Archyvas
Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui dėl ES užimtumo politikos
2008-05-23  / EP nario prof. A. Sakalo biuro konsultantas teisės klausimais Mindaugas Raudonius

                 Nors atnaujinta Lisabonos strategija iš esmės pasiteisina, jos rezultatus pajuto ne visi ES piliečiai. Socialiniai skirtumai nesumažėjo, o dalis naujai sukurtų darbo vietų nėra kokybiškos. Atnaujinta Lisabonos strategija jau sukėlė teigiamų pokyčių. naujovės.
              Problemiška tai, kad atnaujintos Lisabonos strategijos rezultatais naudojasi ne visi Europos piliečiai. Šiuo metu ES mokyklos nebaigia 15 proc. visų 18-24 m. amžiaus gyventojų. 2006 m. jaunimo užimtumas sudarė 40 proc. viso ES užimtumo. Be to, 2006 m. ES pilietybės neturinčių asmenų nedarbas beveik dvigubai viršijo Sąjungos piliečių nedarbo lygį. Nukenčia ir mažiausias pajamas gaunantys žmonės: 78 mln. arba 16 proc. visų ES gyventojų skursta ar gyvena ties skurdo riba. ES skursta 14 mln. dirbančių žmonių. Tai irgi įrodo, kad, siekiant ekonomikos augimo ir kuriant darbo vietas, faktiškai neprisidedama prie socialinės įtraukties.
              Šie duomenys rodo, kad ES šalys netaiko lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principo. EP primygtinai ragina Europos Komisiją jį įtraukti į ES užimtumo gaires, taip pat iki šių metų vidurio patvirtinti ryžtingą atnaujintą socialinę darbotvarkę, kuri būtų svarbi Lisabonos strategijos dalis. Į ją turėtų būti įtraukti klausimai, susiję su švietimo, migracijos, demografiniais pokyčiais ir kvalifikacijos spragų užpildymu, taip pat prisiimti aiškūs įsipareigojimai gerinti užimtumo kokybę bei kovoti su socialine atskirtimi, diskriminacija ir skurdu.
              Europos Parlamentas dar ragina užtikrinti, kad moterys nebūtų diskriminuojamos darbo rinkoje, taip pat skatinti vyresniuosius neskubėti išeiti į pensiją. Europarlamentarų nuomone, iki 2010-ųjų vidutinis išėjimo į pensiją amžius ES šalyse turėtų padidėti iki maždaug 65 metų. 2010-aisiais ketvirtadalis ilgalaikių bedarbių bei aštuntadalis visų darbingų gyventojų turėtų dalyvauti mokymuose, mokyklos nebaigiančiųjų turėtų sumažėti iki 10 proc., o vaikų priežiūra turėtų būti suteikta trečdaliui vaikų iki trejų metų amžiaus ir 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki mokyklinio amžiaus.

http://www.europarl.europa.eu/news/public/default_lt.htm