Archyvas
Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą dėl ES sanglaudos politikos
2008-02-22  / EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

              ES sanglaudos politika skirta mažinti Sąjungos šalių ir jų regionų plėtros skirtumus. Tam pasitelkiami ES struktūriniai fondai bei Sanglaudos fondas. 2007-2013 m. ilgalaikiame biudžete šiai sričiai skirta 35,7 proc. visų ES lėšų, iš kurių 62 proc. atiteks ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimui. Europos Parlamentas patvirtino ataskaitą, kurioje nepritariama siūlymui iš naujo nacionalizuoti ES sanglaudos politiką, taip pat raginama skirti daugiau lėšų jai finansuoti.
               Lisabonos sutartyje teritorinė, ekonominė ir socialinė sanglauda įvardijama tarp pagrindinių ES tikslų. Europarlamentarai pažymi, kad išlieka nemažų skirtumų tarp ES šalių ir jų regionų.EP nariai atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybės vėluoja panaudoti struktūrinių fondų asignavimus. Kadangi sanglaudos politika mažiau išvystytuose regionuose padeda didinti konkurencingumą ir stiprinti administracinius gebėjimus, europarlamentarų nuomone, „būtina atmesti bet kokius bandymus iš naujo nacionalizuoti šią politiką“.
                Savo ruožtu Europos Parlamentas siūlo skirti daugiau lėšų sanglaudos politikai finansuoti. Reikėtų ypač atsižvelgti į naujas problemas, susijusias su demografiniais pokyčiais, urbanizacija, socialine atskirtimi, migracijos srautais, klimato kaita, energijos tiekimu ir lėta kaimo vietovių plėtra. Europarlamentarai taip pat reiškia susirūpinimą, kad šalių ekonominių skirtumų mažėjimas dažnai slepia didėjantį atotrūkį tarp regionų ir regionų viduje. Nors spartus ekonominis augimas leido kai kurioms valstybėms pasiekti visišką užimtumą ir padidinti gyventojų pajamas, kitose padidėjo pavienių socialinių grupių skirtumai. Todėl siūloma daugiau dėmesio skirti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių socialinei integracijai.
                Europarlamentarai susirūpinę ir gyventojų mažėjimu toli nuo didmiesčių esančiose kaimo vietovėse, taip pat nedarbo lygio skirtumais miestuose ir už jų. Ataskaitoje akcentuojamos ir atokiausių regionų pasiekiamumo problemos – siūloma į ES sanglaudos politiką įtraukti teritorinį aspektą. EP taip pat ragina nustatyti skaidrias taisykles, kurių laikydamiesi regionai galėtų iš dalies naudoti privatų kapitalą siekdami visuomenei naudingų tikslų.

 
http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm