Archyvas
Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl mokslininkų darbo galimybių Europoje
2008-02-01  / EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

          Šiuo metu mokslininkų darbo galimybės Europoje ir jų darbo sąlygos neskatina jaunų vyrų ir moterų dirbti mokslinių tyrimų srityje.
          Nors Lisabonos strategijoje numatyta iki 2010 m. pasiekti, kad moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai būtų skiriama 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (du trečdalius finansuojant iš privačiojo sektoriaus), kol kas Sąjungos šalys šiam tikslui vidutiniškai skiria tik 1,84 proc. BVP. Mažiausiai lėšų šiam tikslui skiriama Rumunijoje (0,39 proc. BVP) ir Kipre (0,4 proc.), o daugiausia – Švedijoje (3,86 proc.). Tuo tarpu JAV moksliniams tyrimams skiria 2,68 proc., o Japonija – net 3,18 proc. BVP. EP ataskaitoje valstybės ir ES raginamos skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams.
          Europarlamentarų teigimu, būtina stabdyti tolesnį kompetentingų Europos mokslininkų nuotėkį. Savo ruožtu EP nariai ragina pritraukti užsienio mokslininkus į ES, nesudaryti jiems kliūčių dėl tautybės, mokesčių ar sunkumų perkelti šeimas, taip pat užtikrinti užsienio mokslininkams panašias darbo sąlygas kaip ir ES piliečiams. Europos Parlamentas remia Europos Komisijos siūlymą sukurti „mėlynosios kortelės“ sistemą, pagal kurią aukštos kvalifikacijos užsieniečiams būtų leidžiama dvejus metus gyventi ir dirbti ES teritorijoje.
           EP siūlo apsvarstyti galimybę skirti Europos mokslo daktarų stipendijas ir sukurti tarptautines mokymo programas remiantis „Erasmus“ programos pavyzdžiu. Dar vienas būdas padidinti mokslininkų mobilumą galėtų būti „mokslininko talonas“, kuris lydėtų mokslininkus iš kitų ES narių į juos priimančius institutus ar universitetus.
 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm