Archyvas
Naujienos iš Europos Sąjungos šalių parlamentų pirmininkų konferencijos
2009-03-04  / EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   Vasario 26-28 dienomis Paryžiuje vyko Europos Sąjungos narių bei trijų valstybių kandidačių parlamentų (arba parlamentų rūmų) atstovų konferencija. Konferencijai vadovavo Prancūzijos nacionalinės asamblėjos prezidentas B. Accoyder ir Prancūzijos senato pirmininkas G. Larcher. Konferencijos metu dalyviai aptarė Europos Sąjungos institucinės ateities ir Parlamentų veiklos perkeliant Lisabonos sutarties nuostatas, krizių sprendimo ir parlamentų įtraukimo į šią problemą, pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos parengimo bei Europos ateities 2030 metais klausimus. Žemiau pateikiamos konferencijos išvados kiekvienu iš šių klausimų.
   Europos Sąjungos institucinė ateitis ir Parlamentų veikla perkeliant Lisabonos sutarties nuostatas aptarta bendrosiose diskusijose, kurios buvo pradėtos Bernard Accoyer pranešimu po kurio pristatymo dalyviai diskusijose pabrėžė itin svarbų Europos Sąjungos vaidmenį sprendžiant finansinę krizę ir kitus esminius iššūkius, pavyzdžiui, klimato kaitą. Diskusijų metu taip pat buvo pastebėta, jog būtina siekti didesnio Europos Sąjungos piliečių įtraukimo į ES institucijų veiklą bei skatinti nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą bei užtirtinti ES institucijų aktų atitiktį proporcingumo ir subsidiarumo principams. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu teigiama, jog Lisabonos sutarties nuostatos yra sveikintinos, nes jos užtikrina glaudesnį Europos Sąjungos piliečių ir ES institucijų bendradarbiavimą. Pirmininkai pastebėjo, jog būtina užtikrinti, kad nacionaliniai parlamentai tinkamai įgyvendintų jiems naujai suteiktas teises, ypač teisę tikrinti Europos Komisijos siūlomų aktų atitiktį Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintiems proporcingumo ir subsidiarumo principams. Atsižvelgiant į Bendrijos ir Užsienio reikalų komitetų konferencijos išvadas, pažymima, kad įgyvendinant šių principų laikymosi kontrolę ypač svarbu įdiegti bendradarbiavimo sistemą, kuri leistų kuo greičiau išsakyti parlamentų nuomonę dėl galimo principų pažeidimo, skatintų neoficialių nuomonių sklaidą bei leistų informuoti atstovus Europos Parlamente. Išvadose Europos Taryba paskatinta neformaliai informuoti nacionalinius parlamentus apie rengiamus teisės aktus, taip pradedant įgyvendinti Lisabonos sutartyje numatytas teises. Nacionaliniams parlamentams pasiūlyta susivienijus informuoti Komisiją tais atvejais, kai nemaža parlamentų dalis mano, jog teisės akto projektas gali būti nesuderinamas su proporcingumo ar subsidiarumo principais. Išvadose Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai taip pat paskatinti aptarti darbo grupės dėl Europos ateities 2030 metais išvadas prieš pristatant savo pranešimą Europos Tarybai.
   Aptariant krizių sprendimo ir parlamentų įtraukimo į šią problemą klausimą, dėl kurio diskusijos taip pat buvo pradėtos Bernard Accoyer, itin buvo pabrėžtas parlamentų diplomatijos vaidmuo ieškant taikos Vidurio Rytuose. Diskutuojant ekonominės krizės klausimu buvo pabrėžta, kad protekcionizmas negali būti atsaku į ekonominius sunkumus ir kad tik bendradarbiavimas ir solidarumas yra tinkama reakcija į šią problemą. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu pabrėžtas parlamentų vaidmuo informuojant piliečius ir kontroliuojant vyriausybių veiksmus. Apžvelgiant ekonominę krizę, išvadose taip pat laikytasi nuomonės, jog Europa turi vengti protekcionizmo ir siekti vienybės.
   Pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos parengimo klausimo svarstymas buvo pradėtas pono Larcher klaba, po kurios savo pranešimą dėl parlamentų praktikos pirmininkavimo ES klausimais pristatė K.Szili, Vengrijos nacionalinės asamblėjos primininkė. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu buvo teigiamai įvertinta parlamentų nuomonių kaita, vykusi Slovėnijos, Prancūzijos ir Čekijos pirmininkavimo metais, Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai paskatinti bendradarbiauti šiuo klausimu ir ateityje. Konferencijos dalyviai teigiamai įvertino pranešimą dėl  pirmininkavimo ES parlamentinės dimensijos paruošimo.
   Aptariant Europos ateities 2030 metais klausimus dėmesys buvo teikiamas socialinės santarvės ir finansų krizės sprendimo, migracijos didėjimo, klimato kaitos bei kitiems klausimams, su kuriais Europa susiduria jau šiandien. Pirmininkų išvadose šiuo klausimu atsižvelgta į darbo grupės dėl Europos ateities darbą, kuris dalyvių nuomone, galėtų apibrėžti ateities gaires ne tik Europai, bet ir jos partneriams, informuojant juos apie Europos ateities problemų sprendimo sampratą. Išvadose pabrėžta Europos identiteto išsaugojimo svarba, Europos Sąjungos piliečių lūkesčių įgyvendinimo bei konsultavimosi su jais, Europos ir regionų aplink ją stabilumo bei augimo svarba.