirma esame vertybių bendruomenė, - teigė H-G. Pöttering ir pridūrė: - Be šio aiškaus pagrindinių teisių rinkinio [...] Europa neturi ateities“. Savo ruožtu EP pirmininkas ragino visas ES valstybes įtraukti Pagrindinių teisių chartiją į savo teisę, o Sąjungos piliečius - apmąstyti savo įsipareigojimus Europos bendruomenei.
           Kaip žinia, Jungtinė Karalystė ir Lenkija išsiderėjo išlygą, kad Pagrindinių teisių chartijos nuostatos nebus privalomai taikomos šiose šalyse. Lapkričio 29 d. patvirtintoje ataskaitoje Europos Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl šios išlygos ir paragino minėtas valstybes kuo greičiau jos atsisakyti.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su terorizmu
2007-12-13
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje raginama veiksmingai kovoti su terorizmu, tačiau nepažeisti žmogaus teisių remiantis šios kovos pretekstu. EP nariai ragina stabdyti visuomenės grupių radikalėjimą ir nuogąstauja dėl neproporcingų kai kurių ES šalių įstatymų kovos su terorizmu srityje.
           „ES tvirtai pasiryžusi kovoti su bet kokio masto terorizmu [...] laikydamasi teisėtumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms. Kovojant su terorizmu neturi būti sričių, kuriose nesilaikoma pagrindinių teisių, – sakoma rezoliucijoje. – Bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas kovos su terorizmu vardan turi būti laikinas laiko ir vietos atžvilgiu, numatytas įstatymo, pateiktas išsamiai demokratinei ir teisinei peržiūrai, taip pat reikalingas ir proporcingas demokratinėje visuomenėje“.
             Europos Parlamentas apgailestauja, kad ES institucijos, atsakydamos į teroro aktus, iki galo nepasitarusios su EP ir šalių parlamentais priėmė keletą teisės aktų, kurie pažeidė teisę į teisingą teismą, asmens duomenų apsaugą ar teisę prieiti prie ES dokumentų, todėl buvo anuliuoti Europos Teisingumo Teismo.
             EP nariai pažymi, kad „interneto stebėjimas siekiant užkirsti kelią teroro aktams jokiu būdu neturėtų varžyti žodžio laisvės“, jei nesiekiama ir neskatinama kurstyti teroro aktų. Jie taip pat reiškia susirūpinimą dėl galimo didelio masto imigracijos ir prieglobsčio prašytojų duomenų bazių naudojimo kovai su terorizmu, nes jis gali paskatinti prieglobsčio prašytojų stigmatizavimą ir diskriminavimą.
            EP smerkia kai kurių Sąjungos šalių vyriausybių ir ES Tarybos atsisakymą paaiškinti, ar terorizmo užkardymo tikslais nebuvo viršyti įgaliojimai, ypač CŽV vykdytų „ypatingųjų perdavimų“ ir neteisėto sulaikytųjų laikymo atvejais.EP nariai taip pat susirūpinę tendencija, kuomet valstybės priima terorizmo užkardymui skirtus įstatymus dėl politinių motyvų, rimtai neapsvarsčiusios, ar juose įtvirtintos priemonės reikalingos, proporcingos ir teisėtos.
           Europarlamentarai sveikina Lisabonos sutarties priėmimą ir pažymi, jog ji leis ES lengviau veikti kovojant su terorizmu, o privaloma Pagrindinių teisių chartija geriau užtikrins žmogaus teisių laikymąsi. Savo ruožtu jie dar kartą ragina ES Tarybą patvirtinti direktyvą dėl asmens duomenų apsaugos policijos ir baudžiamųjų bylų tyrimo srityje.
           Europos Parlamentas siūlo kartu su ES šalimis įsteigti europinę įspėjimo apie krizes sistemą, skirtą užkirsti kelią gamtos ir žmogaus sukeltoms nelaimėms, taip pat sudaryti europinį svarbiausios infrastruktūros žemėlapį. Ne mažiau svarbu, kad gerai veiktų Šengeno ir vizų informacinės sistemos, pažymi EP nariai. Jie taip pat mano, kad ES šalys turėtų veiksmingiau keistis policijos ir žvalgybos informacija, tačiau užtikrinti demokratinę bei parlamentinę šių žinybų kontrolę.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente įteikta Sacharovo premija
2007-12-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre iškilmingai įteikta šių metų Sacharovo premija už minties laisvę. Šiemetinis jos laureatas – Sudano žmogaus teisių advokatas Salih Mahmud Osman.
          Advokatas ir Sudano parlamento narys S.M. Osman dirba „Sudano kovos su kankinimais organizacijoje“, kuri teikia nemokamą teisinę pagalbą nukentėjusiems nuo pilietinio karo ir žmogaus teisių pažeidimų. Jo pokalbiai su liudininkais bei įrašai apie nusikaltimus Darfūro regione buvo perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Šis advokatas taip pat atstovauja Sudano vyriausybės kaltinamiems žmonėms – jam pavyko apginti žmones, kuriems grėsė mirties bausmė ar galūnių nukirtimas. Kova su neteisybe šiam teisininkui kainavo brangiai – jo šeimos nariai buvo kankinami ir žudomi, o 2004 m. nepateikus kaltinimų advokatas septyniems mėnesiams buvo įkalintas pats. 2006 m. išrinktas Sudano parlamento nariu S.M. Osman didžiausią dėmesį skiria įstatymo viršenybės stiprinimui.
            Pristatydamas laureatą, EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pažymėjo Parlamento susirūpinimą padėtimi Darfūre, kur jau žuvo daugiau kaip 400 tūkst. žmonių, o pustrečio tūkstančio dėl konflikto buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą. Pažymėjęs šiemetinio Sacharovo premijos laureato nuopelnus ginant nukentėjusiuosius ir apsaugant žmogaus teises, Parlamento vadovas išreiškė „besąlygišką paramą“ S.M. Osman ir palinkėjo sėkmės jo veiklai.
             Atsiimdamas premiją, S.M. Osman padėkojo už jam suteiktą „didžiulę garbę“. Prelegentas ragino ES imtis konkrečių žingsnių apsaugoti Darfūro ir kitų Sudano regionų gyventojus. „Jūsų lyderiai nuolat griežtai kalba apie Sudano valdžios politiką Darfūre, tačiau kol kas nematome konkrečių žingsnių, kurie galėtų ryžtingai ir tikslingai pagerinti padėtį“, – sakė laureatas. S.M. Osman pridūrė, jog „Darfūro žmonėms reikia, kad ES išreikštų tvirtą, vieningą poziciją dėl nekaltų civilių apsaugos“. Prelegentas paragino ES lyderius daryti didesnį spaudimą Sudano vyriausybei, taip pat dislokuoti šalyje bendras Jungtinių Tautų ir ES pajėgas. Advokatas taip pat ragino ES paskatinti sukilėlius ir valdžią pradėti taikos derybas, tačiau pažymėjo, jog „negalimi jokie politiniai sandėriai teisingumo ir atskaitomybės sąskaita“.
              Pabrėžęs, jog „ilgalaikė taika regione negalima be teisingumo“, o Sudano teisingumo sistema „nepajėgi, nekompetentinga ir neįgali“ užtikrinti teisingumą, S.M. Osman teigė, jog tik Tarptautinis baudžiamasis teismas pajėgus nubausti Sudano nusikaltėlius. Laureato teigimu, Sudano žmonės kasdien susiduria su išraiškos, susirinkimų ir kitų pagrindinių žmogaus teisių ribojimu, todėl itin svarbu paremti individualias ir kolektyvines Sudano piliečių teises bei užtikrinti laisvus ir teisingus 2009 metais vyksiančius rinkimus. Advokatas padėkojo EP nariams, birželį apsilankiusiems Sudane, bei pasidžiaugė, kad ES parama Sudano žmogaus teisių gynėjams „drąsos bei ryžto ir toliau kalbėti aukų vardu bei stengtis palengvinti bent dalį jų kančių“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl ūkininkų paramos kontrolės sumažinimo
2007-12-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          ES teikia paramą ūkininkams, tačiau griežtai kontroliuoja jos naudojimą. Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje siūloma sušvelninti šią kontrolę, taip pat atidėti paramos sąlygų taikymą naujųjų ES šalių ūkininkams.
          Pagal 2003 m. patvirtintą kompleksinio paramos susiejimo sistemą ES šalių ūkininkai privalo laikytis griežtesnių negu likusiame pasaulyje standartų aplinkos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės srityse, kad nesumažėtų tiesioginės išmokos iš ES biudžeto. Tiesa, dauguma naujųjų ES narių, tarp jų ir Lietuva, kurios pasirinko paramos už žemės plotą schemą, išsiderėjo pereinamuosius laikotarpius, kuriais bus taikomos ne tokios griežtos sąlygos. Europos Komisija siūlo pratęsti juos iki 2009-2011 m., o europarlamentarai norėtų juos pratęsti iki 2013 m. (Bulgarijai ir Rumunijai – iki 2016 m.).
          Savo ruožtu EP nariai ragina sušvelninti kontrolės taisykles bei sumažinti biurokratinę naštą, „kad kompleksinio paramos susiejimo sistema būtų paprastesnė, geresnė ir labiau suderinta“. Jie siūlo iš anksto pranešti apie patikrinimus (jei tai netrukdo jų veiksmingumui), riboti kontroliuojančių institucijų ir patikrinimų skaičių bei nustatyti, jog patikrinimai konkrečiame ūkyje gali būti atliekami daugiausia vieną dieną. Taip pat siekiama užtikrinti, kad ūkininkams už tą patį pažeidimą nebūtų du kartus sumažintos išmokos ar skirta bauda.
           Numatoma už smulkius pažeidimus – pavyzdžiui, gyvulių registravimo ir ženklinimo trūkumus – nebausti ūkininkų, jei jie nedelsdami ištaiso pažeidimus ar įrodo, jog jie nepasikartos. Europos Komisija siūlo atsisakyti mažesnio negu 50 eurų paramos sumažinimo per metus, skiriamo smulkiems pažeidėjams, tuo tarpu deputatai siūlo nenumatyti mažesnio negu 100 eurų per metus paramos sumažinimo. Europarlamentarai taip pat siūlo nebausti ūkininkų du kartus už tą patį pažeidimą – jei ūkininkui sumažinama ES parama, valstybė nebegalėtų jų bausti papildomai.
            EP pritaria siūlymui atsisakyti reikalavimo, kad paramą gaunantis ūkininkas bent 10 metų būtų turėjęs tą patį žemės sklypą. Tačiau EP nariai mano, jog Komisijos siūlomas reikalavimas, kad remiamas ūkininkas būtų turėjęs šį sklypą konkrečių metų birželio 15 d., yra pernelyg biurokratiškas – jie siūlo nustatyti, jog ūkininkas turi turėti sklypą paraiškos pateikimo dieną, kurią nustatytų pačios ES šalys. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ES Pagrindinių teisių chartiją
2007-11-30
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino ES Pagrindinių teisių chartiją. Šią chartiją, kuri pagal Lisabonos sutartį taps teisiškai privaloma, numatoma iškilmingai paskelbti gruodžio 12 d. Strasbūre. EP ataskaitoje šiuo klausimu Jungtinė Karalystė ir Lenkija raginamos atsisakyti išsiderėtos išlygos, pagal kurią Pagrindinių teisių chartijos nuostatos šiose šalyse nebus privalomos.
          ES pagrindinių teisių chartija įtvirtina ES piliečių ir kitų Sąjungos gyventojų teises, susijusias su orumu, laisve, lygybe, solidarumu, pilietybe ir teisingumu. Po Reformų sutarties ratifikavimo Pagrindinių teisių chartija taps teisiškai įpareigojanti. Tiesa, Jungtinė Karalystė ir Lenkija išsiderėjo išlygą, kad Pagrindinių teisių chartijos nuostatos nebus privalomai taikomos šiose šalyse. Savo ataskaitoje Europos Parlamentas išreiškė didelį susirūpinimą dėl šios išlygos ir paragino minėtas valstybes kuo skubiau jos atsisakyti.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas sugriežtino ginklų įsigyjimą ir kontrolę
2007-11-30
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europos Parlamentas pritarė siūlymui visoje ES leisti įsigyti šaunamuosius ginklus ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, griežčiau kontroliuoti ginklų gamybą ir prekybą, taip pat palengvinti teisėtų ginklų turėtojų padėtį. Standartizuotas Europos šaunamųjų ginklų leidimas leis jiems lengviau kirsti ES šalių sienas, taip pat pasitarnaus kovai su nelegaliais ginklais.
          Į šaunamojo ginklo apibrėžimą nuo šiol bus įtraukti ne tik patys ginklai, bet ir jų dalys bei šaudmenys, taip pat perdirbti ginklai. Kiekvienas naujai pagamintas ginklas turės būti pažymėtas, nurodant gamintojo vardą ar prekės ženklą, šalį ar gamybos vietą, taip pat serijos numerį ir gamybos metus. Ginklų registracijos knygų įrašų saugojimo trukmė turės būti pratęsta iki mažiausiai 20 metų. Šalys turės naudoti kompiuterizuotą centrinę duomenų tvarkymo sistemą, kurioje kiekvienam šaunamajam ginklui bus priskiriamas unikalus identifikavimo numeris, nurodoma kiekvieno vėlesnio ginklo savininko pavardė ir adresas, taip pat kita informacija, kuri gali padėti ginklų paieškai.
          Europos šaunamųjų ginklų leidimas nuo šiol galios ne ilgiau kaip penkerius metus (galiojimo laikas galės būti pratęstas). Naudojimasis šiuo leidimu nuo šiol bus nemokamas. Jo pakaks, kad medžiotojai ir šauliai pervežtų šaunamąjį ginklą iš vienos ES šalies į kitą.              Ginklų prekiautojai ir prekybos tarpininkai taip pat turės gauti atitinkamus leidimus, išduodamus patikrinus prekiautojo ir tarpininko asmeninę ir profesinę reputaciją bei gebėjimus.
                

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė dėl baudžiamosios atsakomybės už rasistinius ir ksenofobinius nusikaltimus
2007-11-30
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Pagal šį nutarimą visos ES valstybės privalės numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą prievartos ar neapykantos kurstymą (žodžiu arba raštu) kitos rasės, religijos ar tautybės asmenų atžvilgiu. Ji grės ir už viešą pritarimą genocidui, nusikaltimams prieš žmoniją arba karo nusikaltimams, taip pat už reikšmingą jų sumenkinimą ar neigimą, jeigu šie veiksmai nukreipti prieš tam tikrą tautą, rasę ar religiją. Šalys galės nuspręsti taikyti baudžiamąją atsakomybę ir už visus be išimties tokio pobūdžio veiksmus, tačiau jos taip pat galės apsiriboti atsakomybe už grasinančius, įžeidžiančius ar viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus. Atsakomybė bus taikoma ne tik asmenims, bet ir organizacijoms ar bendrovėms.
          Bausmė už visus minėtus nusikaltimus negalės būti mažesnė negu įkalinimas nuo vienerių iki trejų metų. Valstybės institucijos privalės pačios pradėti tokių nusikaltimų tyrimą nelaukdamos nukentėjusiojo skundo. Rasistinius ar ksenofobinius motyvus bus privalu vertinti kaip sunkinančias aplinkybes nagrinėjant kitus nusikaltimus. Savo ruožtu europarlamentarai siūlo įrašyti, jog „jeigu su rasizmu arba ksenofobija susijusį teisės pažeidimą padaro pareigūnas, tai laikoma sunkinančia aplinkybe“. Taip pat turėtų būti vertinamas ir darbdavio padarytas nusikaltimas darbuotojui, mano EP.
         Pamatiniame nutarime neįvardijami konkretūs istoriniai įvykiai, už kurių rėmimą ar neigimą būtų baudžiama. Ar konkretus įvykis gali būti traktuojamas kaip genocidas, nusikaltimas prieš žmoniją arba karo nusikaltimas, turės spręsti šalių teismai, remdamiesi Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitų tarptautinių teismų nutarimais. Holokaustą genocidu jau yra paskelbęs Niurnbergo tribunolas. Nebus uždrausta naudoti atskirus simbolius, tokius kaip svastika.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje
2007-11-30
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

       Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje, kurioje išreiškiamas susirūpinimas žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvių apribojimais šioje šalyje. EP ragina šalies vyriausybę gerbti demokratiją ir užtikrinti skaidrius bei sąžiningus pirmalaikius prezidento rinkimus. Savo ruožtu ES raginama aktyviau dalyvauti sprendžiant šio regiono problemas nepaisant neigiamos Rusijos nuomonės. Europarlamentarai smerkia Rusijos požiūrį į kai kurias jos kaimynines šalis.
           Europos Parlamentas reiškia „gilų susirūpinimą dėl pastarųjų įvykių Gruzijoje“ ir ragina šios šalies valdžios institucijas gerbti žodžio, įsitikinimų, žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir teisėtumą. EP nariai ragina „visas šalis būti atviras ir santūriai elgtis“, o Gruzijos valdžios institucijas – atlikti nuodugnų, nešališką ir nepriklausomą tyrimą, ypač dėl perdėto teisėsaugos pareigūnų jėgos naudojimo.
            Europarlamentarai ragina ES „dėti visas pastangas“, kad būtų sumažinta įtampa tarp prezidento M. Saakašvilio  šalininkų bei opozicijos. EP narių nuomone, tarptautinė bendruomenė turėtų aktyviau reaguoti į įvykius šioje šalyje, nes „atviresni tarptautiniai debatai galėtų sustiprinti nuomonių įvairove pagrįstas viešas diskusijas ir demokratijos plėtrą Gruzijoje“.
             EP kviečia Gruzijos valdžią užtikrinti, kad pirmalaikiai prezidento rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi, o kandidatams nebūtų suvaržyta išraiškos laisvė bei naudojimasis žiniasklaidos priemonėmis. Savo ruožtu EP nariai sveikina Gruzijos ketinimą pakviesti į šiuos rinkimus tarptautinius stebėtojus ir ragina EP nusiųsti savo stebėtojų grupę.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl turizmo
2007-11-30
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje raginama suderinti turistų apgyvendinimo kokybės standartus, stiprinti keleivių teises bei atsižvelgti į gausėjančius kelionių užsakymus internetu. Taip pat siūloma apsvarstyti galimybę sukurti nuolatinį bilietą mainų programose dalyvaujančiam jaunimui.
           Europos Parlamentas ragina Šengeno valstybes ir kitas ES šalis supaprastinti vizų išdavimą jau turintiems Sąjungos šalių vizas, taikyti bendrus jų išdavimo kriterijus bei įkurti bendrus konsulinius skyrius vizų prašytojams iš ES nepriklausančių šalių. Ataskaitoje taip pat siūloma skatinti vizų turistų grupėms išdavimą ir mažinti turistinių vizų kainą.
           Ataskaitoje akcentuojama turistų apgyvendinimo kokybės standartų suderinimo Europoje būtinybė, nors ir pripažįstama, kad „bendrą klasifikavimo sistemą Europos lygiu būtų labai sunku sukurti“. Todėl raginama bendradarbiaujant su Europos viešbučių ir maitinimo organizacijomis sukurti bendrus kriterijus ir ženklinimą, kuris suteiktų vartotojams aiškią informaciją apie apgyvendinimo paslaugas bet kurioje ES šalyje.
           Kadangi vis daugiau turistų užsisako keliones tiesiogiai internetu, o ne per tarpininkus, europarlamentarai pažymi būtinybę užtikrinti asmens duomenų apsaugą elektroniškai rezervuojant turizmo paslaugas. Taip pat svarbu, kad vartotojai gautų „teisingą, neklaidinančią, nepasenusią ir nedviprasmę“ informaciją.
            Europos Parlamentas ragina geriau reklamuoti Europos patrauklumą turistams – pavyzdžiui, rinkti „geriausią metų Europos turistinę vietą“, taip pat pritraukti lankytojus į mažiau žinomas vietas naujosiose ES šalyse.
 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Ispanijos ministro pirmininko kalba
2007-11-30
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento plenariniame posėdyje Briuselyje jau penktą kartą surengti debatai apie Europos ateitį, dalyvaujant ES šalių vyriausybių vadovams. Šįkart juose kalbėjo Ispanijos vyriausybės pirmininkas José Luis Rodríguez Zapatero.
            Ispanijos vyriausybės vadovas pažymėjo, kad ši šalis „daug skolinga Europai“ už pastarųjų dvidešimties metų ekonomikos augimą. „Ispanija, gavusi labai daug naudos iš Bendrijos solidarumo, norėtų, kad naujosios šalys narės naudotųsi tokiais pačiais privalumais, bei yra pasiryžusi pasidalinti savo patirtimi“, – kalbėjo J.L. Rodríguez Zapatero.
             Prelegentas pasidžiaugė parengta Lisabonos sutartimi, taip pat naujųjų ES narių ketinimu įsivesti eurą. Jis ragino toliau plėtoti bendrą prekių, paslaugų ir tinklų rinką, padidinti jos skaidrumą ir atvirumą bei užtikrinti socialines teises. „Mūsų ekonomikos modelis neįsivaizduojamas be teisingumo“, – pažymėjo Ispanijos premjeras. Prelegentas ragino nepamiršti teigiamo imigracijos potencialo, tačiau šalinti emigracijos priežastis ir veiksmingiau kontroliuoti sienas. Savo ruožtu J.L. Rodríguez Zapatero teigė, jog „Ispanija remia atvirą energetikos politiką, pagristą skaidria bendra rinka, užtikrintu tiekimu ir mažesniais nuostoliais aplinkai“.
            „Negalėsime iki galo įgyvendinti savo tikslų, jei ginsime tik savo interesus. Pasieksime juos skleisdami savo vertybes tarptautinėje arenoje“, – teigė prelegentas ir pridūrė, jog „Europa privalo vaidinti lemiamą vaidmenį nustatant sąžiningas globalizacijos taisykles“.  J.L. Rodríguez Zapatero pasidžiaugė, jog Reformų sutartis leis ES vykdyti veiksmingesnę užsienio politiką. Savo ruožtu kalbėtojas pažymėjo „gyvybiškai svarbią“ bendrosios gynybos politikos reikšmę, taip pat ragino glaudžiau bendradarbiauti su rytinėmis ir pietinėmis ES kaimynėmis, Lotynų Amerikos šalimis bei Jungtinėmis Tautomis.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl santykių su Ukraina
2007-11-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Ukraina yra strateginės svarbos ES kaimynė. Po 2004 m. plėtros ES tapo didžiausia Ukrainos prekybos partnere. EP pritaria rengiamai laisvosios prekybos sutarčiai su Ukraina, tačiau ragina užtikrinti socialinę paramą, įveikti korupciją ir stiprinti energetikos dialogą.
          EP nariai džiaugiasi ES sprendimu suteikti Ukrainai rinkos ekonomikos šalies statusą. Jie pripažįsta dideles Ukrainos vyriausybės pastangas sukurti gerai veikiančią rinkos ekonomiką. Kai Ukraina baigs stojimo į PPO procesą, ES ir Ukraina yra pasiryžusios kurti bendrą laisvos prekybos zoną. Vis dėlto, siekiant išvengti neigiamų jos padarinių labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, Parlamento nuomone, „ES pastangos neturėtų apsiriboti vien ekonomine Ukrainos integracija – turėtų būti kuriami socialinės paramos pagrindai“.
          EP ragina Ukrainą skatinti veiksmingą viešųjų paslaugų teikimą visiems piliečiams, reformuoti mokesčių sistemą, sėkmingai užbaigti privatizaciją, išardyti monopolius, panaikinti eksporto subsidijas ir užtikrinti valstybinio banko nepriklausomumą. Be to, EP narių nuomone, būtina veiksmingiau kovoti su korupcija ir geriau apginti intelektinės nuosavybės teises. Savo ruožtu Ukraina raginama „teikti pirmenybę ekonomikos modelio, pagrįsto žinių ekonomika, tobulinimui ir iš esmės padidinti BVP dalį, skiriamą moksliniams tyrimams ir akademiniams mainams“. Europos Komisija turėtų suteikti šioms sritims finansinę ir techninę paramą, mano EP nariai.
           Europos Parlamentas ragina stiprinti aukščiausio lygio Ukrainos ir ES dialogą energetikos srityje. „Prieiga prie energijos šaltinių turėtų būti nustatoma pagal daugiašales taisykles ir joms neturėtų kenkti dvišaliai prekybos susitarimai“, – pažymima rezoliucijoje. Europos Parlamentas pritarė ES ir Ukrainos sutartims dėl trumpalaikių vizų bei readmisijos.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė dėl naujųjų ES šalių sienų atvėrimo
2007-11-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamentas pritarė sprendimui atverti devynių 2004 m. į ES įstojusių valstybių sienas su kitomis Šengeno erdvės šalimis. Sausumos ir jūrų sienos bus atvertos nuo šių metų gruodžio 21 d., o oro sienos – nuo 2008 m. kovo 29 d. Kartu Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje sveikinamos sparčios naujųjų ES šalių pastangos atitikti Šengeno standartus, taip pat raginama atnaujinti šalių pažangos įvertinimus bei greičiau įgyvendinti SIS II sistemą.
           2004 m. į ES įstojusių valstybių, išskyrus Kipro, sienas atverti tapo įmanoma tuomet, kai šios šalys prisijungė prie Šengeno informacinės sistemos (SIS). SIS leidžia valstybėms valdyti bendrą duomenų bazę, kuri padeda užtikrinti veiksmingą sienų kontrolę ties Šengeno erdvės riba.
          Po 2004 m. ES plėtros buvo nutarta sukurti naują Šengeno informacinę sistemą – SIS II. Būdama techniškai pranašesnė negu esama, ji įgalins ne tik prijungti daugiau šalių, bet ir efektyviau naudoti duomenis bei sustiprinti sienų apsaugą – pavyzdžiui, ieškoti asmenų pagal biometrinius duomenis arba susieti automobilių ir asmenų paiešką. Pagal ankstesnį planą SIS II turėjo pradėti veikti šių metų kovą.
           Vis dėlto techninis pasirengimas automatiškai negarantavo sienų atvėrimo. Prieš atverdama sienas kiekviena šalis turėjo įrodyti savo pasirengimą visiškai įgyvendinti Šengeno sutartį. Šiuo tikslu valstybės turėjo užpildyti ES klausimyną, taip pat priimti ekspertų grupes, kurios vykdė patikrinimus institucijose ir pasienio postuose.
            EP ataskaitos priede įvertinamas naujųjų ES narių (išskyrus Kiprą, Bulgariją ir Rumuniją) pasirengimas atverti sienas. Pažymima, jog iš pradžių Lietuvai buvo iškelta užduotis pagerinti jūros sienos apsaugą (atnaujinti įrangą ir padidinti darbuotojų profesionalumą). Be to, tikrinimo metu buvo nustatyta, jog Panemunės pasienio posto, taip pat Vilniaus ir Palangos oro uostų pasienio infrastruktūra neatitiko Šengeno standartų. ES ekspertai taip pat pažymėjo poreikį geriau užtikrinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nešališkumą. Iki šiemet atliktų pakartotinių patikrinimų Lietuva sugebėjo pagerinti padėtį, todėl nebeliko rimtų kliūčių sienų atvėrimui.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl santykių su Rusija
2007-11-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje reiškiamas „rimtas susirūpinimas“ žmogaus teisių ir demokratijos padėtimi Rusijoje, ypač artėjant Valstybės Dūmos ir prezidento rinkimams. EP teigimu, „svarbu, kad ES kalbėtų vienu balsu, rodytų solidarumą ir laikytųsi vienybės santykiuose su Rusijos Federacija“.
        „Esama padėtis Rusijoje kelia rimtą susirūpinimą dėl pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos, žodžio laisvės, taip pat dėl pilietinės visuomenės ir asmenų teisių prieštarauti valdžiai ir reikalauti jos atskaitomybės už savo veiksmus“, – sakoma rezoliucijoje. Europos Parlamentas atkreipia dėmesį į sunkias žurnalistų, įskaitant užsienio korespondentus, darbo sąlygas Rusijoje, kur jie patiria spaudimą ir gąsdinimus. Jis taip pat susirūpinęs nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimais. Savo ruožtu Europos Parlamentas „dar kartą griežtai kritikuoja Rusijos politiką Čečėnijoje“, smerkia gausius žmogaus teisių pažeidimus joje ir ragina Rusijos valdžią imtis veiksmų padėčiai pataisyti.
          EP ragina Rusijos vyriausybę „kartu su ES sudaryti sąlygas skubiai pradėti derybas dėl naujos ES ir Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties“, kurios buvo pristabdytos dėl Rusijos taikomo draudimo mėsos eksportui iš Lenkijos. Savo ruožtu EP nariai pažymi, kad „demokratija ir žmogaus teisės turi būti bet kokios ateityje pasirašomos sutarties su Rusijos Federacija pagrindas“. Be to, ši sutartis turėtų apimti Energetikos chartijos principus. 
           Rezoliucijoje teigiama: „Ginčai dėl energijos tiekimo ir transportavimo turi būti sprendžiami derybomis, be diskriminavimo ir laikantis skaidrumo. Jie niekada neturi būti naudojami kaip politinio spaudimo ES ar bendros kaimynystės šalims priemonė“. Sveikindamas suintensyvėjusį ES ir Rusijos energetinį dialogą, Parlamentas pažymi, jog „tarpusavio priklausomybė ir skaidrumas turi būti bendradarbiavimo šioje srityje pagrindas“. Pasak EP narių, „šie principai turi būti taikomi stambiems energetikos infrastruktūros projektams, tokiems kaip Baltijos jūros dujotiekis“. EP nariai ragina ES „kalbėti su Rusija vienu balsu jautriais energetikos klausimais“. Jie taip pat pažymi pastangas rasti kompromisą dėl naftos tiekimo vamzdynais nutraukimo „Mažeikių naftai“, kuris „pasirodė esąs politiškai motyvuotas“.
            Europarlamentarai nerimauja dėl Rusijos ketinimų, atsakant į JAV planus dislokuoti Vidurio Europoje priešraketinę sistemą, pasitraukti iš Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties. Pasak EP, tokie ketinimai „galėtų sukelti naujas ginklavimosi varžybas“, todėl jie „kelia rimtų abejonių dėl taikos ir stabilumo Europos žemyne išsaugojimo“. EP nariai „kviečia Rusijos ir JAV valdžią suintensyvinti diskusijas gynybos ir saugumo srityje, tiesiogiai ar netiesiogiai įtraukiant ES šalis“. Šalys taip pat raginamos „susilaikyti nuo veiksmų ar sprendimų, kurie galėtų būti suprasti kaip grėsmė taikai ir stabilumui Europos žemyne“.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė direktyvai dėl dirvožemio apsaugos
2007-11-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Blogėjantis dirvožemio derlingumas yra viena svarbiausių Europos problemų, atsiradusi dėl dykumėjimo ir erozijos. Naujoji pagrindų direktyva dėl dirvožemio apsaugos įpareigos valstybes įdiegti užterštų sklypų nustatymo sistemas, parengti dirvožemio valymo strategijas bei keistis naudinga patirtimi.
        Jei ES Taryba pritars Parlamento nuomonei, per šešerius metus nuo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę valstybės turės sudaryti žemės plotų, kuriuos galėjo paveikti dirvožemiui žalinga veikla (tokia kaip kasyba ar atliekų laidojimas), sąrašą. Vėliau šalys ar jų regionai turės sudaryti visų užterštų sklypų sąrašus, kurie būtų atnaujinami bent kas septynerius metus. Valstybės turės paskirti vieną arba kelias institucijas, atsakingas už tokių sąrašų sudarymą.
         Jei siūloma direktyva būtų patvirtinta, per septynerius metus nuo jos perkėlimo ES šalys turės parengti dirvožemio valymo strategijas, kuriose atsispindėtų tikslai, priemonės, finansavimo šaltiniai bei veiksmų tvarkaraštis. Tačiau Europos Parlamentas siūlo palikti teisę valstybėms apsispręsti, ar priimti nacionalinę dirvožemio valymo priemonių strategiją, ar skirtingas žemesnių administracijos lygmenų strategijas.
          Per penkerius metus nuo direktyvos perkėlimo valstybės turės numatyti „prioritetines teritorijas“, kurioms reikia ypatingos apsaugos nuo erozijos, organinių medžiagų ar biologinės įvairovės mažėjimo, įdruskėjimo, rūgštingumo didėjimo, nuošliaužų ar dykumėjimo. Toks sąrašas būtų atnaujinamas kas dešimt metų. Valstybės turėtų pačios pasirinkti šių teritorijų apsaugos priemones,  mano europarlamentarai. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm 


Prancūzijos prezidento kalba
2007-11-14
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           „Negalima kaltinti tautas suklydus“, –Europos Parlamente Strasbūre teigė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Pasak prelegento, nepritarimas Europos Konstitucijai nereiškia, jog Prancūzijos piliečiai nebenori Europos, – atvirkščiai, iš ES jie tikisi daugiau.
           Pažymėjęs, jog žmonės „jaučiasi taip, tarsi Europa jų nebegintų ir būtų abejinga jų gyvenimo sunkumams“, N. Sarkozy pridūrė, jog „Europa negali būti tik [...] procedūrų ir taisyklių mašina“, atitolusi nuo piliečių lūkesčių. Priminęs, jog Europos vienijimas po Antrojo pasaulinio karo rėmėsi taikos, brolybės ir pažangos viltimi, prelegentas ragino politikos priemonėmis pasiekti, „kad Europa būtų ne vien svajonė, bet ir realybė“.
           „Prancūzijos tauta suteikė man leidimą tam, kad supaprastintą [ES] sutartį ratifikuotų parlamentas“, – teigė N. Sarkozy, priminęs, jog prezidento rinkimų kampanijos metu atvirai tai deklaravo. Atsakydamas į referendumo šalininkų kritiką, prelegentas pridūrė: „Jei Europa yra demokratiška Europos Parlamente, Prancūzija yra demokratiška Prancūzijos parlamente.“
             Pažymėjęs, jog naujoji sutartis išspręs institucinę, bet ne politinę ar moralinę ES krizę, prelegentas paragino diskutuoti apie Sąjungos tikslus ir siekius. Šiuo tikslu kitąmet ES pirmininkausianti Prancūzija norėtų sutelkti „išminčių komitetą“, kurį sudarytų žymūs istorikai, geografai, filosofai, verslininkai bei įvairių kultūrų atstovai. 
              Prelegentas paminėjo būsimo savo šalies pirmininkavimo ES prioritetus. Tai bendroji žemės ūkio politika, aplinkosauga ir klimato kaitos stabdymas, ES vaidmens pasaulyje stiprinimas, bendrosios gynybos politikos kūrimas, migracijos valdymas. N. Sarkozy taip pat ragino labiau įsiklausyti į naujųjų ES narių nuomonę, nes „šios šalys turi tokias pačias teises, kaip ir šalys, kurios integravosi į ES iki jų“.
             „Europoje per mažai debatų, demokratijos ir politikos, todėl tiek daug žmonių jaučiasi atitolę“, – teigė Prancūzijos prezidentas. Jis pažymėjo poreikį gerbti požiūrių įvairovę, taip pat vertinti tautines tapatybes – „didžiausią Europos turtą“. „Neturime bijoti tapatybių. Siekti apsaugoti savo tapatybę nėra liga. Tapatybės tampa pavojingos tuomet, kai joms iškyla grėsmė“, – teigė N. Sarkozy. Pažymėjęs, jog „Europos tautos išgyvena labai gilią tapatybės krizę“, prelegentas paragino nesuvokti ES kaip grėsmės tautų tapatybei, o kaip priemonę jas sustiprinti remiantis bendromis vertybėmis, tokiomis kaip žmogaus teisės.
              „Kai geriau Prancūzijai, geriau visai Europai“, – pažymėjo N. Sarkozy, priminęs savo reformų programą. Kalbos pabaigoje Prancūzijos prezidentas pažadėjo „sugrąžinti Prancūziją į Europos kūrimo centrą“ ir atgaivinti piliečių pasitikėjimą ES. 
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl Serbijos reformų
2007-10-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

               Serbija nusipelnė ypatingo pagyrimo už tai, kad praėjusiais metais taikiai išsprendė nemažai sudėtingų problemų“, – sakoma Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje. Vis dėlto naujoji Serbijos vyriausybė raginama veiksmingiau spręsti korupcijos ir mažumų teisių problemas, taip pat sulaikyti karo nusikaltėlius.
            Europarlamentarai džiaugiasi, kad praėjusiais metais buvo panaikinta Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjunga, suorganizuoti teisingi ir laisvi šalies parlamento rinkimai bei suformuota nauja proeuropietiška vyriausybė. Europos Parlamentas taip pat pažymi, kad naujojoje šalies konstitucijoje „esama teigiamų nuostatų dėl žmogaus teisių“, bei giria Serbiją už didesnį valdžios skaidrumą.
            Neseniai pasibaigusias derybas dėl ES ir Serbijos Stabilizavimo ir asociacijos sutarties parlamentarai „laiko svarbiu žingsniu siekiant įstoti į ES“. Jų nuomone, neatsiejama šios sutarties pasirašymo sąlyga yra Serbijos bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai. Nors neseniai buvo sulaikyti ir Hagos teismui perduoti du iš šešių pabėgusių karo nusikaltimais kaltinamų asmenų, Serbija raginama sulaikyti likusiuosius, įskaitant buvusį Bosnijos serbų generolą Radko Mladič.
            Stojimo į ES perspektyvoje svarbus ir Kosovo klausimas – EP nariai laikosi nuomonės, jog „išsprendus Kosovo statuso problemą, padidės stabilumas Vakarų Balkanuose ir pagerės šio regiono integracija į ES“. Savo ruožtu Serbija raginama iki galo išspręsti pabėgėlių ir perkeltų asmenų problemas, taip pat užtikrinti tautinių mažumų teises ir skatinti tarpusavio pakantumą, ypač daugiatautėje Vojvodinoje. EP pažymi policijos, teisėsaugos ir kitų valstybės organų etninio neutralumo svarbą, taip pat reiškia susirūpinimą tebesitęsiančiu romų diskriminavimu.
             Europos Parlamentas pažymi, kad korupcijos teismuose ir policijoje bei organizuoto nusikalstamumo problemos yra „pagrindinė kliūtis siekiant pritraukti didesnes užsienio investicijas", todėl Serbijos vyriausybė raginama įgyvendinti išsamią kovos su korupcija strategiją. Demokratijos plėtrai trukdo ir Konstitucinio Teismo neveiksnumas, kadangi vis dar nepateiktos šio teismo teisėjų kandidatūros. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente įteikta Sacharovo premija
2007-10-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Sudano žmogaus teisių advokatas Salih Mahmud Osman – šių metų Sacharovo premijos laureatas. Premija laureatui bus iškilmingai įteikta gruodžio 11 d. Strasbūre.
          Advokatas ir Sudano parlamento narys S.M. Osman dirba „Sudano kovos su kankinimais organizacijoje“, kuri teikia nemokamą teisinę pagalbą nukentėjusiems nuo pilietinio karo ir žmogaus teisių pažeidimų. Jo pokalbiai su liudininkais bei įrašai apie nusikaltimus Darfūro regione buvo perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui. Šis advokatas taip pat atstovauja Sudano vyriausybės kaltinamiems žmonėms – jam pavyko apginti žmones, kuriems grėsė mirties bausmė ar galūnių nukirtimas. Kova su neteisybe šiam teisininkui kainavo brangiai – jo šeimos nariai buvo kankinami ir žudomi, o 2004 m. nepateikus kaltinimų S.M. Osman septyniems mėnesiams buvo įkalintas pats. 2006 m. išrinktas Sudano parlamento nariu S.M. Osman didžiausią dėmesį skiria įstatymo viršenybės stiprinimui.
          Sacharovo premiją Europos Parlamentas įsteigė 1988-aisiais, siekdamas paremti už demokratiją ir žmogaus teises kovojančius asmenis bei organizacijas. Nugalėtojai apdovanojami diplomu bei 50 tūkst. eurų čekiu. Anksčiau šį apdovanojimą yra gavę Nelson Mandela, Alexander Dubček, Aung San Suu Kyi, Kofi Annan, „Žurnalistai be sienų“ ir kiti. Pernai Sacharovo premija buvo skirta Baltarusijos opozicijos lyderiui Aliaksandr Milinkevič.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas siūlo Afganistane auginamas aguonas skirti medicinai
2007-10-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Jungtinių Tautų duomenimis, pernai Afganistane buvo neteisėtai išauginta net 6100 tonų aguonų – dukart daugiau negu 2004 m. Kadangi beveik 40 proc. Afganistano BVP yra susiję su opijumi, europarlamentarai pataria teisėtai iš aguonų gaminamus produktus tiekti į legalią pasaulinę analgetikų rinką, tačiau jie ragina griežtai prižiūrėti gamybos procesą.
           Nors padidėjo provincijų, kuriose nebeauginamos aguonos, Afganistanas tebėra didžiausias pasaulyje mirtingumą sukeliančio narkotiko – opiatų – tiekėjas (jis užima 93 proc. pasaulinės opiatų rinkos). Iš narkotikų prekybos pelnosi sukilėlių grupuotės, Talibanas ir teroristinės organizacijos, o tai gresia Afganistano politiniam stabilumui ir stabdo jo ekonominę plėtrą. Tuo tarpu ES išlieka didžiausia paramos teikėja projektams, kuriais stengiamasi sumažinti opijaus pasiūlą ir skatinti alternatyvius pragyvenimo šaltinius.
           Europarlamentarų nuomone, visų pirma reikėtų skatinti visapusę kaimo plėtrą, ypač skurdžiausiose Afganistano vietovėse ir ten, kur dar negaminamas opijus. Todėl svarbu siekti, „kad laukuose, kuriuose dabar nelegaliai auginamos aguonos, būtų auginama legaliems opiumo pagrindu gaminamiems analgetikams reikalinga žaliava“. Vis dėlto, europarlamentarų nuomone, gamybos procesą turi griežtai prižiūrėti tarptautinės organizacijos, kurios „užkirstų kelią bet kokiai galimybei gaminius tiekti į nelegalias rinkas – pavyzdžiui, heroino“.
           EP nariai taip pat ragina pažaboti „aukščiausio Afganistano administracijos lygmens institucijų korupciją“, ypatingą dėmesį skiriant Vidaus reikalų ministerijai, atsakingai už narkotikų gamybos kontrolę. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl Turkijos reformų
2007-10-25
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento patvirtintoje rezoliucijoje sveikinamas naujosios Turkijos vyriausybės pasiryžimas spartinti reformas, tačiau pažymima, jog reikia daugiau pažangos žmogaus teisių ir kurdų klausimais. Nors armėnų genocido pripažinimas nėra formalus priėmimo į ES kriterijus, „narystės siekiančiai šaliai būtina susitaikyti su savo praeitimi ir ją pripažinti“, teigia europarlamentarai.
             Europos Parlamentas sveikina Turkiją surengus laisvus ir teisingus šalies parlamento rinkimus, taip pat išrinkus naują prezidentą. Jis remia naujosios šalies vyriausybės įsipareigojimą spartinti reformas – visų pirma priimti naują Konstituciją, kuri gintų žmogaus teises ir laisves bei užtikrintų demokratinę ir sekuliarią Turkijos valstybę. Kita vertus, rezoliucijoje pažymima, jog Turkija dar neįgyvendino visų Asociacijos sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl jos derybų dėl narystės ES baigtis „gali būti įvairi“. EP ypač pažymi būtinybę užtikrinti civilinę kariuomenės kontrolę, taip pat politinę slaptųjų tarnybų ir policijos priežiūrą.           
             Europos Parlamentas sveikina tai, kad daug moterų Turkijoje užima stiprias pozicijas šalies ekonomikoje ir akademinėje bendruomenėje, o jų vaidmuo politikoje stiprėja. Kita vertus, moterų teisių pažeidimai Turkijoje, ypač vadinamieji „nusikaltimai dėl garbės“, išlieka rimta problema. Todėl EP nariai ragina naująją Turkijos vyriausybę „sustiprinti pastangas išnaikinti prieš moteris nukreiptą prievartą ir diskriminacinę praktiką“. 
             Europarlamentarai pakartotinai ragina Turkijos vyriausybę išvesti ginkluotąsias pajėgas iš Kipro, taip pat „rasti ilgalaikį kurdų klausimo sprendimą“ bei parengti „išsamią socioekonominio pietryčių Turkijos vystymosi strategiją“. Savo ruožtu jie smerkia Kurdistano darbininkų partijos vykdomą prievartą. Europos Parlamentas taip pat ragina naująją Turkijos vyriausybę pradėti susitaikymo su Armėnija procesą, tarpininkaujant Europos Komisijai.
             Europos Komisija raginama teikti „tikslingą paramą pilietinei visuomenei“, ypatingą dėmesį skiriant šalies pietryčiams. Savo ruožtu Komisija raginama būsimoje pažangos ataskaitoje publikuoti politinių kriterijų stebėjimo rezultatus, įskaitant informaciją apie teismų reformą, kovą su korupciją, pagarbą pagrindinėms teisėms, kankinimų netoleravimo politikos įgyvendinimą, moterų, mažumų, religinių ir kultūrinių teisių apsaugą.
             Europarlamentarai savo ruožtu ragina pradėti ES ir Turkijos derybas dėl energijos sutarties ir paskatinti Turkiją prisijungti prie Europos energijos bendrijos, atsižvelgiant į dujų tranzito per Turkiją svarbą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas ragina uždrausti rūkyti visose viešose patalpose
2007-10-25
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Tik visiškai uždraudus rūkyti visose uždarose darbo patalpose, įskaitant maitinimo ir gėrimo įstaigas, ir visose viešose įstaigose bei transporto priemonėse, bus galima apsaugoti darbuotojus ir nerūkančiuosius“, – sakoma Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje. 
            Kasmet ES dėl rūkymo miršta mažiausiai 650 tūkst. žmonių, o dar 80 tūkst. miršta nuo pasyvaus rūkymo. Europos valstybių ekonomika dėl tabako vartojimo kasmet patiria šimtų milijardų eurų žalą. Dėl tabako vartojimo patirtas išlaidas padengia visuomenė, nors beveik 70 proc. ES piliečių nerūko.
           Todėl Europos Parlamentas ragina ES šalis „per dvejus metus visiškai uždrausti rūkyti visose uždarose darbo patalpose, įskaitant maitinimo įstaigas, ir visose ES uždarose viešosiose įstaigose ir viešojo transporto priemonėse“. Jei visos ES šalys to nepadarys pačios, Europos Komisijai siūloma iki 2011 m. pasiūlyti teisės aktą dėl darboviečių apsaugos nuo rūkalų. 
            ES valstybės raginamos įsipareigoti iki 2025 m. perpus sumažinti jaunimo rūkymą, taip pat teikti ataskaitą Europos Komisijai apie šios srities pažangą. Siūloma ateityje aptarti galimybę visoje ES uždrausti parduoti tabako gaminius jaunesniems kaip 18 metų asmenims, taip pat uždrausti tabako gaminių reklamą internete. Cigarečių pardavimo aparatus siūloma leisti įrengti tik ten, kur jais negalės pasinaudoti nepilnamečiai.
           Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją iki 2008 m. pasiūlyti nedelsiant uždrausti visus priklausomybę skatinančius, kancerogeninius, mutageninius ir toksiškus reprodukcijai tabako gaminių priedus, taip pat nustatyti išsamią tabako priedų registravimo, vertinimo ir leidimų naudoti suteikimo procedūrą.
           EP siūlo ateityje ES lygmeniu nustatyti aukštą minimalų visų tabako gaminių apmokestinimo lygį. „Nepriimtina, kad kai kurios valstybės narės skatina pirkti tabako gaminius mažindamos mokesčius savo šalyje, taip siekdamos padidinti savo bendrąsias pajamas“, – pažymi europarlamentarai. Gamintojai taip pat turėtų apmokėti visas su sveikata susijusias išlaidas, atsiradusias dėl tabako naudojimo, mano EP.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl lengvųjų automobilių dujų išskyrimo
2007-10-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Europos Sąjungoje 19 proc. viso anglies dvideginio išskiria lengvieji automobiliai. Šis kiekis nuolat auga, o tai skatina klimato šilimą ir kenkia aplinkai. Nors ES jau prieš gerą dešimtmetį iškėlė konkrečius tikslus sumažinti anglies dvideginio išskyrimą, kol kas nuo jų atsiliekama. Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje raginama taikyti privalomąsias šių dujų išskyrimo iš lengvųjų automobilių ribas. Dar šiemet Europos Komisija ketina pasiūlyti atitinkamą teisės aktą.
          Europos Parlamentas siūlo privalomąsias anglies dvideginio išskyrimo ribas taikyti nuo 2011 m. EP narių nuomone, 2015 m. naujai pagaminti lengvieji automobiliai turėtų vidutiniškai išskirti ne daugiau kaip 125 g anglies dvideginio vienam kilometrui. Europarlamentarų manymu, automobilių gamintojai tai turėtų pasiekti „vien techninėmis priemonėmis“. Iki 2020 m., deputatų nuomone, anglies dvideginio išskyros neturėtų viršyti 95 g/km. Be to, iki 2016 m. Europos Komisija turėtų patvirtinti ilgalaikius tikslus, mano europarlamentarai. Jie siūlo apsvarstyti galimybę iki 2025 m. sumažinti šių dujų išskyrimą bent iki 70 g/km.
          EP pritaria Europos Komisijos ketinimui reguliuoti nedidelės galios prekybos transporto priemonių išskiriamo anglies dvideginio kiekį. Europarlamentarų teigimu, šiems automobiliams taikomi standartai ir reikalavimai „turėtų kuo labiau atitikti tuos, kurie taikomi lengviesiems automobiliams."
         EP nariai pritartų ir įpareigojimui taupiau naudoti degalus tobulinant variklių technologijas bei naudojant biokurą. Kita vertus, EP nariai „pripažįsta, kad gamintojams reikia 5-7 metų norint kuo ekonomiškiau pakeisti transporto priemonių konstrukciją“. Kad automobilių rinka nebūtų sutrikdyta, EP nariai siūlo kiekvienam gamintojui arba importuotojui suteikti teisę netaikyti anglies dvideginio išskyrimo reikalavimų penkiems šimtams pažymėtų lengvųjų automobilių per metus.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino rekomendaciją dėl Europinės kvalifikacijos sąrangos
2007-10-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

        Europos kvalifikacijų sąranga leis įvertinti žmogaus kvalifikaciją, įgytą nuo vidurinės mokyklos baigimo nesvarbu kurioje ES šalyje. Šioje sąrangoje aštuonios vertikaliosios pakopos susiejamos su trimis horizontaliosiomis sritimis – žiniomis, įgūdžiais bei kompetencija.
        ES šalims rekomenduojama iki 2010-ųjų priderinti savo teikiamus kvalifikacinius laipsnius prie EKS. Tuo tarpu iki 2012-ųjų visi ES išduoti diplomai, mokslo baigimo pažymėjimai ir EUROPASS dokumentai turėtų nurodyti įgytą EKS kvalifikacijos lygį. EKS bus susieta ir su galiojančia studijų kredito sistema bei planuojama profesinio mokymo kreditų sistema.
        Dėl šios rekomendacijos pasiektas Parlamento ir ES Tarybos kompromisas. Šis dokumentas – rekomendacinio pobūdžio, nes švietimas ir mokslas yra valstybių kompetencijos sritis.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm

Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl Europos oro uostų paslaugų kokybės
2007-10-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje raginama imtis ES lygio veiksmų siekiant didinti Europos oro uostų pajėgumus ir kartu apsaugoti aplinką. Europarlamentarai taip pat ragina sparčiau įgyvendinti Antžeminių paslaugų direktyvą, ypač naujosiose ES šalyse. Jie siūlo imtis veiksmų oro uostuose teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti.
           Manoma, jog iki 2025 m. skrydžių paklausa padidės 2,5 karto. Esami oro uostai negalės išsiplėsti tiek, kiek reikia, todėl reikės statyti naujus. Tuo tarpu, nepaisant pažangesnių lėktuvų, dėl spartaus oro transporto augimo anglies dvideginio šiandien išskiriama dukart daugiau negu 1990 metais.
           Europos Komisija pasiūlė veiksmų planą, pagal kurį numatoma geriau naudoti esamus oro uostų pajėgumus, darniau užtikrinti skrydžių saugą oro uostuose, skatinti įvairių transporto rūšių integravimą, taip pat geriau apsaugoti aplinką planuojant oro uostų infrastruktūrą.
           EP sveikina šį planą, tačiau nuogąstauja, kad jo gali nepakakti. Jei valstybių veiksmai neišspręstų problemų, EP nariai siūlo imtis ES lygmens veiksmų. Jie ragina Europos Komisiją iki 2009 m. parengti didesnių oro uostų pajėgumų Europoje generalinį planą.
           Europarlamentarai džiaugiasi teigiamu Antžeminių paslaugų direktyvos poveikiu, tačiau jie nuogąstauja, kad jos įgyvendinimas stringa, ypač naujosiose ES šalyse. EP nariai ragina „prieš pateikiant tolesnio liberalizavimo pasiūlymą atlikti naują poveikio tyrimą dėl šios direktyvos įgyvendinimo, jos galutinės naudos ir žalos paslaugų naudotojams, darbuotojams ir keleiviams“. Europos Parlamento nuomone, siekiant pakeisti šią direktyvą daugiausia dėmesio reikėtų skirti antžeminių paslaugų ir su ja susijusių darbo vietų kokybei.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl gyvenimo sąlygų Gazoje
2007-10-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             EP Vystymosi komiteto delegacija, neseniai grįžusi iš Gazos ruožo, pranešė apie smarkiai pablogėjusius sveikatos rodiklius šiame regione – blogą maisto kokybę ir chroniškų ligų protrūkį. Beveik neteikiamos pagrindinės paslaugos – tokios kaip vandens tiekimas, kanalizacija ir šiukšlių surinkimas. Delegacija taip pat pažymėjo, jog dėl sienos kirtimo suvaržymų sutrikdytas laisvas prekių judėjimas ir humanitarinių organizacijų veikla.
           Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai „reiškia didelį susirūpinimą humanitarine krize Gazos ruože ir galimais rimtais šios krizės padariniais“. EP nariai ragina Izraelį užtikrinti humanitarinės pagalbos, paramos ir svarbiausių viešųjų paslaugų tiekimą Gazos ruože, taip pat nutraukti Gazos ruožo blokadą ir užtikrinti žmonių bei prekių judėjimą. Savo ruožtu Parlamentas ragina Izraelį užtikrinti, kad į Gazos ruožą patektų rugsėjo 25 d. sustabdyti pinigų srautai.
            ES kartu su tarptautine bendruomene turėtų tęsti pagrindinės humanitarinės pagalbos teikimą palestiniečiams, mano europarlamentarai. Tuo tarpu Palestinos savivalda ir „Hamas“ judėjimas raginami palengvinti pagrindines paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų ir tarptautinių humanitarinių organizacijų darbą.
             Europos Parlamentas dar kartą ragina visas konflikto šalis atsisakyti smurto ir gerbti žmogaus teises. EP nariai remia pastangas surengti tarptautinę taikos konferenciją, kuri „padėtų siekti teisingos ir ilgalaikės taikos tarp izraeliečių ir palestiniečių, pagrįstos atitinkamomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, Izraelio Valstybės teise gyventi apibus saugių ir pripažintų sienų bei palestiniečių teise turėti tikrą valstybę“.           
             Geresnių gyvenimo sąlygų užtikrinimas Gazos ruože ir Vakarų krante gyvenantiems palestiniečiams, taikos proceso atnaujinimas ir veikiančių Palestinos institucijų įsteigimas yra pagrindiniai aspektai siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos tarp Izraelio ir Palestinos. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė skrydžių tarp ES ir JAV liberalizavimo
2007-10-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Nuo 2008 m. kovo 30 d. ES ir JAV lėktuvai galės laisvai skraidyti tarp JAV ir bet kurios Europos Sąjungos šalies. Ketvirtadienį šiai sutarčiai pritarė Europos Parlamentas. Tiesa, kol kas nepavyko sutarti dėl neribotos teisės Europos kompanijoms įsigyti JAV skrydžių bendrovių akcijų.
         Pagal šių metų balandžio 30 d. pasirašytą sutartį ES bendrovių lėktuvai galės skraidyti į JAV iš bet kurios Sąjungos šalies ar kitos Europos aviacinės erdvės valstybės (per ES šalis). Tuo tarpu JAV bendrovių lėktuvai galės skraidyti į bet kurią ES šalį iš JAV arba per JAV iš bet kurios kitos šalies. Valstybės negalės reguliuoti nei bendrovių ar pervežamų keleivių skaičiaus, nei bilietų kainų. Savo ruožtu krovininiams ES lėktuvams numatoma leisti skraidyti ir tarp JAV bei trečiųjų šalių.
          Sutartis taip pat liberalizuos bendrovių įsigijimą – ES bendrovės galės laisviau įsigyti JAV aviakompanijų, o JAV bendrovės – ES aviakompanijų akcijų. Tiesa, JAV nesutiko leisti Europos bendrovėms įsigyti daugiau kaip ketvirtadalį JAV aviakompanijų akcijų, suteikiančių balso teisę.
          Europos Komisijos vicepirmininkas ir transporto komisaras Jacques Barrot sutarties pasirašymo proga sakė: „Ekonominiu požiūriu ši neturinti precedento sutartis reiškia ryškų posūkį – ji sukurs iki 12 mlrd. eurų ekonominės naudos bei iki 80 tūkst. darbo vietų. Atvira aviacijos erdvė iš esmės pagyvins transatlantinius santykius“. Tikimasi, jog sutarčiai įsigaliojus sumažės transatlantinių skrydžių bilietų kainos, o per penkerius metus transatlantinių keleivių padaugės 26 milijonais. Manoma, jog krovinių pervežimas taip pat gerokai padidės.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją smerkiančią Birmos rėžimą
2007-09-27
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Pastarosiomis dienomis Birmoje (Mjanmare) įvyko masinės taikios demonstracijos prieš karinės chuntos priespaudą. Birmos budistų vienuolių sąjungos vadovaujami protestuotojai pareikalavo išlaisvinti EP Sacharovo premijos laureatę Aung San Suu Kyi ir kitus politinius kalinius. Europos Parlamentas parėmė šiuos siekius ir pasmerkė Birmos valdžios smurtą prieš demonstrantus
             Europos Parlamentas „džiaugiasi drąsiais budistų vienuolių ir dešimčių tūkstančių kitų taikių demonstrantų veiksmais, nukreiptais prieš antidemokratinį ir represinį režimą Birmoje“. EP nariai „griežtai smerkia brutalią Birmos valdžios reakciją“ ir „reiškia pasipiktinimą taikių protestuotojų žudymu“. EP ragina Birmos valdžią pripažinti pateiktų reikalavimų teisėtumą, taip pat nutraukti neteisėtą konstitucijos rengimo procesą ir pakeisti jį plačiai atstovaujamo Nacionalinio Konvento veikla, įtraukiant visas politines partijas bei grupes.
            Europos Parlamentas ragina Jungtines Tautas skubiai aptarti padėtį Birmoje ir imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant tikslines ekonomines sankcijas tuo atveju, jeigu Birmos režimas imtųsi smurto ir nereaguotų į raginimus atkurti demokratiją. EP nariai ragina Kiniją ir Rusiją besąlygiškai paremti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, smerkiančią brutalią Birmos valdžios prievartą demonstrantų atžvilgiu. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl bendros užsienio politikos energetikos srityje
2007-09-27
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Dėl didėjančios energijos tiekimo priklausomybės nuo iš esmės nestabilių ir nedemokratinių šalių nepakanka pačių valstybių pastangų užtikrinti patikimą energijos tiekimą“, – sakoma Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje .EP narių nuomone, būtina sukurti bendrą Europos užsienio energetikos politiką, pagrįstą solidarumu ir energijos šaltinių įvairinimu.
        Europarlamentarai ragina palaipsniui sukurti bendrą Europos užsienio energetikos politiką, kuri užtikrintų patikimą energetikos tiekimą visoje ES. Jie ragina Tarybą ir Komisiją dar iki šių metų pabaigos sudaryti tikslų tokios politikos kūrimo planą. Europos Parlamentas turi būti įtrauktas į jos kūrimo kontrolę. EP nariai ragina paskirti specialųjį ES užsienio energetikos politikos pareigūną.
      Parlamentarai siūlo teikti prioritetą energijos šaltinių diversifikavimo projektams, įgyvendinamiems kaimyninėse šalyse (ypač naujų transporto koridorių kūrimui, taip pat tiekėjų ir maršrutų diversifikavimui). Jie remia ketinimą skirti ES koordinatorius didelės svarbos projektams, tokiems kaip Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją sujungsiančios elektros perdavimo linijos tiesimas.
         Parlamentas ragina ES šalis ir Europos Komisiją „apsvarstyti grėsmę ekosistemoms ir žmonių gyvybei, kurią gali sukelti planuojamas Šiaurės Europos dujotiekis „Nord Stream“, nes planuojama trasa eina Baltijos jūros teritorija, kurios dugne yra nuskendę ginklų ir sprogstamųjų medžiagų“. EP nariai „atkreipia dėmesį į tai, kad įvykus didelio masto ekologinei katastrofai finansinė atsakomybė turėtų tekti šiame projekte dalyvaujantiems veikėjams“.
         Parlamentas ragina ES Tarybą ir Europos Komisiją „pasinaudoti savo svertais įkalbėti Rusiją įsipareigoti sukurti atvirą, sąžiningą ir skaidrią energijos gamybos ir tiekimo rinką“. „Energija neturėtų būti naudojama kaip politinio spaudimo įrankis tranzitinėms šalims ir šalims energijos gavėjoms“, – pažymima ataskaitoje. Nors „Rusijai ratifikavus Energetikos chartijos sutartį ir jos tranzito protokolą, ES aktyviau paremtų jos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje“, užuot perkėlus Energetikos chartijos principus į ES ir Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį, siūloma susitarti dėl naujos pamatinės sutarties su Rusija energetikos srityje.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl mirties bausmės moratoriumo
2007-09-27
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje paprašė ES Tarybos pasiūlyti Jungtinėms Tautoms dar šiemet priimti rezoliuciją dėl pasaulinio mirties bausmės moratoriumo. EP nariai taip pat pritarė siūlymui spalio 10-ąją paskelbti Europos kovos su mirties bausme diena. Kaip žinia, ES Taryboje tokiam siūlymui pasipriešino Lenkija, pasiūliusi kartu kovoti ir su abortais bei eutanazija.
         Atsižvelgdami į spalio 21 d. rengiamus Lenkijos parlamento rinkimus, europarlamentarai ragina būsimą Lenkijos vyriausybę paremti Europos kovos su mirties bausme dienos siūlymą, nes jis „atspindi esmines ES vertybes“.
          Tuo tarpu ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija žada jau spalį pateikti Jungtinėms Tautoms rezoliucijos dėl visuotinio mirties bausmės moratoriumo projektą. Gruodį dėl jos turėtų būti balsuojama šios organizacijos Generalinėje Asamblėjoje.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė reglamentą dėl ES geležinkelių plėtros
2007-09-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Europos Parlamentas trečiuoju svarstymu patvirtino įstatymų paketą apie ES geležinkelių plėtrą. Jame numatyta laipsniškai liberalizuoti tarptautinį keleivių vežimą traukiniais, taip pat įteisinti kompensacijas keleiviams už traukinių vėlavimą. Dėl šio įstatymų paketo jau sutarta su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jam įsigalioti.
         Europos Komisija iš pradžių siūlė kompensuoti tik už tarptautinių traukinių vėlavimą, tačiau galiausiai ES Taryba sutiko su Parlamento reikalavimu laipsniškai išplėsti šią nuostatą ir vidaus maršrutams. Jei dėl geležinkelio bendrovės kaltės keleivis bent valandą pavėluoja atvykti į galutinį kelionės tašką, jis turės teisę atgauti ketvirtadalį bilieto kainos. Jei vėluojama dvi valandas – kompensuojama bus pusė bilieto kainos. Keleiviui pageidaujant, kompensacija turės būti išmokama pinigais.
          Kompensacijos tarptautinių traukinių keleiviams įsigalios 2009 metais, o kitų tolimojo susisiekimo traukinių keleiviams – dar po kelerių metų. Nebus kompensuojama ir už vėlavimą, atsiradusį už ES ribų.
         Geležinkelio įmonė privalės „kiek galėdama stengtis“ informuoti keleivius apie vėlavimą ir  užtikrinti, kad jie pasiektų galutinį kelionės tikslą (jei reikia – ir kita transporto priemone). Kai dėl vėlavimo keleiviui neplanuotai tenka ilgai laukti, geležinkelio bendrovė turės pagal galimybes jam pasiūlyti nemokamą maitinimą, o kai tai aktualu – ir nakvynę. Kai dėl vėlavimo tolesnė kelionė „nebeatitinka pradinių planų“, keleivis turės būti pristatytas į išvykimo stotį, o kelionės kaina kompensuota. Visa tai įsigalios 2009 metais.
         Reglamente taip pat skiriama dėmesio neįgalių keleivių teisėms, taip pat invalidų ir vaikų vežimėlių vežimui. Neįgalieji turės teisę nusipirkti bilietą už tokią pačią kainą kaip sveiki keleiviai. Taip pat numatoma įteisinti geležinkelio bendrovių bei stočių prievolę užtikrinti keleivių ir jų bagažo saugumą.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente išrinkti Sacharovo premijos finalininkai
2007-09-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Europos Parlamente jungtiniame Užsienio reikalų ir Vystymosi komitetų posėdyje išrinkti  trys šių metų Sacharovo premijos finalininkai Jais tapo nužudytoji Rusijos žurnalistė Ana Politkovskaja, Sudano advokatas Salih Mahmoud Osman ir kinų disidentų Zeng Jinyan ir Hu Jia šeima.
 
Frakcijų vadovams spalio pabaigoje išrinkus nugalėtoją, jis bus apdovanotas gruodžio mėnesio plenarinėjė sesijoje.
 


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl alkoholio kontrolės
2007-09-06
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

 

          EP nariai ragina riboti jaunimo galimybes įsigyti alkoholinių gėrimų, taip pat sugriežtinti bausmes už vairavimą išgėrus bei nustatyti nulinę leistiną alkoholio ribą jauniems vairuotojams.

           ES valstybėse laikomasi skirtingos alkoholio vartojimo prevencijos ir jo daromos žalos sveikatai mažinimo strategijos. Skirtingose ES dalyse alkoholio vartojimo būdai ir tradicijos skiriasi. europarlamentarų, Kiekviena ES valstybė galėtų pritaikyti sprendimo būdus prie konkrečių problemų ir atitinkamos alkoholio daromos žalos pobūdžio; bendra alkoholio politika visoms valstybėms narėms nėra įmanoma. Europos Komisija „turėtų skatinti valstybes nares vykdyti veiksmingą ir plataus užmojo kovos su žalingu ir pavojingu alkoholio vartojimu politiką, o ją vykdančioms valstybėms narėms suteikti kuo daugiau paramos“.

          Susirūpinę padidėjusiu alkoholio vartojimu tarp nepilnamečių ir jaunimo, EP nariai siūlo įpareigoti ES valstybes sumažinti jaunimo alkoholio vartojimą. Ataskaitoje raginama apriboti galimybes jaunimui įsigyti alkoholio – visų pirma stiprinti restoranų ir barų, prekybos centrų ir pardavėjų kontrolę. Siūloma „ypač atkreipti dėmesį į tokius gėrimus kaip populiarieji alkoholiniai kokteiliai“.

          „Sumažinti alkoholio sukeltų nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių ir susijusios žalos apimtį (17 tūkst. mirties atvejų per metus) yra ES prioritetas“, – sakoma EP patvirtintoje ataskaitoje. EP nariai ragina „Europos lygmeniu skatinti neseniai vairuotojo pažymėjimą turintiems vairuotojams nustatyti leistino alkoholio kiekio kraujyje ribą, kuri būtų kuo artimesnė nulinei“. Jie taip pat siūlo „maksimaliai padidinti vairavimo išgėrus patikrų skaičių" bei „griežtinti sankcijas už vairavimą išgėrus – pavyzdžiui, pailginti vairuotojo pažymėjimo atėmimo laikotarpius“.

          Ataskaitoje taip pat raginama pradėti švietimo kampanijas apie riziką, susijusią su žalingu ir pavojingu alkoholio vartojimu, įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir verslo asociacijas. Siūloma „geriau informuoti ir moteris, ir vyrus apie su alkoholio vartojimu nėštumo metu riziką“, taip pat „geriau informuoti vyrus apie alkoholio vartojimo ir impotencijos ryšį“.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente vyko diskusijos dėl kovos su terorizmu
2007-09-06
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre surengta diskusija apie kovą su terorizmu. Daugelis kalbėtojų ragino ES šalis veiksmingiau bendradarbiauti šioje srityje, taip pat išlaikyti pusiausvyrą tarp piliečių saugumo ir žmogaus teisių. Kai kurie EP nariai abejojo, ar tokie veiksmai kaip skysčių ribojimas lėktuvuose yra pagrįsti.

           ES Tarybos vardu kalbėjęs Portugalijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Manuel Lobo Antunes pažymėjo, jog kovos su terorizmu sprendimams Taryboje reikia vienbalsio valstybių pritarimo, o jo dažnai nepavyksta užtikrinti. Pasak prelegento, padėtis turėtų pagerėti patvirtinus ES Reformų sutartį. Tuo tarpu Graham Watson apgailestavo, kad ES Taryba neranda bendro požiūrio dėl kovos su terorizmu priemonių. Dėl rezoliucijos šiuo klausimu Parlamentas numato balsuoti spalį.
 
 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente kalbėjo Portugalijos prezidentas
2007-09-06
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

 

             Europos Parlamente kalbėjęs Portugalijos prezidentas Aníbal António Cavaco Silva žadėjo dar šį pusmetį, kol Portugalija pirmininkauja ES Tarybai, baigti rengti ES Reformų sutartį. Prelegentas taip pat ragino stiprinti socialinę apsaugą ir veiksmingiau kovoti su skurdu pasaulyje.

           „Vienas iš Portugalijos pirmininkavimo prioritetų – baigti rengti Reformų sutartį, remiantis birželį Europos Vadovų Tarybos pasiektu kompromisu“, – pažymėjo A.A. Cavaco Silva. Pasak prelegento, naujosios sutarties įteisinimas leistų lengviau spręsti Europos piliečiams rūpimus klausimus – tokius kaip ekonomikos augimas, užimtumas, saugumas, aplinkosauga, energetika ir globalizacija. Portugalijos prezidentas atkreipė dėmesį, jog penktadalio turtingiausių europiečių pajamos penkiskart viršija penktadalio skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamas. Kalbėtojas paragino išlaikyti perskirstymu pagrįstą Europos socialinį modelį, jį pritaikius prie naujų aplinkybių. Pasak Portugalijos prezidento, tradicinės socialinės apsaugos priemonės jau nebėra tokios veiksmingos, todėl „kurdami ateities socialinę politiką turime siekti gerovės visuomenės, kurioje visi mes, piliečiai, būtume atsakingesni ir solidaresni“. A.A. Cavaco Silva ragino prisiminti humanitarines ir socialines vertybes, kurios įkvėpė patį Europos vienybės projektą. Savo ruožtu prelegentas ragino veiksmingiau įgyvendinti Lisabonos strategiją – skatinti užimtumą bei nenutrūkstamą mokymąsi, taip pat stiprinti aplinkosaugą ir energetinį solidarumą. A.A. Cavaco Silva taip pat pažymėjo svarbią ES atsakomybę kovojant su skurdu pasaulyje ir ragino Sąjungą būti šios srities lydere. Paminėjęs rengiamą ES ir Afrikos šalių vadovų susitikimą, A.A. Cavaco Silva pabrėžė ES ir Afrikos šalių partnerystės svarbą.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas ragina patobulinti ES teisėkūrą
2007-09-05
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

 

                 Tinkami įstatymai gali paskatinti Europos verslo konkurencingumą, ūkio augimą bei užimtumą. Todėl 2005 m. persvarstant Lisabonos strategiją numatyta gerinti ES teisės aktų kokybę ir mažinti administravimo naštą. Keliose ataskaitose, dėl kurių šioje sesijoje balsuos Europos Parlamentas, siūloma veiksmingiau siekti šių tikslų, taip pat apriboti teisiškai neprivalomų Europos Komisijos dokumentų taikymą.

                Europos teisės aktų reputacijai ir veiksmingumui kenkia nereikalinga ir neproporcinga piliečiams bei verslui ES taisyklių primetama administracinė našta, o prasta reglamentavimo kokybė valstybių narių ir Bendrijos lygmenimis silpnina teisinę valstybę bei atitolina piliečius nuo jų institucijų. Todėl europarlamentarai remia Europos Komisijos įsipareigojimą iki 2012 m. ketvirtadaliu sumažinti nereikalingą ir neproporcingą administracinę naštą. EP narių nuomone, „geresnė teisėkūra nėra susijusi vien tik su biurokratijos ir administracinės naštos mažinimu, galiojančių teisės aktų supaprastinimu ar reguliavimo panaikinimu“, – ne mažiau svarbu įtraukti visus suinteresuotus vyriausybinius ir nevyriausybinius veikėjus į teisėkūros procesą ir pasiekti, kad „Europos institucijos taptų artimomis nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų partnerėmis“.

                   EP nariai pritaria siūlymui įsteigti Europos Komisijos pirmininko vadovaujamą Poveikio vertinimo valdybą, kuri vertintų kiekvieno siūlomo naujo teisės akto poveikį ekonomikai, visuomenei, aplinkai, sveikatai ir tarptautinei padėčiai.  EP nariai ragina, kai tai tikslinga, vertinimuose atsižvelgti į poveikį mažumoms ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, taip pat lyčių lygybei.


Europos Parlamentas patvirtino ataiskaitą dėl euro zonos padėties
2007-07-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europos Parlamentas patvirtino ataskaitas apie euro zonos padėtį ir Europos centrinio banko veiklą. 2006 m. euro zonos BVP padidėjo 2,7 proc. – tai geriausias rezultatas nuo 2000 m. Fiskalinis deficitas sumažėjo nuo 2,5 proc. BVP 2005 m. iki 1,6 proc. BVP pernai. Iki 2006 m. pabaigos nedarbo lygis sumažėjo iki 7,6 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius penkiolika metų.
            EP nariai džiaugiasi, kad 2006 m. buvo palankūs ekonominio augimo ir užimtumo požiūriu – sukurta 2 mln. naujų darbo vietų ir sumažintas fiskalinis deficitas. „Vidaus paklausa, ypač investicijų srityje, buvo pagrindinė varomoji jėga, nulėmusi sustiprėjusį augimą euro zonoje“, – pažymi EP nariai. Kita vertus, jų nuomone, „dar per anksti daryti tvirtas išvadas dėl atsigavimo pobūdžio – ar jis yra daugiau ciklinis, ar daugiau struktūrinis“.
            EP nariai susirūpinę euro vertės augimu užsienio valiutų atžvilgiu. Pernai euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pakilo 11,4 proc., Japonijos jenos atžvilgiu – 12,4 proc., o Kinijos juanio atžvilgiu – 8 proc. EP nariai mano, kad tokią tendenciją nulėmė didėjančios palūkanų normos. Nuo 2005 m. gruodžio ECB jau septynis kartus didino palūkanas – dabar jos sudaro 3,75 proc. Parlamento nuomone, norint išlaikyti augimo tendenciją ir kurti naujas darbo vietas būtina griežta fiskalinė politika, todėl palūkanų normas reikėtų didinti atsargiai.
           EP ragina pasinaudoti ekonominiu pakilimu ir panaikinti deficitą bei sukauptą perteklių, kurį būtų galima naudoti skoloms mažinti ir kovoti su gyventojų senėjimo iššūkiais. EP nariai mano, kad struktūrinės reformos gaminių, paslaugų, darbo ir finansų rinkose turėtų būti įgyvendinamos sparčiau. Be to, „skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ypač svarbu baigti kurti vidaus rinką“, todėl EP nariai reikalauja, kad būtų iki galo įgyvendinta Paslaugų direktyva ir sukurta gerai veikianti paslaugų rinka. Jie dar siūlo investuoti į švietimą, labiau vystyti finansinių paslaugų sektorių ir skatinti darbo rinkos lankstumą.
        EP nariai taip pat atkreipia dėmesį į dešimtmetį besitęsiantį ir vis spartėjantį nekilnojamojo turto brangimą euro zonos šalyse. Jie ragina ECB „stebėti šias tendencijas“ ir pasiūlyti būdus padėčiai pataisyti.
       EP narių nuomone, atlyginimai turi didėti atsižvelgiant į produktyvumo augimą. Parlamentarai atkreipia dėmesį, jog įmonių vadovų atlyginimai dažnai didėja neproporcingai palyginti su žemesnio rango darbuotojų atlyginimais, todėl jie ragina sustabdyti šią tendenciją.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl ES ir Ukrainos partnerystės
2007-07-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           „Ukraina yra viena svarbiausių ES partnerių vykdant kaimynystės politiką su Rytų Europa, turinti didelės įtakos viso žemyno saugumui, stabilumui ir gerovei“. Tai sakoma ataskaitoje, kurią priėmė Europos Parlamentas. ES džiaugiasi sprendimu pradėti derybas dėl naujos sutarties su Ukraina. Jie mano, kad šios derybos turėtų baigtis Asociacijos sutartimi, kuri sustiprintų Ukrainos europinę perspektyvą ir numatytų jos narystės ES galimybę.
            Savo ruožtu Parlamentas reiškia nerimą dėl politinės įtampos Ukrainoje ir ragina „rasti visapusišką ir ilgalaikį visus tenkinantį politinį sprendimą, nenukrypstantį nuo Ukrainos siekių integruotis į Europą“. EP nariai „ragina Ukrainos vadovus toliau laikytis laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms principų, kuriuos 2004 m. gruodžio mėnesį gynė Ukrainos žmonės“. EP narių nuomone, būtina užtikrinti stabilią konstitucinę sistemą, apsaugoti žmogaus, mažumų ir moterų teises, skatinti pilietinę visuomenę ir įtvirtinti teisėtumą. „2004 ir 2007 m. į ES įstojusios valstybės turėtų aktyviai dalyvauti priartinant Ukrainą prie ES, suteikdamos galimybę Ukrainai pasinaudoti jų vykdytų reformų patirtimi“, – pažymi EP.
            EP nariai rekomenduoja priimti naujus teisės aktus dėl politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, taip pat atskirti verslą nuo valdžios, sustiprinti kovą su korupcija ir tęsti valstybės tarnybos reformą. EP narių nuomone, „stabilumą Ukrainoje bus galima pasiekti tik atskyrus politines galias nuo ekonominių, panaikinus korupciją, padidinus viešojo pirkimo procedūrų skaidrumą ir užtikrinus teismų nepriklausomumą
            EP nariai siūlo padidinti ES finansinę paramą Ukrainai ir geriau koordinuoti ES institucijų vykdomą politiką šios šalies atžvilgiu. Savo ruožtu jie ragina Šiaurės dimensijos pavyzdžiu suformuoti ES ir Juodosios jūros regiono šalių bendriją, taip pat siekti bevizio keliavimo režimo tarp ES šalių ir Ukrainos. Parlamentarai taip pat džiaugiasi UEFA sprendimu patikėti Lenkijai ir Ukrainai bendrai organizuoti 2012 m. Europos futbolo čempionatą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl energetikos
2007-07-11
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              ES energetikos politikoje pagrindinį dėmesį reikėtų skirti kovai su klimato kaita, priklausomybės nuo importo ribojimui, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimo skatinimui. Be to, svarbu tobulinti energetikos reguliavimą ir kuo greičiau baigti liberalizuoti Europos energetikos rinką. 
              Liberalizuoti ES elektros ir dujų rinką buvo numatyta dar 1996 ir 1998 m. priimtose ES direktyvose. Tuo tarpu 2003 m. priimtais teisės aktais nutarta iki 2004 m. liepos liberalizuoti ne namų ūkiams skirtų dujų ir elektros rinką, o iki 2007 m. liepos – visą dujų ir elektros rinką. Europos Komisija yra išreiškusi nepasitenkinimą tuo, kaip valstybės įgyvendina šias direktyvas, todėl ji dar šiemet rengiasi pasiūlyti priemonių padėčiai pataisyti. 
               EP nariai ragina ES šalių vyriausybes užtikrinti visišką ir veiksmingą galiojančių liberalizavimo direktyvų perkėlimą, taip pat „neberemti vadinamųjų nacionalinių čempionų ir nepriimti protekcionistinių teisės aktų, trukdančių plėtoti integruotą Europos energetikos rinką. Parlamentas pažymi, kad „valstybės nuosavybė elektros ir dujų rinkose yra viena iš pagrindinių rinkos iškraipymo visoje ES priežasčių“.
               Parlamentas atkreipia dėmesį, kad decentralizuota energetikos infrastruktūra ir gamyba gali užtikrinti didesnį energijos tiekimo saugumą. EP nariai sutinka su Europos Komisijos nuomone, jog geriau įvairinti dujų tiekimo maršrutus ir technologijas, o ne kaupti didžiules dujų atsargas. EP nariai pritaria siekiui visose Sąjungos šalyse pasiekti 10 proc. energetikos tinklų sujungimo lygį bei ragina Europos Komisiją parengti bendrų ES elektros ir dujų tinklų sukūrimo gaires. 
               EP nariai „mano, kad perdavimo sistemų nuosavybės išskyrimas yra veiksmingiausia priemonė skatinti investicijas į infrastruktūrą nediskriminuojančiomis sąlygomis, taip pat sąžiningą naujų dalyvių prieigą prie tinklo ir rinkos skaidrumą“. 
                EP nariai ragina ES šalis laipsniškai panaikinti apibendrintų reguliuojamųjų tarifų taikymą. Parlamentarų  nuomone, kainų reguliavimas turėtų būti leidžiamas tik kraštutiniais atvejais – siekiant apsaugoti pažeidžiamus ir nepalankioje padėtyje esančius vartotojus, kartu nekenkiant sąžiningai konkurencijai. Parlamentas taip pat ragina Europos Komisiją dar šiemet pasiūlyti Energijos vartotojų chartijos projektą.

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Portugalijos ministro pirmininko kalba Europos Parlamente
2007-07-11
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Portugalijos ministras pirmininkas José Sócrates Europos Parlamente pristatė savo šalies pirmininkavimo ES programą. Prelegentas pažadėjo iki šio rudens parengti ES Reformų sutartį, taip pat baigti kurti vidaus rinką ir sustiprinti Sąjungos vaidmenį pasaulyje.
            Svarbiausias šio pusmečio tikslas – sukviesti Tarpvyriausybinę konferenciją (TVK) ir užbaigti rengti ES Reformų sutartį. Portugalijos premjeras patikino, jog TVK pradės darbą liepos 23 d. Rugsėjo 7-8 d. bus įvertinta jos darbų sėkmė, o per spalio 17-18 d. neformalų Europos vadovų susitikimą ketinama pasirašyti naująją sutartį. Atsakydamas į EP narių pastabas J. Sócrates pažymėjo, kad naujosios sutarties ratifikavimas šalių parlamentuose nebūtų mažiau demokratiškas negu jos ratifikavimas referendumuose. 
           J. Sócrates taip pat žadėjo paspartinti Lisabonos strategijos įgyvendinimą – modernizuoti ekonomiką, spartinti naujoves, užbaigti bendrosios rinkos kūrimą, sustiprinti konkurenciją ir socialinę apsaugą, taip pat skatinti darbo vietų kūrimą ir reformuoti darbo rinką.
          „Pasauliui reikia stiprios Europos“, – teigė J. Sócrates. Pasak prelegento, ES turi išlikti klimato kaitos stabdymo lydere pasaulyje, taip pat labiau stengtis įveikti skurdą ir socialinę atskirtį. Portugalijos pirmininkavimo metu planuojami aukščiausiojo lygio susitikimai su Brazilija, taip pat Afrikos ir Viduržemio jūros šalimis. Be to, numatomi dvišaliai susitikimai su Kinija, Indija, Rusija, Ukraina bei JAV.
         „Negali būti laisvės be saugumo“, – pažymėjo J. Sócrates ir pažadėjo stiprinti ES šalių bendradarbiavimą kovojant su terorizmu bei organizuotu nusikalstamumu. Kalbėtojas priminė Portugalijos pastangas greičiau integruoti naująsias ES nares į Šengeno erdvę. J. Sócrates dar žadėjo imtis veiksmų skatinant teisėtą ir stabdant neteisėtą migraciją.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pasiūlė patobulinti teisės aktus dėl maisto priedų naudojimo
2007-07-10
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            „Vartotojai turi teisę žinoti, ką jie valgo“, – teigia EP narė Asa Westlund , viena iš pranešėjų dėl grupės teisės aktų apie maisto priedus, fermentus bei kvapiąsias medžiagas.
             Siūloma sukurti bendrą ES leidimų suteikimo tvarką maisto priedams (saldikliams, dažikliams, emulsikliams, konservantams, antioksidantams ir kitiems), fermentams ir kvapiosioms medžiagoms. Tokia procedūra būtų skaidresnė negu esamos atskiros procedūros kiekvienai priedų grupei.
              EP nariai mano, jog apie prašymą leisti naudoti naują maisto priedą turėtų būti informuotas Europos Parlamentas, suinteresuotos šalys bei Europos maisto saugos agentūra, o jų nuomonės turėtų būti paviešintos.
              Reglamente siūloma įrašyti, jog leistini maisto priedai neturi kenkti sveikatai (ypač vaikų ir kitų pažeidžiamų žmonių), jie turi būti technologiškai būtini ir neturi klaidinti vartotojo. EP nariai taip pat siūlo įrašyti, kad maisto priedai neturi kenkti aplinkai. Jei jie pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, apie tai turi būti informuojama gaminio etiketėje. Savo ruožtu Parlamentas nepritarė pataisai, kurioje siūlyta leisti naudoti saldiklius bei dažiklius tik tuomet, kai toks pats efektas negali būti pasiektas naudojant natūralius prieskonius.
             Fermentų naudojimas maiste ES lygiu būtų reglamentuojamas pirmąkart. EP nariai siūlo leisti juos naudoti tik tuomet, kai jie nesuteikia vartotojui klaidingo įspūdžio apie produkto šviežumą ar natūralumą.
              Europos Parlamentas ragina papildomai apriboti nanotechnologijų naudojimą gaminant maisto priedus, taip pat privalomai įrašyti etiketėse, jei tokiuose prieduose yra genetiškai modifikuotų dalių. Maisto priedas gali būti vadinamas „natūraliu“ tik tada, kai bent 95 proc. jo yra gamtinės kilmės.
             ES jau yra uždraudusi maisto priedų naudojimą neapdirbtuose maisto produktuose (pavyzdžiui, žalioje mėsoje), taip pat mažiems vaikams ir kūdikiams skirtame maiste. EP nariai ragina ištirti kvapiųjų medžiagų įtaką vaikams ir kitoms pažeidžiamoms žmonių grupėms.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ES sveikatos programą
2007-07-10
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

        Europos Parlamentas antruoju svarstymu patvirtino ES sveikatos programą. Po intensyvių derybų pavyko pasiekti sutarimą su ES Taryba, kuris leis pradėti įgyvendinti programą nuo kitų metų.
         Iš pradžių buvo numatyta 2007-2013 m. vykdyti bendrą ES sveikatos ir vartotojų apsaugos programą, tačiau Europos Parlamento siūlymu šios sritys buvo atskirtos. Nors EP nariai siekė padidinti sveikatos programos lėšas iki 1,5 mlrd. eurų, galiausiai jie sutiko su ES Tarybos siūlymu skirti jai 365,6 mln. eurų. Kadangi buvo uždelsta ją patvirtinti, programa bus pradėta įgyvendinti kitąmet. Abi institucijos pasirašė deklaraciją, kurioje įsipareigojo ateityje ieškoti galimybių padidinti šios programos biudžetą.
          ES Taryba sutiko su Parlamento siūlymu tarp programos tikslų įrašyti sveikatos nelygybės mažinimą, taip pat gydytojų bei pacientų mobilumo skatinimą. EP narių siūlymu programoje paminėta alternatyvi medicina, taip pat kova su svarbiausiomis ligomis, tokiomis kaip vėžys.
           Sveikatos apsauga daugiausia priklauso ES šalių vyriausybių kompetencijai. Tačiau ES taip pat atlieka svarbų vaidmenį tam tikrose šios srities šakose – pavyzdžiui, stabdant epidemijas, mažinant susirgimų darbe skaičių ar apsaugant vartotojus nuo žalingų chemikalų.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė reglamentą dėl pigesnių mobiliųjų skambučių užsienyje
2007-06-28
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering ir ES Tarybai pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasirašė reglamentą dėl mobiliųjų skambučių užsienyje įkainių. Reglamentas įsigalios birželio 30 d., o nuo rugsėjo pabaigos daugelis vartotojų galės naudotis pigesniu „europiniu tarifu“.
           Reglamentas įpareigoja mobiliojo ryšio operatorius pradėti taikyti „europinį tarifą“ užsienyje esantiems klientams, nebent klientas pasirinktų kitokį planą. Pirmaisiais reglamento galiojimo metais šio tarifo vartotojams nustatoma 49 euro centų už minutę (be PVM) riba mobiliojo ryšio skambučiams iš kitos ES šalies negu ta, kurioje registruotas telefonas. Antraisiais metais ši riba bus 46, trečiaisiais – 43 euro centai. Europinio tarifo vartotojams pirmaisiais metais užsienyje gaunami skambučiai daugiausia kainuos 24 euro centus už minutę (be PVM), antraisiais – 22, o trečiaisiais – 19 euro centų. Trumpųjų žinučių įkainiai kol kas nebus reguliuojami.
            Taip pat nustatytas didžiausias 30 euro centų už minutę įkainis, kurį ES šalies mobiliojo ryšio operatorius gali taikyti užsienio operatoriams už jų klientų aptarnavimą. Antraisiais reglamento galiojimo metais šis įkainis sumažės iki 28, trečiaisiais – iki 26 euro centų už minutę.
Šis reglamentas Parlamente buvo priimtas gegužės 23 d., o ES Taryba jam pritarė birželio 7 d.   Reglamento nuostatos dėl ryšio operatoriams taikomų tarifų įsigalios birželio 30 d., o dėl vartotojams taikomų tarifų – dar po mėnesio. Iki rugsėjo pabaigos vartotojai galės pasirinkti europinį arba kokį nors kitą tarifą, o ryšio operatoriai turės dar vieną mėnesį techninių sprendimų įgyvendinimui. Abonentams, nepareiškusiems savo pageidavimų dėl norimo mokėjimo plano, rugsėjo pabaigoje automatiškai įsigalios europinis tarifas.
        Mobiliojo ryšio operatoriai turės asmeniškai informuoti savo klientus apie šį tarifą bei galimybę pasirinkti kitus tarptinklinio ryšio tarifus. Kertantys sieną vartotojai gaus žinutę su informacija apie pokalbių įkainius.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Prof. Aloyzo Sakalo kalba Europos Parlamente
2007-06-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           EP narys Aloyzas Sakalas EP Plenarinės sesijos metu pasisakė dėl   laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektu susijusios strategijos:
          "Aš paruošiau šį pranešimą, kad butų galima suderinti LIBE ( žmogaus teisių ir bendros saugumo ir gynybos politikos ) ir AFET (Užsienio reikalų)  komitetų darbą. Aš kartu su mano kolega p. Klich parengėme išsamų suderintą tekstą, kuriame atsispindi abiejų komitetų nuomonės.

Norėčiau pareikšti savo nuomonę Komisijai ir Komitetui:

1. Akivaizdu, kad vidinis ES stabilumas yra labai priklausomas nuo išorinių veiksnių, tokių kaip situacija kaimyninėse valstybėse.
2. Tačiau negalima kiekvienai kaimyninei valstybei taikyti vienodų standartų, kad pagerėtų politinė situacija šiose valstybėse, kadangi jos tarpusavyje labai skiriasi ekonominėje, politinėje ir socialinėje erdvėse.
3. Todėl aš akcentuoju, kaimyninių valstybių atžvilgiu, tinkamo priėjimo principą ES politikoje." 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl paauglių nusikalstamumo
2007-06-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius


         Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą, kurioje raginama imtis aktyvesnių veiksmų siekiant stabdyti paauglių nusikalstamumą. Šiuo tikslu siūloma sukurti ES paramos programą bei įsteigti paaugliams skirtą „žaliąją telefono liniją“.
         EP nariai ragina vykdyti integruotą švietimo, socialinę ir šeimos politiką, kuri padėtų užkirsti kelią paauglių nusikalstamumui. Vaikams turėtų būti ankstyvame amžiuje perduodamos visuomeninės ir pilietinės vertybės, jie taip pat turi gauti pagalbą integruodamiesi į visuomenę. Be to, svarbu mažinti socialinius skirtumus, skurdą ir socialinę atskirtį.
          Europos Parlamento nuomone, reikėtų skirti daugiau dėmesio prevencijai ir socialinei įtraukčiai, o „laisvės atėmimo priemonės ir bausmės [nepilnamečiams] turėtų būti kraštutinės priemonės“. EP nariai siūlo pagal galimybes jas pakeisti kitokiomis pedagoginio pobūdžio priemonėmis – visuomenei naudingais darbais, reabilitacija ir tarpininkavimu aukoms, taip pat profesiniu mokymu.
          EP nariai ragina valstybes numatyti galimybę tėvams išeiti vienerių metų atostogų, kurios leistų to pageidaujančioms šeimoms atsidėti savo vaiko pradiniam mokymui. Parlamentarai taip pat ragina tobulinti mokytojų rengimą ir „įgyvendinti pedagogiką, kuri būtų ne moralizuojanti, o prevencinė“. Jie prašo valstybių į savo švietimo politiką įtraukti psichologinės pagalbos teikimą problemų turintiems vaikams ir paaugliams, taip pat skatina sukurti jiems skirtą Europos „žaliąją telefono liniją“. Savo ruožtu siūloma griežčiau riboti smurto ir pornografijos kiekį žiniasklaidoje.
           Europos Komisija raginama veiksmingiau teikti pagalbą paauglių nusikalstamumo prevencijai ir jų integravimui į visuomenę. Siūloma numatyti tam atskirą biudžeto eilutę, taip pat sukurti integruotą pamatinę ES programą šalių bendradarbiavimui ir nevyriausybinių organizacijų projektams šioje srityje remti. EP nariai taip pat pažymi, jog „būtinas jaunų žmonių įtraukimas ir jų dalyvavimas svarstant visus su jais susijusius klausimus ir priimant sprendimus“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente vyko diskusijos dėl baudžiamosios atsakomybės skyrimo už rasistinius ir ksenofobinius nusikaltimus
2007-06-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

       Europos Parlamentas priėmė rekomendaciją dėl atsakomybės už rasistinio ar ksenofobinio pobūdžio nusikaltimus.
        ES valstybės privalės numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą prievartos ar neapykantos kurstymą (žodžiu arba raštu) kitos rasės, religijos ar tautybės asmenų atžvilgiu. Ji grėstų ir už viešą pritarimą genocidui, nusikaltimams prieš žmoniją arba karo nusikaltimams, taip pat jų neigimą, jeigu šie veiksmai būtų nukreipti prieš tam tikrą tautą, rasę ar religiją. Šalys galės nuspręsti taikyti baudžiamąją atsakomybę ir už visus be išimties tokio pobūdžio veiksmus.
         Bausmė už visus šiuos nusikaltimus negalės būti mažesnė negu įkalinimas 1-3 metams. Valstybės institucijos privalės pačios pradėti tokių nusikaltimų tyrimą nelaukdamos nukentėjusiojo skundo. Savo ruožtu rasistinius ar ksenofobinius motyvus bus privalu vertinti kaip sunkinančias aplinkybes nagrinėjant kitus nusikaltimus.
          Pamatiniame nutarime neįvardijami konkretūs istoriniai įvykiai, už kurių rėmimą ar neigimą būtų baudžiama. Ar konkretus įvykis gali būti traktuojamas kaip genocidas, nusikaltimas prieš žmoniją arba karo nusikaltimas, turės spręsti šalių arba tarptautiniai teismai. Holokaustą genocidu jau yra paskelbęs Niurnbergo tribunolas. Nutarimas neuždraustų naudoti atskirų simbolių, tokių kaip svastika.
          EP nariai linkę pritarti šiems siūlymams. Savo ruožtu jie primena, jog „kultūroje, pagrįstoje teisėmis ir laisvėmis, baudžiamoji teisė visada yra paskutinė priemonė, kurią reikia naudoti kuo mažiau“. Todėl „reikia apsaugoti žodžio ir susivienijimų laisvę, išskyrus tuos atvejus, kai ja naudojamasi siekiant skatinti jėgos naudojimą, smurtą ar neapykantą, [taip pat] ketinant inicijuoti ar kurstyti neteisėtus veiksmus“.
          Europos Komisija raginama pradėti pažeidimų procedūrą prieš valstybes, neįgyvendinančias ES teisės aktų dėl rasizmo ir diskriminavimo pažabojimo. EP nariai siūlo užtikrinti veiksmingą ES šalių tarpusavio pagalbą teisiant už rasistinius ir ksenofobinius nusikaltimus, taip pat įsteigti jų stebėjimo padalinį ES Pagrindinių teisių agentūroje.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl pagalbos Palestinai
2007-06-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Nors ES yra didžiausia pagalbos Palestinai teikėja, kol kas ši pagalba „nedavė lauktų rezultatų ir neprisidėjo mažinant įtampą regione taip, kaip galėtų“. ES teikia pagalbą Palestinai ir kitoms regiono šalims pagal MEDA finansinio bendradarbiavimo su Viduržemio jūros valstybėmis programą. Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje pagalbos Palestinai teikėja. Nuo 1994 m. iki 2006 m. Europos Komisija Palestinos žmonėms skyrė apie 2300 mln eurų. Tuo tarpu vien pernai iš ES ir jos valstybių biudžetų Palestinai skirta beveik 700 mln. eurų – daugiau negu bet kada anksčiau.
            Europos Parlamentas pritaria birželio 18 d. ES šalių užsienio reikalų ministrų priimtam sprendimui atnaujinti ES pagalbą Palestinos Savivaldos valdžios organams. Tokio pobūdžio pagalba buvo nutraukta 2006 m. balandį po to, kai „Hamas“ laimėjo Palestinos parlamento rinkimus. 
            Europos Komisija raginama apsvarstyti galimybę didinti Palestinai skirtų projektų skaičių, taip pat skirti daugiau lėšų visai paramos programai. Siūloma perduoti daugiau įgaliojimų Komisijos delegacijoms Viduržemio jūros šalyse, taip pat veiksmingiau įtraukti šias šalis teikiant pagalbą Palestinai. 
            Be to, siūloma keisti šios pagalbos pobūdį.EP narių nuomone, „ekonominis partnerystės [su Palestina] aspektas turi būti pakeistas socialinės sanglaudos ir tvarios ekonominės plėtros aspektais“. 
            EP ragina atnaujinti Palestinos savivaldos prezidento Mahmud Abbas ir Izraelio valdžios dialogą. Jie taip pat „tikisi, kad toks dialogas bus užmegztas ir su [Palestinos] nacionalinės vienybės vyriausybe, kuri turėtų būti įsipareigojusi laikytis tarptautinės teisės ir sudarytų susitarimų nuostatų“. Savo ruožtu Parlamentas „ragina visas šalis palestiniečių teritorijose taikiai spręsti konfliktus“, taip pat „išlaikyti stabilią ir veiksmingą vyriausybę, kuri galėtų bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir veiksmingai naudoti tarptautinių donorų lėšas“.
            Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją ir ES valstybes „daryti spaudimą Didžiajam ketvertui, kad būtų rastas ilgalaikis sprendimas, kuris užbaigtų konfliktą, o Palestinos gyventojams vėl būtų pradėta teikti tarptautinę paramą“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl papildomų pensijų
2007-06-21
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Dešimtyje iš 27 ES šalių veikia papildomų pensijų schemos. Šia galimybe naudojasi vis daugiau gyventojų. Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą apie direktyvą, kuri nustatys minimalius ES reikalavimus papildomoms pensijoms.
         Direktyva apima visas papildomų pensijų schemų rūšis: grupinius draudimo kontraktus, „pay-as-you-go“ schemas, fondo schemas bei pensijų įsipareigojimus, užtikrintus finansiniais rezervais.
         Europos Parlamentas pritarė pataisai, pagal kurią vėliausiai po penkerių metų darbo įmonėje darbuotojai įgytų teisę gauti papildomą pensiją. Jei žmogus išeitų iš darbo anksčiau, visos jo įmokos į papildomų pensijų fondą turėtų būti grąžintos. EP narių nuomone, vyresni negu 25 metų amžiaus darbuotojai teisę į papildomą pensiją turėtų gauti iškart.
          EP nariai pritaria siūlymui išlaikyti darbą pakeitusių žmonių papildomos pensijos teises, kurias jie įgijo senajame darbe. Be to, laikui bėgant tokių pensijų vertė turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į infliaciją, atlyginimų ir pensijų didėjimą ar investicijų vertę. 
          Direktyva įvairiai paveiks ES valstybes. Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Maltoje papildomos pensijos kol kas nėra įteisintos. Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje jomis naudojasi tik maža darbuotojų dalis, Ispanijoje jų daugėja, o Skandinavijos šalyse bei Slovėnijoje dauguma darbuotojų dalyvauja tokiose schemose.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė Kipro ir Maltos narystei Euro zonoje
2007-06-21
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Europos Parlamentas pritarė tam, kad Kipras ir Malta įsivestų eurą 2008 m. sausio 1 d. Tam jau yra pritarusi Europos Komisija ir Europos centrinis bankas, o liepos 10 d. galutinį sprendimą priims ES Taryba.
          Europos Parlamento nuomonė šiuo klausimu nėra įpareigojanti, tačiau ES Taryba negali priimti galutinio sprendimo su juo nepasitarusi
          EP nariai taip pat ragina valstybes dar rudenį pranešti apie savo ketinimą ateinančiais metais pateikti paraišką eurui įsivesti, taip pat užmegzti ryšį su EP Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu. Tuomet Europos Komisija turėtų iki metų pabaigos parengti tarpinę ataskaitą bei patikrinti valstybės pateiktų statistinių duomenų patikimumą, mano EP nariai. Jie taip pat norėtų nustatyti, kad valstybė privalėtų užbaigti perviršinio deficito procedūrą iki tol, kol bus vertinamas jos atitikimas konvergencijos kriterijams.
          Pagrindiniai kriterijai euro įvedimui ES šalyje yra būtinų įstatymų priėmimas, taip pat vadinamieji „konvergencijos kriterijai“, apimantys infliacijos, valstybės skolos ir biudžeto deficito dydžius bei palūkanų normas. Valstybės valiuta taip pat turi būti bent dvejus metus priklausiusi Antrajam valiutų kurso mechanizmui.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl ES ir Rusijos ekonominio bendradarbiavimo
2007-06-20
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          „Rusijos ir ES ekonominis bendradarbiavimas turi būti pagrįstas griežtais demokratijos standartais“, – sakoma antradienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje. Joje raginama stiprinti Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą ir Kaliningrado srities plėtrą, taip pat atnaujinti naftos tiekimą į Mažeikius ir netaikyti diskriminacinių geležinkelių tarifų Baltijos šalims.
          „Pagrindiniai ES ir Rusijos Federacijos ekonominių bei prekybinių santykių principai turėtų būti abipusiškumas, tvarumas, skaidrumas, nuspėjamumas, patikimumas, nediskriminavimas ir geras valdymas“, – sakoma ataskaitoje
          Europos Parlamentas remia Rusijos stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir ragina apsvarstyti laisvosios prekybos sutarties su Rusija galimybę. Savo ruožtu EP nariai „apgailestaudami pastebi, kad Rusija prekybos politikos priemones naudoja užsienio politikos tikslams nesilaikydama PPO taisyklių“. EP ragina Rusiją nebetaikyti diskriminacinių geležinkelių tarifų Baltijos šalims, taip pat „atkreipia dėmesį į Lenkijai nepagrįstai jau dvejus metus taikomą mėsos importo draudimą ir skatina kuo skubiau išspręsti šią problemą“.
           EP nariai ragina stiprinti Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimą atsižvelgiant į pernai EP patvirtintą Baltijos jūros strategiją. Parlamentas taip pat pabrėžia tolesnės ekonominės ir socialinės Kaliningrado srities plėtros svarbą. Savo ruožtu jie atkreipia dėmesį į būtinybę nedelsiant pagerinti infrastruktūrą Rusijos ir Latvijos bei kitų ES šalių pasienio postuose.
          Ataskaitoje pažymima, jog ES rinka yra atvira Rusijos investicijoms, todėl „labai problemiška“, kad užsienio bendrovėms nesuteiktos tokios pat galimybės Rusijoje. Deputatai ypač susirūpinę neseniai Rusijoje priimtu įstatymu, kuris draudžia užsienio bendrovėms įsigyti daugiau kaip 49 proc. akcijų strateginiuose sektoriuose. Jie ragina pagerinti investicijų galimybes Rusijoje nustatant „nediskriminuojančias, skaidrias ir nuspėjamas verslo sąlygas, pagrįstas stipriomis demokratinėmis vertybėmis“.
          Europos Parlamentas ragina atnaujinti naftos tiekimą „Mažeikių naftai“, taip pat „reiškia susirūpinimą dėl nacionalistinių ir monopolistinių Rusijos energetikos išteklių valdymo tendencijų“. Jie ragina sudaryti vienodas sąlygas užsienio ir Rusijos įmonėms konkuruoti šiame sektoriuje. „Reikalinga nuosekli Europos energetikos politika“, – pažymi EP nariai.
           EP nariai sveikina ES ir Rusijos vizų režimo palengvinimą ir ragina dar labiau jį supaprastinti, o ilgainiui išvis atsisakyti vizų. Savo ruožtu jie „ragina siekti konstruktyvių ir į rezultatus orientuotų susitarimų tarp ES ir Rusijos, tačiau ne bet kokia kaina“. EP nariai ragina Rusiją gerbti žmogaus teises, skatinti demokratiją ir stiprinti teisinę valstybę. „Žmogaus teisių padėties Rusijoje klausimas turėtų būti įtrauktas į ES ir Rusijos politinę darbotvarkę“, – pažymima EP ataskaitoje.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


ES uždraudė prekiauti šunų ir kačiu kailiais
2007-06-20
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          ES vis dar pasitaiko šunų ir kačių kailių dirbinių importo ar prekybos jais atvejų. Dažnai ant tokių gaminių klijuojamos vartotoją klaidinančios etiketės. Europos Parlamentas pritarė siūlymui nuo 2009 m. visoje ES uždrausti prekybą kačių ir šunų kailiais bei jų dirbiniais, taip pat tokių dirbinių importą bei eksportą.
          Europos Komisija siūlė numatyti išimtį kailiams, gautiems iš specialiai šiam tikslui neveistų bei nenužudytų gyvūnų, jei jie paženklinti specialiomis informatyviomis etiketėmis. Komisija taip pat siūlė leisti įvežti ar išvežti asmeniniam naudojimui skirtus kačių ir šunų kailių dirbinius. Tačiau EP nariai nesutiko su šiomis išlygomis. 
           Draudimas įsigalios 2008 m. gruodžio 31 d. Parlamento atstovų derybose su ES Taryba sutarta suteikti teisę Europos Komisijai išimties tvarka leisti prekiauti šunų ir kačių kailiais švietimo bei iškamšų kūrimo tikslais. Dėl šio teisės akto pasiektas Parlamento ir ES Tarybos sutarimas, todėl jis neturėtų keistis.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl padėjimo jaunimui derinti studijų ir šeimos įsipareigojimus
2007-06-20
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

        Europos Parlamento priimtoje neįpareigojančioje ataskaitoje ES šalys raginamos veiksmingiau padėti jaunoms moterims ir vyrams derinti studijas ir šeimos gyvenimą. Europos Parlamentas ragina valstybes įteisinti aukštojo ir profesinio mokymo įstaigų sertifikavimo sistemas, kurios leistų nustatyti, ar ši įstaiga suteikia pakankamai galimybių suderinti studijas su šeiminiu gyvenimu.
         EP nariai pažymi, kad „mergaičių ir moterų švietimas bei mokslas yra žmogaus teisė bei esminis dalykas, suteikiantis galimybę naudotis visomis kitomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir politinėmis teisėmis“. Todėl, Europos Parlamento nuomone, šalių švietimo ir socialinės apsaugos sistemos turi siekti pašalinti kliūtis moterų ir vyrų lygybei – užkirsti kelią moterų diskriminavimui, taip pat stiprinti vyrų atsakomybę namų ruošos ir vaikų bei kitų priklausomų asmenų priežiūros srityje.
         Apklausos rodo, kad europiečiai nesusilaukia tiek vaikų, kiek jie norėtų susilaukti. „Pailgėjusi studijų trukmė, paskatų tapti savarankiškais nebuvimas ir sunkesnis įsitraukimas į profesinę veiklą gali paskatinti jaunimą atidėti vėlesniam laikui sprendimą sukurti šeimą“, – sakoma EP ataskaitoje.         nesusituokusioms jaunoms poroms.
           EP ragina valstybes „užtikrinti studentų draudimą, ypač socialinį ir medicininį, kuris galėtų apimti ir nuo studento priklausomus asmenis“.EP nariai taip pat ragina valstybes ir kreditavimo institucijas teikti lengvatines paskolas jauniems žmonėms, kurie derina šeiminius įsipareigojimus su studijomis ar mokymusi. Valstybės savo ruožtu raginamos sumažinti arba panaikinti jiems taikomus mokesčius, taip pat nenutraukti šeimos pašalpų mokėjimo dirbantiems, besimokantiems ar išėjusiems tėvystės (motinystės) atostogų asmenims. Be to, EP narių nuomone, vaikų turintys studentai galėtų gauti būstus ir vaiko priežiūros paslaugas tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos dirbantiems tėvams.


 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas ragina užtikrinti taiką Palestinoje
2007-06-19
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre surengtuose debatuose EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering griežtai pasmerkė „Hamas“ išpuolius prieš Palestinos Savivaldos institucijas ir paragino nutraukti smurtą regione. Jis taip pat išreiškė Parlamento paramą Palestinos prezidentui Mahmud Abbas ir naujai paskirtam ministrui pirmininkui Salam Fayad.
         EP pirmininkas pažymėjo Parlamento ir visos ES pasiryžimą ryžtingai siekti taikos Artimuosiuose Rytuose, taip pat atnaujinti finansinę pagalbą Palestinos Savivaldai. Pažymėjęs, kad „negalima pasiekti taikos be Izraelio“, Europos Parlamento vadovas paragino šios šalies politikus deklaruoti paramą M. Abbas ir jo paskirtai vyriausybei, taip pat perduoti Palestinos Savivaldai sulaikytas jai skirtas 800 mln. JAV dolerių įplaukas.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl naujos Europos Sąjungos sutarties
2007-06-08
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Atsakant į pokyčius ES viduje ir pasaulyje, būtina atnaujinti Sąjungos teisinius ir institucinius pagrindus, sakoma Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje. Joje raginama iki šių metų pabaigos parengti naują ES sutartį, kurioje būtų išlaikytos svarbiausios esamo Konstitucijos projekto nuostatos.
           EP pritaria Konstitucinės sutarties turiniui, kuris „oficialiai suteiktų Europos Sąjungai natūralius politinius bruožus, sustiprintų jos veiklos efektyvumą ir demokratinę sprendimų priėmimo procedūrų priežiūrą, padidintų skaidrumą ir sustiprintų ES piliečių teises“. 
           Europos Parlamentas primygtinai siūlo išsaugoti šio kompromiso nuostatas dėl dvigubos ES prigimties (valstybių sąjungos ir piliečių sąjungos), Europos teisės aktų viršenybės, naujos teisės aktų ir procedūrų tipologijos, normų hierarchijos bei ES juridinio asmens statuso..
           Atsižvelgdami į referendumuose išreikštą neigiamą Prancūzijos ir Nyderlandų gyventojų nuostatą ES Konstitucinės sutarties atžvilgiu, EP nariai pažymi, jog „daugelis pareikštų būgštavimų buvo susiję ne su sutarties turiniu, o su bendresnėmis aplinkybėmis“. Be to, dėl daugelio kritikuotų nuostatų jau yra priimti sprendimai. Tuo tarpu sunkumai ir pavojai, kuriuos turėjo pašalinti Konstitucinė sutartis, neišnyko – priešingai, jie tapo ryškesni ir būtinybė juos įveikti dar sustiprėjo.
           Todėl EP „remia tokį susitarimą dėl dabartinio ES konstitucinio proceso, kuris būtų paremtas Konstitucinės sutarties turiniu ir galėtų būti kitaip išdėstytas. 
            EP narių nuomone, naujajame susitarime reikėtų atsižvelgti į tvarią plėtrą (ypač kovą su klimato pokyčiais), solidarumą energetikos srityje, nuoseklią migracijos politiką, demografinius pokyčius ir globalizaciją, kovą su terorizmu, civilizacijų dialogą, veiksmingą euro zonos koordinavimą ir Europos centrinio banko vaidmens pinigų politikoje išsaugojimą, taip pat Sąjungos plėtros kriterijus ir procedūras.
             Europos Parlamentas „reikalauja, kad visos valstybės narės koordinuotų [naujosios sutarties] ratifikavimo procedūras siekdamos baigti ratifikavimo procesą vienu metu“. EP nariai „ragina baigti naujosios sutarties ratifikavimo procesą iki 2008 m. pabaigos tam, kad 2009 m. išrinktas Parlamentas pradėtų vykdyti įgaliojimus, nustatytus naujojoje sutartyje“. 

 http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas paragino Lietuvą ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas
2007-05-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Tinkamas darbas yra tuomet, kai darbuotojams užtikrinama laisvė, lygybė, saugumas ir orumas, apsaugomos jų teisės, suteikiamas deramas atlygis ir socialinė apsauga..Lietuva ir kitos to nepadariusios ES šalys raginamos ratifikuoti visas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas.
          EP nariai ragina ES ir valstybes siekti „suteikti tinkamų darbų visiems, įskaitant vietos gyventojus, neįgaliuosius, moteris, mažumas ir jaunimą“. Šalys dar raginamos sukurti ir vykdyti tinkamo darbo programas, taip pat skatinti įmones laikytis socialinės atsakomybės „siekiant sukurti saugią, lanksčią ir kokybišką darbo aplinką“. Jos taip pat turėtų „plėtoti jaunimo sugebėjimus įsidarbinti“ bei sudaryti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą, ypač kaimo žmonėms, kad jie galėtų lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. 
           Siūloma geriau tenkinti pagyvenusiųjų poreikius ir pažaboti jų diskriminavimą darbo rinkoje. Šalys raginamos politinėmis priemonėmis „skatinti vienodas galimybes ir vienodą požiūrį į darbuotojus nepaisant jų amžiaus“. Siekiant užkirsti kelią išnaudojimui, reikėtų geriau suderinti ES šalių pensijų schemas ir minimalios algos reikalavimus, mano EP nariai. Savo ruožtu jie ragina pažaboti moterų diskriminavimą bei „integruoti lyčių aspektą į visas politikos priemones“, skirtas tinkamam darbui skatinti.
             ES šalys bei narystės kandidatės raginamos ratifikuoti ir taikyti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas dėl užimtumo politikos, sveikatos ir saugos darbe, motinystės apsaugos, darbuotojų mobilumo bei migruojančių darbuotojų teisių į saugumą. Ataskaitos priede nurodoma, jog Lietuva dar neratifikavo TDO konvencijų dėl darbo vietų saugumo, sveikatos ir saugos darbe, sveikatos priežiūros paslaugų bei migruojančių darbuotojų, taip pat dviejų konvencijų dėl minimalios algos nustatymo ir atlyginimų apsaugos.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl sveikatos apsaugos
2007-05-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Nors sveikatos paslaugos priklauso valstybių kompetencijai, ES pridėtinė vertė šioje srityje gali būti esminė, juolab kad pacientų ir sveikatos specialistų mobilumas nuolat didėja. „Visiems ES piliečiams, nepaisant jų pajamų lygio ir gyvenamosios vietos, būtina užtikrinti lygias galimybes gauti medicininį gydymą“, – sakoma ataskaitoje, kurią patvirtino Europos Parlamentas. 
            „Svarbu suteikti pacientui teisę pasirinkti gydymą užsienio šalyje, jei šis pasirinkimas jam leis gauti greitesnį ir geresnį gydymą“, – mano EP nariai. Kita vertus, jie pastebi, kad tarpvalstybinis pacientų mobilumas sukelia teisinį netikrumą nustatant atsakomybę už nepavykusį gydymą arba pacientui padarytos žalos atlyginimą.
              Europos Parlamentas ragina aiškiau apibrėžti medicinos paslaugų kompensavimo procedūras bei sąlygas, taip pat sumažinti tarpvalstybinių sveikatos paslaugų biurokratizmą. EP nariai siekia išplėsti bei supaprastinti Europos sveikatos draudimo kortelės naudojimą, taip pat geriau informuoti visuomenę šia tema. 
              EP nariai siūlo aiškiai apibrėžti medikų atsakomybę už galimą žalą, taip pat įpareigoti visus sveikatos priežiūros specialistus turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
               EP nariai taip pat ragina Europos Komisiją sukurti mechanizmą, leisiantį ES šalims keistis duomenimis apie gydytojus, taip pat siekti suderinti ES šalių medikų kvalifikacijas bei sukurti europinę kortelę, kurioje būtų įrašyta informacija apie gydytojo kompetenciją. 
                Siūloma kiekvienoje ES šalyje įkurti „vieno langelio“ tarnybas, kurios teiktų objektyvią ir nešališką informaciją pacientams, medicinos specialistams, sveikatos priežiūros institucijoms ir atsakingoms valdžios institucijoms. Savo ruožtu ataskaitoje raginama Europos lygmeniu skatinti nuolatinį medicinos darbuotojų mokymąsi, taip pat remti „elektroninės sveikatos“ ir nuotolinės medicinos sistemų diegimą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl žemės ūkio sektoriaus
2007-05-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

             Siekiant supaprastinti ES bendrosios žemės ūkio politikos administravimą, siūloma sujungti esamą 21 atskirų žemės ūkio sektorių reglamentą į vieną.                
             Naujajame reglamente numatoma sustiprinti vadinamąsias Europos Komisijos „komitologijos“ galias žemės ūkio srityje, kad ji galėtų pati tikslinti minėtą reglamentą antriniais aktais. Tuo tarpu EP nuomone, politiniai žemės ūkio sprendimai turėtų toliau būti priimami pagal įprastą procedūrą – dėl jų turi spręsti ES Taryba pasitarusi su Europos Parlamentu.
              Dėl šios priežasties EP nariai nepritaria numatomam intervencijos schemos kiaulienai panaikinimui. Jie taip pat siūlo neįtraukti į šį reglamentą vaisių ir daržovių bei vyno sektorių, kol nebus užbaigtos jų reformos. Dėl skerdienos klasifikavimo taip pat turi spręsti ES Taryba pagal įprastą procedūrą, mano EP nariai.
               Europos Komisija taip pat pasiūlė sujungti esamus sektorinius bendrosios žemės ūkio politikos valdymo komitetus į vieną.  Tuo tarpu EP nariai nuogąstauja, kad tokiame komitete trūktų atitinkamų sričių ekspertų, todėl jie siūlo palikti keturis komitetus: po vieną mėsos, pieno produktų, daržovių bei daugiamečių augalų srityse.
                Europos Parlamentas dar siūlo išlaikyti privalomas daugelio žemės ūkio produktų importo licencijas (tam tikrais atvejais išimtys siūlomos javams, cukrui bei ryžiams), taip pat supaprastinti cukraus supirkimo reikalavimus.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente vyko svarstymai dėl "Via Baltica" magistralės
2007-05-24
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              Europos Parlamentas apsvarstė padėtį po to, kai Europos Komisija padavė Lenkiją į teismą dėl „Via Baltica“ greitkelio tiesimo per Rospudos slėnį.
              Europos Parlamentas gavo keturias Lenkijos gyventojų peticijas dėl tiesiamos „Via Baltica“ magistralės. Jose teigiama, jog Lenkijoje šią magistralę nutarta tiesti per ekologiškai jautrią teritoriją – Augustavo girioje netoli Lietuvos sienos esantį Rospudos slėnį, kuris įtrauktas į „Natura 2000“ saugomų teritorijų sąrašą. Pasak peticijų autorių, tai pažeidžia ES aplinkosaugos teisės aktus.
EP Peticijų komitetas nusiuntė atitinkamą užklausą Europos Komisijai. Atsakydama į minėtus skundus, 2006 m. gruodį Komisija pradėjo pažeidimų procedūrą prieš Lenkiją. Nepaisant to, magistralės statyba buvo tęsiama argumentuojant, kad aplinkkelio projektas buvo pradėtas įgyvendinti dar iki šios šalies įstojimo į ES. Todėl šių metų kovo 21 d. Europos Komisija nutarė apskųsti Lenkiją Europos Teisingumo Teismui. Komisija paprašė teismo pareikalauti sustabdyti statybą iki nuosprendžio priėmimo.
             Dauguma diskusijoje kalbėjusių EP narių pasmerkė Lenkijos veiksmus ir ragino rasti alternatyvų sprendimą. Tuo tarpu Baltijos šalyse išrinkti EP nariai pažymėjo tiesiamo aplinkkelio svarbą šių šalių gyventojams ir ūkiui. 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė dėl ES aplinkosaugos programų administravimo
2007-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           LIFE+ programa, numatyta 2007-2013 m. laikotarpiui, sujungs keletą esamų ES aplinkosaugos programų. Europos Parlamentas pritarė taikinimo susitarimui dėl šios programos administravimo bei biudžeto.
            Europos Parlamento dėka LIFE+ programai numatytos lėšos 2007-2013 metams padidintos iki 1,894 mlrd. eurų.
           Programą sudarys trys dalys: „gamta ir biologinė įvairovė“, „aplinkosaugos politika ir valdymas“ bei „informacija ir komunikacija“. Programoje galės dalyvauti Europos ekonominės erdvės valstybės, šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų valstybės.
            Europos Komisija siūle 80 proc. programos lėšų deleguoti ES šalims, o ES Taryba siekė apriboti Komisijos vaidmenį šalių vyriausybių siūlomų projektų tvirtinimui. Tuo tarpu EP nariams pavyko pasiekti, kad Europos Komisija galėtų pati atrinkti finansuotinus projektus remdamasi bendrais ES kriterijais, tačiau atsižvelgdama į šalių rekomendacijas. Sutarta, jog valstybės valdys 78 proc. programos biudžeto, o 2 proc. bus skirti Europos Komisijos administracinėms išlaidoms. 
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Italijos ministro pirmininko kalba Europos Parlamente
2007-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              Kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre, Italijos ministras pirmininkas Romano Prodi  paragino dar šiemet apsispręsti dėl naujos ES sutarties išlaikant esamo Konstitucijos projekto esmę. Kita vertus, R. Prodi nuomone, šalys galėtų ją įgyvendinti skirtingais greičiais.
              Pristatydamas prelegentą, EP pirmininkas Hans-Gert Pöttering pažymėjo, jog būdamas Europos Komisijos pirmininkas R. Prodi iš esmės prisidėjo prie bendros Europos kūrimo. „Europos Parlamentas vienareikšmiškai remia Europos Konstitucinę sutartį“, – pridūrė Parlamento pirmininkas, priminęs, jog dauguma ES šalių ją jau ratifikavo. Kita vertus, pasak H.-G. Pöttering, nebūtų teisinga užmiršti Prancūzijos ir Nyderlandų piliečių valią, išreikštą referendumuose.
               Savo kalboje R. Prodi priminė planus dar šiemet ketinama surengti tarpvyriausybinę konferenciją, kuri „iki galo įvykdytų užduotis, iškeltas šių metų kovo 25 d. Berlyne“. „Europa negali pasiekti ambicingų rezultatų be lygiai tokių pat ambicingų reformų“, – teigė R. Prodi. Anot Parlamento svečio, svarbu atsižvelgti į kitaip mąstančių motyvus, tačiau „tie kiti“ turėtų atsižvelgti į daugumos norus – siekti glaudesnės integracijos ir stipresnės ES. „Per pastaruosius dvejus metus buvo klausomasi beveik vien euroskeptikų balso. Metas išklausyti tų, kurie ratifikavo 2004 m. sutartį“, – sakė prelegentas ir pridūrė: „2009 metais Europos rinkėjai turės žinoti, dėl kokio demokratinio modelio jie turės pareikšti savo nuomonę: koks bus Europos Parlamento vaidmuo ir uždaviniai, ar bus stabilus pirmininkavimas, kaip bus formuojama Europos Komisija“.
                 Pasak Italijos ministro pirmininko, „pasaulyje, sudarytame iš kontinentų, neprasminga valstybei ir jos žmonėms nedalyvauti ekonominiame ir politiniame darinyje“. Tačiau R. Prodi teigė, jog „tam tikri europiniai projektai, tokie kaip euras ar Šengeno erdvė, buvo įgyvendinti tik kai kurių ES valstybių“, todėl šalys „nebūtinai turi judėti vienodu greičiu“. Anot R. Prodi, dalis jų galėtų integruotis labiau negu kitos „su sąlyga, kad durys bus visada atvertos toms šalims, kurios norės prisijungti vėliau“.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl technologinių naujovių
2007-05-23
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                Kad ES taptų pasauline naujų technologijų lydere, svarbu nustatyti prioritetus, remti mokslininkus, kurti „žinių regionus“ bei tobulinti Europos patentų sistemą.
                 Europos Parlamentas ragina ES valstybes „nustatyti sritis, kurias jos laiko tinkamiausiomis naujovėms diegti“, taip pat skatinti „žinių regionų“ kūrimą – tokių kaip JAV Silicio slėnis. EP nariai pažymi, jog Europoje veikia stiprūs mokslo centrai, tačiau jų įtaka naujovių diegimui yra nedidelė. Todėl, EP narių nuomone, kuriamas Europos technologijų institutas turėtų skirti lėšų mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimui skatinti.
                 EP nariai „pažymi, kad mažosios ir vidutinės įmonės atlieka ypatingą vaidmenį įgyvendinant naujoviškus sprendimus“. Jie atkreipia dėmesį į galimybę tokioms įmonėms naudotis ES programos JEREMIE finansine parama. Be to, Europos Parlamentas ragina valstybes nustatyti tokius mokesčius, kurie skatintų įmones daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujoves.
                 Europos Parlamentas kviečia įdiegti naujoviškų sprendimų mokymo įstaigose, taip pat skatinti mažus mokslinių tyrimų centrus bei tarpdisciplininį mokymą. Savo ruožtu EP nariai pažymi naujoviškų sprendimų ekologijos srityje svarbą, taip pat siūlo išnaudoti naujoviškas elektros energijos ir šilumos gamybos galimybes. Be to, jie ragina plėtoti biotechnologijų tyrimus bei kurti naujosios kartos įmones kaimo vietovėse.
                  EP siūlo steigti ir remti nacionalines bei europines premijas už inovacijas“, taip pat „ragina ES valstybes nustatyti mokslininkų karjeros kriterijus, atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją patentų ir inovacijų srityje“.
                  Europos Parlamento nuomone, „dabartinė Europos patentų sistema nesudaro galimybių atsižvelgti į tam tikrų sektorių poreikius, o smarkiai augant išduodamų patentų skaičiui, didėja ginčų pavojus ir stabdomos naujovės“. Todėl EP nariai ragina Europos Komisiją sukurti patentų ekspertų grupę, kuri parengtų naujus ES patentų reglamentus bei pasiūlytų kitas teisines priemones autorių teisėms apsaugoti. Savo ruožtu Parlamentas ragina panaikinti mažesnės svarbos bei nenaudojamus patentus, taip pat „nustatyti skaidrius standartus, pagal kuriuos intelektinė nuosavybė būtų prieinama pagal nemokamas licencijas“.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Sesijos apžvalga
2007-05-22
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Pirmadienį Strasbūre prasidėjusioje EP plenarinėje sesijoje numatoma svarstyti daug svarbių temų, tarp jų – tarptinklinio mobiliojo ryšio tarifai, Europos ateitis, aplinkosauga, vidaus rinka bei žemės ūkis. Taip pat bus svarstomi įvykiai Estijoje ir „Via Baltica“ magistralės tiesimas per Lenkiją
          Antradienio vakarą Europos Parlamentas aptars pastarojo meto įvykius Estijoje, o balsavimas dėl rezoliucijos numatytas ketvirtadienį.
          Trečiadienį bus balsuojama dėl siūlymo apriboti tarptinklinio mobiliojo ryšio tarifą Europoje. Šiuo klausimu pasiektas sutarimas su ES Taryba, kuriam pirmadienio vakarą dar turės pritarti EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.
 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl branduolinės energetikos
2007-05-11
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Ataskaitoje pažymima, kad kiekviena ES valstybė gali pati nuspręsti, ar ji nori pasikliauti branduoline energija. Euratomo sutartyje nėra jokių įpareigojimų plėtoti branduolinę energetiką, tačiau sukuriama teisinė sistema, kuria visos ES šalys gali remtis. Šalims, kurios pasirinko branduolinę energetiką, siūlomos priemonės jai plėtoti, kartu reglamentuojant sveikatą, saugą, saugumo kontrolę ir pan. Europos Parlamentas pažymi, jog „Euratomo sutartis netrukdo plėtoti vidaus elektros energijos rinkos ir tuo labiau nėra kliūtis laisvam prekių, asmenų ir kapitalo judėjimui“.
            EP nariai primena, jog „Europoje branduolinė energija yra vienas iš pagrindinių energijos šaltinių, kurį naudojant neišskiriamas anglies dvideginis“. Be to, tai trečia pagal pigumą energijos rūšis Europoje. EP narių nuomone, ES „turėtų stengtis išlikti branduolinės pramonės ir technologijų lyderė“ pasaulyje, ypač atsižvelgdama į tai, jog kitos valstybės (Rusija, JAV, Kinija, Indija) sparčiai atnaujina su branduoline energija susijusią veiklą.
            Europos Parlamentas konstatuoja, kad „prieš penkias dešimtis metų Euratomo sutartyje išreikšti lūkesčiai dėl branduolinės energijos pakito“. EP nariai siūlo sukviesti tarpvyriausybinę konferenciją, kuri atnaujintų šią sutartį, tačiau išlaikytų esamą branduolinės pramonės reguliavimą. Siekdami išvengti branduolinės politikos nacionalizavimo ir teisinio netikrumo, EP nariai ragina išlaikyti atskirą Euratomo sutartį užuot įtraukus jos skirsnius į kuriamą ES Konstituciją.
             Europos Parlamentas apgailestauja dėl to, kad iki šiol nėra suderintų branduolinio saugumo normų, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir atominių elektrinių išmontavimo teisinio pagrindo. EP nariai ragina skubiai parengti ES teisės aktus šiose srityse, taikant principą „teršėjas moka“. Jie taip pat ragina atgaivinti Euratomo Tiekimo agentūros veiklą.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl santykių su Rusija
2007-05-11
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

        Tvirtas žmogaus teisių ir demokratinių vertybių gynimas turėtų būti esminis ES bendradarbiavimo su Rusija principas“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje´, skirtoje gegužės 18 d. Samaroje numatytam ES ir Rusijos vadovų susitikimui.
       „Rusija išlieka svarbi strateginio bendradarbiavimo partnerė, su kuria ES sieja ne tik ekonominiai ir prekybiniai interesai, bet ir tikslas glaudžiai bendradarbiauti tarptautinėje arenoje bei bendroje kaimyninėje erdvėje“, – teigiama rezoliucijoje. EP nariai ragina ES pirmininkaujančią Vokietiją tęsti darbą siekiant kuo greičiau pradėti derybas dėl naujos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties.
        Savo ruožtu EP nariai reiškia susirūpinimą dėl demokratijos ir žmogaus teisių Rusijoje – teismų nepriklausomumo stokos (pavyzdžiui, „Jukos“ byloje), padidėjusios žiniasklaidos kontrolės, policijos ir teismų nesugebėjimo rasti už žurnalistų nužudymus atsakingus asmenis, bei represinių priemonių prieš opoziciją. EP nariai ragina užtikrinti, kad ES ir Rusijos derybose žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms „netektų antraeilis vaidmuo“, o „Rusijos valdžios institucijoms teikiama finansinė parama būtų susieta su demokratinių standartų stiprinimu“. 
        Europos Parlamentas ragina ES „parodyti solidarumą su Estija dėl neseniai Taline vykusių įvykių“ ir „laikytis vienos pozicijos“ šiuo klausimu. Jis taip pat ragina Rusiją laikytis Vienos konvencijos įsipareigojimų bei užtikrinti užsienio šalių ambasadų apsaugą. EP nariai siūlo stiprinti ES šalių vienybę ir solidarumą palaikant santykius su Rusija, „todėl teigiamai vertina bendrą ES poziciją derybose su Maskva dėl Rusijos draudimo importuoti lenkišką mėsą panaikinimo“.
         Europos Parlamentas ragina laikytis tarpusavio priklausomybės, skaidrumo ir rinkos atvirumo principų Baltijos jūros dujotiekio ir kituose stambiuose energetikos projektuose. EP nariai taip pat siūlo į būsimą ES ir Rusijos Partnerystės susitarimą „įrašyti Energetikos chartijos principus, kurie pagyvintų tarpusavio ryšius ir nuramintų europiečius, kad Rusija naudoja savo milžiniškus energetinius išteklius kaip politinį ginklą“. 
          EP nariai remia Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje, taip pat siekį sukurti bendrą ekonominę erdvę bei atvirą integruotą ES ir Rusijos rinką. Jie pritaria iniciatyvai dėl bevizių kelionių tarp ES ir Rusijos, taip pat sveikina Latvijos ir Rusijos sienos sutarties pasirašymą bei ragina ratifikuoti tokią pat sutartį su Estija.

 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl žmogaus teisių pažeidimų
2007-04-27
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas pastarojo meto žmogaus teisių suvaržymais Rusijoje ir Baltarusijoje, taip pat kitose pasaulio šalyse. EP nariai ragina ES kasmet skelbti „ypatingą susirūpinimą“ keliančių šalių sąrašą, taip pat nuolat atsižvelgti į žmogaus teises ES politikoje.
           Europos Parlamentas pažymi, jog ES ir Rusijos konsultacijos žmogaus teisių srityje „iškėlė sunkias problemas – padėtį Čečėnijoje, netinkamą elgesį su žmogaus teisių gynėjais ir teismų savarankiškumą [...], žiniasklaidos nepriklausomumą, žodžio laisvę, elgesį su etninėmis mažumomis, teisinės valstybės principo laikymąsi, žmogaus teisių apsaugą ginkluotosiose pajėgose, diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu ir kitas“. EP nariai ypač susirūpinę nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimu, taip pat žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų bauginimu. Jie reiškia pasibaisėjimą žurnalistės A. Politkovskajos nužudymu.
           Europos Parlamentas susirūpinęs įtarimais, kad Rusijos vyriausybė gali būti prisidėjusi prie A. Litvinenkos nunuodijimo Londone, taip pat naujais kaltinimais buvusiam bendrovės „Jukos“ vadovui M. Chodorkovskiui bei elgesiu su juo kalėjime. EP nariai ragina Europos Komisiją ir ES Tarybą „iškelti šiuos klausimus Rusijos institucijoms aukščiausiu lygiu, taip pat sudarant naująjį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija“.
            Parlamentarai ragina toliau kovoti su žmogaus teisių pažeidimais Baltarusijoje, ypač su žodžio, susirinkimų ir susivienijimų laisvės bei tautinių mažumų teisių suvaržymais. EP nariai pažymi poreikį „labiau remti pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir politinės opozicijos veiklą“. Jie taip pat prašo ES Tarybos paaiškinti, kaip 2005 m. Baltarusija galėjo būti išrinkta į Tarptautinės darbo organizacijos valdybą.
             EP nariai susirūpinę žmogaus teisių pažeidimais Irane ir Kinijoje, taip pat nepakankama Turkijos pažanga šioje srityje. Savo ruožtu jie ragina aktyviau siekti Libijoje mirties bausme nuteistų medikų iš Bulgarijos bei Palestinos išlaisvinimo arba teisingo jų teismo. Parlamentas taip pat ragina neatšaukti ES sankcijų Uzbekistanui, kol jame nepagerės žmogaus teisių padėtis.
              Europos Parlamentas siūlo aktyviai skatinti visas to nepadariusias pasaulio šalis panaikinti mirties bausmę, pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (Romos) statutą, taip pat užkirsti kelią kankinimams, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui bei vaikų dalyvavimui ginkluotuose konfliktuose. EP nariai reiškia susirūpinimą Gvantanamo kalėjimo egzistavimu ir siūlo pasmerkti asmenų specialaus perdavimo praktiką, atsižvelgiant į EP laikinojo komiteto išvadas šiuo klausimu.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Indijos prezidento kalba Europos Parlamente
2007-04-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            EP nariai šiltai sutiko Indijos prezidentą A.P.J. Kalam ir jo filosofiniais ir dvasiniais ieškojimais perpintą kalbą. Jis priminė, jog Indija, kaip ir ES, sukūrė unikalų vienybės įvairovėje modelį, kuris turėtų tapti pavyzdžiu visam pasauliui. EP nariai iš širdies plojo prezidentui, padeklamavusiam paties sukurtą eilėraštį „Žinia nuo Motinos Žemės“, kuriame ragino ES viziją, kuri neatsuka žmogaus žinių prieš save ir kitus, paversti pasauline vizija.
            A. P. J. Abdul Kalam ragino įgyvendinti tris pasaulinę taiką ir gerovę išplėsiančias indoeuropietiškas misijas. Visų pirma, remiantis mokslu ir dvasiškumu sukurti apsišvietusią ir nušvitusią visuomenę. Antra, būtina energetinė nepriklausomybė nuo mažėjančio iškastino kuro, keliančio aplinkosaugos problemas. Trečioji misija – Pasaulinės žinių platformos sukūrimas. Jos rėmuose bio, nano ir informacinės technologijos turėtų būti apjungtos žmonijos problemų sprendimui.
             Europos Parlamento pirmininko H.-G. Pötteringo nuomone EP nariai išgirdo vieną iš labiausiai išskirtinių kalbų, kuri pabrėžė „įsiklausymo į vienas kitą, supratimo, pagarbos ir bendradarbiavo“ svarbą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių
2007-04-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

            Europos Parlamente vyko debatai dėl  JAV vizų režimo  panaikinimo naujųjų ES šalių ir Graikijos piliečiams. Šiam klausimui numatoma skirti dėmesio ir balandžio 30 d. Vašingtone rengiamame ES ir JAV vadovų susitikime.
           „ES ir JAV partnerystė, grindžiama bendromis laisvės, demokratijos, teisėtumo ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, yra kertinis saugumo ir stabilumo euroatlantinėje zonoje akmuo“, –  sakoma Europos Parlamento rezoliucijoje.
            EP nariai „ragina JAV ir visas kitas šalis, taikančias atvykimo vizų režimą tam tikroms atskiroms ES valstybėms, nedelsiant panaikinti šį režimą ir visų ES valstybių narių piliečių atžvilgiu taikyti vienodą tvarką“.
            EP nariai ragina „pasinaudoti 2007 m. balandžio mėn. ES ir JAV aukščiausio lygio susitikimu ir pradėti derybas dėl naujo transatlantinės partnerystės susitarimo, įskaitant tvirtesnę ES ir JAV transatlantinę rinką“. EP nariaii pažymi, jog transatlantinė rinka sudaro 40 proc. pasaulio prekybos ir „tebėra varomoji pasaulio ekonomikos jėga“. Kita vertus, EP narių nuomone, mažinant rinkos kliūtis svarbu nepakenkti ES socialiniams, aplinkosaugos ir sveikatos standartams, Sąjungos konkurencijos politikai ar kultūrinei įvairovei.
             EP nariai „mano, kad kova su terorizmu ir su masinio naikinimo ginklų platinimu išlieka svarbiausias saugumo uždavinys abiem šalims partnerėms“. Tačiau jie pažymi, jog kovojant su tarptautiniu terorizmu būtina laikytis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių. EP nariai dar kartą ragina JAV uždaryti Gvantanamo kalėjimą, taip pat nutraukti ypatingąjį sulaikymą ir perdavimą.
              EP „ragina JAV padvigubinti savo pastangas siekiant konsultuoti ir aiškinti apie savo planuojamą NATO apsaugos nuo raketų sistemą, kad Aljansas ir Europa išliktų vieningi, galėtų atsilaikyti prieš išorės spaudimą ir nesusiskaidytų į skirtingo saugumo lygio regionus“. EP nariai ragina tęsti konsultacijas dėl šios sistemos per NATO ir Rusijos Tarybos susitikimus.
              Parlamentarai ragina abi šalis partneres stiprinti bendradarbiavimą energetikos, energijos saugumo ir tvarios aplinkos klausimais. Jie taip pat ragina JAV persvarstyti savo poziciją dėl Kioto protokolo ratifikavimo bei imtis veiksmingų taršos mažinimo priemonių. Savo ruožtu Europos Parlamentas ragina JAV paskatinti Pasaulio banko prezidentą P. Wolfowitz atsistatydinti dėl kilusio skandalo.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl gamtos išteklių naudojimo
2007-04-26
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Iki 2010 m. Žemėje gyvens 400 milijonų žmonių daugiau negu dabar. Jei netausosime aplinkos – ims trūkti gamtinių išteklių, atšils klimatas, sukelsime pavojų sveikatai, išnyks tūkstančiai augalų ir gyvūnų rūšių. „Pasaulyje, kuriame nuolat stiprėja tarpusavio priklausomybė, negalime toliau gaminti ir vartoti taip, kaip tai darome šiandien“, – sakoma Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje apie tvarų gamtos išteklių naudojimą.
          Jau dabar kasmet nuo ligų, kurias sukelia vandens ir oro tarša, miršta 5-6 milijonai žmonių, daugiausia vaikų, o Europoje dėl oro taršos nustatyta 370 tūkst. ankstyvos mirties atvejų. Siekdama pataisyti padėtį, Europos Komisija neseniai paskelbė komunikatą apie tausaus gamtos išteklių naudojimo strategiją.
          Su juo susipažinę EP nariai mano, kad komunikate „trūksta aiškios vizijos“, o Europos Komisijos siūlomi veiksmai – „pernelyg atsargūs“. EP nariai ragina ES „priimti sprendimus, kuriais būtų siekiama tapti veiksmingiausiai išteklius ir energiją naudojančia ekonomika pasaulyje“. 
           EP nariai siūlo veiksmingiau skatinti tausesnį vartojimą bei griežtinti aplinkosaugos reikalavimus žaliavų išgavimui ir pramoninei gamybai. Šiuo tikslu jie ragina perskirstyti subsidijas, veiksmingiau taikyti ekologinius mokesčius, taip pat skatinti pakartotinį gaminių išteklių naudojimą ir perdirbimą. Siūloma daugiau subsidijų skirti nedidelėms hidroelektrinėms, taip pat vėjo ir saulės energijai gaminti. Ne mažiau svarbu užtikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę, sustiprinti išteklių bei energijos tiekimo patikimumą, o ekonomikos augimą atsieti nuo gamtinių išteklių eikvojimo, pažymi Europos Parlamentas.
            Europos Parlamentas prašo Europos Komisijos iki 2008 m. „įvardyti ir parengti konkrečias politikos priemones ir veiksmus dvidešimčiai pagrindinių išteklių, kurių naudojimas daro didžiausią poveikį“. Parlamentarai siūlo skirti ypatingą dėmesį žemės ūkiui, taip pat transporto sektoriui – pastarajam „tenka 40 proc. viso pasaulio energijos sunaudojimo, maždaug 40-80 proc. visos oro taršos ir 28 proc. viso Europoje išskiriamo anglies dvideginio“. Savo ruožtu siūloma iškelti tvaraus išteklių naudojimo reikalavimą teikiant ES pagalbą besivystančioms ir kitoms pasaulio šalims.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamento Plenarinės sesijos Strasbūre darbotvarkė
2007-03-13
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

Pirmadienis, 2007 m. kovo 13 d.

1. Pranešimas: Joel Hasse Ferreira (A6-0057/2007) - Visuotinės svarbos socialinės paslaugos Europos Sąjungoje.
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
2. Pranešimas: Richard Howitt (A6-0471/2006) - Įmonių socialinė atsakomybė: naujoji partnerystė.
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
3. Pranešimas: Amalia Sartori (A6-0033/2007) - Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010).
dėl moterų ir vyrų lygybės gairių 2006–2010 m.
Atsakingas Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas
4. Pranešimas: Katalin Lévai (A6-0053/2007) - Kolektyvinis tarptautinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas teisėtų internetu teikiamų muzikos paslaugų srityje (2005/737/CE).
Atsakingas Teisės reikalų komitetas
5. Pranešimas: Wolf Klinz (A6-0027/2007) - Riziką ribojančio vertinimo taikymas akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje.
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
6. Žodinis klausimas - Bendrijos veiksmai kelias valstybes apimančios apsaugos srityje.
Atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
7. Bendros diskusijos - Viena akcija - vienas balsas: ES bendrovių nuosavybės teisių ir kontrolės proporcingumas.
Atsakingas Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
8. Žodinis klausimas - ES bendrovių nuosavybės teisių ir kontrolės proporcingumas.
Atsakingas Teisės reikalų komitetas

Antradienis, 2007 m. kovo 14 d.

1. Komisijos pareiškimas - 2008 m. metinė politikos strategija.
2. Komisijos pareiškimas - Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų.
3. Pranešimas: Bernadette Bourzai (A6-0006/2007) - Prekyba dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa.
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
4. Pranešimas: Mary Lou McDonald (A6-0019/2007) - 2006 m. TDO Darbo jūroje konvencijos ratifikavimas.
Atsakingas Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
5. Pranešimas: Jörg Leichtfried (A6-0023/2007) - Europos aviacijos saugos agentūra.
Atsakingas Transporto ir turizmo komitetas
6. Žodinis klausimas - Neteisėta paukščių medžioklė Maltoje.
Atsakingas Peticijų komitetas

Balsavimai:

7. Pranešimas: Neil Parish (A6-0038/2007) - Intervencijoms skirtas EŽŪOGF Garantijų skyriaus finansavimas.
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
8. Pranešimas: Neil Parish (A6-0051/2007) - Nukrypimas nuo Reglamento (EB) Nr. 2597/97 dėl Estijoje gaminamo geriamojo pieno.
Atsakingas Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas
       
9. Pranešimas: Janusz Lewandowski (A6-0056/2007) - Tarybos reglamento (EB) Nr. 2040/2000 dėl biudžeto vykdymo tvarkos panaikinimas.
Atsakingas Biudžeto komitetas
10. Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Branduolinių ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas.
11. Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Vaikų priežiūros infrastruktūros prieinamumo užtikrinimas.
12. Komisijos pranešimas - Vartotojų politikos strategija 2007-2013 m.
Komisijos narė: Meglena Kuneva

Klausimų Komisijai valanda (B6-0012/2007)

Trečiadienis, 2007 m. kovo 15 d.

1. Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Berlyno deklaracija.  
2. Europos Vadovų Tarybos pranešimas ir Komisijos pareiškimas - Europos Vadovų Tarybos susitikimas (2007 m. kovo 8-9 d.).

Balsavimai:
        
3. Pranešimas: Ewa Klamt (A6-0004/2007) - Bendrijos migracijos ir tarptautinės apsaugos statistika.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
4. Bendros diskusijos – EUROMED.
5. Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių santykiai.
6. Pranešimas: Kader Arif (A6-0468/2006) - Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių laisvosios prekybos zonos kūrimas.
Atsakingas Tarptautinės prekybos komitetas
7. Pranešimas: Doris Pack (A6-0030/2007) - Bosnija ir Hercegovina.
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas
8. Tarybos ir Komisijos pareiškimai - Europos aeronautikos kūrimo ateitis.

Klausimų Tarybai valanda (B6-0012/2007)
 
9. Žodinis klausimas - ES prekybos politikos priemonių reforma.
Enrique Barón Crespo (O-0002/2007 - B6-0009/2007)
Tarptautinės prekybos komitetas

10. Pranešimas: Johannes Voggenhuber (A6-0034/2007) - Pagrindinių teisių chartijos laikymasis.
Atsakingas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Bendros diskusijos - Asociacijų susitarimai.

11. Pranešimas Willy Meyer Pleite (A6-0026/2007) - Derybos dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo.
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas
12. Pranešimas: Luis Yañez-Barnuevo García (A6-0025/2007) - Derybos dėl Europos Sąjungos ir Andų bendrijos asociacijos susitarimo.
Atsakingas Užsienio reikalų komitetas
       
13. Komisijos pareiškimas - Žmonės, dingę be žinios Kipre.

Ketvirtadienis, 2007 m. kovo 16 d.

1. Pranešimas: Francesco Musotto (A6-0044/2007) - Salų padėties ir gamtinių bei ekonominių veiksnių sąlygoti apribojimai regioninės politikos srityje.
Atsakingas Regioninės plėtros komitetas
2. Pranešimas: Pierre Schapira (A6-0039/2007) - Vietos bendruomenės ir vystomasis bendradarbiavimas.
Atsakingas Vystymosi komitetas
3. Komisijos pareiškimas - Iš ruonių pagamintų produktų uždraudimas Europos Sąjungoje.
4. Komisijos pareiškimas - Išpuolis prieš Mari Uchem organizacijos administracinės valdybos narę ir literatūrinio žurnalo "Ontšõko" vyriausiąją redaktorę Galiną Kozlovą.
5. Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų - Trukmė: daugiausia viena valanda (Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnis).
1. Gvatemala.
2. Kambodža.
3. Nigerija.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente pagerbtos terorizmo aukos
2007-03-12
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Šią EP sesiją parlamento pirmininkas Hans-Gert Pöttering pradėjo terorizmo aukų pagerbimu. 2004 kovo 11 d. Madrido teroristiniame išpuolyje žuvo 192 žmonės. Ragindamas puoselėti šių žmonių atminimą ir solidarumą, H.-G. Pöttering sakė: „Terorizmas yra didelė grėsmė stabilumui ir demokratijai, nusikaltimas, netoleruotinas jokiomis aplinkybėmis, bandymas sunaikinti vertybes, kuriomis tiki ES ir jos valstybės“.
            Tylos minute pagerbtos visos terorizmo aukos. EP pirmininkas ragino plėsti bendradarbiavimą kovojant su visomis terorizmo formomis, šioje kovoje panaudojant visus teisinius instrumentus. Jis priminė, kad JAV kalėjimo Gvantaname egzistavimas nesuderinamas su europinėmis vertybėmis.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos vadovų susitikimas
2007-03-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

       ES lyderiai susirinko į 2 dienų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas griežtesnėms kovos su klimato kaita priemonėms ir energetikai. Pirmajame oficialiame kreipimesi į 27 šalių vadovus EP pirmininkas H.-G. Pöttering pristatė Parlamento požiūrį į spręstinas Europos problemas. EP pasisako už privalomą vienašališką šiltnamio dujų išmetimo mažinimą 30 proc. iki 2020 m. bei ketvirtadalio energijos gamybą panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.
         H.-G. Pöttering ES šalių lyderiams priminė, jog pastarieji dvylika metų buvo patys šilčiausi nuo 1850-ųjų. Pasaulinė temperatūra ilgainiui gali pakilti net penkiais laipsniais, o tai būtų tolygu dramatiškiems temperatūros pokyčiams nuo paskutinio ledynmečio iki šių dienų.
         Kadangi klimato atšilimo apribojimas iki 2 laipsnių yra techniškai ir ekonomiškai įmanomas, būtina pasaulines pastangas sutelkti ties šiuo tikslu, patvirtinant konkrečius privalomus rodiklius. Anot Parlemento pirmininko, trauktis nebėra kur, todėl ES privalo sukurti „žemo CO2 lygio" ekonomiką.
          Pabrėždamas mūsų veiksmų pasekmes ateities kartoms, H.-G. Pöttering ragino turėti drąsos priimti sunkius politinius sprendimus, „padėsiančius pagrindus ekonomikai, aplinkai ir ateities kartų gerovei“. Jis paragino išlaikyti pamatines Konstitucinės sutarties nuostatas ir išreikė viltį, jog kovo 25 d. Berlyne pasirašoma Deklaracija dėl Europos ateities duos naują postūmį Europai.
          Parlamento pirmininkas ragino spręsti demografinės kaitos klausimus, kadangi „iš trisdešimties pasaulio šalių su mažėjančiu gyventojų skaičiumi penkiolika yra Europoje“. Būtina pabaigti kurti vidaus rinką transporto, energetikos, finansinių paslaugų ir telekomunikacijų srityje.
          Kreipdamasis į ES politikus, H.-G. Pöttering prašė kurti paprastesnius ir tikrai reikalingus įstatymus, naudingus žmonėms ir aplinkai. „Europiniai įstatymai turi būti skaidresni ir suprantamesni“, – sakė jis, ragindamas mažinti biurokratinius suvaržymus.
           H.-G. Pöttering pažadėjo vykdyti aktyvią parlamentinę diplomatiją bei plėsti tarpkultūrinį dialogą, pabrėždamas ES ir Viduržemio jūros regiono valstybių parlamentinės asamblėjos vaidmenį. EP pirmininkas paragino ES lyderius stengtis, jog Iranas nutrauktų savo branduolinę programą.
          Parlamento vadovas paragino į naują Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą su Rusija įtraukti energijos tiekimo užsitikrinimo visai Europos Sąjungai garantijas, o energetinę politiką padaryti ES kaimynystės politikos dalimi. „Geriausias būdas užsitikrinti energetinį saugumą – priemonių, skirtų ekonomikos ir demokratijos plėtrai, apjungimas“, – sakė jis.
           Pasisakydamas už stiprų transatlantinį ryšį, Parlamento pirmininkas dar kartą pakartojo, kad JAV kalėjimo Gvantaname egzistavimas nesuderinamas su Europos vertybėmis ir teisės principais.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente įvyko konferencija dėl transporto strategijos
2007-03-01
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Europos Parlamente organizuota konferencija, kurioje EP nariai ir nacionalinių parlamentų atstovai aptarė Europos transporto strategijos vidurio laikotarpio apžvalgą. Konferencijoje diskutuota apie tai, kaip remiant socialinę plėtrą ir saugant aplinką išlaikyti „judančią Europą“.
          Pastaraisiais penkeriais metais būta daug teigiamų poslinkių transporto sektoriuje, įdarbinančiame 10 milijonų europiečių. Liberalizuotas pervežimo geležinkeliais sektorius, sustiprintos oro keleivių teisės bei saugios laivybos teisinis pagrindas. Taip pat buvo vykdomi keli stambūs transeuropiniai transporto projektai bei Marco Polo programa.
           Ateinančiam penkerių metų laikotarpiui numatytos priemonės remiasi geležinkelių, vandens ir oro transporto skatinimu, užbaigiant „Bendro Europos dangaus“ projekto įgyvendinimą. Turėtų būti užtikrintos visų transporto priemonių rūšių keleivių teisės bei toliau ribojamas triukšmo lygis ir anglies dvideginio išmetimas.
           Daug dėmesio bus skiriama naujausioms technologijoms, plečiant „pažangiąsias transporto sistemas“ (ITS), didinančias saugumą ir mažinančias išlaidas bei gaišatį. 
           Kalbėdamas konferencijoje, kurioje buvo vertinama transporto politika ES, Europos Parlamento Transporto komiteto pirmininkas Paolo Costa teigė, jog Europos transporto sistema turi būti pertvarkyta atsižvelgiant į ES plėtrą, globalizaciją, augančias energijos kainas bei terorizmo ir klimato kaitos grėsmes.
           P. Costa teigė, kad visų sunkumų panaikinimui nepakanka naujų technologijų. Pasak jo, labai svarbu pakeisti europiečių keliavimo įpročius, skatinant mažiau aplinką teršiančių transporto priemonių naudojimą.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl kovos su terorizmu
2007-02-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

        Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje ES ir jos šalys raginamos veiksmingiau bendradarbiauti kovojant su tarptautiniu terorizmu, sutarti dėl terorizmo apibrėžimo bei pažaboti fanatiško pobūdžio nacionalistines organizacijas.           
         EP narių nuomone, „teroras visuomet yra nusikalstamas ir nepateisinamas jokiomis aplinkybėmis“. Jis „jokiu būdu negali būti naudojamas politiniams tikslams įgyvendinti“. Pasak EP ataskaitos, tarptautinis terorizmas „kelia tiesioginę grėsmę Europos piliečiams, ES valstybėms narėms, demokratijai ir teisinės valstybės principams, taip pat vertybėms, kuriomis grindžiama ES“. Kadangi „iki šiol sukaupta liūdna patirtis rodo, kad nė viena valstybė narė atskirai negali sėkmingai pasipriešinti terorizmo reiškiniui“, būtina, kad ES imtųsi bendros kovos su terorizmu politikos.
          Europos Parlamentas ragina ES susitarti dėl bendro tarptautinio terorizmo apibrėžimo, taip pat stiprinti Sąjungos šalių gebėjimą pažaboti terorizmą bei skatinti jas veiksmingiau keistis informacija. Kviečiama užmegzti glaudesnį ES dialogą su valstybių narių parlamentais. Savo ruožtu siūloma stiprinti ES bendradarbiavimą šiuo klausimu su „didžiosiomis Sąjungos partnerėmis“ – pirmiausia JAV, taip pat Izraeliu, Japonija, Australija, Kanada bei Rusija, kartu užtikrinant žmogaus teises. EP nariai ragina visas to nepadariusias ES šalis pasirašyti ar ratifikuoti Jungtinių Tautų dokumentus, skirtus kovai su terorizmu. Terorizmo veiksmai turėtų būti prilyginti nusikaltimams žmonijai ir įtraukti į Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, mano EP nariai.
         Europos Parlamentas pabrėžia būtinybę kovojant su terorizmu apsaugoti žmogaus teises ir asmens laisves, nes „jų pažeidimas aiškiai kenkia kovai su terorizmu ir reiškia demokratijos nesėkmę“. EP narių nuomone, „vienintelės veiksmingos priemonės kovoti su tarptautiniu terorizmu yra teisėtos priemonės“, o ypatingasis nusikaltėlių grąžinimas arba kalėjimai, veikiantys ne pagal tarptautinės teisės reikalavimus, turėtų būti uždrausti.
         Ataskaitoje pripažįstama, jog „šiuo metu didžiausią grėsmę Europai kelia agresyvios radikalios grupuotės, kurios teigia ginančios islamą, tokios kaip Al-Qaeda ir su ja susijusios ar jos ideologiją remiančios grupuotės“. EP nariai ragina „išardyti nacionalistines ir fanatiškas organizacijas, tiesiogiai prieštaraujančias Sąjungos demokratijos principams ir kurstančias priešiškumą bei rasinę neapykantą“. 
         EP narių nuomone, musulmonai taip pat yra vieni iš islamistinio terorizmo aukų. Ataskaitoje siūloma „teikti politinę, prekybos ir vystymosi paramą nuosaikiojo islamo šalims“, apsaugoti imigrantų bendruomenes nuo niekinimo, taip pat skatinti kultūrų dialogą ir įgyvendinti kitas pasitikėjimą ugdančias priemones ES viduje bei už jos ribų.
         EP nariai pritaria siūlymui įsteigti naujos sudėties ES Tarybą, kurioje sprendžiant kovos su terorizmu klausimus dalyvautų užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai. Ataskaitoje taip pat siūloma panaikinti vienbalsiškumo taisyklę Taryboje sprendžiant kai kuriuos policijos ir teisminio bendradarbiavimo klausimus. Parlamentarai prašo Tarybą konsultuotis su Europos Parlamentu dėl pagrindinių kovos su terorizmu aspektų ir teikti jam atitinkamą informaciją. Jie taip pat siūlo sukurti biurą, kuris teiktų pagalbą terorizmo aukoms.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl energetikos kainų poveikio
2007-02-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

        Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtintoje ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas naftos kainų svyravimais bei jų didėjimu per pastaruosius keletą metų. EP nariai ragina mažinti ES priklausomybę nuo naftos importo, sukurti bendrąją ES energetikos rinką bei skatinti alternatyvių energijos šaltinių naudojimą.
        „Dabartinį naftos kainų augimą labiausiai skatina didelis naftos paklausos augimas Azijoje ir JAV bei geopolitinis naftą eksportuojančių regionų nestabilumas“, – sakoma ataskaitoje. Pasak Europos Parlamento, naftos kainų kilimas labai veikia ją importuojančias ES šalis – mažina bendrąjį vidaus produktą ir investicijas, stabdo užimtumo augimą, taip pat didina infliaciją bei palūkanų normas. Didėjančios naftos kainos savo ruožtu didina išlaidas būstui, šildymui ir transportui. Tai ypač apsunkina neturtingų ir pažeidžiamų žmonių padėtį, taip pat neigiamai veikia transporto ir būsto sektorius.
         EP pažymi, jog „dėl skirtingo priklausomybės nuo naftos lygio ir nevienodos gamybos struktūros naftos kainų kilimo poveikis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, o padariniai labiausiai jaučiami šalyse, kurios labai priklausomos nuo naftos importo, pavyzdžiui, euro zonoje... ir naujosiose ES valstybėse“. 
          EP nariai nuogąstauja, jog „nesiėmus priemonių Europos priklausomybė nuo energijos importo dalis iki 2030 m. gali išaugti nuo 50 proc. iki 70 proc., o importuojama nafta gali sudaryti 94 proc.“. Todėl EP ragina užbaigti kurti bendrąją energijos vidaus rinką bei parengti išsamų planą, skirtą mažinti ES priklausomybę nuo energijos importo. Kita vertus, „energetikos politika, ypač energijos tiekimo užtikrinimas, turi būti neatskiriama ES bendrosios užsienio, prekybos ir saugumo politikos dalis“.
          EP nariai pažymi, jog „efektyvus energijos naudojimas dažnai yra pigiausias būdas sumažinti anglies dioksido išmetimą ir padidinti energetinį saugumą“. Jie ragina plėtoti energijos taupymo bei atsinaujinančių energijos išteklių technologijas, taip pat sparčiau pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių. Parlamentarai „įsitikinę, kad nafta neturėtų būti naudojama energijai gaminti“. 
          Europos  Parlamentas siūlo parengti pagrindų direktyvą bei išsamią ES strategiją dėl energijos naudojimo efektyvumo transporto sektoriuje. Ataskaitoje taip pat raginama suderinti šalių įstatymus automobilių transporto srityje bei apmokestinti automobilius pagal jų išmetamo anglies dvideginio kiekį. EP nariai siūlo plėtoti alternatyvius kuro šaltinius, tokius kaip biokuras ar vandenilis. Jie taip pat siūlo įtraukti aviacijos sektorių į ES prekybos emisijos leidimais sistemą.

 

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas pritarė sutartims su Rusija dėl vizų ir readmisijos
2007-02-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europiečiai neretai skundžiasi, jog vykstant į Rusiją tenka sugaišti nemažai laiko vizai gauti bei įveikti daugybę biurokratinių kliūčių. Savo ruožtu Šengeno vizą norintys gauti rusai skundžiasi tuo pačiu. Siekiant pataisyti padėtį, pernai ES ir Rusija pasirašė sutartis dėl palengvinto vizų režimo bei readmisijos. Nors daugelis EP narių nuogąstavo dėl sutarčių turinio, ketvirtadienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė šių sutarčių įsigaliojimui.
           Praėjusiųjų metų gegužės 25 d. ES ir Rusijos vadovų susitikime Sočyje pasirašytos sutartys bus taikomos tik Šengeno erdvės valstybėms (jos negalios Jungtinei Karalystei, Airijai bei Danijai). Lietuvai bei kitoms naujosioms ES narėms sutartys įsigaliotų ne anksčiau kaip nuo jų įstojimo į Šengeno erdvę datos.
            ES ir Rusija įsipareigojo sprendimą dėl vizos išdavimo asmeniui pranešti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo paraiškos. Kai reikia išsamesnio tyrimo, šis laikotarpis galės būti pratęstas iki mėnesio, o skubiais atvejais – sutrumpintas iki trijų dienų. Numatoma palengvinti vizų išdavimo procedūras artimiems piliečių giminaičiams, verslininkams, oficialių delegacijų nariams, studentams, kapų lankytojams, valstybės tarnautojams, kultūros darbuotojams, žurnalistams bei tarptautinių maršrutų vairuotojams. Taip pat supaprastės reikalavimai gauti daugkartinę vizą.
            Sutarta nedidinti Šengeno vizos kainos – Rusijos piliečiams ji ir toliau kainuos 35 eurus, nors daugelio kitų šalių piliečiams Šengeno vizų kaina šiemet padidėjo iki 60 eurų. Tiesa, už skubiai (per tris dienas) išduodamą vizą galės būti renkamas 70 eurų mokestis. Artimiems piliečių giminaičiams, valstybinių bei kultūrinių renginių dalyviams, studentams bei sportininkams mokėti už vizą nereikės.
            Derantis dėl vizų režimo palengvinimo ES siekė, kad Rusija įsipareigotų priimti atgal per jos teritoriją į ES patekusius nelegalius migrantus. Buvo sutarta kartu pasirašyti dar vieną sutartį – dėl readmisijos. Per pirmuosius trejus sutarties galiojimo metus Rusija įsipareigojo priimti atgal tik savo piliečius, o vėliau – ir kitus užsieniečius.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl CŽV veiklos Europoje
2007-02-15
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino savo laikinojo komiteto išvadas dėl numanomų neteisėtų CŽV skrydžių bei terorizmu įtariamų asmenų sulaikymo Europos šalyse. EP išvadose teigiama, jog CŽV pasinaudojo kelių Europos šalių pagalba neteisėtai sulaikydama terorizmu įtariamus asmenis bei juos gabendama lėktuvais.
           Europos Parlamentas pažymi atitinkamų valstybių pareigą ištirti išaiškėjusius faktus iki galo. Tuo tarpu ES Taryba raginama daryti spaudimą ataskaitoje minimų šalių vyriausybėms, kad jos atskleistų Tarybai bei Europos Komisijai visą turimą informaciją, o reikalui esant nedelsdamos pradėtų svarstymus ar nepriklausomus tyrimus. 
           Europos Parlamento ataskaitoje pažymima, kad nuo 2001 iki 2005 m. CŽV įvykdė bent 1245 skrydžius Europos oro erdve. Didelė dalis jų buvo skirti vadinamiems „ypatingiesiems perdavimams“ – nesankcionuotam terorizmu įtariamų asmenų pervežimui. Daugelis šių asmenų buvo sulaikyti be teismo sankcijos, o juos tardant naudotos kankinimo priemonės, – tai EP komitetui patvirtino patys nukentėjusieji arba jų advokatai. 
            EP nariai smerkia šiuos neteisėtus veiksmus, taip pat „kai kurių Europos šalių slaptųjų tarnybų ar valdžios pareigūnų pritarimą tokiai veiklai bei jos slėpimą“. Savo ruožtu EP nariai kritikuoja Austrijos, Italijos, Portugalijos bei Junginės Karalystės valdžios atstovus už nepakankamą bendradarbiavimą su komitetu. 
            EP komitetas neatmeta galimybės, kad Europoje galėjo būti slaptų sulaikymo centrų. Įtariama, jog vienas jų galėjo būti Lenkijos šiaurės rytuose, netoli Szczytno-Szymany oro uosto. EP ataskaitoje sakoma, jog remiantis turimais duomenimis „negalima pripažinti ar paneigti“ tokių sulaikymo centrų egzistavimo Lenkijoje. Kita vertus, pasak ataskaitos, Lenkijos parlamento atliktas tyrimas nebuvo nešališkas, o Lenkijos pareigūnų liudijimai laikinajam EP komitetui buvo „prieštaringi“.               
            Europos Parlamentas ragina ES šalis priimti įstatymus, reguliuojančius užsienio šalių specialiųjų tarnybų veiklą jų teritorijoje. EP nuomone, užsienio šalių karinių, policijos ar specialiųjų tarnybų lėktuvų skrydžiai turėtų būti leidžiami tik gavus įsipareigojimą nepažeisti žmogaus teisių. Be to, CŽV lėktuvai, kuriais galėjo būti gabenami neteisėtai sulaikyti asmenys, ateityje turi būti tikrinami. Ataskaitoje taip pat raginama uždaryti Gvantanamo kalėjimą bei išlaisvinti neteisėtai jame laikomus asmenis.  
            Savo ruožtu EP nariai kviečia stiprinti ES ir JAV dialogą stabdant terorizmą bei užtikrinant žmogaus teisių laikymąsi. Skaidrumo vardan siūloma į šį dialogą įtraukti Europos Parlamentą ir JAV Kongresą.

            EP narys Aloyzas Sakalas, vykusio balsavimo metu, pasisakė už ataskaitos priėmimą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamento pirmininko inauguracinė kalba
2007-02-14
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Europinių vertybių išsaugojimas, reformų skatinimas ir kultūrų dialogo puoselėjimas – šiuos tikslus savo inauguracinėje kalboje vakar išdėstė Parlamento pirmininkas. Jis ragino siekti tolerantiškesnės Europos ir skaidresnės teisėkūros bei įgyvendinti bendrą energetikos ir imigracijos politiką.
            EP pirmininko inauguracinės kalbos klausėsi ne tik EP nariai, bet ir dešimt buvusių Europos Parlamento pirmininkų, Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Europos Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso. Pasak H.-G. Pöttering, Europos padalijimo ir Šaltojo karo pabaiga buvo mūsų kartos stebuklas, o europiečiai turi didžiuotis savo paveldu.
            H.-G. Pöttering ragino kolegas kurti paprastesnius ir efektyvesnius įstatymus. Anot EP pirmininko, jų rengimo metu „turėtume visada savęs paklausti, ar jie tarnaus žmogui ir aplinkai“. Jis patvirtino savo paramą Konstitucijos projektui ir teigė laukiąs „Deklaracijos dėl Europos ateities“, kuri bus pasirašyta Romos sutarties 50-mečio proga. 
           Kalbėdamas apie žmogaus teises, H.-G. Pöttering priminė EP Sacharovo premiją ir sakė, kad politinėje veikloje privalome ginti žmogaus orumą, su kuriuo niekaip nesuderinama mirties bausmė. Pasak EP pirmininko, tarp europinių vertybių svarbią vietą užima kultūrų ir religijų dialogas. Pirmininkas taip pat ragino stiprinti konkurencingumą ir išsaugoti Europos socialinį modelį.
           Šiuo metu Tarybai pirmininkaujanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragino pusę milijardo Europos piliečių atstovaujančius parlamentarus nepamesti iš akių svarbiausių Europai dalykų: taikos, saugumo, socialinės apsaugos ir konkurencingumo. Pasak Komisijos pirmininko J. Barroso, ES pagrindą sudaro jos vertybės, leidžiančios kurti taikos, laisvės, demokratijos, gerovės ir teisingumo Europą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl atliekų kiekio mažinimo bei perdirbimo
2007-02-13
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Kiekvienas europietis kasmet vidutiniškai palieka apie pusę tonos buitinių atliekų. Šis kiekis kasmet padidėja maždaug dešimtadaliu, tuo tarpu perdirbama tik mažiau kaip trečdalis visų atliekų. Antradienį Europos Parlamentas pasiūlė įsipareigoti iki 2012-ųjų stabilizuoti atliekų kiekį, kad jis nusistovėtų 2008 m. lygyje. 
         Visa tai numatyta EP patvirtintose ataskaitose apie ES atliekų tvarkymo direktyvos peržiūrą bei apie teminę atliekų tvarkymo strategiją.
         Kai minėta direktyva galiausiai bus patvirtinta, ES pirmąkart istorijoje teisiškai įsipareigos mažinti atliekų kiekį. Šiuo tikslu per 18 mėnesių nuo direktyvos įsigaliojimo ES šalys turės patvirtinti savo atliekų prevencijos programas. 
         Parlamentarai siekia direktyvoje palikti esamą atliekų hierarchiją: šalys turėtų numatyti, kurių atliekų galima išvengti, kurias galima panaudoti iš naujo, perdirbti ar utilizuoti, o kurios tinka tik pašalinimui. EP nuomone, 2020 m. bent pusė buitinių atliekų, taip pat bent 70 proc. gamybinių, pramoninių, statybinių bei griovimo darbų atliekų turėtų būti naujai panaudojamos arba perdirbamos. Taip pat siekiama sugriežtinti atliekų šalinimo sąvartynuose reikalavimus, o jų deginimą kiek įmanoma apriboti.
          EP nariai siūlo įteisinti gamintojo atsakomybę už gamybos atliekų mažinimą, už panaudotų gaminių surinkimą (jei reikia – atskiromis dalimis), pakartotinį naudojimą, utilizavimą ir šalinimą, taip pat už vartotojų informavimą apie gaminių perdirbimo mastą. Atliekos turėtų būti surenkamos artimiausiose jų surinkimo vietose nepaisant valstybių sienų.
              Direktyva netaikoma radioaktyvioms ar sprogstamosioms atliekoms, dujoms, organinėms žemės ūkio atliekoms bei kasybos atliekoms.
             Pagal bendro sprendimo procedūrą Parlamento priimtas pataisas turės toliau svarstyti ES Taryba. Tuo tarpu ataskaitoje dėl teminės atliekų tvarkymo strategijos siūloma persvarstyti sąvartynų direktyvą – nuo 2015-ųjų uždrausti sąvartynuose šalinti popierių, stiklą, tekstilę, medį, plastmasę bei metalą, o nuo 2020-ųjų – visas atliekas, kurias galima perdirbti.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


2007 m. Europos Parlamento prioritetiniai klausimai
2007-02-09
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          2007 m. kovo 25 d. ES paminės savo 50 metų jubiliejų: 1957 m. Romos sutartį ratifikavo šešios Europos ekonominę bendriją sukūrusios valstybės. Šiemet vyks nemažai renginių, skirtų šiai progai paminėti.
         Šiemet spręsis ES Konstitucijos ir Europos Sąjungos sprendimų priėmimo mechanizmo reformavimo klausimai. Prieš Portugalijai perimant ES Tarybos pirmininkavimą, Vokietija turėtų pateikti pasiūlymus dėl Konstitucijoje numatytų institucinių reformų įgyvendinimo galimybių.
         Konstitucijos projektą 2002-2003 m. parengė Europos Konventas, kurį sudarė EP, ES narių ir šalių kandidačių parlamento nariai, vyriausybių ir Europos Komisijos atstovai. ES valstybių vadovai Konstitucinę sutartį patvirtino 2004 m. birželį, tačiau jai kitąmet nepritarė Prancūzijos ir Olandijos piliečiai. Dėl šios priežasties ES vadovai paskelbė tebesitęsiantį apmąstymų ir konsultacijų su piliečiais laikotarpį. 
         2007-ieji paskelbti Europos lygių galimybių visiems metais. Jų tikslas – didinti teisingos ir solidarios visuomenės privalumų suvokimą, skatinti toleranciją, įgyvendinant naują Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų programą. 2007 m. Vilniuje pradės veikti ES Lyčių lygybės institutas.
         Tarptautinė moters diena, pradėta švęsti dar praėjusio amžiaus pradžioje, Europoje pirmą kartą paminėta 1911 m. Šios dienos proga EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas rengs seminarą „1957-2007: ES ir moterų progresas. Europos ateitį kuriančios moterys“.
         Priemonių prieš klimato kaitą įgyvendinimas ir energetinis Europos saugumas – svarbūs ES institucijų šiemetinės darbotvarkės klausimai. Komisija turėtų paskelbti „žaliąją knygą“ šioje srityje – dokumentą, kuris sudarytų diskusijų dėl ES klimato kaitos politikos po 2012 m. pagrindą.
          Energetika užims svarbų vaidmenį pavasario Europos Vadovų Tarybos diskusijose. Europos Parlamentas jau išsakė savo poziciją šiais klausimais gruodžio mėnesio plenarinėje sesijoje. Jis ragina iki 2020 m. padidinti energetinį efektyvumą 20 proc. ir užtikrinti, jog ketvirtadalis visų naudojamų energijos šaltinių bus gaunami iš atsinaujinančių šaltinių. Iki metų pabaigos Komisija turėtų pateikti naują pasiūlymą dėl prekybos taršos kvotomis. 
          Daugiau nei 147 mln. ES piliečių (37 mln. turistų ir 110 mln. verslo klientų) susiduria su dideliais tarptautinio tarptinklinio ryšio tarifais. Pagrindinė problema – didelės įeinančių skambučių kainos. Europos Parlamentas paprašė Europos Komisijos užtikrinti, kad paslaugų teikėjai nepamatuotai nepūstų tarptinklinio ryšio kainų. 
           Vasarą turintis pasirodyti reglamentas pradės naują telekomunikacijų erą – keliaujantys europiečiai galės naudotis įkandamomis ir skaidriomis kainomis paremtomis ryšio paslaugomis. Tikimasi, jog įsigaliojus reglamentui vartotojai už skambučius užsienyje iš viso sutaupys apie 4,4 mlrd. eurų. 2007 m. pavasarį EP nagrinės tarptinklinio ryšio reglamento projektą ir organizuos svarstymus šia tema. 
          Šiemet daug dėmesio bus skirta visapusiškos ES jūrų politikos kūrimui. Ji turėtų suderinti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus. Metų pradžioje Parlamentas peržiūrės teisės aktus dėl laivybos saugumo, priimtus po „Erika“ ir „Prestige“ tanklaivių avarijų.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


ES nacionalinių parlamentų nariai susitinka aptarti Lisabonos strategijos
2007-02-05
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

           Vasario 5-6 d. EP ir nacionalinių parlamentų nariai Briuselyje aptars Lisabonos strategijos, numatančios ilgalaikės ES ekonomikos plėtros uždavinius, ateitį. Panašūs tarpparlamentiniai susitikimai organizuojami jau trečius metus iš eilės. Šiam susitikimui pirmininkaus Europos Parlamento ir Vokietijos Bundestago pirmininkai Hans-Gert Pöttering ir Norbert Lammert. Didžiausias dėmesys susitikime bus skiriamas energetikos, novatoriškumo skatinimo ir žmogiškųjų išteklių plėtros klausimams.
           Norėdama atsakyti į globalizacijos ir žinių ekonomikos keliamus iššūkius, ES ėmėsi įmonių ir inovacijų politikos pertvarkymo. Lisabonoje 2000 m. kovą vykusiame istoriniame Europos Vadovų Tarybos susitikime iškeltas ambicingas tikslas iki 2010 m. paversti ES „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje“.
            Siekiant šio tikslo, buvo numatyti keli svarbiausi prioritetai – švietimas ir mokymas, didesnio skaičiaus ir geresnių darbo vietų sukūrimas, aktyvi užimtumo politika, socialinės apsaugos modernizavimas ir socialinės sanglaudos didinimas.
            Deja, įpusėjus dešimties metų laikotarpiui rezultatai nebuvo labai džiuginantys. Dėl šios priežasties 2005 m. strategija buvo peržiūrėta, daugiau dėmesio skiriant ekonomikos augimui ir užimtumo didinimui, užtikrinant tinkamą aplinkos ir socialinę apsaugą.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl moterų diskriminavimo
2007-02-02
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Europos Parlamentas ragina panaikinti kliūtis moterų ir mergaičių švietimui, taip pat kovoti su jas diskriminuojančiais stereotipais.
        Nors mokslus baigia daugiau moterų negu vyrų (59 proc.), jų dalis nuolat mažėja siekiant karjeros. Kai kurios specialybės vis dar nepelnytai laikomos „moteriškomis“ ar „vyriškomis“, o moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka nepriimtinai didelis – vidutiniškai 15 proc. EP narių nuomone, taip yra dėl to, kad nesilaikoma vienodą darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų, taip pat dėl darbo rinkos susiskaldymo, darbo pobūdžio skirtumų, skirtingų galimybių mokytis ir lavintis, šališkų vertinimų ir darbo užmokesčio sistemų bei stereotipų. EP nariai atkreipia dėmesį, jog „namų ūkio ir su šeima susijusius darbus vis dar dažniausiai dirba moterys ir todėl joms lieka labai mažai laiko tolesniam mokymuisi“.
        EP nariai „ragina Komisiją ir ES valstybes imtis visų įmanomų priemonių panaikinti įprastus stereotipus, kuriais remiantis moterys yra diskriminuojamos darbovietėse“. Jie kviečia valstybes skatinti moterų galimybes gauti atsakingus postus viešosiose ir privačiose įmonėse, ypač universitetuose. Savo ruožtu EP siūlo pritaikyti studijas dirbančių jaunų žmonių, nėščiųjų ir jaunų tėvų poreikiams, panaudojant naujausias technines galimybes.
        EP nariai džiaugiasi Vilniuje pradėsiančio veikti Lyčių lygybės instituto įsteigimu ir ragina jį surinkti tikslesnių statistikos duomenų lyčių klausimais.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Pralamentas priėmė ataskaitą dėl kovos su nutukimu
2007-02-02
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

         Kova su nutukimu turi būti laikoma politikos prioritetu visose ES šalyse. Taip teigiama ataskaitoje, kurią ketvirtadienį didele balsų dauguma patvirtino Europos Parlamentas.  
         Šiandien apie 27 proc. vyrų ir 38 proc. moterų Europoje yra laikomi turinčiais antsvorio arba nutukusiais. Nutukęs yra vienas iš keturių vaikų Europoje. Tuo tarpu, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, antsvoris, netinkamas vaisių ir daržovių vartojimas ir fizinės veiklos trūkumas yra tarp septynių pagrindinių ligas sukeliančių veiksnių. Be to, antsvorio problemos sudaro 4-7 proc. ES šalių išlaidų sveikatos apsaugai.
          Europos Parlamentas rekomenduoja visoms šalims pripažinti nutukimą chroniška liga bei numatyti konkrečius žingsnius siekiant jį pažaboti. EP narių nuomone, „ypatingą dėmesį reikia skirti vaikystei – gyvenimo tarpsniui, kuriame įgyjama didelė dalis mitybos įpročių“. EP nariai siūlo mokyklose skatinti sveiką mitybą ir sportavimą, pagerinti mokyklų valgyklose tiekiamo maisto kokybę, taip pat sumažinti jose prekybą nesveikais maisto produktais, o įrengiant užkandžių automatus atsižvelgti į mitybos poreikius ir užtikrinti parduodamų produktų įvairovę.
           EP nariai  siūlo peržiūrint „Televizijos be sienų direktyvą“ nustatyti vaikams skirtos maisto gaminių reklamos apribojimus. Tačiau, jų nuomone, „tėvams tenka individuali atsakomybė, kadangi jie priima galutinį sprendimą, kokius produktus pirkti“. Savo ruožtu vaikams skirtose laidose siūloma žaidybine informacija skatinti juos sportuoti ir valgyti daugiau vaisių bei daržovių. 
           Europos Parlamentas susirūpinęs, jog Europoje suvartojama vis mažiau vaisių ir daržovių dėl aukštų produktų kainų ir nepakankamos informacijos apie dietos naudą. Ši problema ypač aktuali mažas pajamas turinčioms šeimoms. EP nariai taip pat siūlo geriau suderinti ES bendrąją žemės ūkio bei sveikatos politikas. Jie prašo Europos Komisijos kontroliuoti, kad ES lėšomis nebūtų remiama labai kaloringų produktų reklama. EP nariai sveikina pernai gegužę priimtą reglamentą, pagal kurį reklaminiai teiginiai apie produktų maistines savybes ar sveikatingumą turės būti pagrįsti. Taip pat siūloma sukurti bendrą ES maisto produktų sveikatingumo ženklinimo schemą.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm


Europos Parlamente vyko diskusijos dėl naujoviškų gydymo būdų
2007-02-01
/EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

     Genų ir ląstelių terapija bei audinių inžinerija teikia didelę viltį žmonėms, kenčiantiems nuo vėžio ir kaulų ligų, šios pažangios biomedicinos technologijos vis dažniau taikomos trūkstamų ar nefunkcionuojančių organų ir odos atstatymui. Tuo pat metu daugelis jas įsivaizduoja kaip neatsakingus eksperimentus.
       Teisiškai tiksliai nesureguliavus šios srities, daugelis kraupių mokslinės fantastikos istorijų gali tapti tikrove, tačiau valdant ir skatinant tyrimų procesą galime sulaukti bene didžiausių pasiekimų medicinos istorijoje.
       Per pastaruosius kelis metus biotechnologijas ir mediciną jungiančioje srityje pasiekta stulbinančių naujovių, turinčių milžinišką įvairių ligų gydymo potencialą. Įgimtas ligas turintys ar nelaimingų atsitikimų metu nukentėję žmonės galės daug greičiau susigrąžinti sveikatą, metų metus nelaukdama tinkamo donoro organo.
        Ši sparčiai besivystanti sritis apima genų terapiją, somatinių ląstelių terapiją ir audinių inžineriją. Genų terapija leidžia pakeisti pakitusius, ligą sukėlusius genus įprastiniais. Vienas iš būdų tą padaryti – „blogąją“ viruso informaciją pakeitus tinkama DNR, „gerasis“ virusas užpuola ląsteles ir pagydo organą. Tai leistų gydyti genetinius sutrikimus, raumenų distrofiją, hemofiliją (kraujavimo nekrešėjimą), kraujo ligas. 
        Somatinių ląstelių terapija paremta kamieninėmis ląstelėmis, kurios, paimtos iš organizmo, besidalindamos sugeba pakeisti ydingas ląsteles bei suformuoti organą. Ši terapija padėtų gydyti silpnaregystę, nugaros smegenų pažeidimus, Alzhaimerio ir Parkinsono ligas. Tuo tarpu audinių inžinerija leidžia atkurti audinius ar iš nedidelio paciento organo gabalėlio laboratorijoje užauginti visą organą.  
        Kiekviena ES valstybė pati sprendžia dėl to, kokius tyrimus šioje srityje leisti, o kokius uždrausti. Deja, dėl bendrų europinių taisyklių nebuvimo atsiranda teisinė nežinomybė. 
         Dėl šios priežasties kyla keletas problemų: iš vienos pusės, sulėtėja tyrimai ir pacientai negali pasinaudoti moderniausiomis gydymo galimybėmis, iš kitos – kyla grėsmė, kad gali būti pradėti vykdyti nekontroliuojami, rizikingi eksperimentai. Kitas pavojus – galimas įstatymų skirtumų išnaudojimas ar net modernios terapijos medžiagų ir preparatų „juodosios rinkos“ atsiradimas.
        Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas patvirtino krikščionio demokrato Miroslavo Mikolašiko parengtą pranešimo dėl europinio reglamento šioje srityje projektą. Dėl šio pranešimo Europos Parlamentas balsuos kovo mėnesio plenarinėje sesijoje.        
        „Reglamentas sukurs bendrą europinę teisinę bazę šiems naujoviškiems, ypatingiems ir sudėtingiems medicinos produktams“, – sako pranešėjas. Pranešime pritariama Komisijos siūlymui Europos vaistų agentūroje įkurti Pažangiosios terapijos komitetą, kuris būtų atsakingas už leidimų minėtų preparatų naudojimui išdavimą, šios terapijos srities priežiūrą ir patikrą.
         Siūlomu reglamentu tikimasi sukurti bendras ES taisykles biotechnologijų srityje – kažką panašaus į tai, ką su cheminėmis medžiagomis padarė REACH reglamentas.


http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm