Archyvas
Svarstytas reglamento dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose efektyvumas
2009-03-09  / EP nario prof. Aloyzo Sakalo biuro konsultantė teisės klausimais Marija Markova

   2001 metais Europos Vadovų Taryba priėmė reglamentą Nr.1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose. Šis reglamentas pakeitė Hagos konvenciją tuo pačiu klausimu, kuri iki šiol galiojo 11 dabartinių valstybių narių. Reglamentas taikomas visoms Europos Sąjungos narėms išskyrus Daniją. Reglamentas pirmą kartą numatė tvarką, pagal kurią vienos valstybės teismas, nagrinėdamas komercinę ar civilinę bylą, gali tiesiogiai kreiptis į kitos valstybės, kurioje siekiama surinkti įrodymus, teismą. Pagal iki tol galiojusią tvarką, tokie prašymai pirmiausiai būdavo siunčiami centrinėms institucijoms (Lietuvoje tai yra Teisingumo ministerija), kurios persiųsdavo prašymus kompetentingiems teismams. Reglamentas numato, jog teismas tiesiogiai siunčia prašymą kitos valstybės teismui, kuris turi tokį prašymą įvykdyti per 90 dienų; jei prašomų surinkti įrodymų paėmimas nepriklauso konkretaus teismo jurisdikcijai, jis yra įpareigotas tokį prašymą persiųsti kitam tos šalies teismui. Reglamentas taip pat numato, jog prašantysis teismas gali pats tiesiogiai rinkti įrodymus kitos valstybės narės teritorijoje, jei tam neprieštarauja centrinė institucija ir tuo nepažeidžiami teisiniai prašomosios valstybės principai; šiuo atveju visi įrodymai renkami tik savanoriškumo pagrindu. Atsisakyti vykdyti iš kitos šalies teismo gautą prašymą, teismams galima tik itin išimtinais atvejais (pvz.:byla nėra civilinė ar komercinė, nėra sumokėtos išlaidos ar prašymas nenurodo visos būtinos informacijos). Europos Komisija 2007 metų gegužę pristatė Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie reglamento Nr. 1206/2001 taikymą. Ataskaitoje, atliktos studijos pagrindu, teigiama, jog iš esmės valstybių teismų įrodymų rinkimo praktika supaprastėjo ir sutrumpėjo terminai, per kuriuos prašymai buvo vykdomi. Komisija pastebėjo, jog trūksta teisininkų žinių apie reglamentą, todėl neretai prašymai siunčiami ne tiesiogiai kitų šalių teismams, bet centrinėms institucijoms. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad valstybės narės turėtų skatinti naujųjų technologijų taikymą (pvz.: video konferencijas) renkant įrodymus keliose valstybėse narėse. Reaguodamas į Europos Komisijos ataskaitą Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas parengė pranešimą, dėl kurio Europos Parlamentas balsuos šiandien plenarinio posėdžio metu. Pranešime išdėstyta teisės reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos. Pranešime Komisija kritikuojama dėl per daug teigiamo požiūrio į reglamento taikymą bei pavėluotą ataskaitos pateikimą kitoms ES institucijoms. Nepaisant šių pastabų, pranešime laikomasi panašaus į Komisijos požiūrio, jog elektroninės priemonių naudojimas turėtų būti skatinamas (taip prisidedant prie e-teisingumo strategijos įgyvendinimo), būtina užtikrinti 90 dienų termino laikymąsi, plačiau informuoti teisinę bendruomenę apie reglamento suteikiamas galimybes bei analizuoti centrinių įstaigų vaidmens sprendžiant problemas, kylančias reglamento taikymo srityje, galimybes.

Infromacija iš: www.europarl.eu