Archyvas
Priimta rezoliucija dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo
2009-02-20  / EP nario Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vakar, atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantį bendrąsias nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės persvarstymo. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad kaimynystės ir partnerystės priemonių tikslas- sukurti palankią aplinką arčiausiai Europos Sąjungos esančiuose regionuose ir kad tai yra vienas iš  užsienio politikos prioritetų, suteikiantis valstybėms galimybę glaudžiau integruotis su ES nepriklausomai nuo jų stojimo proceso, ir yra žingsnis ES ir kaimyninių šalių draugiškų ekonominių ir politinių santykių atnaujinimo link. Europos Parlamentas išsakė nuomonę, jog reglamento (EB)Nr. 1638/2006 nuostatos yra pakankamos ir tinkamos bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis ir kitomis daugiašalėmis organizacijomis apibrėžti, tačiau paragino Komisiją kartu su šalių partnerių vyriausybėmis toliau tobulinti konsultacijų su pilietine visuomene ir vietos valdžios institucijomis mechanizmus, siekiant didesnio jų dalyvavimo nustatant kaimynystės ir nacionalines reformų programas ir prižiūrint, kaip jos įgyvendinamos. Rezoliucijoje pritariama Komisijos pradėtai naujajai bendradarbiavimo ir dialogo miestų plėtros srityje programai laikantis kaiminystės priemonių veiksmų planuose numatytų tikslų. Komisija paskatinta aktyviau įgyvendinti metines veiksmų programas demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse bei užtirktinti, kad labai nesiskirtų Rytų ir Viduržemio jūros regiono partneriams skiriamų lėšų kiekis. Europos Parlamento nariai rezoliucijoje skatina Komisiją parengti išsamią visų patvirtintų 2007–2013 m. laikotarpio bendrų veiksmų programų apžvalgą, taip pat įvertinti, kiek laikytasi skaidrumo, veiksmingumo ir partnerystės principų įgyvendinant projektus. Išsakydamas nuomonę apie konkrečius partnerystės aspektus, Parlamentas išreiškė nuomonę, kad Viduržemio jūros aspektas kaimynystės priemonėse turėtų papildyti Barselonos procesą ir kad Barselonos procesas būtų stiprinamas teikiant pirmenybę daugiašaliam regioniniam požiūriui. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad būtina skubiau įkurti laisvosios prekybos zoną, kuri apimtų Armėniją, Azerbaidžaną, Gruziją, Ukrainą ir ypač Moldovą, kai tik šalys partnerės bus tam pasirengusios, taip pat pabrėžta būtinybė kuo skubiau baigti veiksmus siekiant šių šalių bevizio režimo su ES ir gerinti regioninį bendradarbiavimą, siekiant skatinti stabilumą ir klestėjimą Europos kaimynystėje. Dėl pozicijos naujose derybose su Rusija, ES, Parlamento nuomone, turėtų skirti didžiausią dėmesį aktyvesniam Rusijos bendradarbiavimui nustatant aiškius finansinio bendradarbiavimo prioritetus, kurie leistų užtikrinti geresnį pagalbos planavimą ir daugiametį programavimą; garantijoms, kad, teikiant bet kokią finansinę paramą Rusijos valdžios institucijoms bus padedama įtvirtinti demokratijos standartus Rusijos Federacijoje bei bendros atsakomybės už projektus, kuriuos ketinama finansuoti, didinimui. Rezoliucijoje taip pat pritariama Bendrijos biudžete numatytam ekonomikos atkūrimo ir stabilumo paketui, kuris leistų 2008–2010 m. skirti iki 500 mln. eurų Gruzijos atkūrimui pasibaigus daug nuostolių sukėlusiam karui ir užtikrintų šalies viduje perkeltųjų asmenų ekonominę reabilitaciją, kol jiems bus grąžinti namai ir nuosavybė. Dokumente taip pat pabrėžta, kad būtina peržiūrėti finansinę paramą Baltarusijai ir nuspręsti, ar galima plėsti bendradarbiavimą taip, kad jis apimtų ne tik energetikos, aplinkos ir migracijos, bet ir kitas sritis, įgyvendinant pakartotinio šalies įtraukimo politiką, kurią Taryba pradėjo taikyti 2008 m. rugsėjo mėnesį bei pabrėžta, kad ES ir Baltarusijos santykiai labai priklausys nuo Baltarusijos vyriausybės ryžto vadovautis demokratinėmis vertybėmis. 
   Profesorius Aloyzas Sakalas savo pasiūlymuose dėl rezoliucijos rekomendavo dokumento tekste pabrėžti siekį kuo aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas, siekiant Bendrijos paramos skaidrumo įtvirtinimo bei garantijų, leisiančių užtikrinti lėšų panaudojimo skaidrumą ir skyrimą tik tikslingai lėšas naudojančioms šalims, būtinybę. Profesorius A. Sakalas savo siūlymuose dėl rezoliucijos teksto taip pat džiaugėsi naująja Rytų partneryste ir pabrėžė, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonių veiksmingumas priklauso nuo paskatų patrauklumo ir kad dėl Rytų partnerystės randasi daugiau paskatų tokioms daug siekiančioms partnerėms, kaip Ukraina bei pabrėžė kaimyninių šalių demografinius pokyčius, į kuriuos svarbu atsižvelgti plėtojant šią partnerystę.

Informacija iš: www.europarl.eu